- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-1448-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00004-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- T. V.
- Ieškovas
- UAB „Transporto vystymo grupė“
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo T. V. 32 600,00 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas ankstesniame teisminiame procese pripažinęs šios jo skolos ieškovui faktą, geruoju įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus vengia, į ieškovo pretenzijas nereagavo, atsakovas, tikėtina, susiduria su finansiniais sunkumais, todėl gali siekti perleisti ar kitaip apsunkinti disponavimą savo turtu. Be to, ieškovo reikalavimo suma 32 600,00 EUR atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra objektyviai laikytina didele ir galinčia lemti teismo sprendimo neįvykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo UAB „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant – atsakovo kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 32 600,00 EUR. Surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo T. V. turtą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Areštuotomis lėšomis leido atsakovui T. V. vykdyti atsiskaitymus su ieškovu UAB „Transporto vystymo grupė“, mokėti mokesčius valstybei. Nurodė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms atlikti.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, prašomos priteisti sumos dydį (32 600,00 EUR reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė), neaiškų atsakovo mokumą, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. V. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas paaiškino, jog jis niekada nepripažino 32600 EUR skolos ieškovui. Atsakovas laiko, kad ne jis, o ieškovas jam yra jam skolingas. Pažymėjo, jog atsakovas nėra iš ieškovo gavęs jokių pretenzijų. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas niekaip neįrodo, nors tai yra jo pareiga, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais ir gali siekti perleisti ar kitaip apsunkinti disponavimą savo turtu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tenkino ieškovo prašymą nepagrįstą įrodymais, nesigilindamas, kad atsakovas yra fizinis asmuo, vedęs, turintis mažamečių vaikų, išlaikantis šeimą ir t.t. Teismas nutartimi nenustatė net minimalios lėšų sumos atsakovui pragyventi, tai reiškia kad jis, jo vaikai ir sutuoktinė teismo nutartimi liko be lėšų.Apelianto nuomone, teismas priimdamas nutartį pažeidė teisingumo principą, įpareigojantį teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kadangi nevertino galimų neigiamų padarinių. Nesuteikė atsakovui galimybės atsikirsti į ieškovo prašymą, vadovavosi ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iškirtinai tik dėl didelės ieškinio sumos. Ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui nepateikė jokios informacijos apie atsakovo turimą turtą, finansinę padėtį, pats teismas nedėjo pastangų išsiaiškinti atsakovo turtinę padėtį. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Byloje nėra ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra kokia nors reali grėsmė;Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Transporto vystymo grupė“ prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai prima facie pagrįstas ir atsakovas to atskirajame skunde neginčija, taigi šiuo atveju egzistuoja pirma sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, atsakovas taip pat neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai vadovavosi šia prezumpcija, kurią paneigti siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi atsakovas. Atsakovas, atskiruoju skundu prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų gerą jo turtinę padėtį, nepateikė, dėl ko aptariama didelės ieškinio sumos prezumpcija, sąlygojanti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išlieka nepaneigta. Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, jog atsakovas niekuomet nepripažino skolos ieškovui, kad atsakovas laiko, kad ne jis, o jam ieškovas yra skolingas, ieškovas pažymi, jog tai susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje šie argumentai neturi teisinės reikšmės. Vertindamas atsakovo argumentus, jog jis yra vedęs bei turintis šeimą ir mažamečių vaikų, ieškovas pažymi, kad nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nežinojo, koks turtas pagal nutartį bus surastas ir aprašytas. Taigi, jei suvaržymai į kokį nors konkretų turtą atsakovui nėra priimtini, tačiau jis turi ir kito turto, kurio užtektų tam pačiam tikslui pasiekti, atsakovas taip pat gali prašyti, jog būtų areštuotas koks nors kitas jo konkretus turtas.Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas (CPK 147 str. 1 d.) numato, jog tuo atveju, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, galioja bendra taisyklė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas nepranešus atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju, ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog ginčo sumą skolingas ne atsakovas, o ieškovas atsakovui, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.).Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Kaip pagrįstai nurodo apeliantas ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju atsakovas T. V. atskirajame skunde kvestionuodamas skundžiamą nutartį ir siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu nebūtų taikomos iš esmės remiasi vien tik argumentu, jog ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nepateikė jokių įrodymų apie blogą atsakovo finansinę padėtį. Taip pat aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių atsakovui pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jam nėra didelė, pateikdami duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Atsakovas šiuo atveju kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti apie gerą jo finansinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismo prezumpcija, jog 32600 EUR suma laikytina didele atsakovui yra nepaneigta, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškinio suma atsakovui laikytina nedidele.Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu yra taikomos pagrįstai.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl procesinių normų pažeidimų nepranešus jam apie prašymo nagrinėjimą bei nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą. Remiantis CPK 147 str. 1 d. teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t.y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu. Tokią savo teisę atsakovas realizavo paduodamas atskirąjį skundą.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jos remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.