Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei O. L. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto ir Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriai, ir pagal atsakovės O. L. priešieškinį ieškovui T. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas T. B. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Iki sūnui sukaks du metai ir aštuoni mėnesiai, ieškovas bendrauja su sūnumi J. ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 18.30 iki 19.30 val.; kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, nuo 18.30 val. iki 19.30 val., esant galimybei atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą, T. B. turi teisę nurodytu laiku bendrauti su sūnumi betarpiškai.

2. Kai sūnui J. sukaks du metai ir aštuoni mėnesiai, bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 iki 10.30 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.; darbo dienomis T. B. bendrauja su sūnumi įprasta tvarka, t.y. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, nuo 18.30 val. iki 19.30 val., esant galimybei atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą, T. B. turi teisę nurodytu laiku bendrauti su sūnumi betarpiškai.

3. Kai sūnui sukaks trys metai, ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.30 iki 19.30 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.; darbo dienomis T. B. bendrauja su sūnumi įprasta tvarka, t.y. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, nuo 18.30 val. iki 19.30 val., esant galimybei atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą, T. B. turi teisę nurodytu laiku bendrauti su sūnumi betarpiškai.

4. Sūnui J. pradėjus lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą, o vėliau - mokymo įstaigą, T. B. turi teisę paimti sūnų iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos ir nustatytą bendravimo laiką praleisti su sūnumi savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio nuo 18.30 iki 19.30 val. Pasikeitus sūnaus ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai O. L. privalo apie tai raštu informuoti T. B. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant naują sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokymo ar gydymo įstaigą.

5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo T. B., bendravimas su sūnumi J. B. nėra galimas (dėl ligos ar pan.), O. L. privalo apie tai informuoti T. B. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 18 valandos.

6. T. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas sūnus savo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

7. O. L. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui tik raštu informuodama apie tai T. B. likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki išvykimo, nurodydama šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas T. B. pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi savaitgalis (savaitgaliai), T. B. be nustatyto bendravimo pagal grafiką turi teisę su sūnumi be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl sūnaus išvykimo. Išvykos metu O. L. privalo užtikrinti T. B. bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita elektroninių ryšio priemone.

8. T. B. praleidžia su sūnumi J. vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. T. B. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, O. L. - antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. Atostogų metu, tiek T. B., tiek O. L. privalo užtikrinti bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita ryšio priemone.

9. Motinos dieną, t.y. gegužės pirmą sekmadienį sūnus J. visada lieka su motina O. L., jeigu šalys nesusitaria raštu kitaip.

10. Tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip.

11. Poriniais metais organizuoja ir praleidžia kartu su sūnumi J. jo gimtadienį tėvas T. B.. Sūnų, jeigu pagal šalių suderintą grafiką vaikas turi būti su motina, T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą sekančią po gimtadienio dieną nuo 18.30 val., iki 19.30 val., o jeigu sūnus lankys ikimokyklinę ugdymo įstaigą ar mokyklą ir sekanti diena po vaiko gimtadienio yra darbo diena, sūnų T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.30. val. Neporiniais metais vaiko gimtadienį organizuoja ir praleidžia su vaiku jo motina. Jeigu pagal grafiką vaikas turi būti su tėvu, sūnų sekančią dieną (jei tai ne darbo diena) nuo 18.30 val. iki 19.30 val. tėvui atveža atsakovė.

12. Poriniais metais Šv. Velykas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., o ne poriniais metais šias šventes sūnus praleidžia su motina O. L..

13. Neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) tėvas T. B. pasiima nuo 17 val. iki 18 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.30 val. iki 19.30 val., jeigu pagal grafiką sūnus turi būti su mama. Ir atvirkščiai, poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su mama.

14. Poriniais metais sūnus J. N. metus praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų ieškovas paima iš sūnaus gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. nuo 18.30 iki 19.30 val., jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką sūnus turi būti su motina O. L..

15. Visais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo Šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu T. B. tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu.

16. T. B. išvykus gyventi ir dirbti į užsienį T. B. palaiko ryšį su sūnumi J. (telefonu, internetu), tokia tvarka: ne mažiau kaip tris kartus per savaitę - kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Lietuvos laiku. O. L. privalo užtikrinti netrukdomą T. B. bendravimą su sūnumi J. nuotoliniu būdu (telefonu, kitomis elektroninio ryšio su vaizdu priemonėmis); T. B. gyvenant ir dirbant užsienyje, kiekvienų metų vasaros atostogų metu T. B. turi teisę išvykti su sūnumi į užsienį ne ilgiau nei trims savaitėms.

17. Nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama tik raštišku (el. paštu ar kitomis el. ryšio

priemonėmis) T. B. ir O. L. susitarimu.

18. Už sūnaus J. B. pasiėmimą ir perdavimą iš O. L. T. B., iš T. B. O. L., atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo vaikas faktiškai yra.

19. Sūnui J. sukakus tokio amžiaus, kada savarankiškai galės naudotis ryšio priemonėmis, ieškovo su sūnumi J. bendravimas telefonu ir/ar kitomis el. ryšio priemonėmis neribojamas.

Taip pat prašė priteisti iš atsakovės jo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove O. L. nėra susituokę, tačiau augina bendrą mažametį vaiką – sūnų J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iki gimstant sūnui su atsakove kartu gyveno (duomenys neskelbtini) apie keturis metus. Sužinojęs, kad atsakovė laukiasi, išvyko dirbti į užsienį, kad uždirbti šeimai pinigų, tačiau gimus sūnui santykiai su atsakove nesusiklostė, kartu gyventi, kaip šeima, jiems nepavyko. Nepaisant to tėvystę jis pripažįsta ir nori bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė to neleidžia. Jis neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau jam nepavyksta susitarti su atsakove gražiuoju dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsižvelgdamas į sūnaus amžių ir tai, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei sūnaus, prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

1. Iki sūnui sueis trys metai su puse T. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, susitikdamas su juo kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį), nuo 9.30 val. iki 18.30 val., tačiau su būtinomis vaiko režimui pertraukomis. Susitikimo vietą, o taip pat ir laiką (jeigu jis keistųsi, atsižvelgiant į vaiko dienos darbo ir poilsio režimą), tėvas suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, tos savaitės penktadienį ne vėliau kaip iki 16 val. Susitikimuose turi teisę dalyvauti vaiko motina, o esant poreikiui, motinos prašymu, susitikimuose gali dalyvauti ir kiti asmenys;

2. Kiekvienais kalendoriniais metais, sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv.Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu. Nurodytų švenčių dienomis, kai šventinė diena tenka tėvui, jis susitikimo laiką ir vietą suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš šventinę dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Susitikimuose turi teisę dalyvauti vaiko motina, o esant poreikiui, motinos prašymu, susitikimuose gali dalyvauti ir kiti asmenys;

3. Kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o Tėvo dieną – su tėvu, tėvui prieš tai suderinus susitikimo laiką ir vietą su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš Tėvo dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Susitikime turi teisę dalyvauti vaiko motina, o esant poreikiui, motinos prašymu, susitikimuose gali dalyvauti ir kiti asmenys;

4. Kai sūnui sueis trys metai su puse iki sūnui sueis keturi metai, T. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį tarp 10 ir 12 val., atsižvelgiant į vaiko dienos darbo ir poilsio režimą, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį iki 15 val. Konkretų vaiko paėmimo laiką tėvas suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, tos savaitės penktadienį ne vėliau kaip iki 16 val.;

5. Kiekvienais kalendoriniais metais, sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu. Nurodytų švenčių dienos, kai šventinė diena tenka tėvui, jis susitikimo laiką ir vietą suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš šventinę dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Tėvas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 15 val. tą šventinę dieną, nebent šalys susitartų kitaip;

6. Kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną, tėvui prieš tai suderinus susitikimo laiką ir vietą su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš Tėvo dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Tėvas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 15 val., nebent šalys susitartų kitaip;

7. T. B. turi teisę praleisti su sūnumi dvi savaites vaiko atostogų. Atostogų laiką tėvas suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms;

8. Sūnui būnant su tėvu, kaip tai numatyta 1, 2, 3 ir 4 punktuose, tėvas visuomet privalo pranešti vaiko motinai trumpąja SMS žinute arba el. paštu, konkrečią sūnaus buvimo vietą, o taip pat ir tuo atveju, jeigu sūnaus buvimo vieta pasikeičia;

9. T. B. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant vaiko dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus sūnaus interesams ir atsižvelgiant į jo amžių;

10. T. B., siekdamas išvykti su sūnumi į užsienio valstybę, privalo apie tai raštu pranešti vaiko motinai likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki išvykimo, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, buvimo joje laiką, ir tik gavus vaiko motinos sutikimą. Kelionės metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko motinos bendravimą su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

11. Kai sūnui sueis keturi metai T. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimant sūnų tos savaitės penktadienį nuo 17-18 val., ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį iki 15 val. Konkretų vaiko paėmimo laiką tėvas suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, tos savaitės penktadienį ne vėliau kaip iki 16 val.;

12. Kiekvienais kalendoriniais metais, sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną – su tėvu. Nurodytų švenčių dienos, kai šventinė diena tenka tėvui, jis susitikimo laiką ir vietą suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš šventinę dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Tėvas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 15 val. tą šventinę dieną, nebent šalys susitartų kitaip;

13. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, t. y. 2021, 2023 ir t.t., sūnus Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną praleidžia su tėvu, o poriniais metais, t. y. 2022, 2024 ir t. t. – su motina. Kai šios šventinės dienos tenka tėvui, tai jis sūnų pasiima Naujųjų Metų išvakarėse nuo 17-18 val., jei ta diena yra darbo diena, o jei ne darbo diena, tai jis sūnų pasiima tarp 10 ir 12 val., atsižvelgiant į vaiko dienos darbo ir poilsio režimą, ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. Naujųjų Metų dieną iki 15 val.;

14. Kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną, tėvui prieš tai suderinus susitikimo laiką ir vietą su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu, viena kalendorinė diena prieš Tėvo dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Tėvas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 15 val., nebent šalys susitartų kitaip;

15. T. B. turi teisę praleisti su sūnumi dvi savaites vaiko atostogų. Atostogų laiką tėvas suderina su vaiko motina trumpąja SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms;

16. Sūnui būnant su tėvu, kaip tai numatyta 1, 2, 3 ir 4 punktuose, tėvas visuomet privalo pranešti vaiko motinai trumpąja SMS žinute arba el. paštu, konkrečią sūnaus buvimo vietą, o taip pat ir tuo atveju, jeigu sūnaus buvimo vieta pasikeičia;

17. T. B. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant vaiko dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus sūnaus interesams ir atsižvelgiant į jo amžių;

18. T. B., siekdamas išvykti su sūnumi į užsienio valstybę, privalo apie tai raštu pranešti vaiko motinai likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki išvykimo, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, buvimo joje laiką, ir tik gavus vaiko motinos sutikimą. Kelionės metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko motinos bendravimą su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

19. O. L. ir T. B. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie sūnaus sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

20. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti viena kitai iš anksto, tačiau ne vėliau kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki susitikimo, bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

21. O. L. ir T. B. bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su sūnumi laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto.

Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, tačiau kelerius metus gyveno kartu kaip šeima. Kartu jie nebegyvena nuo 2019 metų vasario mėnesio, o 2019 m. spalio 30 d., tai yra jau gyvenant skyrium, jiems gimė sūnus J. B.. Šalių santykiai dar gyvenant kartu buvo gana sudėtingi dėl ieškovo ūmaus charakterio, neprognozuojamo elgesio, nuolatinio alkoholio vartojimo, kuomet jis tapdavo dar agresyvesnis, užgauliodavo, įžeidinėdavo, išvadindavo atsakovę. Būtent toks ieškovo elgesys ir lėmė santykių pabaigą. Šalių santykiai ir šiuo metu yra konfliktiniai, ieškovas atsakovės atžvilgiu yra nusiteikęs itin priešiškai. Utenos rajono socialinių paslaugų centras nuo 2020 metų liepos mėnesio teikė pagalbą šeimai, atsakovė visapusiškai priėmė teikiamą pagalbą, bendradarbiavo ir įgyvendino visas plane numatytas priemones, tačiau ieškovo elgesys jos atžvilgiu visiškai nepasikeitė. Dėl t o atsakovei niekaip nepavyko ir nepavyksta taikiai bei geranoriškai išspręsti visų klausimų, susijusių su vaiko priežiūra, auklėjimu, ugdymu, jo išlaikymu ir ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovas panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė susitikimų su ieškovu metu nesijaučia saugi, todėl priversta prašyti specialistų pagalbos tarpininkauti ir dalyvauti susitikimuose.

Šalių mažametis sūnus nuo pat gimimo gyvena tik su atsakove, tai yra jo faktinė gyvenamoji vieta, kuri, atsižvelgiant į vaiko interesus, turi būti nustatyta su motina. Atkreipia dėmesį, kad tarp šalių šiuo klausimu iš esmės ginčo nėra, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Be to, šiuo metu vaikas dar yra mažametis, nuo pat gimimo jis gyvena su motina, tarp jų yra susiformavęs itin glaudus ir artimas ryšys, sūnus (duomenys neskelbtini) lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymas vaikui. Vidutiniškai per mėnesį sūnaus poreikiams tenka apie 570 EUR, būtinąsias vaiko vystymosi ir priežiūros išlaidas sudaro vaikui perkamas maistas, mišinukai, nuolat ir greitai išaugami, kiekvieną sezoną perkami drabužėliai bei avalynė, higienos priemonės, sauskelnės, reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, lankomos ugdymo įstaigos mokestis, vaistai, vitaminai, vaiko ugdymosi priemonės, lavinamieji žaislai bei kiti vaikui reikalingi daiktai. Atsakovė gauna valstybės mokamą išmoką vaikui – 70 EUR, kurią atėmus iš nurodytos 570 EUR sumos, lieka 500 EUR, kuriuos atsakovė skiria vaiko išlaikymui. Atsakovė iš pat pradžių siekė susitarti taikiai su ieškovu dėl sūnaus išlaikymo, tačiau jis perveda vaikui tik po 150 EUR kas mėnesį, o tokios sumos užtenka tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Be to, žinant ieškovo karštą būdą ir jo neprognozuojamą elgesį, tik priteisus iš ieškovo išlaikymą vaikui bus visapusiškai užtikrini stabilūs vaiko poreikiai. Mano, kad iš ieškovo turi būti priteistas 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas sūnui J., šiuo metu MMA, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį, yra 642 EUR, todėl prašoma suma yra visiškai pagrįsta. Nors atsakovės pajamos yra didesnės, tačiau jai tenka visos nepilnamečio sūnaus kasdienės priežiūros, auklėjimo ir ugdymo pareigos. Kadangi ieškovas 150 EUR išlaikymą vaikui pradėjo mokėti ne nuo jo gimimo, o tik nuo 2020 m. sausio mėnesio, taip pat prašo priteisti 300 EUR išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovė niekada neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su sūnumi, ji intensyviai dalyvavo Utenos rajono socialinių paslaugų centro paskirtuose užsiėmimuose ir konsultacijose, siekė išspręsti tarpusavio nesutarimus, geranoriškai sutiko suderinti ieškovo ir sūnaus reguliarius susitikimus. Jos manymu, tėvo bendravimui su mažamečiu sūnumi reikalinga specialistų pagalba, nes iš pat pradžių ieškovas nerodė jokio susirūpinimo savo sūnumi, tik po kurio laiko pradėjo reikšti norą pamatyti sūnų, tačiau susitikimų metu jis ima konfliktuoti su atsakove. Kadangi ieškovas sūnaus nuo pat gimimo neaugino, nėra sukurtas tėvo ir sūnaus artimas ryšys, vaikas dar labai mažas ir prisirišęs prie mamos, todėl šiuo metu niekaip negali būti svarstoma tokia galimybė, kad ieškovas galėtų pasiimti sūnų ir jį išsivežti, bent jau iki sūnui sueis 3,5 metų ir bus sukurtas tėvo ir sūnaus ryšys.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove ginčo nėra, jis neprieštarauja tam. Dėl išlaikymo nori akcentuoti, kad 150 EUR išlaikymą sūnui jis teikė dar iki ieškovė pareiškė reikalavimą teisme, tai yra savo pareigos išlaikyti sūnų niekada neneigė ir pagal galimybes teikė. Tačiau jis šiuo metu neturi galimybės teikti 250 EUR dydžio išlaikymo vaikui, kadangi jokio nekilnojamojo turto jis neturi, darbo užmokestis svyruoja nuo 700 EUR iki 800 EUR per mėnesį, jis mokosi specialybės, nuomojasi būstą, todėl negali mokėti daugiau negu 200 EUR per mėnesį. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė – ji turi nekilnojamojo turto, jos gaunamos pajamos ženkliai didesnės. Be to, ji nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių sūnaus poreikius, todėl spręsti, ar atsakovės nurodyta 570 EUR suma yra pagrįsta, jis neturi galimybės. Tačiau preziumuojant, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga tokia suma, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas byloje, kuriose nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka yra pakankamai konkreti, bet šiuo metu gali neatitikti geriausių nepilnamečio J. B. interesų ir pažeisti jo teises ir teisėtus interesus, nes nėra suderinta su nusistovėjusia vaiko dienotvarke, neužtikrintų vaiko saugaus psichoemocinio mikroklimato, fiziologinių poreikių patenkinimo, įprasto dienos režimo laikymosi. Nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, konkrečios atsakovės priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo T. B. nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Atsakovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 250 EUR periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir siekiant sumažinti stresinių situacijų atsiradimo galimybę, siekiant sukurti tėvo ir sūnaus santykį, įvertinti tėvo gebėjimą rūpintis sūnumi ir atliepti jo poreikius, yra tikslinga numatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį, siekiant, kad vaikas įprastų prie tėvo, mamai sumažėtų abejonių, nepasitikėjimo dėl vaiko tėvo gebėjimo rūpintis mažamečiu sūnumi. Šalims siūlytina ieškoti bendro sutarimo ir geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu T. B., įvertinant tai, kad vaiko poreikių ir interesų, taip pat ir vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, visų pirma yra tėvų pareiga, o už jos tinkamą vykdymą atsakingi abu tėvai.

Nurodė, kad tarnyba turi duomenų apie galimus nepilnamečio J. B. vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimus: 2020 m. liepos 2 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, buvo atliktas situacijos vertinimas ir nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d. buvo taikoma atvejo vadyba O. L. bei nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2021 m. vasario 10 d. – T. B.. Atvejo vadyba buvo baigta, nes priimtas sprendimas, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl T. B. panaudoto fizinio smurto O. L. atžvilgiu vaiko akivaizdoje. Pranešimo apie pažeidimą nagrinėjimas buvo užbaigtas, vaiko situacija nevertinta, nes nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai.

Siekiant išsiaiškinti ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes buvo apsilankyta O. L. gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame bute, kuriame yra 4 kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas, yra visi patogumai. Vaikas turi jam skirtą lovą motinos kambaryje, jo amžių atitinkančių žaislų, lavinimosi priemonių, drabužių ir kitų būtinų priemonių. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, lavintis ir ilsėtis. Atsakovė nurodė, kad turi įsigijusi jau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame vyksta remontas, bet jau yra įrengtas vaiko kambarys. Papasakojo, kad ieškovas yra ūmaus būdo, neprognozuojamas, dažnai būna agresyvus, jų santykiai yra konfliktiški ir įtempti, jis teikia sūnui 150 EUR išlaikymą, bet ne kiekvieną mėnesį. Specialistų apsilankymo metu J. B. buvo linksmas, žvalus, šypsojosi nepažįstamiems žmonėms, buvo stebimas artimas motinos ir vaiko ryšys, taip pat J. noriai bendravo su močiute R. L.. Taip pat buvo apsilankyta ieškovo T. B. gyvenamojoje vietoje – ieškovo tėvams priklausančiame 3 kambarių bute, kur jis gyvena kartu su tėvais. Bute yra visi patogumai, vaikui skirtas kambarys, kuriame yra lovytė, maitinimo kėdutė, žaislų, vaikiškas stalas ir kėdutė. Bute tinkamos sąlygos svečiuotis vaikui. Ieškovas nurodė, kad teikia sūnui 150 EUR išlaikymą, dėl gyvenamosios vietos ginčo nėra.

Nors tarnybai nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti ieškovo bendravimą su mažamečiu sūnumi, tačiau sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti įvertinta, kad ieškovas su sūnumi realiai pradėjo bendrauti nuo 2021 metų vasaros ir tik kas antrą savaitgalį arba net rečiau, po keletą valandų. Skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas yra tikslingas ir reikalingas, tačiau visų pirma turi būti atkurtas/sukurtas vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, todėl yra reikalinga nustatyti kelių mėnesių pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

Institucijos atstovė posėdžio metu iš esmės palaikė preliminarias išvadas ir papildomai paaiškino, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina O. L.. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį, tačiau viršenybė turi būti teikiama vaiko interesams, kad jo poreikiai būtų užtikrinti. Kadangi šalių santykiai yra labai konfliktiški, reikalinga nustatyti labai konkrečią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Išklausius šalių paaiškinimus ir įvertinus pateiktus duomenis mano, kad turi būti nustatyta iš karto konkreti bendravimo tvarka, nenumatant pereinamojo laikotarpio. Tarnybos nuomone, su viena nakvyne vaikas galėtų būti pas tėvą nuo 3 metų amžiaus, o bendravimo tvarka su 2 nakvynėmis iš eilės galėtų būti nustatyta nuo 4-4,5 metų. Dėl bendravimo per šventes mano, kad tikslinga nustatyti kas antrus metus, kad nebūtų vaiko vežiojimų tarp 2 miestų šventiniu laikotarpiu ir vaikas žinotų abiejų tėvų tradicijas. Tarnybos nuomone, skambučių ir bendravimo kitomis ryšio priemonėmis laikas bendravimo tvarkoje gali būti nustatytas, tačiau tokio bendravimo griežta trukmė – ne, nes tai neatitiks vaiko interesų. Taip pat turi būti numatyta, kad kiekvienas iš tėvų gali išvykti su vaiku į užsienį tam tikram laikotarpiui su kito tėvo sutikimu. Kadangi nėra duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį su vaiku, motina turi leisti vaikui ir tėvui bendrauti vieniems, tai yra jai nedalyvaujant.

Liudytoja R. D. parodė, kad ji yra atsakovės motina, su dukra santykiai geri. Ieškovą pažįsta, jų santykiai priešiški. Jos anūkas J. B. nuo pat gimimo gyvena tik su motina, jam būtų labai sunkus atsiskyrimas nuo jos. Jis dar per mažas, kad galėtų būti vienas su nepažįstamu žmogumi. Ieškovas vaiko gyvenime atsirado tik praėjus metams po gimimo, atvyksta tik savaitgaliais, net ne kiekvieną, nežino jokių vaiko poreikių, režimo. Jis pastoviai terorizuoja dukrą, kėlė prieš ją ranką, pačią liudytoją kelis kartus yra iškeikęs ir išvaręs. Kai kartu gyveno su dukra, neleisdavo joms susitikti, ligoninėje neleido vaiko paimti. Atėjęs pas ją į namus prispjaudė, elgėsi netinkamai. Kai O. dirba, vaikas pirmą valandą paverkia, po to išbūna su ja normaliai. Ieškovas nesugebėtų pasirūpinti vaiku, turi žalingų įpročių, kai girtas, būna labai piktas, žiaurus ir neprognozuojamas. Ji pati ieškovo susitikimuose su vaiku nedalyvavo, viską žino iš dukros žodžių. Ieškovą paskutinį kartą matė gimdymo namuose, kur jis taip pat sukėlė konfliktą. Apie tai, kaip jis metė į ją su vaiku lazdą ir vos nepataikė į vaiką, jai papasakojo dukra, tada ji atvažiavo namo visa balta, išsigandusi. Taip pat ji matė ieškovo žinutes dukros telefone. Ieškovo tėvus pažįsta, iki bylos iškėlimo teisme jie atvažiuodavo pabendrauti su anūku, po to bendravimas nutrūko. Apie vaiko krikštynas ieškovo tėvams pranešė, ar ieškovui buvo panešta, nežino.

Liudytoja K. K. parodė, kad atsakovę pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jos geros draugės. Ieškovą pažįsta iš matymo, santykiai neutralūs. O. labai gera motina, labai rūpinasi sūnumi, o T. B. iš pradžių iš viso nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, alimentus vedė paskutinę dieną, jokių dovanų vaikui nedovanojo, apie jo poreikius neklausė. O. L. nuo ieškovo kenčia nuo nėštumo pradžios, nes jis ją terorizuoja, matė žinutes telefone. J. labai prisirišęs prie mamos, ji jam pagrindinis žmogus, labai tvirtas santykis tarp jų. Jos nuomone, vaikas su pažįstamu žmogumi gali kažkiek pabūti, su nepažįstamu tikrai ne, ypač parą laiko ar daugiau. Ieškovą ji mačiusi daug kartų, bendravo gal 10 kartų su juo, paskutinius kartus prieš vaiko gimimą ir per krikštynas. Vaikas šiuo metu lanko darželį, adaptacija buvo labai sunki, truko kelis mėnesius iš pradžių lankė tik po valandą-dvi per dieną, o dabar viskas normaliai. J. krikštynos įvyko gegužės viduryje, T. norėjo su vaiku pabendrauti, tačiau jis traukėsi nuo jo, klykė, ėjo prie mamos. Žino, kad ieškovas po to buvo susitikęs su vaiku, bet atsakovė jau plačiau apie tai nepasakojo.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja, ieškovą ir atsakovę pažįsta iš darbinės pusės tik. Šalys turi mažą vaiką ir ji teikė paslaugas dalyvauti ieškovo susitikimuose su vaiku. Buvo keli susitikimai liepos – rugsėjo mėnesiais, šalys elgėsi mandagiai, bet jautėsi įtampa. Konfliktas įvyko 2020 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo kartu pasivaikščioti. O. L. paklausė ieškovo dėl išlaikymo, o T. B. pradėjo šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais, bandė jį raminti ir jis išėjo, prieš tai apdraskęs O. L. ranką, viskas yra užfiksuota. 2020 metų spalio mėnesį O. L. išbraukė iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, T. B. pagalbą toliau teikė (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras. Ar šiuo metu T. B. galėtų savarankiškai prižiūrėti vaiką, nežino. Kol dalyvavo susitikimuose, vaikas dar labai mažas buvo, bet į tėvą reaguodavo gerai, ėjo ant rankų. Dėl ieškovo lankytų kursų nieko komentuoti negali, šioje situacijoje viskas priklauso nuo tėvo.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba atvejo vadybininke, šalis pažįsta darbo reikalais. Šeimai buvo paskirta atvejo vadyba, buvo vertinta rizika vaikui. Nors buvo nustatytas nulinis lygis, tačiau tėvai pageidavo pagalbos tėvo pasimatymų su vaiku metu, todėl buvo priskirtas socialinis darbuotojas. Motina domėjosi, kokia pagalba gali būti suteikta, aktyviai naudojosi paskirtomis priemonėmis. Kadangi vaiko tėvas teigė, jog negali susitarti su vaiko motina dėl bendravimo su vaiku, socialinė darbuotoja dalyvavo šeimos susitikimuose. Atsakovė savo noru lankė psichologo konsultacijas, nors jai jokių motinystės įgūdžių netruko. Medžiaga dėl tėvo buvo perduota į (duomenys neskelbtini), pagal jo gyvenamąją vietą. Pati ji tėvo ir vaiko susitikimuose nedalyvavo, su (duomenys neskelbtini) skyriumi nebendravo, todėl nieko apie ieškovą nežino.

Liudytoja A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, šalis pažįsta darbo reikalais. Skyriuje buvo gautas T. B. prašymas dėl pagalbos bendraujant su vaiku. Specialistai bendravo su tėvais, skyriuje įvyko keli tėvo susitikimai su vaiku ir matėsi, kad tarp tėvų yra konfliktas. Dėl to buvo paskirta atvejo vadyba, vyko darbas su šeima. Susitikimai buvo labai trumpi dėl vaiko amžiaus, jam tada buvo 8-9 mėnesiai. Jų metu šalys negalėjo susitarti, T. B. visiškai nereaguodavo į O. L. pastabas dėl to, kaip reikia elgtis su vaiku. Jai yra žinoma apie smurto prieš atsakovę atvejį, bet pati to nematė, jai pasakė socialinė darbuotoja. Nors T. B. gražiai elgėsi su vaiku, tačiau tuo metu jis buvo dar per mažas ir jam nuolat reikėjo mamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovė savo vardu asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį 0,6200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,5200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovas savo vardu turi registruotą transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Bylos duomenimis ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, jog nepilnametis J. B. gyvena kartu su atsakove, kuri išlaiko vaiką, ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo po 150 EUR, po teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – po 200 EUR, per mėnesį, patvirtina ieškovo ir atsakovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 5 d. išvada dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 9 d. išvada dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 22 d. išvada dėl bendravimo su sūnumis tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis yra duomenų apie galimus nepilnamečio J. B. vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimus: 2020 m. liepos 2 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nepilnamečio J. B. tėvai nesutaria dėl bendravimo su sūnumi, 2020 m. liepos 9 d. buvo atliktas situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. O. L. nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. spalio 21 d. buvo taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini); T. B. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2021 m. vasario 10 d. buvo taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini). Šalims atvejo vadyba buvo baigta, nes priimtas sprendimas, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Be to, 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad T. B. panaudojo O. L. atžvilgiu fizinį smurtą jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Išklausius vaiko tėvų paaiškinimus buvo nutarta užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai. T. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadose nurodė, kad apsilankymų metu buvo užfiksuotas mažamečio J. B. prisirišimas prie mamos, artimas mamos ir sūnaus ryšys, motina geba atliepti sūnaus emocijas, rūpinasi jo sveikata, ugdymu, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus ir jų nepažeis, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarauja jo interesams, priešieškinio reikalavimas dėl J. B. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkinamas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 EUR (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 518 EUR į rankas, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 EUR. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 511 – 533 EUR. Atsakovės prašomo priteisti iš ieškovo 250 EUR išlaikymo vaikui dydis neviršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

Atsakovės paskaičiavimais, vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai jai tenka skirti apie 570 EUR. Atėmus valstybės skiriamą ir mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 EUR, likusi suma sudaro 500 EUR, kurią atsakovė skiria vaiko išlaikymui. Nurodė, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro: apie 60 EUR mokestis už darželį, 50 EUR rūbams ir avalynei, kadangi vaikas greitai auga, išlaidos maistui apie 100 EUR, vaistams 50 EUR, dar išlaidos buto išlaikymui, kurui, pramogoms ir panašiai. Išlaidų nedetalizavo ir įrodymų neteikė, kadangi realiai vaikui išleidžia dar daugiau. Ieškovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 200 EUR per mėnesį, nurodė, kad daugiau mokėti kol kas neleidžia jo turtinė padėtis, kuri yra žymiai blogesnė, nei atsakovės, be to, po 50 EUR per mėnesį vaistams ir drabužiams tikrai yra per daug.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), tačiau atsižvelgia ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, objektyvias galimybes teikti vaikams išlaikymą. Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji dirba, gauna pajamas, kurios kas mėnesį sudaro vidutiniškai 2 000 EUR ir daugiau, 70 EUR išmoką vaikui, bei papildomai ji gauna 200 EUR teikiamo išlaikymo vaikui iš atsakovo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto, tame tarpe ir du butus, automobilių neturi.

Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, jo teigimu, jo mėnesio pajamos yra apie 700-800 EUR. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu turi automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu objektyviai negali skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui, kadangi atskaičius visas būtinas išlaidas ir šiuo metu mokamą išlaikymą vaikui, jo būtinosioms išlaidoms asmeniniams poreikiams tenkinti lieka tik 100 EUR, nes nuomojasi būstą, mokosi specialybės.

Teismas pripažįsta, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo, tačiau taip pat sprendžia, kad ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, taigi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Jis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių apart bendro su atsakove vaiko, neturi. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas jaunas darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pakankamai pajamų, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas iš kito tėvo išlaikymas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad ieškovas daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų išlaikyti, neturi, daro išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas sūnui nėra per didelis, atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Atsakovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Ieškovas su šiuo reikalavimu iš esmės sutiko, todėl teismas plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako bei sprendžia, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už du mėnesius yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš ieškovo priteistinas 300 EUR išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas.

Atsakovė O. L. paskirtina nepilnamečio J. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškia reikalavimus nustatyti kiekvieno jų siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodo, kad ginčo šalys nesugeba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiko nustatymo ir dėl to tarp šalių nuolat kyla konfliktai, teko net pasitelkti vaiko teisų apsaugos specialistus.

Teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomą bendravimo tvarką nustatė, kad abiejų šalių siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai konkreti, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvesnė, tačiau nevisuose punktuose yra atsižvelgiama į vaiko amžių, jo poreikius ir paties atsakovo pasirengimą prižiūrėti mažametį vaiką, tuo tarpu atsakovės siūloma tvarka labiau orientuota į vaiko amžių ir jo dienos režimo laikymąsi, tačiau tam tikrai aspektais nepagrįstai riboja tėvo bendravimą su sūnumi, o kai kurie punktai neatitinka ir mažamečio vaiko interesų. Nors byloje nėra duomenų, kad tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko elementarius kasdienius poreikius bendraujant su sūnumi, tačiau šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių – sprendimo priėmimo momentui vaikui yra 2 metai 3 mėnesiai. Kaip nurodė išvadose vaiko teisių apsaugos institucija, tokio amžiaus vaikui labai svarbu laikytis jam įprasto dienos režimo, svarbu „saugus prisirišimas“, kuris kuria saugų pamatą, į kurį atsirėmę tokio amžiaus vaikai gali tyrinėti vis labiau besiplečiantį pasaulį.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, vertina ir atsižvelgia į: ieškovo ir atsakovės pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos variantus, pagal kuriuos ieškovui sudaroma galimybė susitikti ir bendrauti su sūnumi; šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu pateiktus argumentus ir pasiūlymus; prioritetinius vaiko interesus, teisę bendrauti bei matytis su abiem tėvais; vaiko amžių; maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti; į tą aplinkybę, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, tarp kurių yra ženklus atstumas, taip pat į institucijos išvadose nurodytus motyvus ir argumentus.

Minėta, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką jam išvykus gyventi ir dirbti į užsienį. Sprendimo priėmimo dienai ieškovas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų, kad ieškovas išvyks ar planuoja vykti gyventi į užsienį, pats ieškovas nurodė, kad kol kas neplanuoja išvykimo į užsienį, tokias sąlygas numatė galimam atvejui. Toks ieškinio reikalavimo patenkinimas suponuotų sąlyginio teismo sprendimo priėmimą, kas yra draudžiama pagal CPK 267 straipsnį.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio J. B. tėvų siūlomą bendravimo tvarką koreguoti, nustatant kitokį vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką, negu siūlo šalys.

Atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnius ir atitinkamam vaiko amžiaus tarpsniui būdingus skirtingus režimus, teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką laike iki vaikas sulauks trijų metų, nes šiuo laikotarpiu vaikas bus prižiūrimas mamos, vėliau – nuo vaiko trijų metų iki jis sulauks 4 metų, nes šiuo laikotarpiu vaikas jau taps mažiau priklausomas nuo mamos, ieškovas įgis daugiau patirties prižiūrint ir bendraujant su sūnumi, todėl vaikas galės ilgesniam laikotarpiui būti su ieškovu, išvykti į jo gyvenamąją vietą; ir nuo vaiko 4 metų iki jo pilnametystės, nes šiuo laikotarpiu vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka turi būti derinama ir neturi pažeisti vaiko teisės į kokybišką ugdymą, berniuko lankomus būrelius, tinkamą poilsį, saugią ir įprastą gyvenamąją aplinką ir pan. Tuo pačiu vaiko lankomi būreliai ir kiti papildomo ugdymo užsiėmimai neturi būti priežastimi riboti tėvo matymąsi su vaiku. Teismas laiko, kad šalių vienas kitam keliami reikalavimai dėl kiekvieno vaiko išvykimo į užsienį tas iš tėvų, su kuriuo vaikas išvyksta, privalomai gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, bei ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės įpareigojimą užtikrinti jo ir sūnaus bendravimą telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis po valandą laiko, yra nepagrįsti bei pertekliniai, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kito vaiko tėvo rašytinis sutikimas yra būtinas tik vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui užsienyje, atsakovė neturėtų ir negalėtų priversti vaiką valandą laiko bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, kadangi tai gali būti žalinga jo sveikatai, kol jis yra mažas, tai pat prieštarauti vaiko interesams, jeigu jis nenorės tiek laiko bendrauti su ieškovu. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku pusę vaikų atostogų metu, priklausomai nuo mokslo metų režimo, o ne pusę tėvų atostogų laiko. Taip pat teismas laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais vaiko interesams atsakovės priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktus dėl kasmetinių švenčių šventimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose – ieškovas (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini), nustatymas, kad vaikas vieną švenčių: Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir kt., dieną praleidžia su motina, o kitą su tėvu, neabejotinai tiek sudarys nepagrįstus apsunkinimus ir ribojimus ieškovui bendraujant su vaiku per šventes, tiek neleis užtikrinti tinkamo šventinių dienų praleidimo vaikui. Atsakovės motyvus, kad ji nori, jog vaikas pažintų tik jos šeimos tradicijas švenčiant didžiausias kasmetines šventes, nes ieškovas tradicijų neturi arba jos netinkamos, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vaikas turi teisę žinoti abiejų tėvų švenčių tradicijas ir praleisti vienodą skaičių ir trukmės šventines dienas su abiem iš tėvų. Teismo vertinimu, labiau atitiks vaiko interesus ir yra logiškesnė bei patogesnė abiem šalims ir vaikui ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka per šventes, nustatant, kad šventines dienas vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia kas antrus metus. Tokia tvarka nustatytina nuo to laiko, kai vaikas pagal nustatytiną bendravimo tvarką bendraus su tėvu kelias dienas iš eilės su nakvyne.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad tiek ieškovo ieškiniu, tiek atsakovės priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka iš dalies atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia abiejų tėvų lygiateisiškumo principo bei vaiko interesų, todėl teismas iš dalies tenkina tiek ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka:

1.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, t.y. šeštadienį ir sekmadienį iki 19.00 val., bendravimo metu ieškovas įsipareigoja kiek įmanoma laikytis vaiko režimo.

1.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

1.3. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares sūnus praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu, kuris vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

1.4. Sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o Tėvo dieną – su tėvu, , kuris vaiką tą dieną iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

2.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

2.3.. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares sūnus praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu, kuris vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.4. Sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o Tėvo dieną – su tėvu, kuris vaiką tą dieną iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

3.1. ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

3.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

3.3. Motinos dieną, t.y. gegužės pirmą sekmadienį sūnus J. visada lieka su motina O. L., jeigu šalys nesusitaria raštu kitaip.

3.4. Tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip. Sūnų ieškovas grąžina į jo gyvenamąją vietą iki tos dienos 19.00 val.

3.5. Poriniais metais organizuoja ir praleidžia kartu su sūnumi J. jo gimtadienį tėvas T. B.. Sūnų, jeigu pagal šalių suderintą grafiką vaikas turi būti su motina, T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą sekančią po gimtadienio dieną iki 19.00 val., o jeigu sūnus lankys ikimokyklinę ugdymo įstaigą ar mokyklą ir sekanti diena po vaiko gimtadienio yra darbo diena, sūnų T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo iki 19.00. val.

3.6. Poriniais metais Šv. Velykas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., jam paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą dieną nuo 10.00 val. ir parvežant į gyvenamąją vietą antrą dieną iki 19.00 val. Neporiniais metais šias šventes sūnus praleidžia su motina O. L..

3.7. Neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) tėvas T. B. pasiima nuo 17 val. iki 18 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) iki 19.00 val., jeigu pagal grafiką sūnus turi būti su mama. Ir atvirkščiai, poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su mama.

3.8. Poriniais metais sūnus J. N. metus praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų ieškovas paima iš sūnaus gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val., jei ta diena yra darbo diena, o jei ne darbo diena, tai – tarp 10.00 ir 12.00 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

4. Pasikeitus sūnaus ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai O. L. privalo apie tai raštu informuoti T. B. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant naują sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokymo ar gydymo įstaigą.

5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo T. B., bendravimas su sūnumi J. B. nėra galimas (dėl ligos ar pan.), O. L. privalo apie tai informuoti T. B. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 18 valandos.

6. T. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje. Tuo atveju, jei sūnus slaugomas savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su juo telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tiek, kiek to norės vaikas ir atsižvelgiant į jo amžių.

7. O. L. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui, tačiau turi raštu informuoti apie tai T. B. likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki išvykimo, nurodydama šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas T. B. pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi savaitgalis (savaitgaliai), T. B. be nustatyto bendravimo pagal grafiką turi teisę su sūnumi be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl sūnaus išvykimo. Išvykos metu O. L. privalo užtikrinti T. B. bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita elektroninio ryšio priemone.

8. T. B. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui, tačiau turi raštu informuoti apie tai O. L. likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki išvykimo, nurodydamas šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Išvykos metu T. B. privalo užtikrinti O. L. bendravimą su sūnumi J. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

9. T. B. turi teisę praleisti su sūnumi J. B. vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. T. B. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, O. L. - antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metru būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. Atostogų metu, tiek T. B., tiek O. L. privalo užtikrinti bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita ryšio priemone.

10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti viena kitai iš anksto, tačiau ne vėliau kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki susitikimo, bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

11. O. L. ir T. B. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie sūnaus sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

12. O. L. ir T. B. bet kada gali raštiškai (el. paštu ar kitomis el. ryšio priemonėmis) susitarti dėl kitokio bendravimo su sūnumi laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto.

13. Už sūnaus J. B. pasiėmimą ir perdavimą iš vienos šalies kitai, atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo vaikas faktiškai yra.

14. J. B. sukakus tokio amžiaus, kada savarankiškai galės naudotis ryšio priemonėmis, ieškovo su sūnumi bendravimas telefonu ir/ar kitomis el. ryšio priemonėmis neribojamas, kiek tai nepažeidžia vaiko dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir atsižvelgiant į jo amžių.

Kaip jau minėta teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio sūnaus labui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovas už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo sumokėjo 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (70 procentų) ieškovui iš atsakovės priteistina 53 EUR žyminio mokesčio (75 X 0,70). Atsakovė už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo sumokėjo 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Dėl reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal įstatymą ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui turėtų įmokėti 74 EUR (300 + (250 X 12) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai (90 procentų, pilnai patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (50 procentų) + iš dalies reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (40 procentų)) atsakovei iš ieškovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 68 EUR (75 X 0,90) jos sumokėto žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą priteistinas 67 EUR (74 X 0,90) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovas už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, atsiliepimų į priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, prašymus bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 2 755 EUR. Atsakovė patyrė 2 377 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumo laipsnį, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, priteisia iš atsakovės ieškovui 1 928,50 EUR (2 755 X 0,70) patirtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Spęsdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertina tai, kad priešieškinio reikalavimai taip pat patenkinti iš dalies (90 procentais), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 2 139,30 EUR (2 377 X 0,90) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,37 EUR. Ši suma iš šalių nepriteistina, kadangi padalinus ją proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, bus mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo T. B. ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovės O. L. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 EUR (trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti atsakovę O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, t.y. šeštadienį ir sekmadienį iki 19.00 val., bendravimo metu ieškovas įsipareigoja kiek įmanoma laikytis vaiko režimo.

1.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

1.3. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares sūnus praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu, kuris vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

1.4. Sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o Tėvo dieną – su tėvu, , kuris vaiką tą dieną iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

2.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

2.3. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares sūnus praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną – su tėvu, kuris vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.4. Sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o Tėvo dieną – su tėvu, kuris vaiką tą dieną iš jo gyvenamosios vietos paima nuo 10.00 val. ir parveža tą pačią dieną iki 19.00 val.

3.1. ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

3.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 – 19.00 val. T. B. bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaizdu, tiek laiko, kiek norės vaikas.

3.3 .Motinos dieną, t.y. gegužės pirmą sekmadienį sūnus J. visada lieka su motina O. L., jeigu šalys nesusitaria raštu kitaip.

3.4. Tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip. Sūnų ieškovas grąžina į jo gyvenamąją vietą iki tos dienos 19.00 val.

3.5. Poriniais metais organizuoja ir praleidžia kartu su sūnumi J. jo gimtadienį tėvas T. B.. Sūnų, jeigu pagal šalių suderintą grafiką vaikas turi būti su motina, T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą sekančią po gimtadienio dieną iki 19.00 val., o jeigu sūnus lankys ikimokyklinę ugdymo įstaigą ar mokyklą ir sekanti diena po vaiko gimtadienio yra darbo diena, sūnų T. B. parveža į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo iki 19.00. val.

3.6. Poriniais metais Šv. Velykas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B., jam paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą dieną nuo 10.00 val. ir parvežant į gyvenamąją vietą antrą dieną iki 19.00 val. Ne poriniais metais šias šventes sūnus praleidžia su motina O. L..

3.7. Neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) tėvas T. B. pasiima nuo 17 val. iki 18 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) iki 19.00 val., jeigu pagal grafiką sūnus turi būti su mama. Ir atvirkščiai, poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus J. praleidžia su mama.

3.8. Poriniais metais sūnus J. N. metus praleidžia su tėvu T. B.. Sūnų ieškovas paima iš sūnaus gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val., jei ta diena yra darbo diena, o jei ne darbo diena, tai – tarp 10.00 ir 12.00 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

4. Pasikeitus sūnaus ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai O. L. privalo apie tai raštu informuoti T. B. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo, nurodant naują sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokymo ar gydymo įstaigą.

5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo T. B., bendravimas su sūnumi J. B. nėra galimas (dėl ligos ar pan.), O. L. privalo apie tai informuoti T. B. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 18 valandos.

6. T. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje. Tuo atveju, jei sūnus slaugomas savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną dieną bendrauti su juo telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tiek, kiek to norės vaikas ir atsižvelgiant į jo amžių.

7. O. L. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui, tačiau turi raštu informuoti apie tai T. B. likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki išvykimo, nurodydama šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas T. B. pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi savaitgalis (savaitgaliai), T. B. be nustatyto bendravimo pagal grafiką turi teisę su sūnumi be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl sūnaus išvykimo. Išvykos metu O. L. privalo užtikrinti T. B. bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita elektroninio ryšio priemone.

8. T. B. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui, tačiau turi raštu informuoti apie tai O. L. likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki išvykimo, nurodydamas šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Išvykos metu T. B. privalo užtikrinti O. L. bendravimą su sūnumi J. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

9. T. B. turi teisę praleisti su sūnumi J. B. vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. T. B. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, O. L. - antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metru būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. Atostogų metu, tiek T. B., tiek O. L. privalo užtikrinti bendravimą su sūnumi J. telefonu, skype ar kita ryšio priemone.

10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti viena kitai iš anksto, tačiau ne vėliau kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki susitikimo, bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

11. O. L. ir T. B. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie sūnaus sveikatos būklę, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

12. O. L. ir T. B. bet kada gali raštiškai (el. paštu ar kitomis el. ryšio priemonėmis) susitarti dėl kitokio bendravimo su sūnumi laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto.

13. Už sūnaus J. B. pasiėmimą ir perdavimą iš vienos šalies kitai, atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo vaikas faktiškai yra.

14. J. B. sukakus tokio amžiaus, kada savarankiškai galės naudotis ryšio priemonėmis, ieškovo su sūnumi bendravimas telefonu ir/ar kitomis el. ryšio priemonėmis neribojamas, kiek tai nepažeidžia vaiko dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir atsižvelgiant į jo amžių.

Priteisti iš atsakovės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 981,50 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 207,30 EUR (du tūkstančius du šimtus septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 67 EUR (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2021 m. kovo 15 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.