Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. (T) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. T. paskirta galutinė bausmė – 250 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (20 dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 40 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis iš E. T., konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. T. paliktos galioti kardomosios priemonės – 10 000 Eur dydžio užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 7 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, užstato suma – 10 000 Eur nukreipta paskirtos bausmės vykdymui – baudos sumokėjimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. T. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas vykdytoju kartu su kurstytoju veikusiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau - Kurstytojas) dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos pilietį M. E. K., Sirijos Arabų Respublikos piliečius: A. A. A, A. R. A. S, H. A. G. ir Filipinų Respublikos pilietę A. T. (toliau – Užsieniečiai), šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasikėsino Užsieniečius neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:

- laikotarpyje iki 2023 m. liepos 21 d., apie 08.30 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, su Kurstytoju pastarojo iniciatyva iš anksto susitarė savo pasirinktu automobiliu už Kurstytojo jam pažadėtą ne mažesnį kaip 600 eurų atlygį neteisėtai gabenti Užsieniečius iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką, jų gabenimui iš anksto pasirinko automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis);

- vykdydamas šį susitarimą, Automobiliu, jo veiksmus koordinuojant Kurstytojui, atvyko į Kurstytojo nurodytą tiksliai nenustatytą vietą Latvijos Respublikoje paimti gabenimui Užsieniečius, kuriuos 2023 m. liepos 21 d., apie 08.30 val., įlaipino į Automobilį;

- toliau, vykdydamas susitarimą, šiomis aplinkybėmis paimtus gabenti Užsieniečius, vairuodamas Automobilį, 2023 m. liepos 21 d., apie 10.47 val., keliu Kaunas- Zarasai- Daugpilis neteisėtai juos gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Smėlynės pasienio kontrolės punktą Smėlynės k., Zarasų sen., Zarasų r. sav., po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiu būdu perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi bei, atgabenęs juos keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos savivaldybėje esančios Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. 140 ribų, nebaigė Užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veikos dalies dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – 2023 m. liepos 21 d., apie 14.35 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis E. T. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirti jam 100 MGL dydžio baudą.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai prilygino jo sumokėtą 10 000 Eur užstatą paskiriamos baudos dydžiui, neatsižvelgdamas į esmines nagrinėtinos bylos aplinkybes. Užstato tikslas yra pakeisti kardomąją priemonę kita, o šiuo atveju užstato tikslas buvo paleisti jį, kaip suimtąjį, iš suėmimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pabrėžęs, kad pagal susiklosčiusią Teismo praktiką, užstato dydis nustatomas įvertinant, kiek užstato praradimo perspektyva, jei asmuo neatvyktų į procesą, gali veikti kaip pakankamai atgrasanti ir atimanti norą bėgti (EŽTT 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas, byloje Tošev prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 56308/00). Dėl šių priežasčių užstato davėjo sutikimas sumokėti 10 000 Eur dydžio užstatą dėl kardomosios priemonės pakeitimo savaime nesuponuoja, kad užstato sumos dydžio savaiminis prilyginimas skiriamos bausmės už nusikalstamą veiką dydžiui yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis išimtinai bausmės skyrimo tikslais ir pagrindais, įtvirtintais BK 41 ir 54 straipsniuose.

2.2. Nurodo, kad paskyrus neproporcingą padarytam nusikaltimui bausmę – 10 000 Eur baudą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jokių sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nėra, jis anksčiau neteistas, verčiasi atsakinga ūkine veikla, veda bendrą ūkį su sugyventine J. G., turi šeimą, susilaukė dviejų vaikų N. T. ir N. T., kurių vienas dar yra nepilnametis. Išskyrus ūkį, jokių kitų pajamų šaltinių šeima neturi. Viso tyrimo metu atsakingai bendradarbiavo su institucijomis, nepažeidė jokių sąlygų. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 10 000 Eur baudos dydis dėl jo sunkesnės turtinės padėties, pareigos išlaikyti šeimą, vaikus, tarp kurių ir nepilnametis, daro bausmę ne tik neproporcingą, bet ir per griežtą, o jos įgyvendinimą praktiškai neįmanomą. Negana to, tokia per didele bausme neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir jos mažesniam nei tipiniam pavojingumui, ką pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, pažeidžiami ne tik jo, tačiau ir jo šeimos, išlaikytinių interesai, apsunkinant pragyvenimo sąlygas ir sukeliant pernelyg didelę finansinę naštą.

2.3. Apeliantas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo dėl daromos veikos baudžiamumo, veika padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms: jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių, asmenys iš Lietuvos Respublikos nebuvo išgabenti, buvo grąžinti į valstybę, iš kurios neteisėtai pateko į Lietuvą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė žymiai didesnę baudą nei įprastai skiriama teismų praktikoje šios kategorijos bylose su ženkliai mažesniu veikos pavojingumu – teismų praktikoje šios kategorijos bylose, esant tipiniam šioms veikoms priskirtinam pavojingumo laipsniui, nuteistiesiems skiriamų baudų dydžiai svyruoja nuo 5 000 Eur iki 7 500 Eur (pvz., Lietuvos Apeliacinio teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-425-148/2016, 1A- 217- 387/2021, 1A- 78- 1020/2023; Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-120-530/2021, 1-238-397/2021, 1-331-493/2018, 1- 455- 397/2022, 1- 399- 813/2023, 1-341-383/2023, 1-314-530/2023).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. E. T. kaltė, padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri, atsižvelgdama tik į paduoto apeliacinio skundo ribas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra per didelė. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ar neteisinga.

7. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K- 481/2014, Nr. 2K-477-746/2015).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje jis nėra teistas, administracine tvarka baustas už vieną nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 1, b. l. 136–165), kad jo nusikalstami veiksmai nesukėlė pasekmių, kadangi asmenys, kurie buvo neteisėtai gabenami per valstybės sieną, buvo grąžinti į šalį, iš kurios neteisėtai pateko į Lietuvą. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto šeimines ir turtines aplinkybes – kad turi du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, kad verčiasi ūkine veikla, iš kurios pajamų gyvena (t. 1, b. l. 91, 92, 93).Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

9. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų be alternatyvų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskyrė sankcijoje nenumatytą baudos bausmę, kurios dydį parinko artimą minimaliam (360 MGL). Įstatymas už sunkų nusikaltimą numato nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

10. Nuteistasis prašymą paskirti jam švelnesnę bausmę (100 MGL dydžio baudą) motyvuoja mažomis pajamomis, šeimine padėtimi, t. y. kad augina nepilnametį vaiką, verčiasi atsakinga ūkine veikla, tačiau bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikro poveikio nuteistajam taikymu, dėl kurių jis patirs neigiamas pasekmes. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad paskirta bausme sukeliami nepatogumai ir apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau pabrėžtina, kad bausmė taip pat turi paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą.

11. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė nei BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis (vietoje realaus laisvės atėmimo – bauda), ir nustatytas beveik minimalus jos dydis. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės dydį dar sumažino vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko išlaikymu, vykdoma ūkine veikla, sumažėjusiomis pajamomis, nesudaro pagrindo mažinti baudos dydžio, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis šiuo atveju yra darbingo amžiaus (gim. 1980 m.), su sugyventine turi ūkį, pirmosios instancijos teisme nurodė pragyvenantis iš gaunamų pajamų (t. 2, b. l. 94–100), duomenų, kad nuteistasis turėtų sunkių nepagydomų ligų, byloje nėra, todėl nurodyta šeiminė ir finansinė padėtis šiuo atveju reikšmingos įtakos sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio neturi, be to, pastebėtina, kad šeimos ir artimųjų turėjimas nuteistojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo nesustabdė. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad paskirtos bausmės dydis buvo gretinamas su užstato dydžiu, nes tai skirtingi baudžiamosios teisės institutai, kuriais siekiama konkrečių tikslų, todėl paskirto užstato dydis, kuris buvo įmokėtas, siekiant, kad kardomoji priemonė – suėmimas būtų pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. 2, b. l. 54–56, 58–59) negali turėti įtakos bausmės dydžiui. Tai, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė (10 000 Eur bauda) sutapo su įmokėto užstato dydžiu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji buvo paskirta specialiai ją derinant prie įmokėto užstato dydžio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Kaip minėta, apygardos teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje nenumatytą baudos bausmę, kurios dydį parinko artimą minimaliam (360 MGL) ir į šią bausmę įskaitęs laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, o taip pat pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nustatė galutinės bausmės dydį.

12. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta 360 MGL dydžio bauda (o galutinė neatliktoji paskirtos baudos dalis – 200 MGL dydžio bauda) nėra per didelė našta, kuri neatitiktų proporcingumo reikalavimų ar būtų aiškiai per griežta, yra tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad paskirdamas jam tokią didelę baudą (360 MGL), pirmosios instancijos teismas, ne tik kad neįvertino jo nurodomų aplinkybių, t. y. kad augina nepilnametį vaiką, kad pajamas gauna tik iš ūkio, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad jo paties bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, bet ir padarė prieštaraujančią formuojamai teismų praktikai išvadą dėl analogiško pobūdžio bylose skirtinos bausmės dydžio. Nuteistasis nurodė konkrečias Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir nuosprendžius baudžiamosiose bylose Nr. 1A-425-148/2016, 1A- 217- 387/2021, 1A- 78- 1020/2023 bei Kauno apygardos teismo nuosprendžius, kuriuose jo manymu buvo susiklosčiusi analogiška teisinė situacija, tačiau teismas skyrė nuteistiesiems mažesnes bausmes. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tik vienoje, iš paminėtų Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų, t. y. 1A- 217- 387/2021, buvo patenkintas apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo paskirta bauda (300 MGL) sumažinta iki 100 MGL, tačiau paminėtoje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl lengvesnio nusikaltimo padarymo, o būtent dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje nustatyto, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, be to nuteistojo, kuris augina penkis vaikus, o jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna nedideles pajamas, turi kreditorinių įsipareigojimų, šeimos finansinė padėtis buvo įvertinta kaip sunki. Taigi, aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistųjų atlikti veiksmai darant nusikalstamas veikas (nagrinėjamoje byloje yra padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas), šeiminės aplinkybės, itin skiriasi. Tuo tarpu kitose paminėtose Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose (Nr. 1A- 425-148/2016 ir Nr. 1A- 78- 1020/2023) apeliaciniai skundai dalyje dėl paskirtų bausmių švelninimo buvo atmesti. Taip pat pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismų (apeliaciniame skunde cituojami Kauno apygardos teismo) priimti sprendimai baudžiamosiose bylose kaip precedentas aukštesnės instancijos teismo nesaisto.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, be kita ko, yra nurodęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nėra precedentas nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bausmės E. T. sumažinimo klausimą.

15. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam skirtinos bausmės klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo itin išsamiai, pasisakydamas dėl visų šiuo aspektu reikšmingų aplinkybių, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus. Visi pirmiau nurodyti motyvai duoda pagrindą išvadai, kad apeliantui už inkriminuotą nusikaltimą paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles ir yra tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. (T) apeliacinį skundą atmesti.