Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. E. (G. E.), G. K. M. (G. K. M.) bei P. K. (P. K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. E. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300 (trijų šimtų) MGL dydžio 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio 7532 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p., laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-08-19 iki 2015-11-25 – 98 dienas, kas atitinka 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio baudai, įskaitytas į bausmę, ir galutinė bausmė paskirta 4 (keturių) MGL dydžio 150,64 (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) eurų bauda.

G. K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) MGL dydžio 9038,40 (devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 40 ct) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio 6025,60 (šešių tūkstančių dvidešimt penkių eurų 60 ct) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p., laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-08-19 iki 2015-09-14 – 26 dienas, kas atitinka 52 MGL (1958,32 Eur) dydžio baudai, įskaitytas į bausmę, ir galutinė bausmė paskirta 108 (vieno šimto aštuonių) MGL dydžio 4067,28 (keturių tūkstančių šešiasdešimt septynių eurų 28 ct) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš G. K. M. išieškota konfiskuotinos nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 19 070 (devyniolika tūkstančių septyniasdešimt) eurų.

G. E. ir G. K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė– turto konfiskavimas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuota: automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iš G. E. paimti mobiliojo ryšio telefonai: Nokia 105, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim Beeline kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ALCATEL ONE TOUCH, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Labas sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. K. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi VSAT prie LR VRM Vilniaus Logistikos skyriuje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. E. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų padėjo gabenti iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: D. P. C., T. N. D., neturinčius kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, taip pat dėl savanaudiškų paskatų padėjo neteisėtai gabenti nurodytus užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sienos, ir padėjo pasikėsinti juos neteisėtai pergabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, o būtent: 2015-08-15 apie 23 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su R. R., gim.(duomenys neskelbtini), G. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš Latvijos Respublikos Rygos miesto į Lietuvos Respublikos gilumą dėl savanaudiškų paskatų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, automobiliu VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį Toyota, vairuojamą R. R., gim.(duomenys neskelbtini), kuriame buvo Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai: D. P. C., T. N. D. (toliau – nurodyti užsieniečiai), neturintys kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, padėjo neteisėtai juos gabenti per valstybės sieną bei vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2015-08-19 d. apie 04:35 val., Lazdijų rinktinės, Kalvarijų sav., (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėdamas automobilį Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K. M., kurio bagažinėje buvo paslėpti nurodyti užsieniečiai, neturintys kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, padėjo pasikėsinti juos neteisėtai pergabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

G. K. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais: G. E., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-08-15, apie 23 val., R. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu Toyota tyčia neteisėtai pergabenus Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: D. P. C., gim. (duomenys neskelbtini), T. N. D., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčius kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, per valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o G. E. lydint juos automobiliu VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis, toliau tęsiant bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, 2015-08-19, apie 02 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvykęs į Lietuvą automobiliu Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu firmai (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietovės, nusikaltimo bendrininkui G. E. į jo vairuojamo automobilio bagažinę įsodinus nusikaltimo bendrininko R. R. atgabentus Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius D. P. C., T. N. D., be kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, o vėliau G. E. juos lydint automobiliu VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-19, 04:35 val., Lazdijų rinktinės, Kalvarijų sav., (duomenys neskelbtini) ribose, dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino neteisėtai juos pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Nuteistasis G. E. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šio automobilio nekonfiskuoti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą bei teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą turtas konfiskuojamas tais atvejais, kai nustatoma, kad turto savininkas šį turtą suteikė kitiems asmenims nusikalstamai veikai daryti, tačiau tokie asmenys dėl įvairių priežasčių nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn (pvz., esant tarpinio vykdymo situacijai (BK 24 straipsnio 3 dalis), kai jie savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką). Laikoma, kad turtas buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti, jeigu turto savininkas jį perdavė kitiems asmenims žinodamas, kad jis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau nereikalaujama, kad jam būtų žinoma konkreti nusikalstama veika ar jos padarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika 2010, 32).

Teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir to pasėkoje priėjo nepagrįstų išvadų. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad automobilis priklauso P. K., t. y. šioje byloje nepatrauktam baudžiamojon atsakomybėn - trečiajam asmeniui. Negana to, nagrinėjant bylą, automobilio savininkas apie tai informuotas nebuvo, jis neapklaustas ir teismo posėdyje. Prie apeliacinio skundo pateikiamas transporto priemonės pasas, kuris patvirtina faktą, kad automobilio savininkas yra K. P. A. Teismas privalėjo įvertinti ir tas aplinkybes, kad šiuo automobiliu nebuvo gabenami asmenys be dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tikrasis turto savininkas žinojo apie jam asmeninės nuosavybes teise priklausančio turto panaudojimą darant nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad šioje situacijoje tikrasis automobilio VW Phaeton savininkas apie automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl turto konfiskavimas šiuo atveju negalimas. Nepaisant to, kad automobilyje buvo rasta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, ji nepatvirtina tos aplinkybės, jog nuosavybės teisė buvo iš tiesų perduota, ši sutartis neturėjo ir neturi jokios teisinės galios, nes tai nėra dokumentas, patvirtinantis faktą dėl automobilio savininko. Šias aplinkybes aiškiai paneigė tiek apeliantas, tiek byloje buvę liudytojai, todėl visi neaiškumai privalėjo būti vertinami apelianto naudai.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog nesuprantama ta aplinkybė, kad automobilis Š. S., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežami asmenys be dokumentų, buvo gražintas savininkui firmai (duomenys neskelbtini), o automobilis, kuris nebuvo nusikaltimo įrankis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas. Apeliantas niekada nėra mokėjęs automobilio savininkui už šį automobilį jokių pinigų ir niekada nėra pastarojo įgijęs nuosavybėn. Apeliantas galvojo, kad Lietuvoje yra tokie įstatymai, kad be šios sutarties jis negali automobilio apdrausti, todėl tokia sutartis buvo sudaryta tik formaliai, nesukuriant jokių teisinių pasekmių. Apeliantas manė, kad vien tik įgaliojimo vairuoti automobilį Lietuvoje nepakanka. Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, apeliantas, bijodamas, kad jam nebūtų pateikti papildomi įtarimai dėl fiktyvios sutarties sudarymo, ir neteisingai nurodė, kad šis automobilis priklauso jam, tačiau, duodamas tokius parodymus, jis taip pat turėjo galvoje, kad kalba apie tai, kad automobilis jam priklauso valdymo teise, tačiau, tokie jo žodžiai galėjo būti neteisingai išversti. Taigi teismo išvada, jog automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso apeliantui yra visiškai nepagrįsta, nes ji paneigta rašytiniais įrodymais, bei automobilio savininko parodymais.

Nuteistasis G. K. M. apeliaciniame skunde prašo pakartotinai peržiūrėti bylą, nes teismo nuosprendis jam yra per griežtas.

Skunde nurodo, jog negali sumokėti paskirto dydžio baudos, nes dirba pagal autorinę sutartį ir jo alga yra 350 Eur, neturi nuosavo turto, gyvena su mama, broliu bei seserimis. Apeliantas nurodo, kad jau keletą metų gydosi pas neurologą ir yra jo priežiūroje dėl galvos traumos. Tardymo izoliatoriuje praleido 26 dienas, tai neigiamai paveikė jo sveikatos būklę. Taip pat nurodo, kad niekada nebuvo teistas Lietuvoje, nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažino, davė parodymus ir nuoširdžiai gailisi.

P. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šio automobilio nekonfiskuoti.

Apeliaciniame skunde dėstomi analogiški argumentai kaip ir nuteistojo G. E. skunde, todėl jie nekartojami. P. K. savo skunde nurodo, jog jam nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus dėl jam priklausančio automobilio bei pateikti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad automobilio savininkas yra jis, todėl vien dėl šios aplinkybės teismo nuosprendis turi būti keistinas. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar automobilio savininkas žinojo apie jam priklausančio turto panaudojimą darant nusikalstamą veiką. Jis apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Nepaisant to, kad automobilyje rasta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, ji nepatvirtina aplinkybės, jog nuosavybės teisė iš tikrųjų buvo perduota. Sutartis surašyta tik formaliai, manant, kad be jos Lietuvoje naudotis automobiliu neįmanoma, taip pat buvo surašytas ir įgaliojimas, tačiau nė vienas iš minėtų dokumentų nesuteikė nuteistajam teisės į automobilį, nes šias aplinkybes paneigia transporto priemonės pasas. Apeliantas prašo atstatyti jo pažeistas teises į nuosavybę ir gražinti jam priklausantį automobilį. VW Phaeton, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis G. K. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo G. E. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. K. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo G. E. ir P. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliaciniais skundais nėra ginčijama veikos kvalifikacija, ginčijamas bausmės klausimas bei turto konfiskavimo klausimas. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pradžioje kolegija pasisako apie nuteistojo G. K. M. apeliacinio skundo argumentus. Šis nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam teismo paskirta bauda yra per didelė, prašo šioje dalyje peržiūrėti bylą. Kolegija šiuos argumentus atmeta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam G. K. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena G. K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje jis nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau, Interpolo duomenimis, yra teistas Lenkijoje, dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“-mechaniku. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į apelianto sveikatos būklę.

Taigi teismas, skirdamas bausmę, į visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų be alternatyvų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuteistajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė sankcijoje nenumatytą baudos bausmę. Pažymėtina, kad teismas ne tik nuteistojo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė baudą, tačiau ją paskyręs, dar jos dydį, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes kolegija mano, kad tokia švelni bausmė negali būti laikoma neteisinga ar per griežta, ir dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo. Šioje dalyje teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – būtent turto konfiskavimo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskavo automobilį VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Priimdamas tokį sprendimą, nuosprendyje teismas nurodė, kad automobilis, kuriuo naudojosi G. E., taip pat yra nusikalstamos veikos priemonė, nes be šio automobilio G. E. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebūtų padaręs. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog šioje byloje nusikalstamos veikos priemonė yra automobilis Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis grąžintas savininkui firmai (duomenys neskelbtini), todėl nesant galimybės jį konfiskuoti, teismas, šio automobilio nustatytą rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą 19 070 Eur išieškojo iš nuteistojo G. K. M.. Taigi byloje nustatyta, kad iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai D. P. C., T. N. D., neturintys kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, neteisėtai gabenami buvo būtent pastaruoju automobiliu - Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismo konfiskuotame automobilyje VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokie užsienio piliečiai neteisėtai gabenami nebuvo, vienintelis teismo argumentas, kuriuo grįstas šio automobilio konfiskavimas, kaip minėta, buvo tai, jog ši transporto priemonė, teismo manymu, yra nusikaltimo priemonė. Kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal galiojančią teismų praktiką, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-583-139/2015). Taigi nusikaltimo priemonės sąvoka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais, todėl negali būti aiškinama plečiamai. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal teismų praktiką visų pirma nusikaltimo priemone pripažįstamas turtas, specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažintas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir todėl negali būti konfiskuojamas.

Taip pat teismų praktikoje dėl turto konfiskavimo pripažįstama, jog sprendžiant, ar turto panaudojimas sudarė sąlygas ar labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiama į šio konkretaus turto panaudojimo vaidmenį nusikalstamos veikos darymo procese. Teismas turi įvertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Tai yra būtina sąlyga turto pripažinimui nusikaltimo priemone.

Vertindama nagrinėjamą baudžiamąją bylą išdėstytos teismų praktikos kontekste, kolegija pažymi, kad teismo konfiskuotas automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. E., neatitinka jokių konfiskuotino turto, kaip nusikaltimo priemonės, požymių. Šis automobilis nebuvo niekaip specialiai pritaikytas neteisėtam asmenų gabenimui, taip pat juo tiesiogiai ir nebuvo padaryta nusikalstama veika – šiuo automobiliu nebuvo neteisėtai gabenami užsienio piliečiai. Taip pat negalima daryti išvados, kad veika be šio automobilio būtų neįmanoma ar jos padarymas būtų labai apsunkintas. Šiuo automobiliu važiavo tik G. E., lydėdamas kitą automobilį, kuriuo ir buvo neteisėtai gabenami asmenys. Konfiskuoto automobilio panaudojimas šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui įtakos neturėjo. Tai yra ar G. E. būtų važiavęs šiuo automobiliu, ar kitu, reikšmės neturi, kadangi užsieniečiai neteisėtai gabenami buvo kitu automobiliu (tai yra tiesiogiai nusikalstamai veikai panaudotas kitas automobilis) - Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad būtent pastarasis automobilis buvo pagrįstai pripažintas nusikaltimo priemone ir nesant galimybės jį konfiskuoti, šio automobilio nustatyta rinkos vertę atitinkanti pinigų suma išieškota iš G. K. M.. Tuo tarpu G. E. vairuotą automobilį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nusikaltimo priemone ir jį konfiskavo. Ši nuosprendžio dalis naikinama, kadangi automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. E., negali būti pripažintas nusikaltimo priemone ir todėl negali būti konfiskuojamas.

Kalbant turto konfiskavimo klausimu, kolegija atkreipia dėmesį į naujausią teismų praktiką. Tai, jog pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt.

Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

Jau minėta, kad automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nėra nusikaltimo priemonė ir dėl šios priežasties jo konfiskavimas negalimas, tačiau nagrinėjamu atveju šio automobilio konfiskavimas pažeistų ir aptartą proporcingumo principą, kadangi nebūtų išlaikyta pagrįsta pusiausvyra tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, toks sprendimas akivaizdžiai varžytų asmenį labiau nei reikia visuotinai svarbių tikslų pasiekimui.

Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl automobilio konfiskavimo ir taip iš dalies tenkinant nuteistojo G. E. ir P. K. apeliacinius skundus, kolegija nesvarsto automobilio priklausomybės klausimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuotas automobilis VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo G. K. M. (G. K. M.) apeliacinį skundą atmesti.