Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-314-530/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-25
Bylos Nr.
1-314-530/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00078-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
D. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-314-530/2023Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00078-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.28.2.2;1.1.8.1.2;1.1.7.2.2;1.1.9.8; 1.1.8.6.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,vertėjai iš rusų kalbos V. R.,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,kaltinamajam D. R. ir jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 292 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. R. iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 3 užsieniečius, o būtent: 2023-04-11 apie 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytam asmeniui per „Telegram“ programą pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respubliką gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir jam (D. R.) dėl savanaudiškų paskatų sutikus, jis 2023-04-11 automobiliu Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), priklausančiu (duomenys neskelbtini) piliečiui G. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, autobusų stotelėje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, paėmė gabenti 3 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: (duomenys neskelbtini) pilietį H. M. H. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) piliečius H. H. I. I., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie užregistruoti (duomenys neskelbtini) kaip prieglobsčio prašytojai, tačiau iš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro, (duomenys neskelbtini), savavališkai pasišalino 2023-04-11 21.30 val., šiuos užsieniečius neteisėtai 23.57 val. pergabeno per Lietuvos Respublikos - Latvijos Respublikos valstybių sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), bei toliau juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur 2023-04-12 03.30 val. valstybės sienos su Lenkijos Respublika prieigose jį su užsieniečiais sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai

Kaltinamasis D. R. po kaltinamojo akto paskelbimo teisme pareiškė, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Parodė, kad nuo 2019 m. oficialiai užsiima žmonių pervežimu, turi automobilius su kuriais dirba bei juos nuomoja. Dirba su „Bolt“ programa. Su kaltinimu sutinka, papildyti daugiau neturi ką. Dėl įvykio, tai per „Bolt“ programėlę paskambino klientas ir pasakė, kad turi ypatingą užsakymą ir visą informaciją išdėstė skambučiu. Pranešimas atėjo į „Telegram“, kad yra šeima, kuriai reikia į Lenkiją. Jis pasakė, kad tai gali padaryti oficialiai, t. y. išrašyti sąskaitą, kad vėliau galėtų atsiskaityti. Užsakovas parašė adresą ir paprašė atsiųsti nuotrauką, kad žinotų kokios spalvos automobilis. Atvyko į nurodytą vietą ir sutartu laiku, ir ten sustojime buvo du suaugę žmonės ir vaikas. Jie jam jokių įtarimų nesukėlė, neatrodė, kad šie asmenys nelegalai. Bevažiuojant pradėjo įtarti, kad vyksta kažkas keisto, nes merginai pasiūlius atsisėsti priekyje, ji iš pradžių sutiko, bet, kai važiavo pastaroji pamatė, kad keliai turi kameras, todėl pasiprašė persėsti į galą. Tuo metu išsigando, pasidarė baisu, suprato, kad žmonės greičiausiai nelegalai. Kadangi buvo išsigandęs, bijojo pasekmių, važiavo įprastu keliu iki sienos, slėptis nebandė. Kai privažiavo sieną ir juos sustabdė pasieniečiai, pateikė visus dokumentus, paaiškino situaciją kaip buvo. Pasieniečiams pateikė dokumentą, kad yra vairuotojas, kad oficialiai užsiima žmonių pervežimu, turi visus dokumentus ir neatsako už savo klientus. Kelionės metu, jis nebandė susisiekti su asmeniu, iš kurio priėmė užsakymą. Su asmenimis, kuriuos vežė, nekalbėjo, nes jie nežinojo (duomenys neskelbtini) kalbos, juo labiau (duomenys neskelbtini). Matė, kad kol mergina sėdėjo šalia ji susirašinėjo su asmeniu, kuriam siuntė automobilio nuotrauką. Jis klientų dokumentų netikrina. Pirmą kartą vežė užsieniečius į užsienį. Policijos pareigūnai prašė jų pateikti dokumentus, bet klientai pradėjo jaudintis, moteris sakė, kad vaikas ligotas, kad jiems reikia skubiai važiuoti į ligoninę. Kalbėjosi su užsieniečiu, matė kad jis turėjo kažkokius dokumentus, bet negali pasakyti, kad tai buvo asmens dokumentai. Jie rodė korteles su nuotraukomis. Kai jis suprato vežąs nelegalus, jau buvo beveik prie (duomenys neskelbtini) sienos. Suprato jog neturi galimybės atsisakyti toliau juos vežti, nes vyras sėdėjęs gale, kėlė įtarimus, nors agresyvus jis nebuvo. Įtarimas iškilo dėl to, kad iš bagažinės išsiėmė krepšį ir laikė sau prie krūtinės, kas jį gąsdino. Jei būtų bandęs skambinti policijai, mano, kad jie būtų supratę. Sustabdžius jis pareigūnams parodė dokumentus ir iš karto paaiškino situaciją. Koks būtų atlyginimas negali pasakyti, bet tikriausiai įprastas. Kadangi kelionė neįvyko, jis už tai nieko negavo. Užsieniečius jis turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Pats pasirinko miesto centrą ir važiavo pagal rodomą maršrutą telefone. Kelionės metu telefonu bendravo su savo draugu iš kurio buvo paėmęs automobilį ir su kitu draugu gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas yra G. P., kuriam jis nusiuntė žmonių nuotrauką. Jis juokaudamas parašė, kad veža asmenis iš (duomenys neskelbtini). Draugas perspėjo, kad gali būti problemų, nes jie gali būti nelegalai. Po draugo žodžių, pradėjo apie tai galvoti, o kai privažiavo (duomenys neskelbtini) sieną, pamatė pats, kad mergina telefonu bendrauja su užsakovu, be to jos pasakymą, kad nori persėsti į galą, suprato, kad pažeidinėja įstatymus. Dėl dalies pinigų tarėsi, kad pravažiavus tam tikrą kelią, užsakovas sumokės dalį, kuri buvo nurodyta, tačiau ta dalis dar nebuvo nuvažiuota, todėl pinigų negavo. Jo asmeninis automobilis sugedo, todėl paprašė draugo, kad jis jam duotų savo automobilį darbui. Draugas žinojo, kad turi užsakymą, bet nežinojo kokios rūšies. Draugui įsigyjant automobilį, jis taip pat dalyvavo, padėjo apžiūrėti automobilį. Jis nežino kiek draugas sumokėjo pinigų už automobilį, bet žinojo kad draugas su savimi vežėsi 4 500 Eur. Kitus klausimus sprendė draugas, nes pirko automobilį sau. Mano jog automobilis nėra vertas 8 780 Eur. Su drauge jis gyvena jau virš 3 metų, vaikų neturi, bet šiuo metu draugė laukiasi. Materialinė padėtis normali, ruošiasi susituokti. Turi savo butą, tik kad merginai būtų patogiau važiuoti į darbą, nuomojasi butą arčiau jos darbo. 7 000 Eur, kurie yra pateikti į bylą kaip užstatas, yra tik jo draugės asmeniniai pinigai. Jie kalbėjosi, jog ji sutinka, kad užstatas būtų įskaitytas baudos padengimui.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jo kaltės įrodymais yra vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnyje ir 290 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais teisiamojo posėdžio metu ištirti ir įvertinti šie įrodymai:

2023-04-12 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. N. tarnybinis pranešimas „Dėl neteisėtų migrantų gabenimo“, kuriame nurodyta, kad 03.30 val. vykdant nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaujantis patvirtintais rizikos profiliais, (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, apie (duomenys neskelbtini) m iki valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) reg.), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis D. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu kaip keleiviai vyko trys asmenys: (duomenys neskelbtini) pilietis H. M. H. A. – M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietė H. H. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas paaiškino, kad dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir per „Bolt“ pavežėjo programėlę gabenami asmenys užsakė, kad juos nugabentų į Lenkijos Respubliką, už kelionę „Bolt“ sistema rezervavo 250 eurų, pinigus būtų pervedę, kai asmenis būtų nuvežęs į nurodytą vietą (1 t., b. l. 6-9).

2023-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš D. R. paimtas automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VIN: (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 10-12).

2023-04-12 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo D. R.. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis yra „Peugeot 308“, ant automobilio priekinės ir galinės dalies tam specialiai gamykliškai numatytose vietose yra uždėti (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Virš variklio dangčio, kairėje pusėje, po priekiniu stiklu matoma plokštelė su automobilio VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu daiktų turinčių reikšmės tyrimui nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 14-16).

Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija su vertimu, iš kurio duomenų matyti, kad automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas G. P. (1 t., b. l. 27-30).

2023-04-14 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 2023-04-14 yra 8780 eurų (1 t. b. l. 36-37).

2023-05-03 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo R. B. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atlikus kelių kamerų analizę pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas įvažiuojantis į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 2023-04-11 23.57 val. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą (1 t. b. l. 56-57).

Asmens kratos metu iš D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „bite“ (t. 1 b. l. 16-18), buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad „Telegram“ programoje bendrauta su asmeniu, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, jo numeris (duomenys neskelbtini). Šiam asmeniui nusiųstas pranešimas, kuriame parašyta - „Vežu (duomenys neskelbtini). Normalūs“. Gautas pranešimas iš jo - „Na, sėkmės, svarbiausia be pasieniečių“. Taip pat išsiųsti dar du pranešimai šiam asmeniui - „Viskas norm., laukiu, kada pirmąją dalį pinigų įmes. Jeigu kas, aš jų nepažįstu ir viskas“ ir nuotrauka, kurioje matomi trys migrantai, kurie buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje kartu su D. R. (2 t., b. l. 20-27).

Liudytojo V. N. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu. Tarnybą vykdo pamainomis. 2023-04-11 nuo 20.00 val. vykdė tarnybą kartu su tos pačios užkardos jaunesniuoju specialistu Ž. L.. Tikrino į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos atvykstančius automobilius ir į Lenkijos Respubliką išvykstančius automobilius. Vykdant tarnybą apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini), iki Lenkijos Respublikos valstybės sienos likus maždaug (duomenys neskelbtini) metrų, patikrinimui sustabdė link Lenkijos vykstantį automobilį „Peugeot 308“, (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, kurių neprisimena. Priėjo prie vairuotojo, paprašė jo pateikti asmens tapatybės dokumentus ir automobilio dokumentus. Asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, išduotą D. R. vardu ir automobilio registracijos liudijimą. Dėl pateiktų dokumentų jokių įtarimų nekilo, jie buvo tvarkingi. Šalia vairuotojo, ant priekinės sėdynės, niekas nesėdėjo, tačiau pastebėjo, kad ant galinės sėdynės sėdi trys tamsaus gymio asmenys - vyras, moteris ir mergaitė. Kilo įtarimas, kad asmenys gali būti gabenami kaip neteisėti migrantai, todėl paprašė, kad jie pateiktų savo asmens tapatybės dokumentus. Asmenys labai prastai kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba ir pateikė jam tik (duomenys neskelbtini) išduotas prieglobsčio prašytojų korteles, daugiau jokių asmens tapatybės dokumentų nepateikė. Iš pateiktų kortelių nustatė, kad vienas (duomenys neskelbtini) pilietis ir dvi (duomenys neskelbtini) pilietės. Keleiviai nieko nepaaiškino, kur jie keliauja, kur yra jų asmens tapatybės dokumentai. Paklausus pas vairuotoją, kas šie asmenys, kur jis juos veža, vairuotojas paaiškino, kad dirba pavežėju. Jis Latvijoje per „Bolt“ programėlę gavo užsakymą nugabenti šiuos asmenis į Lenkiją, už tai turėjo gauti pinigus, kai nuveš. Nurodė, kad sistemoje už šią kelionę buvo rezervuota 250 eurų. Asmuo daugiau jokių aplinkybių nepaaiškino. Vairuotojas ir keleiviai buvo sulaikyti tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (1 t., b. l. 60-63).

Liudytojos H. H. I. I. apklausos protokole nurodoma, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Gyveno (duomenys neskelbtini). Ji išsiskyrusi, augina nepilnametę neįgalią dukrą R. M. M.. Kadangi išsiskyrė, prasidėjo konfliktas su šeima, jai buvo grasinama susidoroti, ją nužudyti, todėl neturėdama kitos išeities nusprendė su neįgalia dukra pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Draugės vyras surado organizatorių, kuris pažadėjo už 3000 JAV dolerių ją su dukra nugabenti į (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 2 dieną lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) su dukra nuskrido į (duomenys neskelbtini). Oro uoste pasitiko organizatoriaus atsiųstas žmogus, kuris jas paėmė ir nuvežė į kažkokį butą. Po to automobilius nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten draugė išnuomojo butą, kuriame pragyveno apie mėnesį laiko ir draugės vyras pasakė, kad atvažiuos automobilis, kuris nuveš iki (duomenys neskelbtini) sienos su (duomenys neskelbtini), turės paeiti kelis kilometrus ir pateks į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo atvažiuoti automobilis, kuris turėjo jas paimti ir nuvežti toliau į (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena iš (duomenys neskelbtini) automobilis ją su dukra nuvežė iki sienos su (duomenys neskelbtini), jos neteisėtai perėjo (duomenys neskelbtini) sieną, tačiau joks automobilis paimti neatvažiavo. Ji su dukra buvo sulaikytos ir nuvežtos į užsieniečių registracijos centrą, paprašė sau ir dukrai prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Jai ir dukrai buvo išduoti užsieniečių registracijos centro pažymėjimai. Užsieniečių registracijos centre susipažino su vyriškiu iš (duomenys neskelbtini) vardu H.. Jis pažadėjo padėti nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), žadėjo pasakyti kada važiuos į (duomenys neskelbtini). Vėliau H. pasakė, kad yra organizatorius, kuris atsiųs automobilį su vairuotoju, kuris nuveš į (duomenys neskelbtini). Už tai turės sumokėti 3000 JAV dolerių. Visus klausimus dėl važiavimo į (duomenys neskelbtini) derinosi H.. Su kuo jis tarėsi, su kuo kalbėjosi, ji nežino. 2023-04-11 apie 21 valandą H. pasakė, kad atvažiuoja automobilis ir reikia eiti. Jie trise išėjo iš užsieniečių registracijos centro. Centre liko jos ir dukros pasai. Su H. sėdo į autobusą ir kažkur važiavo, nežino, nesiorientavo aplinkoje. Kiek pavažiavę, išlipo iš autobuso ir H. pasakė, kad lauks automobilio. Maždaug už 15 minučių atvažiavo baltos spalvos automobilis. Atvažiavus automobiliui vairuotojas išlipo, atidarė duris, klausė ar nereikia į tualetą ir panašiai. Jie trise sėdo į automobilį ir vairuotojas pradėjo važiuoti. Kaip suprato, vairuotojas juos vežė į (duomenys neskelbtini). Vairuotojui nieko nemokėjo, jis sumokėti pinigų neprašė. Vairuotojas neklausė ar jie turi pasus. Apie tai ji nieko irgi nesakė. Vairuotojas važiuodamas naudojosi navigacija telefone. Važiavo automobiliu iki kol automobilį sustabdė pareigūnai, kaip suprato, (duomenys neskelbtini) pasieniečiai. Patikrinimo metu pareigūnai paprašė pateikti pasus, tačiau ji paso neturėjo, todėl pateikė savo ir dukros užsieniečių registracijos centro pažymėjimus. Ar vairuotojas suprato, kad jie ne iš Europos, nežino, bet iš pokalbio su dukra turėjo suprasti, kad jie ne europiečiai (1 t., b. l. 68-71).

Liudytojo H. M. H. A. M. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini). Iš savo gimtosios šalies išvyko 2014 m. į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 2022 m. vidurio. Paskui išvyko legaliai (duomenys neskelbtini), iš ten jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten pabuvo gal savaitę laiko, tada nuvežė iki (duomenys neskelbtini) pasienio, ten praleido apie 50 dienų, paskui pavyko nelegaliai patekti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti 2022 m. gruodžio mėnesį. Kai paskutinį kartą pateko į (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į ligoninę, jo sveikata buvo labai prasta, todėl prieglobsčio prašymas buvo priimtas. Jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, nežino ar prieglobstis bus suteiktas, ar ne. Šiuo metu gyvena prieglobsčio prašytojų centre (duomenys neskelbtini) mieste. Turi laisvo judėjimo teisę, gali išeiti iš stovyklos, bet reikia grįžti iki 23 val. Stovykloje nėra sudarytos sąlygos dirbti, todėl nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir keliauti į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Susisiekė su draugu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programą. Anksčiau jis gyveno su juo stovykloje, tačiau jam pavyko išvykti iš (duomenys neskelbtini). Jo tikro vardo nežino, nes nuolat keičia savo vardus ir po kiekvieno pokalbio ištrina jų susirašinėjimus. Prieš kelias dienas paprašė, kad padėtų išvykti iš (duomenys neskelbtini). Sakė, kad padės iškeliauti ir susisieks su žmogumi, kuris padėjo ir jam. Draugas sakė, kad sumokės, kai nuvyks į (duomenys neskelbtini). Paskui atiduos pinigus, kažkaip susitars. Net nežino, kiek tiksliai reikia sumokėti. 2023-04-11 apie 21 val. paskambino pažįstamas ir pasakė, kad apie 23 val. atvyks automobilis, kuris veš į (duomenys neskelbtini). Pasakė važiuoti į kažkokį miestą, netoli (duomenys neskelbtini). Kai jau bus toliau nuo stovyklos, paskambintų ir pasakytų, kur jis yra. Iš stovyklos jis ir dar dvi moterys išėjo maždaug 21.20 valandą, ėjo apie 20 minučių, tada paskambino pažįstamam, pasakė, kad jie autobusų stotelėje. Draugas jam atsiuntė balto automobilio nuotrauką ir pasakė laukti šio automobilio. Maždaug 22.30 val. prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis ir sustojo prie jų. Vairuotojas išlipo iš automobilio, padėjo susidėti daiktus į bagažinę. Kai pasidėjo daiktus, moteris atsisėdo priekyje, šalia vairuotojo, o jis ir mergaitė atsisėdo gale. Matė, kad vairuotojas naudojosi navigacija savo telefone. Vienu momentu vairuotojas sustojo, nes moteris sugalvojo persėsti į galą, šalia savo dukros. Pakeliui buvo sustoję degalinėje, pirko atsigerti. Važiuojant miegojo, kol sustabdė pasienio pareigūnai. Pareigūnai patikrino vairuotojo dokumentus, paskui paprašė ir jų dokumentų. Jis pateikė savo (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro kortelę, kitų dokumentų neturėjo. Pareigūnai juos sulaikė. Jis pinigų vairuotojui nemokėjo. Žino, kad draugas turėjo sumokėti už kelionę, tačiau nežino, kiek pinigų reikėjo sumokėti (1 t., b. l. 82-85).

Liudytojo G. P. apklausos protokolas, kad D. R. yra jo draugas nuo mokyklos laikų, apie 9-10 metų. Žino, kad D. dirba taksi vairuotoju. Maždaug prieš mėnesį su D. kalbėjo, kad jam reikalingas automobilis, ar jis gali padėti nupirkti. Abu užregistravę dvi firmas, kurios užsiima pavežėjimo paslaugomis, dirba kaip taksi. Vieną turi D., kita priklauso jam. D. surado automobilį „Peugeot 308“ internetu, Lietuvoje. 2023 m. kovo mėnesio pradžioje D. vyko į Lietuvą pirkti šio automobilio. Automobilis kainavo 5700 eurų. 4000 eurų davė jis, o likusius - 1600 ar 1700 eurų D. sumokėjo. Automobilį įregistravo jo vardu. Nuo to laiku jis naudojosi šiuo automobiliu, vežiojo keleivius (duomenys neskelbtini). D. paprašė paskolinti automobilį, nes laukia tolima kelionė, reikia vežti kažkokią šeimą į (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) sienos. D. neaiškino, nei kas tie žmonės, nei kur tiksliai juos reikia vežti. Susitarė, kad jis atvyks 20.50 val. prie jo darbo ir jam perdavė automobilį. Apie 23-24 valandą jis per Telegram programą atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo moteris, vyras ir mergaitė. Pamatė, kad jie ne europietiškos išvaizdos, todėl juokaudamas parašė, kad tie žmonės nelegalai. (duomenys neskelbtini) tokių žmonių daug, jie vežioja maistą, nebuvo labai keista, kad veža šiuos žmones. Dar paklausė pas D., ar patikrino jų dokumentus, jis atsakė, kad patikrino, viskas gerai. Daugiau su D. nekalbėjo. Apie 8 valandą ryto jam parašė ir paskambino, tačiau jis neatsakė. Apie 11-12 valandą paskambino jo draugė ir pasakė, kad D. sulaikytas Lietuvoje. Pagalvojo, kad bus problema dėl tų keleivių, arba jie nelegalai, arba jis vežė kažkokius nelegalius daiktus. Vėliau sužinojo, kad jis gabeno neteisėtus migrantus, dėl to buvo sulaikytas. Iki to momento nežinojo, kad gabeno neteisėtus migrantus. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų davęs automobilio. Žino kokios pasekmės už tokias veikas. Dėl to D. pasakė, kad patikrintų jų dokumentus. Automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo automobilis, su juo dirba (t. 1 b.l. 115-116).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas ir aprašytas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9A“, paimtas iš liudytojo H. M. H. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9A“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Zelta Zivtina“, abonentinis numeris nenustatytas, kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Atrakinus telefoną, „WhatsApp“ programoje matyti jog buvo bendraujama su asmeniu, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo asmeniu kalba apie pinigų pervedimą, jam išsiųstos koordinatės (duomenys neskelbtini) gyvienvietėje, tariamasi, kada reikia išeiti iš centro, kada atvyks automobilis, siunčiama buvimo vietos koordinatės. Prašoma atsiųsti automobilio nuotrauką. Iš A. gaunama baltos spalvos automobilio nuotrauka (2 t., b. l. 92-103).

2023-04-12 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos kontaktinio punkto „Šiauliai“ jaunesniojo specialisto D. J. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis H. M. H. A. – M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietė H. H. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti sulaikytų užsieniečių apgyvendinimo centre ((duomenys neskelbtini)), tačiau 2023-04-11 21.30 val. iš jo savavališkai pasišalino (1 t., b. l. 40-41).

2023-04-17 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresniojo specialisto A. D. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. H. A. – M. ir (duomenys neskelbtini) piliečių H. H. I. I. bei R. M. M. M. statusas Lietuvos Respublikoje yra neteisėti migrantai, kadangi negalėjo išvykti iš šalies, kuri atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (1 t., b. l. 52-53)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

D. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir atitinka Baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (kasacinė nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi. Taip pat neturi reikšmės ar užsieniečiai gabenant per Lietuvos Respublikos sieną ir gabenant juos Lietuvos teritorijoje buvo slepiami nuo tikrinimo ir pnš..

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. R. turėjo tikslą tris užsieniečius pergabenti iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos teritoriją į Lenkiją ir už tai gauti atlygį. Bylos duomenimis, jis 2023-04-11 automobiliu Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 3 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kurie užregistruoti (duomenys neskelbtini) Respublikoje kaip prieglobsčio prašytojai. Šiuos užsieniečius neteisėtai 23.57 val. pergabeno per Lietuvos Respublikos - (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybių sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, (duomenys neskelbtini), juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur 2023-04-12 03.30 val. valstybės sienos su Lenkijos Respublika prieigose jį su užsieniečiais sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis žinojo dar iki įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, jog gabena užsieniečius neteisėtai. Tai patvirtino ne tik kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, telefoninis susirašinėjimas su draugu (2 t., b. l. 20-27). Taigi šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis žinojo, kad elgiasi neteisėtai ir taip veikti norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia ir privalo atsakyti už savo padarytą nusikaltimą.

Kaltinamajam inkriminuotas kvalifikuojantis požymis, savanaudiškos paskatos, pagrįstai. Kaltinamasis nurodė, kad buvo sutarę jog jis už šių asmenų nugabenimą gaus atlygį, buvo sutarta, jog dalis pinigų būtų pervesti nuvažiavus dalį kelio. Teismų praktikoje savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar valstybės teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (kasacinė nutartis 2K–332/2012). Taigi šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis siekė gauti naudos, todėl jam kvalifikuojantis požymis inkriminuotas pagrįstai.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikos motyvus bei tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nusikalstama veika numatyta BK 292 straipsnio 2 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veika tyčinė, padaryta siekiant neteisėto pasipelnymo.

Kaltinamasis D. R. jauno amžiaus, praeityje neteistas, duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka ar būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje, ar gydomas dėl psichiatrinių ligų, byloje nėra. Jis (duomenys neskelbtini) pilietis, turi gyvenamąją vietą, dirbantis, nors šiuo metu nėra vedęs, tačiau su drauge laukia šeimos pagausėjimo, pirmagimio. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų teistas ar baustas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ar administracinius nusižengimus, nusikalstama veika padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, tai yra gavus pasiūlymą užsidirbti pinigų. Nusikaltimas buvo užkardytas Lietuvoje, taigi to pakanka nusikaltimo baigtumui konstatuoti, tačiau vertintina ir tai, kad kaltinamasis atlygio dar nebuvo gavęs, tik tikėjosi jį gauti jeigu būtų pavykę asmenis nugabenti į Lenkiją. Šios aplinkybės yra svarbios parenkant kaltinamajam teisingą bausmės rūšį.

BK 41 straipsnis reglamentuoja bausmės tikslus, ir vienas iš jų yra bausmės teisingumo tikslas, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-215/2013, 2K-8-696/2016).

Todėl įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose teismas sprendžia, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų teisingas, atvirkščiai, būtų aiškiai neproporcingas, neatitiktų kaltininko asmenybės, veikos pavojingumo. Todėl kaltinamajam D. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta, bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas artimesnis minimaliam. Teismas paarinkdamas baudos dydį vertino tai, kad D. R. teisiamas pirmą kartą, be to veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, atlygio jis negavo, o be to teismas privalomai skirs nusikaltimo priemonės – automobilio vertės konfiskavimą. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis bei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam D. R. skirtiną bausmę įskaitytinas kardomajame kalinime (sulaikyme) nuo 2023 m. balandžio 12 d. 3.30 val. iki 2023m. balandžio 13d. 15.05 val. (dvi paros) išbūtas laikas vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

2023-04-13 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - užstatas 7000 eurų dydžio (b. t. 2, b. l. 6-7). Kardomoji priemonė – užstatas paliktina iki procesinio dokumento įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina ir ši suma nukreiptina į baudos padengimą. Kaltinamasis D. R. nurodė, kad draugės įneštą 7000 Eur. sumą tuo atveju, jei teismas paskirs baudą, įskaityti į baudos dydį. D. K. raštu patvirtino, kad įnešta užstato suma būtų užskaityta į bausmę – baudą, jeigu piniginė bauda būtų paskirta kaltinamajam. Esant užstato davėjo sutikimui, užstatas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nukreiptina paskirtos baudos išieškojimui, o jo likusi dalis nukreiptina konfiskuotos automobilio vertės išieškojimui.

V. Daiktiniai įrodymai

Automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. R. yra nusikalstamos veikos priemonė, nes be šio automobilio kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, todėl šis turtas privalomai turėtų būti konfiskuotas. Tačiau byloje nustatyta, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kaltinamojo draugui G. P.. Automobilio savininkas apklaustas liudytoju patvirtino, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Apie tai, kad D. R. ruošiasi gabenti nelegalus, jis teigia nežinojęs, jeigu būtų žinojęs, būtų automobilio nedavęs.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant šias nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl transporto priemonių vertės" nurodyta, kad automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina - 8780 Eur (b. t. 1, b. l. 36-37). Automobilio savininkas G. P. apklausoje nurodė, kad automobilį įsigijo 2023 m. ir už jį sumokėjo 5700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas numato priverstinį neatlygintiną turto konfiskavimą, byloje yra nurodytos dvi automobilio vertės, viena vidutinė rinkos vertė, o kita turto savininko, už kokią sumą jis įsigijo automobilį, todėl teismo vertinimu iš kaltinamojo išieškotina savininko nuodyta transporto priemonės vertė, nes ji realiau atspindi konkretaus automobilio vertę, nei vidutinė rinkos vertė, kuri nurodyta neapžiūrėjus konkretaus automobilio. Todėl iš kaltinamojo išieškotina transporto priemonės vertė lygi 5700 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VIN: (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) - saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 31-32), grąžintini G. P..

Mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „bite“, abonentinis numeris nenustatyta, kortelės numeris (duomenys neskelbtini), 2023-04-12 asmens kratos metu paimtas iš įtariamojo D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. - saugomas VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 36-37) grąžintinas D. R..

Kompaktinis diskas, priedas prie daiktų apžiūros protokolo, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 180 MGL(9000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. R. paskirti 120 MGL dydžio, tai yra 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 12 d. 3.30 val. iki 2023m. balandžio 13d. 15.05 val. (dvi paras) vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti jog neatlikta bausmės dalis yra 5800 eurų (penki tūkstančiai aštuoni šimtai eurų).

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – 7000 (septynių tūkstančių) Eur dydžio užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – užstato davėjo sutikimu, nukreipti paskirtos baudos D. R. 5800 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) sumokėjimui ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) konfiskuotos turto vertės daliai atlyginti, apie mokėjimo įvykdymą pranešti Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5700 (penkis tūkstančius septynis šimtus) Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VIN: (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti G. P..

Mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „bite“, abonentinis numeris nenustatyta, kortelės numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti D. R..

Kompaktinį diską, kaip priedą prie daiktų apžiūros protokolo, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nedalyvavusiems paskelbime asmenims nuo nuorašo išversto į suprantamą kalbą išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė