Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui J. V., kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei N. G., vertėjoms V. J. ir V. R., teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, faktinė gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini),

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio atlygio, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: iš anksto susitaręs su nenustatytu asmeniu dėl piniginio 1500 EUR atlygio, 2023 m. birželio 28 d. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paėmė užsieniečius – tris (duomenys neskelbtini) piliečius: A. A. gim. (duomenys neskelbtini) m., A. G. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir P. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir juos neteisėtai gabeno savo automobiliu “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos reg.), Latvijos Respublikos teritorija link Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir 17.41 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką užsieniečius pergabeno ir toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija link Lenkijos Respublikos, su tikslu šiuos užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti juos į Lenkijos Respubliką, kol 2023 m. birželio 28 d. apie 21.35 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

A. S. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.

A. S. visiškai kaltu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad savo kaltę dėl migrantų vežimo pripažįsta visiškai, už jų nuvežimą iš Latvijos į Lenkijos-Vokietijos pasienį jam buvo pažadėtas piniginis atlygis. 2023-06-28 ryte, būnant namuose į jo telefoną paskambino pažįstamas ir pasiūlė užsidirbti pinigų pervežant žmones. Jam paaiškino, kad reikėtų su automobiliu nuvykti atsiųstomis koordinatėmis ir ten jo lauks 3 asmenys, kuriuos turėtų automobiliu nuvežti iš Latvijos iki Lenkijos-Vokietijos pasienio. Už žmonių vežimą pažadėjo sumokėti 1200 eurų ir dar duoti 300 eurų kurui. Kadangi reikėjo pinigų, su pasiūlymu sutiko. Jam atsiuntė į "Telegram" programą koordinates, kur lauks minėti žmonės ir nurodė jų paimti važiuoti tuoj pat. Iš namų savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-06-28 apie 14 val. išvyko atsiųstomis koordinatėmis. Kažkur apie 15.00 -16.00 val. pagal koordinates atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį mišką. Buvo sutarę, kad kai bus vietoje, parašytų per "Telegram" programą. Jis parašė, kad atvyko bei nusiuntė savo automobilio foto nuotrauką. Jam atrašė, kad netrukus ateis 3 žmonės, kuriuos reikės vežti, bei atsiuntė kitas koordinates, į kur žmones turės pristatyti. Matė, kad galutinis taškas yra prie Lenkijos-Vokietijos pasienio, taip pat matė, kad turės vykti per Lietuvą ir Lenkiją. Po maždaug 5 min. laukimo, pamatė iš miško link jo ateinančius tris tamsesnio gymio asmenis. Tuomet suprato, kad šie žmonės nelegaliai. Kokiomis aplinkybėmis jie čia atėjo, jam nėra žinoma. Suprato, kad kelionė bus rizikinga, tačiau vis tiek ryžosi norėdamas užsidirbti pinigų. Jų dokumentų parodyti neprašė, nes ir taip suprato, kad jie reikiamų dokumentų vykti per valstybės sieną neturi. Už asmenų nuvežimą jam buvo pažadėta 1500 eurų. Iš karto jis paprašė 300 eurų už kurą, bet jam jie davė 200 eurų kurui, o 1200 turėjo sumokėti nuvežus asmenis. Pervažiavus Lietuvą, apie 21.30 val. automobilį netoli Lietuvos-Lenkijos pasienio patikrinimui sustabdė policininkai. Kai patikrino vežtų žmonių dokumentus, jie jokių asmens dokumentų su savimi neturėjo. Automobilis kurį vairavo sulaikymo metu yra jo. Žadėtas užmokestis jam nebuvo sumokėtas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jei būtų skirta bauda, sutinka, kad bauda būtų išieškoma iš užstato.

Be kaltinamojo A. S. visiško faktinių nusikaltimo aplinkybių patvirtinimo, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai.

Liudytoja I. V. yra parodžiusi, kad 2023-06-28 tarnybą vykdė kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu T. Ž.. Apie 21 val. 35 min. patruliuojant (duomenys neskelbtini) ribose pastebėjo link jų atvažiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos), kurį kartu su kolega sustabdė patikrinimui. Priėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo, pasisveikino, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tuomet sužinojo, kad sustabdytą automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo vyko dar 3 tamsesnio gymio keleiviai. Paklausus vairuotojo kur vyksta su tais žmonėmis, jis paaiškino, kad vyksta iš Latvijos į Lenkiją. Vairuotojas teigė, jog jo automobilyje sėdinčius asmenis paėmė Latvijos Respublikoje. Jie davė 200 eurų, kad nuvežtų į Lenkijos Respubliką. Su vairuotuoju susikalbėjo rusų kalba. Pas automobilyje "BMW" sėdinčius tamsaus gymio asmenis anglų kalba pareikalavo pateikti savo asmens dokumentus, jie jų nepateikė, o teigė, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų su savimi neturi, pasakė, kad yra iraniečiai ir prisistatė vardais: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Apie šiuos asmenis nedelsiant informavo (duomenys neskelbtini) budėtoją, po to visi automobiliu "BMW" vykę asmenys buvo perduoti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnams tolimesniems tyrimo dėl nelegalios migracijos veiksmams atlikti, ji surašė tarnybinį pranešimą (t.1, b. l. 12-15).

Liudytojas V. S. yra parodęs, kad jam žinoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įtarimai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną pareikšti jo sūnui - A. S., parodymus duoti sutinka. Kartu su žmona maždaug pusantrų metų dėl didesnio uždarbio išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Sūnus A. S. liko gyventi Latvijoje, gyvena šeimai priklausančiame bute. Labai nustebo, kai 2023-06-29 paskambino tyrėja ir pranešė, kad sūnus sulaikytas Lietuvoje už neteisėtą žmonių vežimą per valstybės sieną. Jis jokių aplinkybių dėl šio įvykio paaiškinti negali, nes nieko apie tai nežino. Iš savo šeimos santaupų už sūnų A. sumokėjo į Lietuvos Generalinės prokuratūros sąskaitą 7000 eurų užstatą ir prašo jam pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą ir paleisti už sumokėtą užstatą. Jam išaiškinta, kad sūnus turi pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir turi pasižadėti šią pareigą vykdyti, o jis įspėtas, kad priešingu atveju - jeigu sūnus nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Taip pat sutinka, kad jeigu sūnui A. S. už migrantų vežimą bausmė bus paskirta bauda, jis sutinka kad ji būtų nukreipta į 7000 eurų užstatą (t. 1, b. l. 29-32).

Liudytojas A. A. yra parodęs, kad gerai kalba farsi kalba, taip pat šiek tiek anglų. Savo šalyje gyveno su žmona, tačiau pakeitė tikėjimą, todėl jam iškilo pavojus. Per savo pažįstamus susirado asmenį, kuris organizuoja keliones į Europą, suprato, kad jos nelegalios. Asmuo prisistatė "A." vardu, jam sumokėjo 5000 dolerių. Šis asmuo suorganizavo jam kelionę į Rusiją su turistine viza. Maždaug prieš mėnesį laiko, apie 2023 m. gegužės mėnesį, atvyko į Rusiją. Rusijoje iš oro uosto nuvyko tiesiai į viešbutį, kur gyveno apie tris dienas vienas. Viešbutis buvo iš anksto jam rezervuotas. Tuomet atvyko asmuo su automobiliu ir jį vieną nuvežė į Baltarusiją, kokį miestą neprisimena. Baltarusijoje gyveno name, ten buvo dar apie 20 asmenų įvairių tautybių. Maždaug prieš penkias dienas - apie 2023 m. birželio 24 dieną, atvyko šeši automobiliai kurie juos visus paėmė ir nuvežė į mišką. Su jais iš išlipo ir 2-3 asmenys, kurie yra afganistaniečiai, tada ir suprato, kad jie bus lydintys asmenys. Automobiliai išvyko juos palikę tamsiu paros metu miške. Visa grupė su lydinčiais asmenimis pradėjo eiti miškais. Matė, kad lydintys asmenys naudojosi telefonuose esančiomis "Google Maps" programėlėmis, kad žinotų kur eiti. Ėjo gal 4-as dienas. Kelionės metu vienas iš lydinčių asmenų pasakė, kad šiuo metu iš Baltarusijos Respublikos pereina į Latvijos Respubliką, taip pat matė ir tvorą. Jiems einant Latvijos Respublikos miškais, jų grupę gaudė pareigūnai. Iš visos grupės liko tik jie trys, kurie šiuo metu sulaikyti ir lydintys asmenys, visi kiti buvo pagauti pareigūnų. Visą laiką ėjo paskui lydinčius asmenis, kurie dienos metu atvedė į galutinį tašką miškingoje vietovėje, kur pasakė, kad čia turi laukti, kol atvyks jų paimti automobilis ir po to pasišalino atgal į miško gilumą, suprato, kad grįžo atgal į Baltarusiją. Laukė apie 6-7 val. kol atvyko automobilis "BMW" mėlynos spalvos, dienos metu. Išlipęs iš automobilio vairuotojas anglų kalba pradėjo juos kviesti, kai priėjo ir įsėdo į automobilį, vairuotojas anglų kalba pasakė, kad veš į Vokietiją. Vokietija buvo jo galutinis kelionės tikslas, dėl saugaus prieglobsčio. Taip pat vairuotojas pasakė, kad sumokėtų kiek turi pinigų. Vairuotojui sumokėjo 50 eurų, o A. sumokėjo 150 eurų, trečias su jais buvęs pinigų neturėjo. Kelionės metu buvo sustoję du kartus, vieną kartą degalinėje, vairuotojas pylėsi kurą, antrą kartą parduotuvėje, vairuotojas nupirko maisto. Jie nei vienas iš trijų nebuvo išlipę iš automobilio, tik vairuotojas. Kiek laiko važiavo nežino, tik kai trečią kartą sustojo, tai jau juos sustabdė pareigūnai ir sulaikė kartu su vairuotoju. Kelionės metu su savimi turėjo telefoną, tačiau juo nesinaudojo, o visi susirašinėjimai su organizatoriumi yra ištrinti nuotoliniu būdu, todėl negali suteikti daugiau jokios informacijos. Savo dokumentus kelionės metu pametė miškuose. Supranta, kad bandė patekti į Europą nelegaliai, tačiau taip pasielgė dėl savo gyvybės. Jo tikslas buvo Vokietija. Kad jie yra nelegalūs migrantai, mano, kad vairuotojas galėjo žinoti, kadangi atvyko į miškingą vietovę ir juos kvietė. Matė, kad jie kitos tautybės asmenys. Jis tik šiek tiek kalba angliškai. Daugiau pridurti nieko neturi (t. 1, b. l 17-19).

Liudytojas A. G. yra parodęs, kad parodymus duos farsi kalba. Jis su savo šeima, t.y. žmona ir vaikais gyveno Irane, turėjo darbą. Savo šalyje dalyvavo protestuose prieš valdžią, dėl to jam grėsė pavojus gyvybei, todėl nusprendė išvažiuoti iš savo šalies į Vokietiją. Irane susirado žmogų vardu A., kuris pasakė, kad padės nelegaliai pateiktį į Vokietiją. Jam už tai sumokėjo 6000 JAV dolerių. Už Rusijos turistinę vizą bei lėktuvo bilietą į Maskvą mokėjo atskirai - apie 1000 JAV dolerių. 2023 m. birželio pradžioje, tikslios dienos neprisimena iš Irano lėktuvu atskrido į Maskvą. Maskvoje apsigyveno viešbutyje, kurį jam buvo nurodęs asmuo vardu A. Su juo bendravo telefonu ir jis pasakė, kada ir koks automobilis atvažiuos jo paimti. Viešbutyje prabuvo 2 dienas. A. pasakė, kad automobilis jį nugabens į Minską. Važiuojant į Minską pakeitė tris automobilius. Už kelionę sumokėjo 400 JAV dolerių vairuotojui. Minske gyveno name apie 2 savaites, už kiekvieną pragyventą dieną mokėjo po 20 JAV dolerių. A. parašė, kad atvažiuos automobilis, kuris nuveš į mišką. Jis įsėdo į automobilį, kur be vairuotojo buvo dar du asmenys, kurie dabar sulaikyti su juo. Juos atvežė į mišką ir paleido. Miške buvo apie 20 asmenų grupė bei 3 vedliai afganistaniečiai, su jais susikalbėjo persų kalba. Grupėje buvo ir afganistaniečių. Visą laiką ėjo mišku, pelke. Einant pametė savo asmens pasą, bei sušlapo ir dabar neveikia jo mobilaus ryšio telefonas, kuriuo bendravo su A. Ėjo apie 4-5 dienas ir vienas iš vedlių pasakė, kad jau perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Latviją. Miške laukė kol atvažiuos automobiliai. Laukiant atvažiavo Latvijos pareigūnai. Jis bei du jo tautiečiai ir vienas vedlys pabėgo, o kitus sulaikė Latvijos pareigūnai. Vedlys pasakė laukti, atvažiuos jų paimti automobilis, bet nepasakė, koks ir išėjo. Miške laukė apie 6-7 valandas ir dienos metu, t.y. 2023-06-28 atvažiavo mėlynos spalvos "BMW" automobilis. Iš automobilio išlipo asmuo ir juos pašaukė, jie atėjo ir įsėdo į automobilį. Jis suprato, kad automobiliu juos nuveš į Vokietiją. Vairuotojas anglų kalba pasakė, kad jam turi sumokėti 200 Eurų. Jis davė 150 Eur ir 50 Eur davė jo tautietis A. A.. Važiuodami buvo sustoję du kartus, t.y. vieną kartą buvo sustoję degalinėje, kur vairuotojas į automobilį pylė kurą, antrą kartą buvo sustoję prie kažkokios parduotuvės. Vakare sustabdė pareigūnai, kaip vėliau suprato tai buvo Lietuva ir visų paprašė parodyti dokumentų. Pareigūnai juos visus, t.y. jį, du tautiečius ir vairuotoją sulaikė, nes neturėjo dokumentų (t. 1, b. l. 21-25).

Liudytojas P. R. yra parodęs, kad su žmona gyveno Irane. Pakalbėjęs su broliu sutarė, kad jis suras organizatorių, kuris jam padės išvykti iš savo šalies Irano, dėl to, kad buvo persekiojamas dėl savo tikėjimo. Jo kelionės tikslas buvo Vokietija. Jo brolis gyvena Vokietijoje. Brolis surado asmenį vardu A., kuris pasakė, kad jam padės nelegaliai pateiktį į Vokietiją. Jam už tai sumokėjo 9000 JAV dolerių. Pirmiausia turėjo nuvykti į Turkiją, o iš Turkijos pasislėpęs sunkvežimyje vyko į Rusiją, kadangi neturėjo nei vizos, nei paso. Visa tai vyko maždaug prie 7 mėnesius. Maskvoje jo laukė asmuo, pas kurį tris dienas gyveno. Po to jį nuvežė į Baltarusiją, ten gyveno butuose, dažnai teko keisti gyvenamą vietą. Bendravo telefonu ir jam pasakydavo, kada ir koks automobilis atvažiuos jo paimti. Baltarusijoje Minske pragyveno apie 7 mėnesius. Asmuo vardu A. parašė, kad atvažiuos automobilis, kuris veš jį toliau. Automobilyje be jo ir vairuotojo buvo dar du asmenys, kurie dabar sulaikyti su juo, jo tautiečiai. Juos atvežė į mišką ir paleido. Miške buvo apie 20 asmenų grupė, kurioje buvo įvairios tautybės asmenų bei 3 vedliai afganistaniečiai. Toliau ėjo mišku, pelke. Einant pametė savo asmens pasą. Ėjo apie 4-5 dienas, lyg girdėjo, kad vedliai minėjo Lietuvą. Tada visa grupė vėl ėjo paskui vedlius. Buvo miške ir kaip jis suprato laukė kol atvažiuos automobiliai. Būnant miške atvažiavo pareigūnai, kurios šalies nežino. Jis bei du jo tautiečiai ir vienas vedlys stovėjo atokiau ir matė kai visus sulaikė, tuomet jie pabėgo. Jis susisiekė su organizatoriumi ir pasakė kokia situacija, jis nurodė, kad vedliai viskuo pasirūpins. Juos vedlys atvedė į mišką ir pasakė, kad lauktų, atvažiuos jų paimti automobilis, bet nepasakė, koks atvažiuos automobilis. Tai pasakęs vedlys išėjo. Miške laukė apie 6-7 valandas ir dienos metu, 2023-06-28 atvažiavo mėlynos spalvos "BMW" markės automobilis. Iš automobilio išlipo asmuo ir juos pašaukė, jie atėjo ir įsėdo į automobilį. Vairuotojas anglų kalba pasakė, kad jam turi sumokėti 300 dolerių ir nuveš į Vokietiją. Jei nesumokės, toliau neveš. Jis pinigų neturėjo, todėl sutarė, kad Lenkijoje sumokės, o kiti du buvę su juo sumokėjo vairuotojui. Vienas sumokėjo 50 eurų, kitas 150 eurų. Važiuodami buvo sustoję du kartus, vieną kartą buvo sustoję degalinėje, kur vairuotojas į automobilį pylė kurą, antrą kartą buvo sustoję prie kažkokios parduotuvės. Bevažiuojant, vakare sustabdė pareigūnai, kaip suprato Lietuvoje ir visų paprašė parodyti dokumentų. Jie trise dokumentų neturėjo, todėl nepateikė. Pareigūnai visus sulaikė. Nelegaliai į Europą bando patekti jau 15 kartą (t. 1, b .l. 25-27).

VSAT specialistės J. Š. tarnybinis pranešimas "Dėl informacijos pateikimo", patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. G.. gim. (duomenys neskelbtini) ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini) neįtraukti į Latvijos Respublikos duomenų bazes (nėra registruoti Latvijos Respublikos Užsieniečių registracijos centre) (b. l.76-77).

Emprekis išrašas patvirtina, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) , vertė 2023-06-28 yra 1930 € (b. l. 79).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamojo A. S. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip teisingus, atitinkančius esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo esmines faktines aplinkybes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudyto parodymais, paties kaltinamojo parodymais, tarnybiniu pranešimu.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).

Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai iš liudytojų parodymų, kaltinamojo A. S. išsamių parodymų, apžiūros protokolų, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S., turėdamas savanaudiškas paskatas, iš Latvijos Respublikos Lietuvos Respublikos teritorija į Vokietiją už pažadėtą atlygį 1500 eurų gabeno savo automobiliu nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą. Taip pat neteistas Latvijos Respublikoje. Teigiamai charakterizuojamas. Latvijos Respublikoje dirbantis.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Esant teisingumo principo sąvokos neapibrėžtumui Baudžiamajame kodekse, jis teismų praktikoje traktuotinas prilyginant teisingos bausmės paskyrimui. Įstatymas numato už konkretų įvykdytą nusikaltimą skirti atitinkamą (minimalų ir maksimalų) bausmės dydį, todėl labai svarbus yra bausmės parinkimo uždavinys, kurį teismas turi įgyvendinti, numatydamas optimalų bausmės dydį neperžengiant sankcijos ribų tam, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. Tik esant neginčytiniems ir pagrįstiems motyvams gali būti numatoma paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje nurodytąją. Vienas iš būtinų reikalavimų nustatant teisėtą pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra motyvacija. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-45/2007; Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-433/2013; 2K-316/2014; 2K-449-942/2016; 2K-270-693/2016; 2K-P-18-648/2016; 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018; 2K-126-693/2018; 2K-24-689/2019).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurių turinys nėra neteisingas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pagal LR BK 292 str. 2 d., daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis užsieniečius gabeno iš Latvijos Respublikos į Vokietiją, neturint tikslo palikti užsieniečius Lietuvos Respublikoje, ir tuo nesiekė pažeisti valstybės saugomų interesų. Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, yra Latvijos Respublikoje dirbantis, todėl, teismo nuomone, bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. gali būti pasiekta ir be realaus laisvės atėmimo bausmės. Darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl skirtina kita bausmė – bauda, ir tai atitiktų Valstybės interesus. Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo materialinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad turėtų nekilnojamąjį turtą.

Todėl už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 292 straipsnio 2 dalyje padarymą kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje. Kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kaip geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jis padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis teigiamai charakterizuojamas, neteistas. Teismas pažymi, kad taikyti LR BK 64 ¹ str. yra įstatyminis pagrindas. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant minimalų baudos dydį.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis, priemonė ar rezultatas) ir turi materialią vertę. Šioje byloje nusikalstamos veikos priemonė – lengvasis automobilis ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos), VIN: (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 68-69) ir mobiliojo ryšio telefonas "iPhone 11 Pro Max", IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Imt" Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-65) – yra konfiskuojami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298 - 307 str. str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S.pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir taikant 54 straipsnio 3 dalį, jį nubausti 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų (150 MGL dydžio) bauda;

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 100 MGL (5000 Eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2023-06-28 iki 2023-07-07 išbūtą laiką (10 dienų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos), VIN: (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini). (b. l. 68-69) ir mobiliojo ryšio telefoną "iPhone 11 Pro Max", IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Imt" Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-65) – konfiskuoti.

Baudos išieškojimą nukreipti į piniginį užstatą, esantį Prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Swedbank banke, sąskaita (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 148-150).

Priteisti iš A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumoje 236 (du šimtus trisdešimt šešis) eurus ir 67 centus Valstybės teisinės pagalbos tarnybai. Išieškojimą nukreipti į užstatą.

Įvykdžius nuosprendį, užstato likutį grąžinti užstato davėjui V. S. (t., 1, b. l. 137,143).

Kardomąją priemonę - užstatą - palikti iki nuosprendžio įvykdymo dienos.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.