Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. M., A. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui S. M., suinteresuotiems asmenims A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. M. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, argumentuodamas, kad tenkinti prašymą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. M. žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektų dalį sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu Z. M. paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. M. veiksmus laikė aktyviais, kuriais jis siekė paveldėti motinos palikimą. Siekdamas pagrįsti šiuos teiginius nurodo, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti Z. M. prašymą nebuvo. Faktinį prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindą sudaro aplinkybės, patvirtinančios, kad suinteresuotas asmuo faktiškai pradėjo palikimą valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Teigia, kad byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teisiniu prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindu yra laikytinos dvi aplinkybės: 1) kad pareiškėjas atliko veiksmus, patvirtinančius, jog valdo palikimą kaip nuosavą; ir 2) kad minėti veiksmai yra atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties. Byloje nebuvo nustatyta nei viena iš šių aplinkybių. Byloje neginčytinai nustatyta, kad byloje reikšmingu 3 mėnesių nuo mamos mirties laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Z. M. buvo Lietuvoje tik du kartus, t. y. apie savaitę per mamos laidotuves ir apie savaitę, kai baigėsi trijų mėnesių terminas. Jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama atsiradusį palikimą priimti, Z. M. neatliko. O ta aplinkybė, kad Z. M. 2015 m. birželio 15 d., po to, kai suėjo 3 mėnesių terminas palikimui priimti, surašė įgaliojimą patvirtina, kad jis nesiekė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priimti faktiniu valdymu ir šių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. M. aktyviais veiksmais negalėjo priimti palikimo, faktiškai pradėjęs valdyti turtą po motinos mirties. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad Z. M. atlikdamas veiksmus, nurodytus šios nutarties 15 punkte, išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, jį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, todėl vertino, kad palikimą priėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. M. 2015 m. birželio 15 d. sudarytas įgaliojimas S. M. patvirtina, kad Z. M. siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn, o jo atlikti aktyvūs veiksmai (naudojimasis namų apyvokos daiktais, mokesčių mokėjimas, rūpinimasis namo šildymu) patvirtina jo valią įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir tai, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo. Jeigu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys), tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti Z. M. prašymą, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyti apelianto teiginiai, susiję su Z. M. atliktais aktyviais veiksmais, vertintini kaip apelianto subjektyvia nuomone, kuri prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nagrinėjamos bylos atveju, faktą, kad po motinos mirties pradėjo valdyti jam priklausantį turtą, visų pirma, Z. M. įrodinėjo žodiniais paaiškinimais. Z. M. nurodytas aplinkybes, kad jis tiek prieš motinos mirtį, tiek po motinos mirties dirbo ir realiai gyveno užsienyje, tačiau grįždamas apsistodavo motinos namuose, naudodavosi jos daiktais, namuose laiko savo rūbus, dokumentus, patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. M. (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teisme apklausti liudytojai S. L. ir I. M. – A. taip pat parodė, kad Z. M. grįžęs į laidotuves gyveno palikėjos namuose. Pirmosios instancijos teismas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei pagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. M. siekė paveldėti jam priklausančią palikimo dalį ir jos neatsisakė bei ją priėmė faktiniu valdymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad Z. M. savo veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, jį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne gauto turto vertė, bet palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai sudaro pagrindą vertinti, jog įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Palikimui priimti aktyvūs veiksmai gali būti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iš palikimą sudarančių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįsta sprendė, kad esant nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog Z. M. palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apelianto S. M. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. M. santykiai šiuo metu yra konfliktiški. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Z. M. 2015 m. birželio 15 d. sudarytą įgaliojimą S. M. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą mirus J. M. bei pažymėjo mirusiosios J. M. valią jai priklausančią turto dalį palikti Z. M. ir A. M.. Taip pat teisėtai ir pagrįstai vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir padarė išvadą, kad Z. M. palikimą priėmė. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Z. M. vaiksmai paimtant palikėjos daiktus – nuotrauką, kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (šios nutarties 30 ir 31 punktai) patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises (šios nutarties 32 punktas).Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, pareiškėjui (apeliantui) jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. M. pateikė įrodymus apie patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (t. 2, e. b. l. 83). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjo (apelianto) S. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Z. M. naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.