Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.9.; 2.3.2.10.; 2.3.5.2.1.; 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2.

2023 m. gegužės 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, prievolės pripažinimo asmenine prievole, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo R. K. dėl atsakovo kaltės; šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t. y., ieškovei palikti pavardę „K.“, o atsakovui – „K.“,

1.2. priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos,

1.3. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11142-457/2018 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K. dydį priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės,

1.4. atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui pripažinti asmenine atsakovo prievole ir priteisti ją sumokėti iš atsakovo asmeninių lėšų,

1.5. priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. K.. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jų nesutarimai prasidėjo 2021 m. liepos mėn. Atsakovas po kelias dienas nepareidavo namo, neatsakydavo į telefono skambučius, žemindavo ieškovę, vadino ją invalide, neteikdavo išlaikymo vaikui, ieškovei neduodavo pinigų pragyvenimui. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė su vaiku persikėlė gyventi pas savo tėvus į Šiaulių miestą, o atsakovas liko gyventi Klaipėdoje. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji iširo galutinai ir jokios galimybės susitaikyti nėra, šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda.

3. Gimus vaikui, atsakovas buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį, todėl ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl išlaikymo vaikui priteisimo. 2018-09-21 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-11142-457/2018 ir patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas teiks nepilnametei dukrai A. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki 2021-02-05, o nuo 2021-02-05 iki dukters pilnametystės - po 200,00 Eur per mėnesį. Teismas taip pat patvirtino atsakovo bendravimo su dukra tvarką ir nustatė, kad A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su jos motina.

4. Nuo taikos sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis: ji 2018 m. rugsėjo mėn. gyveno pas tėvus jų bute (duomenys neskelbtini), išlaidų būstui, mokesčiams neturėjo, o dabar nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka po 220,00 Eur nuomos mokesčio, taip pat už komunalinius patarnavimus vidutiniškai po 100,00 Eur. Padidėjo ir vaiko išlaikymo išlaidos, jis lanko lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), už kurį moka po 57,00 Eur, modelių mokyklą su mėnesiniu mokesčiu 35,00 Eur bei papildomomis išlaidomis. Atsakovas pagal taikos sutartį turi mokėti po 200,00 Eur, bet yra skolingas vaiko išlaikymui 4371,86 Eur. Ieškovės pajamas sudaro 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 80,50 Eur išmoka vaikui. A. K. išlaikymui vidutiniškai reikia kas mėnesį po 600 Eur, o ieškovės pragyvenimui reikia 300 Eur per mėnesį. Atsakovas vaiko išlaikymui turėtų mokėti po 450 Eur, o ieškovės išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nes ieškovė išlaiko mažametį mūsų vaiką, yra neįgali, niekur nedirba, jos darbingumo lygis 50 %, serga (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus, 2022-04-04 jai buvo padaryta galvos operacija. Nuo 2021-12-15 ieškovė yra Užimtumo tarnybos įskaitoje, mokosi specialybės (duomenys neskelbtini).

5. Santuokos metu iš bendrų lėšų jokio nekilnojamojo ir registruotino turto šalys neįgijo. Atsakovas įmonę (duomenys neskelbtini) įsigijo dar iki santuokos sudarymo. Kilnojamąjį turtą ir namų apyvokos daiktus yra pasidalinę ir ginčo dėl jo nėra. Ieškovei yra žinomas vienas atsakovo kreditorinis įsiskolinimas - 4371,86 Eur už dukters išlaikymą. Kiti atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai ieškovei nežinomi, ji neturi kreditorinių įsipareigojimų.

6. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., 47-51 b. l.), su kuriuo sutiko iš dalies. Nurodė, kad iki vaiko gimimo su ieškove santykiai nebuvo patys geriausi. O sudarius santuoką su ieškove, t. y. 2021 metais santykiai šeimoje pradėjo visiškai blogėti. Atsakovas išėjo gyventi atskirai. Tačiau dar ryšius palaikė, nes tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Ieškovė net nesistengė išlaikyti gražius santykius, išsaugoti šeimą. Namuose begalinė betvarkė, nenorėjimas tvarkytis. 2021 m. rugpjūčio 7 d. grįžęs namo, atsakovas rado ieškovę ant lovos sėdinčią su kažkokiu vyriškiu. Ji nurodė, kad jis jos draugas. Vėliau pastebėjo, kad ieškovė nuolat bendrauja su vyriškiais internetu. Pasakė ieškovei, kad toks šeimyninis gyvenimas nebus geras nei šalims, nei jų dukrai. Atsakovas nėra įsitikinęs, ir negali tvirtinti, kad ieškovė turėjo artimų lytinių santykių su tais vyriškiais, bet šeimos saugoti nėra prasmės. Atsakovas tuomet labai daug dirbo, ieškovė niekur nedirbo ir nesiruošė dirbti. Be to, tuo metu atsakovas norėjo, kad ji rūpintųsi dukrele. Pinigų pakako. Jos turimas neįgalumas netrukdė jai tvarkytis namuose, prižiūrėti dukrą ir gaminti valgyti. Tačiau jos norai ir poreikiai matyt buvo kiti. Tai bendravimas su kitais vyrais ir t.t. Todėl ieškovės teiginys, kad santuoka nutrūko dėl vieno sutuoktinio kaltės, tikrai melas. Mano, kad santuoka iširo dar ir dėl to, kad jis daug dirbo, mažai laiko skyrė šeimai, o ieškovė leido laiką sau.

7. Nurodė, kad ieškovės pateiktas vaiko poreikių aprašas neparemtas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, išlaidos byloje nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Suprantama, kad vaikui reikia maisto, drabužių, darželio, būrelių, tačiau kainos padidintos. Be to, ieškovė į bylą nepateikė oficialių pažymų apie savo gaunamas pajamas, taip pat turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, todėl nėra objektyvių galimybių išsiaiškinti, kokias galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukrai turi ieškovė. Paaiškino, kad jo vidutinės pajamos yra 800,00 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, taip pat moka mokesčius už buto išlaikymą (nuomą), kuriame gyvena, dėl to atsakovo galimybės teikti prašomą ieškovės išlaikymo vaikui dydį yra labai ribotos. Sutinka padidinti dukrai išlaikymą iki 350,00 Eur. Jo darbas nėra perspektyvus, jis turi įsiskolinimą vaiko išlaikymui, kuris yra jo asmeninė prievolė ir ją jis vykdys.

8. Ieškovė, nepaisant neįgalumo, gali dirbti. Mano, kad nėra pagrindo jos vaiko išlaikymo prievolę mažinti, taip pat priteisti ieškovei išlaikymą iš atsakovo. Prašo palikti atsakovei jos iki santuokos turėtą pavardę.

9. Ieškovė G. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių nurodė, kad šalys bendravo nuo atsakovo įmonės įsteigimo, ji atvyko nuolat gyventi su atsakovu į Klaipėdą. Nuolat viskas nebuvo blogai, tačiau pasipykdavo. Ji laukėsi, ją atsakovas prieš savaitę iki gimdymo paliko ligoninėje ir nelankė, viskuo pasirūpino ieškovės sesuo, kuri nupirko reikalingus daiktus. Kai vaikui suėjo 3 m., šalys susituokė. Gimus vaikui, atsakovas pradėjo ieškovę žeminti, nesuprato, kad ji dėl ligos negali vartoti alkoholio, negali laikyti teisių. Neduodavo pinigų. Šalių barnius girdėdavo ir vaikas. 2021 gruodžio pradžioje jie kartu dalyvavo vienoje šeimos šventėje, kurioje jos sesers draugė, kuri yra ir socialinė darbuotoja, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ieškovę žemina, patarė jai kartu nebegyventi. Tą vakarą atsakovas išmetė savo vestuvinį žiedą, jis nieko nedarė, kad šalys susitaikytų, jo telefonas buvo išjungtas, ir nuo to laiko jie gyvena atskirai. Atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ji bendravo su kitais asmenimis. Tada jis ją buvo palikęs 6 mėnesius. Ji ruošė maistą, tvarkė kambarius. Nurodė, kad greičiausiai dėl santuokos nutrūkimo būna kalti abu sutuoktiniai. Gal ji jo neišklausydavo, gal per daug spausdavo su vaiku pabūti.

10. Nurodė, kad kai atsakovas nori pasimatyti su dukra, tada sumoka dalį išlaikymo vaikui įsiskolinimo antstoliui. Paskutinį kartą iš antstolio ji 2022 m. gruodžio mėnesį gavo 190,00 Eur, dabar skola apie 3000,00 Eur. Kai atsakovas nemoka išlaikymo vaikui, tai gauna po 80,00 Eur kas mėnesį išmokas iš SoDros.

11. Ji yra dirbusi socialinio darbuotojo padėjėja, floriste, dirbo konditere, planuoja vykdyti individualią veiklą. Dėl (duomenys neskelbtini) jai sudėtinga susirasti darbą.

12. Ji nekilnojamųjų daiktų neturi, butą nuomojasi, moka kas mėnesį po 220,00 Eur nuomos ir apie 140,00 Eur mokesčių. Maistui išleidžia 150-200 Eur per mėnesį. Vaikas lanko būrelį „LEGO“, kur kas mėnesį mokamas 5,00 Eur mokestis, modeliukų būrelį – 35,00 Eur mokestis, 3, 4 kartus per metus vyksta konkursai, kuriems reikalingi rūbai, kainuoja kelionės. Jai padeda tėvai, kurie nuperka vaikui rūbus, remia pinigais.

13. Ji nuo 2 m. serga (duomenys neskelbtini). Po operacijos priepuoliai tapo lengvesnės formos, serijiniai, trumpesni. Priepuolius iššaukia stresas. Vaistai (duomenys neskelbtini) kompensuojami, tačiau ji dar serga (duomenys neskelbtini), ją išberia, tirpsta dešinė kūno pusė, yra prasčiau su atmintimi. Vaistams išleidžia apie 20,00 Eur per mėnesį. Dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų 1 kartą per ketvirtį važiuoja į Vilnių pas gydytojus.

14. Atsakovas R. K. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai be atsiliepime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad gal dėl santuokos iširimo yra kažkiek ir jo kaltės. Visas gyvenimas su ieškove buvo kaip ant adatų, nes ji naudojo psichologinį smurtą, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, provokuodavo jį, kad tik kiltų kivirčas, po to išvažiuodavo pas tėvus, prirašydavo SMS, o po 3 d. siūlydavo taikytis. Ji problemų kartu nespręsdavo, bėgdavo pas tėvus, o jis likdavo namuose vienas. Ieškovė ieškojo pažinčių su kitais vyrais tiek iki santuokos, tiek ir santuokos metu, jau po 2 mėnesių nuo santuokos sudarymo jis rado ieškovę kartu su kitu vyru jų namuose. Tada jos iš namų neišvarė, nenorėjo, kad vaikas nukentėtų Jis visuomet išlaikė ieškovę, kasdien davė jai grynų pinigų, prašydavo po 30-40 Eur. Ieškovė nekreipdavo dėmesio į jo poreikius, pavyzdžiui jis iki 1 val. nakties dirbdavo, 2 val. nakties grįždavo namo, o ryte 9 val. ieškovė prašydavo ją nuvežti į „Senukus“ kavos aparato filtro nupirkti. Ieškovė miegodavo iki 14 val. dienos, neruošė maisto, šaldytuve būdavo dešrelės.

15. Sudarius santuoką viskas pasikeitė. 2021-08-04 jam ieškovė trenkė, dėl ko jis kvietė policiją, tačiau pareiškimo nerašė. Po to ieškovė kvietė policiją. Jie lankėsi pas šeimos psichologus, kurie patarė ieškovei nebėgti pas tėvus, o ji bėgdavo 2-3 kartus per mėnesį, būdavo pas juos savaitgaliais. Tačiau šio patarimo ieškovė nesiklausė, tą patį savaitgalį pabėgo pas tėvus, o tada padavė ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Po 6 mėnesių jie vėl gyveno kartu, jis visiškai išlaikė šeimą, mokėjo nuomą, už vaiko darželį, duodavo grynais pinigais ieškovei. Mano, kad ieškovės prisiteistas išlaikymas vaikui yra sukčiavimo schema, vien dėl to nesutinka mokėti didesnio vaikui išlaikymo. Tuo metu jo pajamos buvo apie 1000 Eur per mėnesį.

16. Šiuo metu jis vos išgyvena iš gaunamų pajamų, viską nuskaičiuoja antstolis, jam skolina sesės, draugai. Jo poreikiams patenkinti reikia apie 445 Eur per mėnesį nuomai ir mokesčiams, maistui (15 Eur per dieną), rūbams ir avalynei. Jis pramogų neturi. Jam mokamas 250 Eur darbo užmokestis, jei ko reikia įmonės kortele sumoka, nežino, kiek jis skolingas įmonei. Jo įmonėje dirba 2 darbuotojai, jiems reikia mokėti darbo užmokestį, dirba su senomis staklėmis, įmonei nuosavybės teise priklauso 1 automobilis Audi A6, 2008 m. 2022 m. įmonės pelnas buvo 3000,00 Eur.

17. Ieškovė iki gimdymo dirbo (duomenys neskelbtini), 1 savaitę dirbo picerijoje, bandelių parduotuvėje, jis duodavo jai įmonės sąskaitas tvarkyti. Mano, kad liga ieškovei netrukdo dirbti, ji turi 3-4 specialybes, kurias įgijo gyvendama pas tėvus, kurie ją tuomet išlaikė ir taip išlepino. Mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja išlaikymo iš jo, nes jų santuoka netruko 1 m., ji nutrūko dėl abiejų kaltės, ir ieškovė gali dirbti. Patvirtino, kad tarp šalių 2021 m. gruodžio mėnesį per gimtadienį kilo kivirčas, mano, kad ji jį išprovokavo, nes negali eiti pas svetimus žmones ir kalbėti apie tai, kad jai jis neduoda pinigų, skriaudžia, pas kitas moteris eina. Tada jis išmetė vestuvinį žiedą, o ieškovė su vaiku ir daiktais išsikraustė gyventi atskirai. Šiuo metu su vaiku matosi retai, 1 kartą mėnesį.

18. Išvadą teikiančios institucijos atstovas A. B. teismo posėdyje palaikė išvadą (1 t., 36-37 b. l.). ). Nurodė, kad šalių šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Šalys turi tik 1 nepilnametį vaiką – A. K. Apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad vaikui sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

19. Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad ieškovė G. K.ir atsakovas R. K. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašas Nr. 39 (1 t., 8 b. l.). Atsakovo pateiktos nuotraukos iš socialinių tinklų, namuose daryta nuotrauka, atsakovo paaiškinimai, kurių ieškovė iš esmės neneigė, patvirtina, kad ieškovė ir santuokos metu bendravo su kitais vyrais (1 t., 109-112, 119 b. l.). Nors atsakovas savo teiginius, jog santuokos metu ieškovė nesirūpino buitimi, negamino maisto grindė nuotraukomis, tačiau ieškovė šias aplinkybes neigė paaiškinimais, byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, jog ieškovė nesirūpino šeima, o iš nuotraukų (1 t., 99-108, 120-121 b. l.) matyti, kad tai ne kiekvieną dieną darytos nuotraukos (prie nuotraukų yra prierašai 2021-09-01, 2021-12-06), taigi atsakovas neįrodė, jog ieškovė nesirūpino buitimi ir negamino maisto (CPK 178 str.). Paminėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato pareigos išimtinai tik vienam iš sutuoktinių rūpintis buitimi ar gaminti maistą, sutuoktinių pareigos yra lygios.

20. Iki santuokos sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė A. K. (1 t., 10 b. l.), kuri nagrinėjant šią civilinę bylą yra nepilnametė (5 m. amžiaus). Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11142-457/2018 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 3 punktą šalys susitarė, jog atsakovas teiks nepilnametei dukrai A. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki dukrai sueis 3 (trys) metai, t. y. iki 2021 m. vasario 5 d., pervesdamas jį į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; jei šiuo laikotarpiu atsakovas prarastų darbingumą, jis dukrai A. išlaikymą teiks kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 190 Eur. Nuo 2021 m. vasario 5 d. iki dukros A. pilnametystės R. K. teiks nepilnametei dukrai A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur kas mėnesį, pervesdamas jį į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ta pačia taikos sutartimi šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, bei susitarė dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos (toliau – teismo nutartis) (1 t., 22-23 b. l.). Iš atsakovo antstolė Elena Miliauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/00578 pagal 2022-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-11142-457/2018 vykdo priverstinį išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo (2022-09-08 įsiskolinimas buvo 4371,86 Eur), ir periodinio išlaikymo (200,00 Eur) išieškojimą (1 t., 35, 81-83, 95-98 b.l.). Atsakovo pateikti išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui iki vykdomojo rašto išdavimo, mokamos sumos buvo skirtingo dydžio, tačiau kartais siekė 350-700 Eur (pvz. 2018-11-15, 2020 m. gegužės mokėjimai, 2020 m. liepos mokėjimai), o išdavus vykdomąjį raštą 2022 m. kovo ir balandžio mėnesiais mokėta po 250 Eur per mėnesį, daugiau mokėjimų banko sąskaitos išraše nėra; taip pat atsakovas 2020-12-20, 2021-04-01, 2021-08-20, 2021-09-16, 2021-10-24, 2021-11-28 (taigi iki vykdomojo rašto išdavimo) sumokėjo už darželį (nuo 26,19 Eur iki 70,00 Eur) (1 t., 84-88 b. l.).

21. Nuo 2021-12-20 ieškovė kartu su nepilnamete dukra deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 9 b. l.). Nuo 2022-02-01 ieškovė nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka 220 Eur nuomos mokestį (1 t., 24-25 b. l.). Nepilnametis vaikas nuo 2021-12-20 lanko Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (1 t., 21 b. l.), (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, kur mėnesinis mokestis – 35 Eur, 1 fotosesija kainuoja 30 Eur, pasiruošimas konkursui – 200 Eur (1 t., 32 b. l.) (pagal 2023-04-17 pranešimą mėnesinis mokestis – 35 Eur, 1 fotosesija kainuoja 35 Eur, pasiruošimas konkursui – 600 Eur – 2 t., 10 b. l.), lanko „LEGO“ būrelį, kurio mėnesinis mokestis – 5 Eur (1 t., 104 b. l.). Vaikas sveikas, jam teikiamos logopedo paslaugos (1 t., 27 b. l.).

22. Ieškovei nuo 2022-12-28 iki 2023-12-27 yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ieškovė negali dirbti su cheminėmis jautrinančiomis medžiagomis, kelti 10 kg svorio, dirbti naktinio ar viršvalandinio darbo, dirbti aukštyje, požeminių darbų, su elektros srove, pavojingose patalpose, su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma; ieškinio pareiškimo metu ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (1 t., 12, 28, 194 b. l.). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), jai 2022-04-04 atlikta galvos operacija (1 t., 26 b. l.). Ieškovei nuo 2022-07-05 yra mokama kas mėnesį 173,00 Eur šalpos neįgalumo išmoka (1 t., 14-15 b. l.) ir 80,50 Eur išmokos vaikams (1 t., 17, 18 b. l.). Ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., 53 b. l.). Ieškovė nuo 2022-07-04 iki 2022-12-23 mokėsi (duomenys neskelbtini) pagal Vizažisto formaliojo mokymo programą, už mokslą sumokėta 690,00 Eur (1 t., 29-30, 167, 195-196 b. l.), nuo 2023-01-05 vykdo individualią veiklą (1 t., 165-166 b. l.).

23. Atsakovas gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur kas mėnesį ne šildymo metu moka 250 Eur nuomos mokestį, o šildymo metu – 200 Eur nuomos mokestį (1 t., 70-71 b. l.). Atsakovas nuo 2017-05-09 yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir dalyvis (nepiniginis įnašas – 4000 Eur), mažoji bendrija registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, 2022-09-30 ataskaitiniu laikotarpiu nurodytas 13717 Eur pelnas, 2022 m. apmokestinamasis pelnas – 25242 Eur (1 t., 75-76, 77, 160, 185-187, 190-192 b. l.), deklaruota atsakovui 2022 m. išmokėtų išmokų suma, neatskaičius mokesčių – 10800,00 Eur (1 t., 183-184 b. l.). Atsakovo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės, kurioms taikomas areštas (1 t., 78-79, 161 b. l.).

24. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių registruotinų nekilnojamųjų daiktų neturi, ieškovė taip pat neturi kilnojamųjų daiktų (1 t., 13, 16, 188 b. l.).

25. Ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį reikia 600 Eur: maistui 100 Eur, aprangai – 90 Eur, būstui – 180 Eur, sveikatai – 15 Eur, transportui – 10 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, būreliams – 95 Eur, darželiui – 90 Eur, ieškovės prievolės dalis yra 150 Eur, atsakovo – 450 Eur (1 t., 7 b. l.). Atsakovas vaiko poreikių dydį ginčijo.

26. Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams reikia 300 Eur kas mėnesį: maistui – 60 Eur, aprangai – 30 Eur, būstui – 170 Eur, sveikatai – 10 Eur, transportui – 20 Eur, laisvalaikiui – 10 Eur (1 t., 59 b. l.). Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

27. Ieškovė šioje civilinėje byloje prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, nes atsakovas ją santuokos metu žemindavo, prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, neteikė vaikui išlaikymo, neduodavo pinigų pragyvenimui. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, kuri bendravo su kitais vyrais, nesprendė šeimos problemų, nuolat išeidavo gyventi pas tėvus, nesirūpino buitimi, neruošė maisto. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad buvo užsiregistravusi socialiniuose tinkluose, kad bendravo su kitais vyrais. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gruodžio mėnesį įvykusio gimtadienio metu tarp šalių kilo ginčas, po kurio šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, nebegyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nebandė, į psichologus pagalbos nesikreipė.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 str.).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

30. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir sudarius santuoką tarp šalių kildavo nesutarimai, konfliktai, kuriuos stebėdavo ir jų nepilnametis vaikas. Šalys nuo pat pradžių savo kaip sutuoktinio pareigas suvokė savotiškai, pavyzdžiui, nei viena, nei kita šalis nevengė kontaktų su priešinga lytimi, šie kontaktai net būdavo atviri. Nors atsakovas teigė, kad jis daug dirbo, kad šeimai nieko netrūktų, tačiau akivaizdu, kad dėl tokio jo elgesio trūko dėmesio ieškovei ir jų bendram vaikui. Paminėtina ir tai, kad atsakovas iš esmės neneigė to, kad žemino ieškovę, net teismo posėdyje ne kartą išsprūdo ieškovę menkinantys žodžiai. Ieškovės nurodytą aplinkybę apie jos atžvilgiu naudotą psichologinį smurtą patvirtino ir liudytojas G. N. Paminėtina, kad šalys negyvena kartu daugiau nei vienerius metus, ir neketina susitaikyti, nemato kartu bendro gyvenimo. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nesistengė arba nepakankamai stengėsi kurti ir palaikyti darnius santykius, suprasti vienas kitą ir rūpintis vienas kitu bei šeima, o nuo 2021 m. gruodžio mėnesio netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jų gyvenimas kartu yra neįmanomas (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d., 3.63 str.). Atsižvelgiant į tai ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 270 str.).

31. Atsakovas prašė palikti po santuokos nutraukimo ieškovei jos iki santuokos turėtą pavardę „N.“, tačiau ieškovė prašė palikti jai santuokos metu turėtą pavardę, santuoka nutrauktina ne dėl vieno sutuoktinio kaltės (ieškovės), o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą (CK 3.69 str. 1, 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „K.“ ir „K.“.

Dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo

32. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašė jai iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur. Atsakovas nesitiko su šiuo reikalavimu, nurodė, kad ieškovė gali dirbti ir gauti pajamas, jų santuoka netruko net 1 metų, ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

33. CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

34. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu arba abiem sutuoktiniams netinkama įvykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų (esant abiejų kaltei). Šiose dviejose situacijose abiejų sutuoktinių teisinė padėtis laikytina lygiaverte ir tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį, o CK 3.72 straipsnio 4 dalis netaikoma, todėl, teismui konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šios kaltės pagrindu nė vienas jų nepraranda teisės į išlaikymą, taip pat nepatiria ir kitų sankcijų, numatytų tiems atvejams, kai kaltas yra tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419. Teismų praktika. 2004, 22). Taip pat išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš nurodytų CK 3.72 straipsnio 6 dalyje aplinkybių, iš kurių paminėtina ir tai, kad santuoka netruko ilgiau kaip vienerius metus.

35. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalys, kaip sutuoktiniai gyveno iš viso 7 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-12-20 gyvenimo skyriumi; ieškovė dėl privalomosios mediacijos tikėtina kreipėsi dar 2021 m. gruodžio mėnesį, nes jai buvo išduota 2022-01-17 pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo (1 t., 20 b. l.); iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022-03-11 ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4659-1003/2022), taip pat nėra ginčo dėl ieškovei nustatyto darbingumo lygio (iki 2023-12-27 40 proc.), tačiau ieškovė pagal pateiktą pažymą gali dirbti darbą su apribojimais, yra darbingo amžiaus. Visgi darbingumo lygis nėra pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui reikalingumo.

36. Nors ieškovė teigė, kad dėl savo ligos negali susirasti ir dirbti darbo, tačiau įrodymų apie tai, kad ieškojo darbo, tačiau buvo atsisakyta su ja sudaryti darbo sutartį, byloje nėra (CPK 178 str.). Ieškovė turi įvairių įgūdžių, iki šio sprendimo priėmimo dirbo įvairios kvalifikacijos darbus, pradėjo vykdyti individualią veiklą (vizažistė). Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad jos oficialiai gaunamų pajamų (173+80,50) nepakanka net nuomai už būstą susimokėti, visgi ją tėvai remia ne kiekvieną mėnesį, skiria įvairias sumas (nuo 200 iki 500 Eur) (liudytojo G. N. parodymai). Paminėtina, kad ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) 690 Eur už organizuojamus kursus, šalių nepilnametis vaikas lanko modeliukų būrelį, kur patiriamos reikšmingos išlaidos konkursams (600 Eur 1 konkursui), fotosesijoms (35 Eur už 1 fotosesiją). Visų šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė jos poreikius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.) bei visas jos gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų (pvz. išrašų iš banko sąskaitų ar kt.), leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jai būtų reikalingas išlaikymas (CPK 178 str.). Todėl ieškovei neįrodžius išlaikymo reikalingumo, įvertinus tai, kad santuoka tarp šalių truko tik 7 mėnesius, kad ieškovė turi galimybes dirbti ir gauti pajamų, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

38. Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

39. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

40. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

41. Visgi teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškove, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga bent 600,00 Eur suma, nurodė, kad vaiko poreikiai padidinti, nors sutiko, kad šie poreikiai po 2018 m. teismo nutarties yra padidėję. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžiamų piniginių lėšų, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, su juo bendrauja nereguliariai, retai (CPK 178 str.). Tuo tarpu geriausiai A. K. poreikius žino ja kasdien besirūpinanti ieškovė.

43. Byloje atsakovui kilo abejonės dėl nepilnamečio vaiko poreikių pagrįstumo, nes ieškovė nepateikė poreikius (išlaidas) patvirtinančių kvitų ir čekių, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tuo atveju, jei vaiko poreikiai yra didesni ar mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, tuomet tėvas (motina) turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir kt. ).

44. Nagrinėjamu atveju nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga buvo 730,00 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius), taigi ieškovės 2022-09-30 ieškinyje nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai yra labai nežymiai didesni už minimalią mėnesinę algą (atskaičius mokesčius), todėl šiuo atveju spręstina, kad reikalavimas pagrįsti nepilnamečio vaiko poreikius (išlaidas) kvitais ar čekiais yra perteklinis. Pažymėtina, kad į vaiko poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ir ieškovė neturi pareigos kaupti prekių ar paslaugų pirkimą patvirtinančius kvitus ir to iki bylos iškėlimo teisme nedarė, todėl galimai ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos, juo labiau kad atsakovas nepateikė teismui vaiko poreikių dydį pagrindžiančių įrodymų. Taigi ieškovė šioje byloje įrodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga bent 600,00 Eur suma (CPK 178 str.).

45. Kaip ir buvo minėta, be vaiko poreikių būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį, nuo kurios priklauso tėvų galimybės teikti vaikui išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

46. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė, ji neturėjo ir neturi registruotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, teismo nutarties priėmimo metu gyveno pas savo tėvus, todėl neturėjo išlaidų būstui.

47. Atsakovas po teismo nutarties priėmimo įsigijo 1 transporto priemonę (motociklą), tačiau šiuo metu abi jo transporto priemonės yra areštuotos, nekilnojamųjų daiktų atsakovas neturėjo ir šiuo metu neturi, yra juridinio asmens dalyvis ir vadovas, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, turi 4371,86 Eur skolinį įsipareigojimą savo nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas nurodė, jog jo mėnesinės pajamos yra apie 250,00 Eur, tačiau šios pajamos net nebūtų pakankamos atsakovo būsto išlaidoms padengti, ir įrodymų apie jam kas mėnesį išmokamas sumas atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jo banko sąskaitai taikomas areštas, todėl visos gaunamos pajamos pervedamos antstoliui, o jis naudoja savo įmonės kortelę savo poreikiams tenkinti. Paminėtina ir tai, kad iki vykdomojo rašto ieškovei dėl dukters išlaikymo išdavimo atsakovas pervesdavo ieškovei 300-700 Eur sumas vaiko išlaikymui, tačiau išdavus vykdomąjį raštą ieškovei, vaiko išlaikymui atsakovas skyrė kelis mėnesius po 250 Eur, o vėliau tikėtina ir nebeišlaikė vaiko, ką patvirtina susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo elgesį iki šios bylos nagrinėjimo, kad kai nori pasimatyti su vaiku, tuomet perveda apie 200 Eur sumą antstoliui vaiko išlaikymui, ir poziciją šioje byloje, kad jis sutinka išlaikyti vaiką panaikinus išlaikymo įsiskolinimą. Minėtas elgesys tik patvirtina, kad atsakovas perkelia visą vaiko išlaikymo pareigą ieškovei ir piktnaudžiauja tėvo valdžia, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaiką ir nuo jos nėra atleidžiamas net ir tuo atveju, jei tarp vaiko tėvų kyla ginčas. O išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą atsakovas turėtų spręsti ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, o teikdamas įrodymus antstoliui apie išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą. Paminėtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, darbingo amžiaus, dirba bei gauna nuolatines pajamas. Esant šių aplinkybių visumai, spręstina, kad teismo posėdyje atsakovas nurodydamas aplinkybes dėl darbo ir pajamų nebuvo nuoširdus, todėl jo teiginiai, kad neturi galimybių teikti išlaikymo vaikui, nes negauna pakankamai pajamų, kad teiktų išlaikymą, jei nebūtų išlaikymo įsiskolinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi išlaikyti savo nepilnametį vaiką, standartų (CPK 178 str.; pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

48. Šioje byloje taip pat kilo ginčas dėl mokėtino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 450,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas sutiko mokėti 350,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

49. Nustatant atsakovo mokėtiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, iš vaiko poreikių atimtina 80,00 Eur suma, kurią valstybė kas mėnesį iki ieškinio 2022-09-30 pareiškimo mokėjo ieškovei už vaiką kaip vaiko išmoką (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-855/2019 ir kt.). Todėl A. K. išlaikyti kas mėnesį turėjo būti teikiamas bent 520,00 Eur (600-80=520) išlaikymas.

50. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio proporcijų, nes ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo (iš atsakovo prašė priteisti 450,00 Eur išlaikymą, o pati nurodė teiksianti 150,00 Eur išlaikymą). Paminėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2021-12-20 gyvena kartu su motina, todėl jai tenka didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta. Jai ieškinio pareiškimo metu buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, o šiuo metu 40 proc. darbingumas iki 2023-12-27, ieškovė gali dirbti darbą su apribojimais, taigi jos galimybės gauti didesnes pajamas iš dalies yra ribotos dėl ieškovės sveikatos būklės. Šalys neturi nekilnojamųjų daiktų, atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 transporto priemonės. Atsakovas yra juridinio asmens dalyvis ir vadovas, dirba ir gauna nuolatines pajamas, yra sveikas, taigi atsakovas turi geresnes nei ieškovė galimybes gauti didesnes pajamas ir atitinkamai labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Todėl atsižvelgiant į aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, paminėtą teismų praktiką, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo išlaidų paskirstymo (CK 3.192 str. 3 d.) ir nustatyti, kad ieškovės prievolės nepilnamečiam vaikui dalis yra 150,00 Eur, o atsakovo – 370,00 Eur (520-150=370). Nurodytas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra protingas ir proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 370,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. K., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-09-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pakeičiant teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

52. Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms nuolatinėms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.), o vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl prievolės pripažinimo asmenine prievole

53. Ieškovė prašo pripažinti 4371,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui atsakovo asmenine prievole. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra jo asmeninė prievolė.

54. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus visuomet yra asmeninė prievolė (CK 3.192 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016), kurios jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Taip pat prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką nereikalauja pripažinimo asmenine prievole, jos pobūdis yra nulemtas nepilnamečio vaiko prigimtinės teisės būti išlaikomam abiejų tėvų.

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo nustatytas teismo nutartimi iki santuokos tarp šalių sudarymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abi šalys privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat nėra ginčo dėl to, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas gera valia (visą laiką) nemokėjo išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką pati savaime yra asmeninė prievolė, nereikalaujanti atskiro pripažinimo, o dėl jos nevykdymo atsiradęs išlaikymo įsiskolinimas prievolės pobūdžio nekeičia. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. Ieškovė šioje byloje yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, byloje susidarė 1678,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., 4-5 b. l.; 2 t., 1-5 b. l.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

57. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (33 proc.: iš dalies tenkintas reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, netenkinti reikalavimai dėl ieškovės išlaikymo ir dėl prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 128,00 Eur žyminio mokesčio ((67,00 Eur (134/2) (už reikalavimą nutraukti santuoką)+61,00 Eur ((370-200)*12*3 proc.)(už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo)) ir 553,87 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

58. Atsakovą šioje byloje atstovavo advokato padėjėjas, nurodė, kad atsakovas patyrė 1950,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t., 6-8 b. l.). Visgi pateiktas 2022-05-20 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1125464 1500,00 Eur sumai leidžia suabejoti, kad ši suma advokato padėjėjui buvo sumokėta teikiant atstovavimo paslaugas nagrinėtoje civilinėje byloje, nes ieškinį ieškovė teisme pareiškė tik 2022-09-30, t. y., išlaidos patirtos iki ieškinio pareiškimo teisme ir bylos iškėlimo. Todėl spręstina, kad atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 1500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra nepagrįstas, o kita dalis dėl 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįsta. Paminėtina, kad 450,00 Eur atsakovo atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59. Ieškovė nėra atleista nuo išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.), todėl įvertinus atmestų reikalavimų apimtį (67 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 301,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

60. Teismas šioje byloje turėjo 62,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, valstybės naudai priteistinos 20,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

61. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos likusi žyminio mokesčio dalis bei dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistina.

62. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra neskelbtinų duomenų apie ieškovės sveikatos būklę, jai diagnozuotas ligas ir taikytą gydymą, taip pat apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, todėl duomenys, esantys civilinės bylos 1 t., 12, 26-28, 67-68, 194 lapuose, laikytini nevieša bylos medžiaga (CK 10 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, o atsakovui palikti pavardę „K.“.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11142-457/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-09-30 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 128,00 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos), 20,49 Eur (dvidešimties eurų, 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos) ir 553,87 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 87 ct) išlaidas už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 301,50 Eur (trijų šimtų vieno euro, 50 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyti, kad duomenys, esantys civilinės bylos 1 t., 12, 26-28, 67-68, 194 lapuose yra nevieša bylos medžiaga.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos sudarymo įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.