Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-384-372/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-18
Bylos Nr.: e2A-384-372/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06791-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: Civinity namai
Atsakovas: A. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-384-372/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06791-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Civinity namai Kaunas, uždarosios akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Civinity namai Kaunas, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Civinity namai Kaunas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 1 323,47 Eur skolos, 31,95 Eur metines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Civinity namai Kaunas, UAB (buvęs pavadinimas UAB „Būsto valda“) teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos bei priežiūros paslaugas. Pagal 2016 m. spalio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), sudarytą tarp UAB „Būsto valda“ ir pastato (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos dalyvių, ieškovė buvo paskirta administruoti daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), todėl ieškovė yra atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą, techninę priežiūrą bei remontą. Ieškovė kiekvieną mėnesį skaičiuoja mokesčius administravimui, renka kaupiamuosius įnašus bendroms namo reikmėms, mokesčius už namo techninę priežiūrą, remontus ir kitus mokėjimus bei kiekvienam buto ar patalpų savininkui pateikia bendrų komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų mokesčių paskaičiavimo sąskaitą apmokėjimui. Atsakovas, kuriam priklauso administracinės patalpos su bendro naudojimo patalpomis, pranešimų nepaiso, į raginimus nereaguoja ir mokesčių nemoka, nors ieškovės teikiamas paslaugas gauna. Atsakovo skola laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. yra 1 355,42 Eur (1 323,47 Eur skola ir 31,95 Eur metinės palūkanos).

3. Ieškovė Civinity namai Kaunas, UAB dublike papildomai nurodė, kad atsakovui be bendrųjų mokesčių už administravimą ir techninę priežiūrą, teritorijos priežiūrą, papildomai buvo paskaičiuota už būtinuosius namo inžinierinių sistemų darbus, kurie yra reikalingi namui išsaugoti, be kurių namo nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį. Visi šie darbai buvo privalomi ir už juos turi sumokėti viso namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes be šildymo ar be elektros, ar su prakiurusiu stogu neįmanoma naudotis ne tik butais bet ir administracinėmis patalpomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad savarankiškai moka žemės nuomos mokestį ar savarankiškai atsiskaitė už atliktus būtinuosius darbus name, todėl privalo apmokėti ieškovui pagal pateiktas sąskaitas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti A. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, esančios administracinės paskirties pastate (duomenys neskelbtini). Tik vėliau šio pastato antrame ir trečiame aukštuose buvo įrengti butai, tačiau pirmasis, ketvirtasis, penktasis ir nulinis aukštai išliko administracinės paskirties patalpos. Sutartį yra pasirašę butų savininkai. Atsakovas nesudarė jungtinės veiklos sutarties ir nėra pasirašęs paslaugų teikimo sutarties su ieškove, todėl ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies bei šios sutarties pagrindu prašyti atlyginti už suteiktas paslaugas. Pažymi, kad ieškovės atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nufotografuotas daugiabutis nėra pastatas (duomenys neskelbtini). Pagal paslaugų sutartį ieškovė teikia paslaugas 0–3 aukštams, taigi, butų savininkams.

5. Atsakovas A. D. triplike nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, jos reiškiami reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė nėra pateikusi atsakovui sąskaitų, be to, ieškovės pateiktos sąskaitos yra nepagrįstos – įtraukiami abejotini darbai, mokesčiai, kurie yra mokami kitiems subjektams, darbų atlikimo aktuose užfiksuoti kiti objektai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės Civinity namai Kaunas, UAB atsakovui A. D. 5 404,69 Eur advokato atstovavimo išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 12 d. ieškovė ir pastato (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties dalyviai sudarė Sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administravimo, techninės eksploatacijos, šilumos sistemų priežiūros, avarinė tarnybos ir valymo paslaugos, kuria ieškovė įsipareigojo teikti šioje sutartyje nustatytais paslaugų įkainiais, o ją pasirašė 9 butų ar kitų patalpų savininkai. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo skola už ginčo patalpą susidarė už ieškovės, kaip administratorės, teiktas paslaugas ir mokesčius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – už administravimą, perparduodamas paslaugas, perparduodamus statybos ir remonto darbus, teismines išlaidas, palūkanas. Teismas nustatė, kad Namas yra administracinės paskirties pastatas, kuriame yra gyvenamieji butai, o gyvenamasis plotas sudaro 12,49 proc. bendro namo ploto. Nurodė, kad daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, o gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos, todėl Namas neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto daugiabučio gyvenamojo namo sampratos ir nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 8–11 dalys).

8. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, vertino, kad santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio teisės normos, o sprendimams dėl negyvenamosios paskirties pastato (šiuo atveju administracinės paskirties nors ir su dalimi gyvenamųjų patalpų) naudojimo ir priežiūros taikomos ne specialiosios – CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, taikomos gyvenamosios paskirties daugiabučiams namams (su ar be negyvenamosiomis patalpomis), bet bendrosios – CK 4.75, 4.76 straipsniuose numatytos taisyklės. Taip pat teismas akcentavo, kad teismų praktikoje dėl minėto sutarimo yra išaiškinta, kad dėl negyvenamosios paskirties (šiuo atveju administracinio) pastato (kuriame negyvenamo tipo patalpos užima didesnį plotą negu gyvenamosios) administravimo bei techninės priežiūros turi būti gautas visų tokio pastato patalpų (šiuo atveju – Namo) savininkų sutikimas, taigi, 100 proc. balsų kvorumas visiems bendraturčiams privalomiems sprendimams priimti. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato prievolės negyvenamojo namo bendraturčiams sudaryti sutartis dėl tokio namo bendrų konstrukcijų ar įrangos priežiūros bei administravimo.

9. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas nėra pasirašęs nei junginės veiklos sutarties, nei Sutarties, sprendė, kad tai jis neturi pareigos jas vykdyti ir mokėti už ieškovės paslaugas, kurias ji teikė Sutartį su ja sudariusiems asmenims. Nurodė, kad neturėdama atsakovo sutikimo, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo administruoti atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Namo dalies.

10. Teismas išanalizavęs ieškovės pateiktus dokumentus dėl atsakovo skolos paskaičiavimo (sąskaitas, apyvartos žiniaraštį, atliktų darbų bei avarijų darbų aktus) padarė išvadą, kad ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji faktiškai teikė paslaugas, už kurias paskaičiavo atsakovui įmokas. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, kildinamas iš Sutarties, kurios atsakovas nėra pasirašęs, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė Civinity namai Kaunas, UAB, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 vasario 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-680-528/2025, ir priimti nauja sprendimą – ieškovės Civinity namai Kaunas, UAB, ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei Civinity namai Kaunas, UAB iš atsakovo A. D. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pagal 2016 m. spalio 12 d. ieškovės ir namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos dalyvių sudarytą Sutartį, ieškovė paslaugas teikia nuo 2016 m. lapkričio pabaigos. Ieškovė Namą administruoja, teikia šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, teritorijos priežiūrą, tvarko avarijų pasekmes, priima pranešimus apie gedimus, atlieka remonto darbus tvarkydama avarijų pasekmes. Ieškovė yra atsakinga už Namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą, techninę priežiūrą bei remontą. Ieškovė išrašo sąskaitas už suteiktas paslaugas visiems Name esančių butų ir kitų patalpų turėtojams, tame tarpe ir atsakovui. Pažymi, kad Name yra 12 butų ir 5 administracinės patalpos (teismas spendime klaidingai nurodo, kad Name yra 8 negyvenamosios patalpos). Atsakovui priklauso 36,65 kv. m bendro naudojimo patalpų, kurias jis privalo prižiūrėti. Atsakovas jam priklausančias patalpas valdo ir ieškovės teikiamas paslaugas gauna ir jomis naudojasi, tačiau vengia apmokėti ieškovės išrašytas ir pateiktas sąskaitas. Atkreipia dėmesį, kad pagal ankstesnius įsiskolinimo priteisimus iš atsakovo išieško antstoliai, nes atsakovas gera valia neatsikaito su ieškove už suteiktas paslaugas.

11.2. Pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas pats asmeniškai rūpintųsi jam kartu su kitais bendrasavininkais priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis (šildymo ir karšto vandens sistemas, stogą, šalina avarijų pasekmes, prižiūri elektros instaliaciją, teritoriją aplink Namą ir kita). Pabrėžia, kad ieškovė yra atsakinga už namo tinkamą būklę, stengiasi sutvarkyti avarinius vamzdynus, nes avariniai darbai yra atliekami būtent dėl avarijų pagal pranešimus. Byloje pateikti atliktų darbų aktai rodo, kad techninės priežiūros, šilumos sistemos priežiūros darbai yra vykdomi, juos atlieka arba ieškovės darbuotojai arba samdomi darbuotojai. Namas yra prižiūrimas, ieškovė savo pareigas vykdo, teritoriją prižiūri, šiukšles, lapu surenka, išveža, perdegusios lemputes pakeičia.

11.3. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis yra administracinių patalpų savininkas, nėra pasirašęs jungtinės veiklos sutartį ir jam įstatymas nenumato privalomos namo bendrųjų konstrukcijų priežiūros. Pažymi, kad atsakovas siekia paneigti savo pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą (Namo bendro naudojimosi patalpas, inžinerinius tinklus, Namo konstrukcijas (pamatai, sienos, stogas). Pabrėžia, tai, kad atsakovas nėra sudaręs Sutarties nereiškia, kad jam nekyla pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Atsakovui yra paskaičiuotos papildomos sumos dėl Name atliktų privalomų darbų šalinant avarijų pasekmes. Be šildymo sistemos, be vandentiekio sistemos, su prakiurusiu stogu nebūtų įmanoma naudotis administracinėmis patalpomis. Šių avarijų sutvarkymu pasirūpina ieškovė ir teisėtai Namo butų ir kitų patalpų turėtojams pagal tenkantį plotą išdalina mokėtinas sumas. Mano, kad atsakovas privalo prisidėti prie Namo stogo, šildymo, vandentiekio sistemos tvarkymo darbų, kurie yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais – atsakovo patalpos yra šildomas, jam yra tiekiamas vanduo, būtent šiomis inžinerinėmis sistemomis atsakovas naudojasi ir šias sistemas atsakovas turi prižiūrėti. Atsakovas pats asmeniškai tokių priežiūros darbų neatlieka, todėl turi prisidėti prie Namo išlaikymo proporcingai mokėdamas už paslaugas ieškovei.

11.4. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus paaiškinimus CK 4.82-4.85 straipsniai taikomi kitos paskirties nuosavybės teisės objektams, kurie nepatenka į DGNKPPSBĮ taikymo sritį. Kasacinis teismas nurodė, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis (t. y. CK 4.82–4.85 straipsniais) yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį, civilinės bylos. Nr. e3K-3-88-916/2022).

11.5. Pažymi, kad Name yra 12 butų ir 5 administracinės patalpos. Šie objektai suformuoti, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, administracinės patalpos), kurie savininkams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o šio Namo patalpų savininkai bendraturčiais yra tik todėl, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl sprendimai dėl šio namo bendro naudojimo patalpų, technikos ir kitokios įrangos priimami balsų dauguma.

11.6. Atsakovui be bendrųjų mokesčių už administravimą ir techninę priežiūrą, teritorijos priežiūrą papildomai buvo paskaičiuota už būtinuosius namo inžinierinių sistemų darbus, kurie yra reikalingi Namui išsaugoti, be kurių Namo nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį: 2020 m. gegužės mėnesį už šildymo sistemos siurblio keitimą 164,68 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. šildymo stovų balansinių ventilių montavimą 97,79 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. šildymo sistemos nuorintojo keitimas 10,32 Eur; 2021 m. kovo mėnesį balansinių ventilių komponentų pirkimas ir keitimas 54,74 Eur; 2022 m. kovo mėn. paskaičiuota už užkrautos daiktais laiptinės tvarkymą 21,76 Eur; 2022 m. liepos mėn. už stogo remontą 77,23 Eur; 2022 m. spalio mėn. už kitus statybos ir remonto darbus 9,47 Eur; 2022 m. lapkričio mėn. už elektros darbus 44,09 Eur. Visi šie darbai buvo privalomi ir už juos turi sumokėti visi Namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes be šildymo ar be elektros, ar su prakiurusiu stogu neįmanoma naudotis ne tik butais bet ir administracinėmis patalpomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad savarankiškai atsiskaitė už atliktus būtinuosius darbus Name, todėl privalo apmokėti ieškovei pagal pateiktas sąskaitas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas į bylą yra pateikęs G. G. išrašytas „Kauno liftų“ sąskaitas, bet jos nepagrindžia fakto, kad pats atsakovas imasi Name tvarkymo darbų. Pažymi, kad ieškovė Name esančių liftų neadministruoja ir sąskaitų už jų priežiūrą nerašo.

11.7. Vertina, kad tai, jog iš atsakovo yra priteistas įsiskolinimas už Namo administravimą bei dalis įsiskolinimo už administravimo paslaugas yra išieškota, rodo, kad atsakovas civilinėse bylose, kuriose buvo pareikšti reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo, neprieštaravo tokiems ieškovės reikalavimams, nepareikšdamas prieštaravimų pritarė, kad turi įsiskolinimą ieškovei ir pritarė tam, kad būtent ieškovė jam teikia Namo administravimo paslaugas.

11.8. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji faktiškai teikė paslaugas, už kurias paskaičiavo atsakovui įmokas. Pažymi, kad tokią išvadą teismas padarė neatsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei teismo posėdžių metų pateiktų paaiškinimų turinį. Dėl teismo sprendime nurodyto motyvo, kad ieškovė nepaneigė, kad Avarijos (įvykio data 2020 m. spalio 31 d.) atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuotas daugiabutis nėra ginčo namas, vadinasi, šiame akte nurodyta paslauga Namui nebuvo suteikta“, pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad būtent šio atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikyti įrodymu ir juo nesivadovauti, nes šis darbų aktas yra pateiktas per klaidą, jame nurodyti darbai nebuvo įtraukti atsakovui apmokėti. Teismas ignoravo šią aplinkybę ir priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu.

11.9. Dėl sprendime nurodytų teismo argumentų, jog nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atliko tokį bendrųjų patalpų valymą atsakovo patalpoms ar jo prašymu per visą skolos laikotarpį ar sutvarkė atsakovo daiktais užkrautą laiptinę 2022 m. kovo mėnesį, pažymi kad bendrųjų plotų valymas pagal Sutartį (5.1 punkto lentelės 4 eilutė) yra numatytas 0-3 aukštuose, o atsakovui priklausančios patalpos yra 5-ame aukšte, tačiau atsakovui priklauso net 36,65 kv. m bendro naudojimo patalpų, kurias atsakovas kartu su kitais bendrasavininkais privalo prižiūrėti. 2022 metų kovo mėnesį buvo atlikti tvarkymo darbai, kadangi nė vienas Namo bendrasavininkas neatlaisvino laiptinės, ieškovei teko organizuoti tokių darbų atlikimą visų Namo bendrasavininkų sąskaita, kadangi pagal priešgaisrinius reikalavimus laiptinės negali būti užkrautos daiktais.

11.10. Nesutinka su teismo išvada, kad 2021 m. liepos 8, 14 ir 16 d. ieškovės atliktų darbų aktuose nurodyta atlikta šildymo sistemos periodinė apžiūra Nr. (duomenys neskelbtini) (už 34,99 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (už 34,99 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini)(už 34,99 Eur), t. y. trys apžiūros per vieną mėnesį laikomos nepagrįstais darbais, nes periodinės apžiūros turi būti atliekamos atitinkamais periodais. Pažymi, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl negali būti per mėnesį atliktos trys apžiūros, kodėl teismas vertina, kad būtent tą 2021 metų liepos mėnesį nepagrįstai buvo atliktos trys apžiūros. Nurodo, kad ieškovė apžiūras atlieka kiekvieną kartą gavus nusiskundimą, todėl ir 2021 metų liepos mėnesį buvo tris kartus tikrinta šildymo sistema, kadangi būtent buvo gauti nusiskundimai iš Namo savininkų, operatyviai buvo tikrinamos sistemos ir ieškoma gedimų.

11.11. Vertina, kad teismas remdamasis atsakovo pateiktu įrodymu apie kito Namo bendraturčio atsiskaitymus su UAB „Kauno liftai“, nepagrįstai sprendė, kad tai patvirtina, kad Namo savininkai savarankiškai rūpinasi dėl šiam namui teikiamų paslaugų. Akcentuoja, jog tai, kad kito namo bendraturtis turi sudaręs asmeniškai sutartį su UAB „Kauno liftai“ neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjam ginčui. Pažymi, kad ieškovė yra pateikusi duomenis dėl apmokėjimų pagal jos teikiamas sąskaitas 2023 m. lapkričio mėnesiui, iš kurių matosi, kad už ieškovės suteiktas paslaugas yra atsiskaitę visi tiek butų, tiek administracinių patalpų turėtojai, o neatsiskaitęs tik atsakovas ir dar dvi smulkios skolos: viena yra 13,15 Eur skola (administracinė patalpa) ir 9,44 Eur skola (butas). Todėl teismo sprendime nurodyta išvada, kad Namo savininkai savarankiškai rūpinasi dėl šiam Namui teikiamų paslaugų yra neapgrįsta ir neatitinka bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų visumos.

11.12. Akcentuoja, kad teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui nėra pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atsakovui suteiktas paslaugas, kadangi atsakovas nėra sudaręs Sutarties. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovas naudojosi ir toliau naudojasi, atsakovas jokia forma pats asmeniškai neatlieka Namo bendro naudojimosi patalpų išlaikymo, priežiūros, netvarko Namo stogo ar kitų konstrukcijų, kurias prižiūrėti yra visų bendrasavininkų pareiga, todėl atsakovas privalo už šias paslaugas atsiskaityti.

11.13. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Teismas selektyviai vertino tik tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. vien tik atsakovo pateiktas vienašališkas ir subjektyvias prielaidas ir teiginius bei netinkamai sprendime konstatavo faktines ginčo aplinkybes. Nurodo, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl 1 323,47 Eur skolos ir 31,95 Eur metinių palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

11.14. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovui 5 404,69 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Pažymi, kad atsakovas nėra pateikęs dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo atstovei sumokėjo visą 5 404,69 Eur sumą. Mano, net jeigu atsakovas būtų pateikęs dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėjo savo atstovei 5 404,69 Eur sumą, nurodyta suma yra itin didelė, todėl teismas turėjo šias išlaidas ženkliai sumažinti.

11.15. Atkreipia dėmesį, kad ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 1 323,47 Eur skolos ir 31,95 Eur metinių palūkanų priteisimo, byla nebuvo sudėtinga, ginčo suma nedidelė, vyko keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo visos bylos šalys (2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis vyko 27 minutes; 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdis vyko 60 minučių; 2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdis vyko 13 minučių; 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdis vyko 48 minutes), šalių procesiniai dokumentai nėra didelės apimties: atsakovės atsiliepimas keturių puslapių, triplikas taip pat keturių puslapių, prieštaravimai dėl išduoto teismo įsakymo dviejų puslapių, kai prieštaravimuose užtenka nurodyti tik, kad yra prieštaraujama (sąskaita už prieštaravimų parengimą išrašyta netgi už 1,5 val., nebuvo būtina tokio pobūdžio procesiniam dokumentui skirti net 1,5 val.).

11.16. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktos išankstinės sąskaitos faktūros 8 punktas „komunikavimas, prašymo dėl datos perskyrimo rengimas“ trukmė 1 valanda; 5 punktas „Teisės aktų analizė prašymo dėl informacijos pateikimo parengimas ir siuntimas" trukmė 1 valanda (nėra aišku kuo susiję su bylos nagrinėjimu), taip pat išankstinės sąskaitos faktūros 4 punktas „prašymo dėl posėdžio perskyrimo rengimas, komunikavimas“, pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d.3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247), nurodytos išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovės.

11.17. Vertina, kad atsakovo nurodytos išlaidos už advokato paslaugas yra akivaizdžiai perteklinės ir turėtų būti ženkliai sumažintos, kadangi byloje nebuvo sprendžiama sudėtingų teisinių klausimų, byloje nebuvo poreikio analizuoti didelio dokumentų, susijusių su skolos priteisimu, kiekio, nereikėjo ilgo pasirengimo sudėtingam teisminiam bylos nagrinėjimui, be to atsakovas faktiškai nėra patyręs tokio dydžio išlaidų, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

12. Atsakovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės Civinity namai Kaunas, UAB, apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. e2-680-528/2025; iš ieškovės Civinity namai Kaunas, UAB, priteisti atsakovui A. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Sutartį su ieškove sudarė butų savininkai, atstovaujami jungtinės veiklos įgaliotinio J. M.. Atsakovas yra administracinės paskirties patalpos savininkas ir jokio susitarimo su ieškove nėra sudaręs. Pažymi, kad byloje yra aktuali 2023 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-23-403/2023, kurioje konstatuota, kad jungtinės veiklos sutartis būtų privaloma visiems bendraturčiams, jei jie visi ją būtu pasirašę. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Namas nepriskirtinas prie daugiabučių pastatų, todėl netaikytinos DGNKPPSBĮ nuostatos, kurios reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles. Mano, kad dėl šių priežasčių atmestinas ieškovės apeliacinis skundas.

12.2. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovui kilo pareiga sumokėti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Atsakovas nesudarė jungtinės veiklos sutarties, neišreiškė savo sutikimo dėl tokios bendrosios nuosavybės valdymo būdo, todėl gyvenamųjų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu su ieškove sudaryta savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutartis negali sukelti teisių ir pareigų atsakovui.

12.3. Teismas sprendime pagrįstai nurodė bei vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad įstatymai nenumato prievolės negyvenamojo namo bendraturčiams sudaryti sutartis dėl tokio namo bendrų konstrukcijų ar įrangos priežiūros bei administravimo, o kitos (negyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas. Todėl vertina, kad ieškovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl viešojo intereso išsaugojimo jos teikiamų paslaugų kontekste, yra nepagrįsti, kadangi nėra prievolės sudaryti sutartį dėl jos teikiamų pastato administravimo paslaugų administracinės paskirties pastate. Atkreipia dėmesį, kad Namas yra šešių aukštų, iš kurių keturiuose yra įsikūrę biurai, t. y. administracinės patalpos, o butai buvo įrengti administracinio pastato antrame ir trečiame aukštuose, tai reiškia, kad butų ir administracinių patalpų santykis pastate sudaro 2:4. Atsakovo jokie teisės aktai neįpareigoja tapti administravimo sutarties šalimi arba mokėti už ieškovės nuožiūra teikiamas paslaugas.

12.4. Pažymi, kad ieškovė nėra informavusi atsakovo nei apie ketinimus teikti paslaugas, nei apie Sutartį, kuri buvo sudaryta išimtinai tarp ieškovės ir butų savininkų, atsakovas iš ieškovės nėra gavęs nei vienos sąskaitos. Atkreipia dėmesį, tai, kad atsakovas ankstesnėje byloje negynė savo teisių, neužkerta kelio šias, pažeistas teises apginti vėliau.

12.5. Turi būti atmesti ieškovės argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių sutarčių su paslaugų teikėjais dėl darbų atlikimo. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumato jokios pareigos atsakovui privalomai sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais. Atsakovas rūpinasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir esant būtinybei turto priežiūros darbus atlieka ūkio būdu arba samdo specialistus pavieniams darbams atlikti. Atsakovo pateiktos į bylą „Kauno liftų“ išrašytos sąskaitos patvirtina, kad atsakovas rūpinasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ne tik savo paties jėgomis, tačiau ir kreipiantis į specialistus.

12.6. Pažymi, kad ieškovė visiškai nepagrįstai siekia perkelti atsakovui įrodinėjimo pareigą. Ieškovė visų pirma turėjo įrodyti ir pagrįsti, kad pagrįstai suteikė paslaugas ir išrašė sąskaitas, kurių pagrindu yra prašome priteisti pinigines lėšas, o ne reikalauti, kad atsakovas pagrįstų vienas ar kitas aplinkybes, juo labiau, kad didžioji dalis priežiūros darbų buvo daroma ūkio būdu arba samdant amatininkus, o atliktų darbų kvitai arba nebuvo išduoti, arba nėra išsaugoti. Atsakovas neturėjo pareigos nei saugoti kvitus ir juos teikti, nei šluoti kiemo. Yra įsitikinęs, kad ieškovė, neturėdamas atsakovo sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies ir šios sutarties pagrindu prašyti atlyginti už suteiktas paslaugas.

12.7. Akcentuoja, kad ieškovė į sąskaitas, įtraukė mokestį už valstybinės žemės nuomos mokestį, kurį atsakovas visą laikotarpį mokėjo savarankiškai tiesiogiai Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymo, bei teisės aktų, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal asmeniui priklausantį patalpų plotą, deklaracijoje yra nurodoma visa mokėtina valstybinės žemės nuomos mokesčio suma ir papildomai jokie mokesčiai nėra skaičiuojami. Byloje yra pateiktos atsakovui suformuotos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir apskaičiuotas žemės nuomos mokesčio dydis, kurį atsakovas visą laiką moka pats, todėl mano, kad ieškovės teiginiai kaip sąskaitoje nurodytos sumos už valstybinės žemės nuomos mokestį už bendro naudojimo patalpas yra visiškai nepagrįstos.

12.8. Dėl ieškovės nurodytų periodinių šildymo sistemos apžiūrų pažymi, kad ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl liepos mėnesį periodinė apžiūra atlikta tris kartus ir nurodė, kad tai galėjo būti atliekami remonto darbai ir atliktų darbų aktuose nurodyta kaip periodinė priežiūra. Mano, kad tokie samprotavimai yra nepagrįsti, nes jei tokie buvo atliekami, turėjo būti rengiamas darbų aktas ir nurodoma, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami, taip pat aktuose nurodoma identiška suma už atliktus darbus, t. y. periodinę apžiūrą. Jei būtų atliekami remonto darbai, darbų kaina būtų skirtinga. Pažymi, kad periodinė apžiūra paprastai atliekama kartą per metus, ypač prieš prasidedant šildymo sezonui, todėl negalėjimas paaiškinti, kodėl liepos mėnesį periodinė apžiūra buvo atlikta net tris kartus, atskleidžia ieškovės nesąžiningumą.

12.9. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus.

12.10. Nurodo, kad atsakovas į civilinę bylą pateikė sąskaitas faktūras su atliktų darbų detalizacijomis, kurios patvirtina atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje. Teismas atsakovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal CPK numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, t. y. atmetus ieškinį buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Pažymi, nors sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas nebuvo apmokėtos, tačiau atsakovas yra įsipareigojęs apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo.

12.11. Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra itin didelė ir teismo turėjo būti ženkliai sumažinama. Pažymi, kad kiekvienas atliktas darbas PVM sąskaitos faktūros priede yra detalizuojamas bei pateikiama konkrečiai atliktų darbų ataskaita. Atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Be to, suteiktos paslaugos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti atsakovo interesus ir nėra perteklinės. Mano, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra visapusiškai pagrįstos. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos po bylos išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas A. D. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2025 m. kovo 28 d. mokėjimo dokumentą apie tai, kad R. D. už A. D. sumokėjo atsakovo atstovei už suteiktas paslaugas 3 5608,19 Eur; advokatės A. D. išrašytą 2025 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog A. D. sumokėjo 1 812,50 Eur ((duomenys neskelbtini)).

15. Taip pat atsakovas papildomai pateikė 2025 m. liepos 5 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo ir kartu su juo medicininius dokumentus apie atsakovo gydymą nuo 2024 m. gruodžio 24 d. iki 2025 m. sausio 3 d. ir apie atsakovo gydymą nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

18. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktais mokėjimo dokumentais siekiama pagrįsti bylai aktualias aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimu, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina byloje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo papildomai pateiktus medicininius dokumentus, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovui bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. D. nuosavybės teise 2005 m. lapkričio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. lapkričio 3 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso 95,71 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos (112; 113; 117; su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 102 ( 0,67 kv. m); 103 (1,92 kv. m); 104 (1,97 kv. m); 105 (0,68 kv. m); 106 (1,78 kv. m); 111 (16,98 kv. m); 118 (5,61 kv. m); 108 (1,34 kv. m); 109 (0,75 kv. m); 110 (4,95 kv. m) 112; 113; 117; su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 102 ( 0,67 kv. m); 103 (1,92 kv. m); 104 (1,97 kv. m); 105 (0,68 kv. m); 106 (1,78 kv. m); 111 (16,98 kv. m); 118 (5,61 kv. m); 108 (1,34 kv. m); 109 (0,75 kv. m); 110 (4,95 kv. m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpai nesuteiktas pilnas adresas.

20. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis Name (administraciniame pastate), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2 886,30 kv. m., naudingas plotas 498,82 kv. m, gyvenamasis plotas 360,38 kv. m, pagrindinis plotas 1 725,17 kv. m, registruota yra 12 gyvenamųjų patalpų ir 8 negyvenamosios patalpos. Namui įregistruotas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas – sudaryta 2015 m. gegužės 19 d. pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kurią yra pasirašę 9 butų ar kitų patalpų savininkai (atsakovas nėra pasirašęs šios sutarties).

21. 2016 m. spalio 12 d. ieškovė (anksčiau UAB „Būsto valda“) ir pastato (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos dalyviai sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administravimo, techninės eksploatacijos, šilumos sistemų priežiūros, avarinė tarnybos ir valymo paslaugos, kuria ieškovė įsipareigojo teikti šioje sutartyje nustatytais paslaugų įkainiais, o ją pasirašė 9 butų ar kitų patalpų savininkai.

22. Iš apyvartos žiniaraščio už paslaugas nustatyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo skola už Patalpą susidarė už ieškovės, kaip administratorės, teiktas paslaugas ir mokesčius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – už administravimą, perparduodamas paslaugas, perparduodamus statybos ir remonto darbus, teismines išlaidas, palūkanas.

23. Byloje yra pateikti: 1) ieškovės Atliktų darbų aktai – 2021 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Avarijos atliktų darbų aktai – Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio data 2020 m. spalio 31 d.); Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio data 2021 m. lapkričio 11 d.); Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio data 2022 m. vasario 10 d.); 3) ieškovės užsakytų UAB „Santermita“ Atliktų darbų aktai – 2020 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ieškovės užsakytų UAB „Civinity meistrai“ Atliktų darbų aktai – 2022 m. liepos 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Ieškovės išrašė atsakovui sąskaitas už suteiktas paslaugas Patalpai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

25. Iš Žemės nuomos mokesčio deklaracijų ir mokėjimo dokumentų nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. savarankiškai mokėjo žemės nuomos mokestį, paskaičiuotą už 0,0047 ha bendrąjį plotą, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo pastato paskirties ir ginčui taikytinų teisės normų

26. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad Namas neatitinka DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto daugiabučio gyvenamojo namo sampratos ir nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 8–11 dalys), konstatavo, kad santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, reglamentuoja CK ketvirtos knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio teisės normos, o sprendimams dėl negyvenamosios paskirties pastato (šiuo atveju administracinės paskirties nors ir su dalimi gyvenamųjų patalpų) naudojimo ir priežiūros taikomos ne specialiosios – CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, taikomos gyvenamosios paskirties daugiabučiams namams, bet bendrosios – CK 4.75, 4.76 straipsniuose numatytos taisyklės

27. Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl CK 4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pažymi, kad Name esantys 12 butų ir 5 administracinės patalpos suformuoti, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, administracinės patalpos), kurie savininkams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o šio Namo patalpų savininkai bendraturčiais yra tik todėl, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl sprendimai dėl šio namo bendro naudojimo patalpų, technikos ir kitokios įrangos priimami balsų dauguma.

28. CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ penkto skyriaus „Nuosavybės teisė“ ketvirto skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ nuostatos reglamentuoja civilinius teisinius santykius, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 25 punktas).

29. Civilinius teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas anksčiau nurodytoje nutartyje taip pat yra išaiškinęs, kad CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. lex specialis) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties, atžvilgiu.

30. Taigi, CK 4.75–4.81 straipsniai reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklosčiusius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 43 punktas; 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024, 26 punktas).

32. Esant minėtam kasacinio teismo išaiškinimui, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kad dėl to, jog CK 4.82–4.85 straipsnių pavadinimuose expressis verbis nurodomi žodžiai „butų ir kitų patalpų“, šių straipsnių aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad šie straipsniai netaikomi negyvenamiesiems, įskaitant administracinius, pastatams.

33. Taigi, sprendžiant, kurios teisės normos taikytinos tarp bendraturčių susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti tais atvejais, kai pastatas yra administracinės paskirties, o jame esančios patalpos yra mišrios paskirties, t. y. pastate yra tiek gyvenamosios paskirties patalpų (butų), tiek kitos (negyvenamosios) paskirties patalpų, būtina nustatyti ne tik nuosavybės teisės rūšį (ar atitinkamos patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise), bet ir tai, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro gyvenamosios paskirties patalpos (butai) ir kokią – kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalį, gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos. Todėl jeigu didžiąją dalį pastato ploto sudaro kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę taikytinas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024 32 punktas).

34. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad pagrindinė Namo naudojimo paskirtis yra administracinė, bendras pastato plotas – 2 886,30 kv. m., naudingas plotas – 498,82 kv. m., pagrindinis plotas 1 725,17 kv. m. Name yra 20 patalpų, iš kurių 12 gyvenamųjų patalpų (jų gyvenamasis plotas – 360,38 kv. m.,) ir 8 negyvenamosios patalpos. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 administracinės paskirtie patalpos – 112, 113, 117 (bendrasis plotas – 95,71 kv. m, pagrindinis plotas – 95,71 kv. m).

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė šias reikšmingas bylai aplinkybes: tai, jog Namas yra mišrus pastatas, administracinės paskirties, patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat tai, kad gyvenamosios paskirties patalpų (butų) ploto dalis sudaro mažą (12,49 proc.) dalį Namo bendrojo ploto, todėl neatitinka DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos daugiabučio gyvenamojo namo sampratos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gyvenamosios paskirties patalpų (butų) ploto dalis taip pat sudaro mažą (20,88 proc.) dalį Namo pagrindinio ploto (360,38 kv. m : 1 725,17 kv. m = 20,88 proc.).

36. Namas yra administracinės paskirties pastatas ir didžiąją dalis Namo ploto užima administracinės paskirties patalpos, o gyvenamosios paskirties patalpų (butų) dalis užima mažiau kaip pusę Namo bendro ir pagrindinio ploto. Namas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip administracinis pastatas. Name esančios patalpos fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad Namas nėra gyvenamosios paskirties pastatas. Atsakovas, būdama administracinės paskirties patalpų, kurios yra Name, savininku, yra paties Namo bendraturtis, nes jam kartu su kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

37. Tai gi, nagrinėjamu atveju nors Name esantys butai sudaro daugiau kaip pusę pastato įregistruoto naudingojo ploto dalį (kuri sudaro tik 17,28 procentų (498,82 kv. m : 2886,30 kv. m) bendrojo Namo ploto), tačiau pats pastatas pagal paskirtį nėra gyvenamasis namas, ir Namas neatitinka DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto daugiabučio gyvenamojo namo sampratos ir nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 8–11 dalys). Todėl tokios paskirties pastate asmeninės nuosavybės teise patalpas valdančių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti taikomas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis režimas, t. y. šią teisę bendraturčiai įgyvendina bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šio Namo bendraturčių santykiams reguliuoti, taikomos ne CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, bet CK 4.75–4.81 straipsniuose nustatytas reglamentavimas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde neteisingai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi kitos paskirties nuosavybės teisės objektams, kurie nepatenka į DGNKPPSBĮ taikymo sritį, kad nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis (t. y. CK 4.82–4.85 straipsniais) yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 25 punkte nurodė: „Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Pabrėžtina, kad CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. lex speciali) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kuomet objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties, atžvilgiu.“

40. Pažymėtina, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirtą skirsnį sudaro ne tik CK 4.82–4.85 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, bet ir CK 4.75–4.81 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

41. Kadangi Namas yra administracinis pastatas su gyvenamaisiais butais, bet ne gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame butai ir kitos patalpos namo bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje išaiškinta, kad bendrosios taisyklės, jog bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą; dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai; toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

42. Pažymėtina, kad gyvenamosios paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams ar butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas, tinkamas eksploatavimas, valdymas ir naudojimas yra viešasis interesas. Būtent tokių tikslų vedamas įstatymų leidėjas gyvenamosios paskirties pastatų bendraturčiams nustatė pareigą pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nustatė prievolę reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 30, 37 punktus). Tokie reikalavimai nėra keliami kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatams, todėl įstatymas nustato ir kitokią sprendimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo priėmimo tvarką – jie priimami bendru visų bendraturčių sutarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024, 30 punktas).

43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

44. Nagrinėjamoje byloje Namo patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įgaliotiniu nurodytas J. M. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė iš viso 9 butų ir kitų patalpų savininkai. Atsakovas nėra pasirašęs Jungtinės veiklos sutarties.

45. Apeliantė ir Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai, atstovaujamu įgaliotinio, sudarė su apeliante Sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo teikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės eksploatacijos, šilumos sistemų priežiūros, avarinės tarnybos ir valymo paslaugas, pagal šioje Sutartyje nustatytus įkainius. Sutarties priedą Sutarties dalyvių sąrašas ir parašai yra pasirašę 10 butų ar kitų patalpų savininkai. Pažymėtina, kad atsakovo šiame sąraše nėra.

46. Jungtinės veiklos sutarčiai, kuri pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių susiklostantiems santykiams reguliuoti skirti CK 4.82–4.85 straipsniai nenustato, kad jungtinės veiklos sutartis sukuria teises ir pareigas bendraturčiams, kurie nėra jos šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 46 punktas).

47. Nustatyta, kad atsakovas Jungtinės veiklos sutarties nesudarė, neišreiškė savo sutikimo dėl tokios bendrosios nuosavybės valdymo būdo, todėl atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkų sudaryta Jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu su apeliante sudaryta savininkams priklausiančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo Sutartis nesukelia atitinkamų teisių ir pareigų atsakovui, kuris nėra šios sutarties šalis ir neišreiškė savo valios dėl administracinės paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad Jungtinės veiklos sutartis būtų privaloma visiems bendraturčiams, jei jie visi būtų pasirašę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra jungtinės veiklos dalyvis, ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies ir šios sutarties pagrindu prašyti atlyginti už suteiktas paslaugas.

48. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad jam priklausančioms administravimo patalpoms priskirtas bendrąsias patalpas prižiūri pats arba naudodamasis kitų asmenų paslaugomis, už kurias pats susimoka. Nors apeliantė skunde teigia, kad atsakovas neįrodė, kad realiai jis prižiūri minėtas patalpas, teismui konstatavus, kad apeliantė neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovui priklausančios Namo dalies, minėti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.

49. Pastebėtina, kad pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

50. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloja įrodinėjo, kad dalis darbų, už kuriuos prašoma atsiskaityti, buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl ko atsakovui tokia pareiga kyla nepriklausomai nuo to, kad jis nedavė bendraturčiams sutikimo atlikti šiuos darbus (CPK 178 straipsnis).

51. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

52. Tai gi, patyrus išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, visi pastato bendraturčiai, nepriklausomai nuo vieno kurių jų sutikimo, CK 4.75 straipsnyje numatyto bendro sutarimo (ne)buvimo ar aplinkybės, kad jie yra/nėra tam tikrų sutartinių santykių šalimi su kitais subjektais, turi įstatyminę pareigą apmokėti šio pobūdžio išlaidas, patirtas bendram turtui išlaikyti. Tačiau šiuo aspektu (dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais atlyginimo) susiklostę teisiniai santykiai sieja būtent bendraturčius jų vidiniuose santykiuose, kuriuos lemia bendrosios dalinės nuosavybės objekto turėjimas, todėl tik jie galėtų reikšti reikalavimą teismine tvarka atsakovui atlyginti išlaidas, patirtas dėl darbų, atliktų įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

53. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti už paslaugas, kurias ji teikė pagal Sutartį, kurios šalimi atsakovas nėra ir šios sutarties pagrindu atsakovo nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

54. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti apeliantei už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, netikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apeliantės teiktomis paslaugomis ir paskaičiuota skola atsakovui už suteiktas namo administravimo paslaugas.

Dėl įrodymų vertinimo

55. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą

56. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar neteisingai nustatė faktines aplinkybes byloje. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus. Apeliantės argumentai išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir pateikti rašytiniai įrodymai buvo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės pateiktų dokumentų, kuriais posėdžio metu ieškovės atstovas prašė nesivadovauti, neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, kadangi teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti su apeliante už jos suteiktas paslaugas pagal Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, ar neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir paskirstymo

59. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog atsakovas nėra pateikęs dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas atstovei už suteiktas advokato paslaugas sumokėjo visą 5 404,69 Eur sumą.

60. Tai gi, nagrinėjamoje byloje yra aktualus atstovavimo išlaidų realumo kriterijus.

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

64. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo, turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora, nes nuo to priklauso Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

65. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

66. Kasacinis teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 (106 punktas) yra suformulavęs taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

67. Atsakovas yra į bylą pateikęs duomenis, kad jo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 5 404,69 Eur išlaidos už advokato pagalbą, t. y. 2024 m. liepos 29 d. sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), išrašyta 1 812,50 Eur sumai, nurodytas apmokėjimo terminas 2024 m. rugpjūčio 5 d., ir 2024 m. lapkričio 14 d. išankstinė sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės A. D. 3 592,19 Eur sumai, nurodytas apmokėjimo terminas – 2024 m. lapkričio 30 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo pateikę įrodymų, jog apmokėjo minėtas sąskaitas. Duomenys apie sąskaitų už advokato suteiktas paslaugas apmokėjimą pateikti tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2025 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis 1 812,50 Eur sumos sumokėjimą, pagal sąskaitos faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad kvite yra atliktas pataisymas, nubrauktas advokatų kontoros pavadinimas, šalia padarytas įrašas advokatė A. D., dokumente yra nurodyta gavėju advokatė A. D., tačiau nėra advokatės parašo), ir 2025 m. kovo 28 d. mokėjimo patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantis 3 592,19 Eur sumos sumokėjimą už advokatės A. D. suteiktas atsakovui teisines paslaugas (atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo dokumente nėra nurodytas apmokamos sąskaitos numeris).

68. Byloje atsakovą nuo pat pradžių atstovavo advokatė ir jai iki bylą pirmosios instancijos teisme baigiant nagrinėti iš esmės turėjo būti žinoma, jog atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas sąskaitose nurodytu terminu, tačiau iki baigiant nagrinėti bylą iš esmės, į bylą nebuvo pateikta šių išlaidų realumui patvirtinti atsakovo susitarimas su advokate (advokatų bendrija) arba advokatų bendrijos buhalterinis dokumentas arba atsakovo įsipareigojimas patvirtinantis dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nurodytą šios nutarties 66 punkte, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė duomenų apie realiai patirtas atstovavimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, nevertina šių išlaidų dydžio atitikimo Rekomendacijose nustatytiems pagrįstumo kriterijams.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė materialiąsias ir procesinės teisės normas spręsdamas dėl ieškinio materialiųjų reikalavimų, tačiau neteisingai išsprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatant, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

71. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

72. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

73. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 847 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą. Už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo mokėtas žyminis mokestis, todėl apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantės patirtos išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį neatlygintinos.

74. Apeliantės patirtų ir 847 Eur išlaidų suma, susijusi su apeliacinio skundo parengimu neviršija Rekomendacijų 8.9. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą. Konkrečiu atveju apeliantė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 vasario 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-680-528/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantės apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo atmestas. Nors formaliai vertinant apeliantė apeliaciniu skundu reiškė du reikalavimus, vieną materialinį, kitą procesinį dėl bylinėjimosi išlaidų, konkrečiu atveju vertintina, kad apeliantės išlaidos iš esmės yra patirtos dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų susijusių su apeliantės vertinimu nepagrįstu ieškinio tenkinimu. Nors ir tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, spręstina, kad apeliacinis skundas tenkintas nedidele apimtimi, kas teisinga, protinga būtų vertinti, atitinka 10 procentų. Todėl spręstina, kad patenkinus apeliacinį skundą 10 procentų, t. y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei iš atsakovo priteistina 10 procentų jos patirtų išlaidų už advokato paslaugas – 84,70 Eur (847 Eur x 10 proc. = 84,70 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

75. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atsiliepimo skundą parengimą) ir DEFENSIO advokatų profesinės bendrijos 2025 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą 1 452 Eur sumai už suteiktas paslaugas bei suteiktų paslaugų ataskaitą. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta apmokėti iki 2025 m. liepos 12 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų apmokėjęs išrašytą sąskaitą, taip pat nėra pateikta atstovavimo išlaidų realumui patvirtinti atsakovo susitarimas su jį atstovaujančia advokatų profesine bendrija (advokatu) arba advokatų profesinės buhalterinis dokumentas arba atsakovo įsipareigojimas patvirtinantis dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nurodytą šios nutarties 66 punkte, į tai, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme realumą, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti“.

Priteisti ieškovei Civinity namai Kaunas, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 132125543, iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,70 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalimsTeisėja Birutė Simonaitienė