- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1989-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02847-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Trakų rajono savivaldybės administracijos (Trakų rajono savivaldybės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai (Trakų rajono savivaldybei) dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai 37 610,10 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė:
Šalies argumentai
1.1. Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.5.1- APVA-R-019-01-0010 „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymas“, finansuojamą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ lėšomis. Įgyvendinama veika – kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose.
1.2. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1- APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209 (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.), 87 punkte pasakyta, kad kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje projektas arba kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektas laikomas parengtu tinkamai (jeigu toks rengiamas), jeigu yra suderintas su derinančiomis institucijomis (savivaldybe, Aplinkos apsaugos agentūra, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis – jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos – jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kai vykdoma šio Aprašo 11.2 papunktyje nurodyta veikla).
1.3. Ieškovo Pranešimų priėmimo tarnyba 2021 m. kovo 16 d. 23 val. 30 min. gavo O. S. pranešimą, kad Trakų rajono savivaldybė 2021 m. kovo 17 d. nuo 9 val. ryto pradeda želdinių tvarkymą (medžių kirtimą ir genėjimą) Trakų istoriniame saugomame senamiestyje, kuris yra Lietuvos kultūros paveldas, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, nesuderinus šių darbų su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, negavus pritarimo ir leidimo, be paveldosauginės ekspertizės (želdiniai, želdynai, kraštovaizdis yra Trakų senamiesčio saugomos vertingosios savybės), leidimų šiems darbams neišdavė ir Kultūros paveldo departamentas.
1.4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2021 m. kovo 17 d. atlikusi O. S. pranešimo patikrinimą vietoje (2021 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas Nr. (18.3)-PA-729)), nuvykus į vietą nustatė, kad darbai nepradėti, tačiau Trakų autobusų stotyje pastebėta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arbora“ logotipu pažymėta stovinti technika. Įmonės atstovai paaiškino, kad jie ruošiasi kirsti Vytauto ir Karaimų gatvėse kirtimui pažymėtus medžius. Ten pat buvo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyr. specialistas A. T., kuris nurodė, kad jis atstovauja Trakų rajono savivaldybę ir yra deleguotas spręsti klausimus, susijusius su minėtais medžių kirtimo darbais. Paprašius pateikti kirtimui leidimą, buvo pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. leidimas Nr. AP5-21 (toliau – Leidimas) saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Leidime taip pat nurodyta, kad medžių ir krūmų atkuriamoji vertė 24 133, 50 Eur. Leidimu leista UAB „Losrita“ Trakų senamiestyje iškirsti 138 želdinius ir 96 želdinius genėti, atlyginus medžių ir krūmų atkuriamąją vertę.
1.5. Kilus įtarimui, kad Leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atlikti planuojamus želdinių kirtimo/genėjimo darbus, Inspekcija 2021 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-85 laikinai (iki 2021 m. balandžio 15 d.) sustabdė galimus želdinių kirtimo/genėjimo darbus. Inspekcija 2021 m. balandžio 12–15 d. Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje atliko neplaninį, teminį patikrinimą dėl galimai padarytos žalos neteisėtai nukirtus saugotinus medžius (kirtimai buvo vykdomi nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 16 d.). Patikrinimo metu buvo išmatuoti nupjautų saugotinų medžių kelmų skersmenys bei nustatyta, kad Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje neteisėtai nukirsti 48 saugotini medžiai. Surašytas 2021 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA1.
1.6. Departamentas 2021 m. balandžio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Leidimo galiojimą bei jį panaikinti; taip pat panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Visuomeninės želdynų ir želdinių priežiūros ir kontrolės komisijos 2021 m. kovo 5 d. posėdžio protokolo Nr. AP8-48 išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
1.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3099-484/2021 taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdė Leidimo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3099-484/2021 Leidimą panaikino.
1.8. Trakų rajono savivaldybės administracijai apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-129-556/2023 atmetė Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai pripažino, kad Leidimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė:
2.1. Leidimas buvo išduotas 2021 m. kovo 8 d. 2021 m. kovo 17 d. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus privalomuoju nurodymu darbai buvo sustabdyti ir toliau medžių kirtimai nebuvo vykdomi.
2.2. Priėmus 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį įsigaliojo 2021 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el3-3099-484/2021, kuriuo teismas nusprendė panaikinti Leidimą. Pažymėtina, kad teismas nenusprendė pripažinti Leidimo negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, t. y . nuo 2021 m. kovo 8 d. Taigi, nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2023 m. sausio 11 d. Leidimas buvo galiojantis, o darbai nuo leidimo išdavimo iki privalomojo darbų sustabdymo (2021 m. kovo 17 d.) buvo vykdomi teisėtai turint galiojantį leidimą medžių ir krūmų kirtimui.
2.3. Leidimo galiojimo metu nukirsti medžiai buvo blogos arba nepatenkinamos būklės. Medžių būklė užfiksuota Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos 2021 m. kovo 5 d. Protokole bei UAB „Želdynų vizija“ 2021 m. kovo 4 d. Eksperto atsiliepime, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, jog medžiai dėl savo blogos būklės kelia pavojų praeiviams.
2.4. Leidimas buvo panaikintas išimtinai dėl procedūrinių pažeidimų, o ne dėl to, jog Leidime nurodyti kirstini medžiai išvis negali būti kertami.
2.5. Ieškovas, skaičiuodamas žalos dydį neįvertino fakto, kad prieš išduodant ginčo Leidimą atsakovė sumokėjo 24 133,50 Eur medžių atkuriamajai vertei kompensuoti, be to šiai dienai jau yra atsodinta medžių už 9 182,73 Eur. Be to, ieškovas neatsižvelgė į nukirstų medžių būklę, nors pagal specialiuosius teisės aktus tą privalėjo padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisė valstybei iš atsakovės 37 610,10 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
4. Teismas pažymėjo, kad Trakų senamiestis, kuriame buvo išskirsti saugotini medžiai yra kultūros paveldo objektas, ir jame augantys želdiniai yra saugotini. Ieškovo 2021 m. balandžio 19 d. surašytame patikrinimo akte Nr. PA 1, nurodyta, kad buvo patikrinti Lukos ir Galvės ežerų pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje galimai neteisėtai išpjautų saugotinų medžių kelmų matmenys bei duomenys pateikti Lentelėje Nr. 1, kurioje nurodytas išpjautų medžių kiekis, medžių rūšis, kamieno diametras ir medžių koordinatės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Be to, atliekant padarytos žalos gamtai apskaičiavimus, medžiai, kurie kėlė grėsmę praeivių sveikatai ir gyvybei, į žalos skaičiuoklę įtraukti nebuvo.
5. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei buvo žinoma, jog ji Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymo priemonių planą turėjo derinti su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros ir paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Nors atsakovė nurodo, kad Leidimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustačius formalius procedūrinius Leidimo išdavimo pažeidimus, tačiau, kaip nustatyta tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo turinio, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 sausio 11 d. nutarties, buvo nustatyti esminiai Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ir genėjimo tvarką reglamentuojančias Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 nuostatų pažeidimai.
6. Gamtai padarytos žalos fakto nepaneigia ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji sumokėjo 24 133,50 Eur medžių atkuriamajai vertei kompensuoti, be to šiai dienai jau yra atsodinta medžių už 9182,73 Eur. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, skaičiuojant padarytos žalos gamtai dydį, vertinti atsakovės nurodytas sumas nebuvo jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu aplinkos atkūrimo priemonių nederino. Be to, neaišku kas buvo įskaičiuojama į Leidime nurodytos 24 133,50 Eur medžių atkuriamosios vertės sumą, kokios medžių rūšys ir kur buvo atsodintos ir kokia jų vertė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2023 m. sausio 11 d. Leidimas buvo galiojantis, o darbai nuo Leidimo išdavimo iki privalomojo darbų sustabdymo (2021 m. kovo 17 d.) buvo vykdomi teisėtai turint galiojantį leidimą medžių ir krūmų kirtimui.
7.2. Byloje nėra nustatytas nei vienas elementas ir/ar aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad yra padarytas neigiamas poveikis gamtai ar turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat atliko klaidingas išvadas. Teismas savo išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais.
7.4. Teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Būtent ieškovas privalėjo įrodyti faktą, jog atsakovė padarė žalą aplinkai, tačiau teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei ir nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai.
7.5. Žalos dydžio nustatymas pagal kompetentingų institucijų metodikas neteisingas, neatlikus gamtos išteklių ir jų savybių (funkcijų) įvertinimo prieš žalingą įvykį ir po jo, ir nenustatant neigiamo pasikeitimo (pokyčio).
7.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovės atsodintų medžių ir atliktų aplinkos gerinimo darbų vertę ir šia verte mažinti priteisiamos žalos dydį.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir nurodė:
8.1. Teismo sprendimas priimtas teismo posėdžio metu visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis teismų suformuota praktika, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo
8.2. Vietoj saugotinų medžių yra pasodinta nemažai vaismedžių, kurie gamtosauginiu požiūriu nėra vertinti ir naudingi gamtai bei visuomenei.
8.3. Atsakovės civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos šioje byloje yra aiškūs ir yra grindžiami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 ir 34 straipsnius. Šiuo atveju pažeidimo faktas ir atsakovės kaltė nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartyje, kuriose įvardinti esminiai Lietuvos Respublikos saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ir genėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimai ir tai laikytina prejudiciniu faktu.
8.4. Neigiamas gamtos elementų pokytis fiksuotas Inspekcijos patikrinimo aktu, kuriame nustatytas neteisėtas saugotinų medžių sunaikinimo faktas. Funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas taip pat akivaizdus – iškirtus medžius panaikinama medžių funkcija – aplinkos valymas, deguonies išskyrimas į aplinką, apsaugo teritoriją nuo vėjo, dulkių ir pan., nes jų faktiškai neliko. Be to, nukenčia ir pats kraštovaizdis, t. y. jam padaryta žala, neabejotinai tai turės įtakos kraštovaizdžio vientisumui.
8.5. Žalos dydis apskaičiuotas ne pagal hipotetiškai galimai iškirstų medžių kiekį, o pagal specialistų, kurie rėmėsi, byloje surinktais duomenimis, nustatytą atitinkamų iškirstų saugotinų medžių kiekį. Be to, žalos dydžio suskaičiavimas yra labai aiškus, tikslus, matematinis, pagal nustatytą formulę ir jokio subjektyvumo jame nėra nei teoriškai gali būti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
12. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta:
12.1. Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyrius 2021 m. kovo 8 d. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 (Leidimas), įgyvendindama veiką – kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose pagal projektą Nr. 05.5.1-APVA-R-019-01-0010 „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymas“. Šiuo Leidimu UAB „Losrita“ buvo leista Trakų senamiestyje (Lukos, Galvės ežerų pakrantėse, Karvinės ir Bažnytėlės salose, Vytauto ir Karaimų gatvėse) iškirsti 138 želdinius ir 96 želdinius genėti.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Planuojamus želdinių kirtimo/genėjimo darbus ieškovas 2021 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-85 laikinai (iki 2021 m. balandžio 15 d.) sustabdė, tačiau per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 16 d. Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje buvo nukirsti 48 saugotini medžiai. Dėl to ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA1 (toliau – Patikrinimo aktas).
12.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Leidimo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino Leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą
13. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame yra konstatuota, kad ieškovas įrodė sąlygas atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą neteisėtai iškirtus 48 saugotinus želdinius (medžius) taikyti, iš esmės kvestionuoja neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos sąlygų buvimą. Atsakovės teigimu, žala gamtai nebuvo padaryta, ieškovas neįrodė kilusios žalos gamtai, o želdinių kirtimo darbai buvo vykdomi iki Leidimo sustabdymo, todėl buvo teisėti.
14. Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pagal atsakovės išduotą Leidimą UAB „Losrita“ iškirto ieškovo Patikrinimo akte nurodytus saugotinus medžius Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė dėsto poziciją, jog nukertant medžius nebuvo atliekami neteisėti veiksmai, nes Leidimas dar buvo galiojantis, o teismai jo nepanaikino nuo išdavimo momento.
17. Vertinant šiuos apeliacinio skundo teiginius, pažymėtina, kad administracinio teismo priimto sprendimo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normos. ABTĮ 94 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, nustatyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
18. Šios teisės normos nuostatos nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste suprantamos, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Leidimas, palikus nepakeistą, šiuo teismo sprendimu yra atkurta iki panaikinto Leidimo priėmimo buvusi padėtis. Tai reiškia, kad nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo sukeliami teisiniai padariniai pagal įstatymą taikomi retrospektyviai, todėl Leidimo panaikinimas sukelia teisines pasekmes nuo Leidimo priėmimo momento. Kitaip tariant, Leidimo panaikinimas nurodytu administracinio teismo sprendimu nesukūrė šio Leidimo neteisėtumo fakto, o tik teisiškai patvirtino tokį faktą.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, jog neteisėtu želdynų kirtimas laikomas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos. Dėl to konstatuotina, kad kai UAB „Losrita“ atliko medžių kirtimo darbus, remiantis tuo metu galiojusiu ir atsakovės išduotu, tačiau neteisėtu Leidimu, tokie darbai laikytini neteisėtais civilinės atsakomybės atžvilgiu, neturint išduoto galiojančio leidimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog medžių kirtimo darbai, atlikti iki 2021 m. kovo 17 d. – Privalomojo nurodymo priėmimo dienos, buvo teisėti, yra teisiškai nepagrįsti.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos veiksmai lėmė žalos gamtai atsiradimą. Jos vertinimu, jokia žala gamtai nebuvo padaryta, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų ir ieškovas to neįrodė. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
22. Ginčui aktualiame AAĮ 1 straipsnio 21 punkte yra apibrėžta žalos aplinkai sąvoka. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas.
23. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant tokį klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 28 punktas).
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų kovo 12 d. nutarime Nr. 206, yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Nutarimo 2 punkte nurodyta, jog saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Kriterijų 5 punkte nustatyta, kad saugotiniems medžiams priskiriami medžiai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose ir kurie yra didesnio nei 12 cm skersmens. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad Trakų senamiestis, kuriame buvo išskirsti saugotini medžiai, yra kultūros paveldo objektas.
25. Nagrinėjamu atveju neigiamas gamtos elementų pokytis fiksuotas 2021 m. balandžio 19 d. Patikrinimo akte (el. b. 1 t., b. l. 19–72). Jame pateiktoje lentelėje užfiksuotas neteisėtas saugotinų medžių sunaikinimo faktas, nurodytas išpjautų medžių kiekis, medžių rūšis, kamieno diametras (ne mažesnis nei 14,2 cm), medžių koordinatės, padarytos nuotraukos. Taigi akivaizdu, kad lentelėje nurodyti medžiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206 priskirtini saugotinų medžių kategorijai. Tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog medžių iškirtimas turėjo neigiamą poveikį gamtai, yra deklaratyvūs ir faktiškai nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad brandūs medžiai, augantys visuomeninės paskirties žemėje, teisės aktais yra priskirti saugotiniems, ir net vieno jų nukirtimas yra galimas tik gavus įgaliotos institucijos leidimą tai padaryti, teikia pagrindą teisėjų kolegijai vertinti, kad 48 tokių medžių iškirtimas negalėjo neturėti poveikio gamtai, kraštovaizdžiui ir jo vientisumui.
26. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad 48 medžių iškirtimas pažeidė kraštovaizdį ir sukėlė neigiamą poveikį gamtai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos aplinkai padarymo faktas šioje byloje buvo įrodytas. Atsakovei nesutinkant su šiuo konstatuotu faktu, ji nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovė, tokių įrodymų pateikimas turėtų būti vertinamas ne kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovei, o kaip atsakovės pareiga įrodymais, o ne deklaratyviais teiginiais pagrįsti savo nesutikimą su ieškovo pateiktais įrodymais.
27. Atsakovė kelia ir neteisingai nustatyto žalos dydžio klausimą, tvirtindama, kad žala nepagrįstai apskaičiuota prieš tai neįvertinus buvusios padėties prieš pažeidimą ir po jo. Taip pat atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos atsodintus medžius už 43 350,01 Eur ir šia suma mažinti priteisiamos žalos dydį.
28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015; 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 28 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje padaryta žala aplinkai apskaičiuota pagal Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis bei atliktu žalos aplinkai paskaičiavimu (el. b. 1 t., b. l. 94–95). Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 48 medžius, yra 37 610,10 Eur. Įrodymų, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, atsakovė nepateikė. Nors atsakovė nurodo, jog žala turėtų būti skaičiuojama tik nustačius gamtos išteklių ir jų savybių pokytį dėl atliktų darbų, šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad anksčiau pateiktų motyvų pagrindu žala gamtai, kilusi dėl neteisėtų medžių kirtimo darbų yra konstatuota. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – aplinkai, neteisėtai nukirtus medžius, ieškovas turėjo teisę aplinkai padarytą žalos dydį apskaičiuoti taikant nurodytą metodiką ir joje nustatytus dydžius.
30. Mažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį nesudaro pagrindo ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji atsodino medžių už 43 350,01 Eur.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
32. AAĮ 32 straipsnis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (ūkio subjektai), privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, kuri nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. AAĮ 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).
34. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos procedūros dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Jame, be kita ko, nurodyta, jog atkūrimo priemonių planas privalo būti suderintas su kompetentinga institucija (ieškovu). Nustatyta procedūra skirta tam, jog kompetentinga institucija galėtų fiksuoti visą reikiamą informaciją apie atliekamus aplinkos atkūrimo darbus, būdus, priemones ir kokį teigiamą pokytį atsakovės darbai sukėlė. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą apie aplinkos atkūrimo priemones. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotus Leidimo procedūrinius pažeidimus (nesuderintas su kompetentingomis institucijomis), atsakovės nurodomų atkūrimo darbų nederinimas su ieškovu leidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, jog atsakovės savarankiškai atliekamomis atkūrimo priemonėmis paneigiamas tikslingas žalos aplinkai pašalinimas. Byloje yra tik deklaratyvūs atsakovės teiginiai bei paskaičiavimai apie atsodintų medžių vertę ir galimą jų teigiamą poveikį aplinkai, padarytos žalos pašalinimą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kokį poveikį padarė atsakovės nurodomos priemonės ir, atitinkamai, nustatyti sumą, kuria būtų galima sumažinti apskaičiuotą nuostolių už aplinkai padarytą žalą sumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų mažinti priteistinos žalos dydį iš atsakovės.
35. Apibendrinus anksčiau išdėstytus motyvus, byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta žala dėl 48 medžių nukirtimo ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai ieškinį tenkino.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos aplinkai atlyginimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
39. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovas laikomas laimėjusiu bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.