Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria P. S. atstovo skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-225955-2024 (ROIK: 24254427040) paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-225955-2024 P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. liepos 22 d. 20.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą); P. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo 1 metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tuo P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu P. S. paskirta administracinė nuobauda – 950 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 23 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato A. Pėstininko apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. 20.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., važiavo 64 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) padarymo fakto klausimas nėra keliamas – ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo paminėtą transporto priemonę maksimalų leistiną greitį viršydamas 14 km/val. Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-225955-2024 P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tačiau tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniu skundu savo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą neigė motyvuodamas tuo, kad automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu vairavo jo bendradarbis R. K., kuriam buvo paskolinęs aptariamą automobilį. Taip pat, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl P. S. atsakomybės kildinimo iš nusižengimo padarymo metu užfiksuotų stacionaraus greičio matuoklio fiksacijų, kurios yra nekokybiškos, akcentuojant, jog pati fiksacija nėra ir negali būti patikimas įrodymų šaltinis, juo labiau, kad stacionarus greičio matuoklis „TraffiStarSr390“, kuriuo užfiksuotas administracinis nusižengimas, pagal savo funkcijas, paskirtį nėra skirtas fiksuoti administracinius nusižengimus atliekančius asmenis. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su byloje surinktų įrodymų leistinumu ir jų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti P. S. kaltei padarius nurodytus administracinius nusižengimus.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Sutiktina su skundo argumentu, jog savaime liudytojo M. P. parodymai tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia P. S. kaltės dėl pažeidimo padarymo, vis tik, jie patvirtina, jog automobilio naudojimas buvo perduotas būtent P. S., o ne R. K.. Ši aplinkybė, įvertinus ją stacionaraus greičio matuoklio padarytų vairuotojo atvaizdo fotonuotraukų kontekste, sustiprina teismo įsitikinimą, jog mašiną pažeidimo padarymo metu vairavo būtent P. S..

11. Pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad stacionarus greičio matuoklis „TraffiStarSr390“, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, nėra patikimas įrodymų šaltinis, jis nėra skirtas fiksuoti administracinius nusižengimus atliekančius asmenis. Vis tik, akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog metrologiškai patikrintu greičio matavimo prietaisu užfiksuotos pažeidžiančio leistiną greitį transporto priemonės vairuotojo nuotraukos atitinka tokių faktinių duomenų kriterijų ir gali būti naudojamos kaip įrodymas administracinio nusižengimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-489/2025). Todėl įvertinus aplinkybę, kad iš Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo galima identifikuoti stacionaraus greičio matuoklio „TraffiStarSr390“ metrologinės patikros liudijimo numerį, kuris leidžia spręsti apie nagrinėjamu atveju metrologiškai patikrintą greičio matavimo prietaisą, šie P. S. atstovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, padarytos greičio matuokliu aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu, matyti, kad joje yra užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovas nurodo, kad Institucijos atstovės atlikti neformalūs, subjektyvūs veiksmai lyginant P. S. ir R. K. nuotraukas su administracinį nusižengimą užfiksavusia skaitmenine įvykio fotonuotrauka, nepatenka nei į ANK 569 straipsnio 1 dalies, nei į ANK 593 straipsnio 1 dalies 1-11 punktų reguliavimo sritis bei pažeidžia įrodymų leistinumo reikalavimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti procesinius veiksmus, taip pat paskirti ekspertizę arba gauti specialisto paaiškinimus. Tačiau, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju Institucija ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad, priešingai nei nurodo P. S. atstovas, nuotrauka, kurioje greičio matavimo prietaisu užfiksuotas transporto priemonės „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo atvaizdas, yra pakankamai geros kokybės, o tokią išvadą darydamas vadovavosi ne administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno atliktu asmens atpažinimu, bet objektyviais byloje esančiais duomenimis – greičio matuoklio užfiksuota fotonuotrauka. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo veidas nėra neįžiūrimas dėl kokių nors techninių (kokybinių) nuotraukos parametrų, kas apsunkintų nufotografuotą asmenį identifikuoti pagal veido bruožus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nereikėjo pasitelkti jokių specialių žinių nustatant, kad nuotraukoje užfiksuotas transporto priemonės vairuotojas yra P. S..

13. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovas kritiškai vertina greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, iš esmės nurodo, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks asmuo vairuoja automobilį, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs dar kartą administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, konstatuoja, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji yra informatyvi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad vizualiai palyginus P. S., R. K. nuotraukas ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka P. S., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Tokia išvada daroma palyginus skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su administracinio nusižengimo byloje esančia R. K. nuotrauka iš valstybinių registrų bei P. S. nuotraukomis tiek iš valstybinio registro, tiek iš vairuotojo pažymėjime. Pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – siaurą ir pailgą smakrą, plačią lūpų formą, ausų formą, akcentuojant dešiniąją ausį, kuri yra akivaizdžiau atsikišusi nei kairioji, pailgą veido formą, siaurėjančią į apačią, kaklo sritį – jie yra analogiški P. S. veido bruožams. Lyginant R. K. nuotrauką, matoma, jog priešingai nei administracinį nusižengimą padariusio asmens, jo veido forma yra labiau ovali, siauros lūpos, apvalūs skruostai, platesnis žandikaulis ir dėl to atrodantis siauresnė kaklo sritis, labiau prigludusios ausys, kiek stambesnio kūno sudėjimo. Taigi sugretinus P. S. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas bei lyginant jas su R. K. nuotrauka, apeliacinės instancijos teismui pakanka duomenų pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra būtent P. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę skundo nagrinėjimo metu palyginti teismo posėdyje dalyvavusių P. S. ir R. K. išvaizdą su nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda, ir teismui abejonių, kad P. S. yra asmuo, užfiksuotas ir greičio matuoklio nuotraukoje, nekilo. Pagrindo abejoti tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas neįžvelgia. Atitinkamai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo R. K., nustatytų aplinkybių visumoje vertintina kritiškai.

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovas apeliaciniame skunde cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-651/2025, teigdamas, kad analogiškoje situacijoje, kurioje vieninteliai įrodymai, iš kurių buvo daromos asmenį kaltinančios išvados, buvo Institucijos pateiktos stacionaraus greičio matuoklio fiksacijos, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Visgi, pastebėtina, kad aptariamu atveju buvo konstatuota, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių greičio matuokliu užfiksuotų skaitmeninių įvykio fotonuotraukų kokybė yra tokia prasta, kad nėra galimybės vien remiantis fotonuotraukomis objektyviai konstatuoti, jog aptariamo pažeidimo metu vairavo būtent administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje, kurioje šiuo metu yra nagrinėjamas P. S. atstovo apeliacinis skundas, greičio matuokliu užfiksuota skaitmeninė įvykio fotonuotrauka nėra tokios kokybės, jog nebūtų įmanoma nustatyti transporto priemonę vairavusio asmens, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nustatyto administracinio nusižengimo subjekto. Jokių objektyvių P. S. kaltę paneigiančių duomenų apeliaciniame skunde nepateikta, tik savaip interpretuojami administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai. Atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Nagrinėjamu atveju vertinti surinktus įrodymus kitaip nei juos įvertino Institucija, pirmosios instancijos teismas bei P. S. atstovo apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas, dėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų argumentų apeliaciniame skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinę teiseną P. S. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės bei paskirtos administracinio poveikio priemonės aspektu.

17. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

18. Už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 12 iki 30 EUR. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 800 iki 1 000 EUR. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju P. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 950 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 23 mėnesiams.

19. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama P. S. galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į tai, kad P. S. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aptartos aplinkybės P. S., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. S. paskirtas baudos dydis bei privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, artimas maksimaliam terminui, nėra laikytini neproporcingais ar per griežtais. Pastebėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dydį ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl P. S. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad greičio matuokliu skaitmeninėje fotonuotraukoje buvo užfiksuotas P. S., o ne R. K.. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nenustačius pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti tiek Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, P. S. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.