- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eAN2-35-1036/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01719-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2024 m. spalio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir D.V. skundas netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Jurgos Daukintaitės-Sluckuvienės 2024 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D.V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 5 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuojant transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val. važiuodamas 83 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Šiais savo veiksmais D.V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkte numatytą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir D.V. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, pirmiausiai Institucijai pateikė klausimą, kodėl už nusižengimą administraciniu nurodymu paskirta 120,00 Eur piniginė bauda, o ne pusė minimalios baudos, Institucijai nepateikus atsakymo, D.V. atsiuntė pranešimą, nurodydamas, jog nurodyto administracinio pažeidimo metu ir vietoje transporto priemonę vairavo ne jis, o Baltarusijos Respublikos pilietis A.I.. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog Institucijos pareigūnai atliko greičio matuokliu užfiksuotos asmens, vairavusio automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos palyginimą su D.V. Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančia fotonuotrauka. Institucija nurodė, kad palyginus nuotraukas buvo nustatyta, jog sutampa administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilį vairavusio asmens bruožai. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad D.V. parodymus paneigia objektyvūs administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys, o būtent – Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų apie Baltarusijos piliečio A.I. atvykimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos; greičio matuokliu užfiksuota asmens nuotrauka. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. D.V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą ir bylą grąžinti institucijai papildomam tyrimui.
1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek Institucija, vykdydama administracinio nusižengimo tyrimą, tiek skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nurodytas aplinkybes tyrė formaliai, nepagrįstai neatsižvelgė į skundo argumentus, neįvertino byloje surinktų įrodymų prieštaravimo faktinėms bylos aplinkybėms bei šių prieštaravimų nepašalino. Teigiama, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos ANK 563, 566, 567, 642 straipsnių nuostatos.
1.2. Dėstoma, kad D.V. 2024 m. rugpjūčio 5 d. nevažiavo nei „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei kitu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kadangi ten negyvena, nedirba ir neturi jokių giminių ar draugų, o tyrimą atliekančiai institucijai buvo nurodęs, jog automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Baltarusijos piliečiui A.I.. Nepaisant to, Institucijos įgalioti pareigūnai nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų išsiaiškinta, ar A.I. galėjo tuo metu vairuoti apelianto automobilį, ir nusprendė, kad D.V. fotonuotrauka panaši į tuo metu automobilį vairavusio asmens nuotrauką.
1.3. Ginčijant Skundžiamos nutarties išvadą apie stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotą vaizdą, pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad konkretūs Institucijos pareigūnai, kurie atliko fotonuotraukos analizę ir lyginimą, turi tam tikrų specialiųjų žinių, t. y. geba identifikuoti asmenis pagal vaizdo įrašus ar nuotraukas. Be kita ko, nurodoma, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas yra suinteresuotas greičiau išnagrinėti bylą ir taip yra pažeidžiamas subjektyvusis nešališkumo aspektas. Pareigūnui nepasirašant už galimai melagingą išvadą (dėl fotonuotraukos patikimumo ir tikrumo), pažeidžiama pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą, ir visų bylos aplinkybių ištyrimą.
1.4. Pabrėžiama, kad Skundžiamoje nutartyje yra nepasisakyta dėl aplinkybių, kad Baltarusijos pilietis A.I. dažnai būna (duomenys neskelbtini); dėl Institucijos abejotinos kokybės nuotraukos subjektyvaus vertinimo; dėl atpažinimą atlikusio pareigūno veiksmų teisėtumo aspekto. Tiek Institucija, tiek skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, kad greičio matuokliu atliktoje fotonuotraukoje asmuo nepanašus į 1954 m. gimimo asmenį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog D.V. nurodė, kad perdavė automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), A.I., o kas jį vairavo (duomenys neskelbtini) gatvėje – nežino, kadangi automobilio pasiimti A.I. atvyko ne vienas, o su kitu asmeniu.
1.5. Cituojant teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, aktualų visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, įrodymų vertinimui, procesinių sprendimų motyvavimui, teigiama, kad Institucija, neatlikdama jokių veiksmų surasti ir apklausti A.I., formaliai nusprendė, jog automobilį vairavo D.V., ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Taip pat atliekant asmens atpažinimą pagal fotonuotrauką nebuvo naudota jokia speciali programa arba specialistas/ekspertas, dirbantis su tokia programa, tad atpažinimas, kurį atliko Institucijos pareigūnas, nėra objektyvus ir nešališkas, yra grindžiamas prielaidomis, žmogiškojo faktoriaus nustatymu ir galimomis klaidomis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis įrodymams keliamų reikalavimų.
1.6. Be kita ko, Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino situaciją, neatsižvelgė į D.V. nurodytus argumentus ir byloje esančias faktines aplinkybes, nepasisakė dėl Institucijos įgaliotų pareigūnų veiksmų teisėtumo, specialiųjų žinių ar programų panaudojimo asmens atpažinime, nutarties nemotyvavo ir nesilaikė ANK bylų nagrinėjimą reglamentuojančių nuostatų.
Atsiliepimas
2. Institucijos atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą.
2.1. Tiriant D.V. iškeltą versiją, kad jo vardu registruotą transporto priemonę vairavo Baltarusijos pilietis A.I., buvo patikrinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinė sistema, kurioje duomenų apie nurodyto piliečio atvykimą ar išvykimą į ar iš Lietuvos Respublikos nėra. Apelianto teiginiai, kad jis nežino, kas konkrečiai vairavo jo automobilį, nes A.I. automobilį tik perdavė, Institucijos nuomone, yra laikytini gynybine taktika ir bandymu išvengti atsakomybės.
2.2. Atsakant į skundo argumentus, Institucija pabrėžia, jog greičio matuokliu atlikta fotonuotrauka nėra ideali, tačiau yra tokios kokybės, kad joje nesunkiai galima įžvelgti D.V. veido bruožus, jų visumą, t. y. pagal ryškią plačią (apvalią) veido formą, smakrą, ausies ir akių formą bei dydį, galvos plaukų liniją, kurie yra analogiški apelianto veido bruožams.
2.3. Tiek atliekančiam administracinio nusižengimą tyrimą pareigūnui, tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant D.V. skundą, matant gyvai, kaip atrodo D.V., taip pat nekilo abejonių, kad būtent jis 2024 m. rugpjūčio 5 d. vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), o ne A.I., kurio aptariamuoju laikotarpiu nebuvo Lietuvos Respublikoje ir su kuriuo apeliantas nebeturi galimybės net susisiekti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D.V. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto D.V. apeliacinis skundas netenkinamas.
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų įvykio aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi, apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D.V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai.
2. ANK 567 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. 17.11 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuojant transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val. ir važiavo 87 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso D.V. (savininkas ir valdytojas), todėl 2024 m. rugpjūčio 12 d. apeliantui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 punktu, pateiktas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Jame prašoma per 30 kalendorinių dienų pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę. 2024 m. rugpjūčio 13 d. D.V. atsakė, kad nesupranta nurodymo, ir kelia klausimą, kodėl jam paskirta ne pusė minimalios baudos, t. y. 60 eurų, bet 120 eurų bauda. Negavęs jokio atsakymo, dar kartą parašė elektroninį laišką Lietuvos kelių policijos tarnybai, nurodydamas, kad asmuo, 2024 m. rugpjūčio 5 d. vairavęs automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis A.I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tiek pateiktuose skunduose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D.V. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevažiavo, jokiu kitu automobiliu į (duomenys neskelbtini) tą dieną nevyko, tame rajone negyvena, nedirba ir ten neturi jokių giminių ar draugų. Nepaisant to, tiek administracinio nusižengimo tyrimą vykdantys pareigūnai, tiek ir pirmos instancijos teismas, įvertinę greičio matavimo prietaisu užfiksuotą fotonuotrauką, administracinėn atsakomybėn patraukto D.V. parodymus bei jo iškeltą įvykio versiją, taip pat kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nusprendė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent D.V.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto D.V. apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
4. Pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės pažeidimo fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, užfiksuotos greičio matuokliu, matoma, kad joje yra užfiksuotas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad užfiksuota fotonuotrauka yra neryški, o administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai neturi pakankamai specialių žinių ir kompetencijos, leidžiančių atlikti asmens atpažinimą iš nuotraukos be papildomų techninių priemonių, todėl tokie veiksmai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų įrodymams. Teismo vertinimu šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas.
5. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje esančių duomenų vertinimas bei gretinimas tarpusavyje ir pripažinimas įrodymais yra išskirtinai teismo kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas byloje esančių nuotraukų palyginimu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismui dar kartą išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą fotonuotrauką, sprendžiama, jog nors ji nėra labai ryški, tačiau išraiškingi joje užfiksuoto asmens veido bruožai yra labai gerai įžiūrimi ir atitinka D.V. bruožus. Tokia išvada daroma palyginus skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su administracinio nusižengimo byloje esančia D.V. nuotrauka, gauta iš valstybinių registrų. Pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – plačią veido formą, ausies formą bei jos palinkimo kampą, smakro, antakių srities išraiškingumą, sprendžiama, jog jie yra analogiški D.V. veido bruožams. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę skundo nagrinėjimo metu palyginti teismo posėdyje dalyvavusio apelianto išvaizdą su nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda, ir jam abejonių, kad D.V. ir yra asmuo, užfiksuotas ir greičio matuoklio nuotraukoje, nekilo.
6. Teismas, atsakydamas į kitus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pabrėžia, jog ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus administracinio nusižengimo byloje renka tyrimą atliekantys pareigūnai, o pagal to paties straipsnio 5 dalį pareigūnams suteikiama diskrecija įvertinti surinktus įrodymus remiantis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu bei vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo metu padarytos nuotraukos sulyginimas su asmens fotonuotrauka nėra teisės aktuose apibrėžtas, kaip atskiras procesinis veiksmas. Tai laikytina vienu iš bylos duomenų vertinimo būdų, kurį administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai gali taikyti vykdydami teisės aktais jiems priskirtas pareigas. Ir nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog atpažinimą atlikęs pareigūnas buvo šališkas ir neobjektyvus, tačiau šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius, kadangi jokių duomenų apie Institucijos pareigūnų šališkumą byloje nėra pateikta. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis yra nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, teisės aktuose keliami reikalavimai taikomi ne pareigūno atliktam atpažinimo veiksmui, bet greičio matuoklio užfiksuotai fotonuotraukai, kuri yra esminis bylos įrodymas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pažeidimo metu transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo D.V., rėmėsi ne administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno atliktu asmens atpažinimu, bet objektyviais byloje esančiais duomenimis – greičio matuoklio užfiksuota fotonuotrauka. Teismas sprendžia, kad atpažinimo veiksmas buvo atliktas pareigūno kompetencijos ribose, t. y. vykdant duomenų vertinimą ir tyrimą. Kadangi šis atpažinimo veiksmas nėra laikomas įrodymu ANK prasme, o skundu nėra keliamas klausimas dėl kitų bylos duomenų atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams, nėra pagrindo abejoti įrodymų teisėtumu ar jų tinkamumu nagrinėjant bylą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, atkreipia dėmesį ir į tai, jog D.V. pozicija dėl automobilio vairuotojo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo nuosekli. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kelių policijos tarnybai siųstame laiške D.V. nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo A.I.. 2024 m. spalio 2 d. skunde pirmosios instancijos teismui D.V. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikinai buvo perdavęs Baltarusijos piliečiui A.I.. Tada 2024 m. gruodžio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė naują aplinkybę, kad automobilį perdavė tam pačiam Baltarusijos piliečiui, tačiau jo pasiimti atvyko ne tik A.I., bet ir kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde, pabrėžiama, jog D.V. perdavė automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečiui A.I., tačiau nežino, kas tiksliai jį vairavo pažeidimo dieną.
8. ANK 611 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, pažymėta, kad tuo atveju, jei administracinį nusižengimą, kuris užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, kad tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas, o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi būtent transporto priemonės savininkas. Versija, jog automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasiimti atvyko ne vienas, o du žmonės buvo įvardinta tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde, nors pateikdamas pirminę informaciją D.V. nurodė, jog automobilį atitinkamą dieną vairavo A.I.. Iškilus abejonėms dėl aplinkybės, koks asmuo tiksliai valdė ir naudojosi automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), D.V., vykdydamas ANK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pateikti tikslią ir teisingą informaciją. Antrojo žmogaus, kuris atvyko su A.I., D.V. neįvardino. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. D.V. papildė pateiktą informaciją apie A.I., t. y. nurodė jo vairuotojo pažymėjimo numerį, 2024 m. gruodžio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravo su A.I. ir prašė jo susimokėti paskirtą baudą. Iš šių duomenų matoma, kad D.V. po pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame nurodyta jo pareiga informuoti, koks asmuo vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu, bendravo su A.I.. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad D.V. turėjo galimybę sužinoti, kas pažeidimo metu vairavo jam nuosavybes teise priklausantį automobilį ir Institucijai pateikti teisingus duomenis apie šį asmenį, tačiau savo pareigos neįgyvendino. Tad apeliacinės instancijos teismas vertina, kad versija, jog automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 5 d., vairavo neįvardintas asmuo, yra apelianto gynybinė pozicija ir taip bandoma išvengti administracinės atsakomybės.
9. Taip pat tiek atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu buvo nustatyta, kad A.I. tiriamu laikotarpiu nebuvo kirtęs Lietuvos Respublikos sienos. Reaguojant į apelianto argumentus, kad A.I. į Lietuvos Respubliką pateko per Lenkijos Respubliką, 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Vaidas Giršvaldas pakomentavo, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo tiriama ne tik, ar A.I. kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną, bet ir tai, ar asmuo kirto išorinę Europos Sąjungos sieną, ar pateko į Šengeno erdvę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodyta, jog nėra duomenų, kad Baltarusijos pilietis A.I., kirto valstybinę Lietuvos Respublikos sieną, sprendžia, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. šis asmuo negalėjo vairuoti automobilio „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
10. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D.V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai, t. y. buvo padarytas administracinis nusižengimas ir byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad jį padarė D.V.. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D.V. veiksmų kvalifikavimo ir tėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas jokių teisinių klaidų nepadarė, įrodymus vertino tinkamai, pagal ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad D.V. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn patraukto D.V. teiginiai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.