Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1239-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2A-1239-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19448-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Inga Staknienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Danske Bank A
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Manukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Landsale“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1239-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19448-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Ingos Staknienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl sprendimo nutraukti kredito sutartis pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Manukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Landsale“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo vienašališką sprendimą nuo 2018-06-29 nutraukti 2005-05-13 kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 ir 2006-03-02 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad kreditavimo sutartimi Nr. KVR 1414050064 atsakovas suteikė jam 534 145,42 Eur kreditą, o kreditavimo sutartimi Nr. KVR 8103060002 – 932 913,68 Eur kreditą. Abiejų sutarčių įvykdymo užtikrinimui ieškovas įkeitė atsakovui savo nekilnojamąjį turtą, o antrosios kreditavimo sutarties įvykdymui – UAB „Manukas“ turtą. Dėl 2008 m. vykusios pasaulinės ekonominės krizės pablogėjus ieškovo ekonominei situacijai, ieškovui teko sudarinėti kredito sutarčių sąlygų pakeitimus, pratęsiant kreditų grąžinimo terminus, atidedant mokėjimus, kartu įkeičiant ir papildomą vertingą nekilnojamąjį turtą bei sutinkant su visomis atsakovo sąlygomis, nustatytais mokesčiais. Tokiu būdu pagal antrosios kredito sutarties 2015-11-13 susitarimo 4 p. šalys susitarė, kad ieškovui nevykdant arba netinkamai vykdant susitarimo 3 punkte nustatytą įsipareigojimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), antrinio įkeitimo, nuo artimiausios mokėjimo dienos po tokio atsakovo pranešimo apie palūkanų padidinimą ieškovui išsiuntimo iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui kredito atžvilgiu ieškovas turi teisę 2 procentiniais punktais vienašališkai padidinti palūkanas. Ieškovas 2017-04-20 gavo pranešimą, jog nuo 2017-05-01 pagal kredito sutarties nuostatas atsakovas skaičiuos 2 procentiniais punktais didesnes palūkanas ir tai faktiškai daro iki šios dienos. 2018-06-01 ieškovas gavo 2018-05-29 atsakovo pranešimą, kad ieškovui iki 2018-06-29 nesumokėjus visų mokėjimų pagal kredito sutartis, jos nuo 2018-06-29 bus nutrauktos ir bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui įkeisto ieškovo ir UAB „Manukas“ turto. Ieškovas prašė banko atidėti įsiskolinimo terminą bent iki 2018-07-29, tačiau bankas prašymą atmetė.

3. Banko sprendimas nutraukti sutartis yra neteisėtas, nes bankas elgiasi nesąžiningai, pažeidinėja kredito sutarties sąlygas. Ieškovas po 2017-04-20 pranešimo apie ketinamą taikyti padidintas palūkanas kreipėsi į atsakovą, jog būtų parengti dokumentai dėl turto antrinio įkeitimo, tačiau bankas atsakė, kad dokumentai išsiųsti Vilniaus 2-ajam notarų biurui. Susisiekus su notarų biuru buvo gauta informacija, kad dokumentai nėra gauti. Pakartotinai kreipusis į banką ir prašant dokumentus pateikti Šiaulių miesto notarui, bankas pažadėjo tai padaryti, tačiau dokumentų neatsiuntė. Taigi, bankas nebuvo suinteresuotas operatyviai veikti ieškovo interesais. Atsakovas siekė dar labiau bloginti sudėtingą ieškovo finansinę situaciją, kuri atneša jam naudos ir sudaro sąlygas nutraukinėti kredito sutartis. Nuo 2017-05-01 2 procentiniais punktais padidinus palūkanas ieškovui atsirado prievolė vietoj 2 301 Eur palūkanų per mėnesį mokėti 3 269 Eur, o esant pradelstiems mokėjimams – padidėja ir delspinigių suma. Tokiu būdu nuo 2017-05-01 iki šios dienos ieškovui finansinė našta dėl padidintų palūkanų išaugo 1 223,73 Eur per mėnesį. Atsakovui visiškai nepagrįstai taikant padidintas palūkanas, ieškovui tampa sudėtinga vykdyti kredito sutartis. Atsakovas neturi pagrindo nutraukti kredito sutarčių, kadangi ieškovas toliau jas vykdo ir siekia įvykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo neteisėti veiksmai – nebendradarbiavimas, pertekliniai turto suvaržymai, nesąžiningos sutarties sąlygos, neveikimas, veikimas išimtinai savo naudai, nepagrįstas atsisakymas keisti sutarties sąlygas, šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidinėjimas turint dominuojančią padėtį sutartiniuose santykiuose lėmė, kad ieškovui tapo sudėtinga įvykdyti kredito sutartis. Be to, dėl pasikeitusių atsakovo verslo planų Baltijos šalyse pats atsakovas nebeturi suinteresuotumo tęsti kredito sutartis. Negali būti paneigiami ir pažeidžiami ieškovo interesai, kuriam kredito sutarčių išsaugojimas yra itin svarbus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad ieškovas nuo 2017 m. pradžios iki 2017-11-15 savo prievolių bankui nevykdė, o nuo pastarosios dienos įmokas pradėjo mokėti tik iš dalies. Jo įsiskolinimas nuolat auga: 2018-07-19 pagal pirmąją kredito sutartį buvo 38 766,51 Eur, pagal antrąją – 93 487,50 Eur. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių faktų, kokią įtaką pagal kredito sutartis mokėtinos palūkanos turėjo jo negalėjimui vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Kreditus ieškovas turėjo grąžinti dar iki ekonominės krizės, be to, sutarčių pakeitimai jam leido tęsti įsipareigojimų vykdymą, todėl nėra aišku, kaip šį krizė paveikė jo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Atsakovui nesuprantami ieškovo argumentai dėl dokumentų neatsiuntimo, nes bankas informavo ieškovą, kokiame biure rengiami įkeitimo dokumentai. Skolininkui nepateikus notarų biurui trūkstamos informacijos, reikalingos įkeitimo sandoriui sudaryti, dokumentų projektai negalėjo būti parengti. Todėl įkeitimo sandoris nebuvo sudarytas išimtinai dėl ieškovo kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad nėra ir nebuvo įsipareigojęs ieškovui keisti kredito sutarčių sąlygas. Nors ieškovas teigia, kad siekia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau bylos aplinkybės bei joje pateikti įrodymai rodo, kad ieškovas negali tinkamai jų vykdyti, jo įsiskolinimas bankui didėja, duomenų apie jo galimybes tinkamai vykdyti sutartis nėra.

6. Trečiasis asmuo UAB „Manukas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.

7. Trečiasis asmuo UAB „Landsale“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-06 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovo valstybei 5,45 Eur pašto išlaidų.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas ir AB „Sampo bankas“ (šiuo metu jo teises perėmė atsakovas) 2005-05-13 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KVR 1414050064 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 534 145,42 Eur kreditas iki 2019-05-13. 2006-03-02 ieškovas ir AB „Sampo bankas“ (šiuo metu jo teises perėmė atsakovas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 932 913,68 Eur kreditas iki 2019-05-10. Abejomis sutartimis numatyta, kad mokamos 6 mėnesių kintamos palūkanos (EURIBOR), palūkanų marža 3,5 proc., netesybos – 0,08 proc. per dieną. Šiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas įkeitė bankui savo nekilnojamąjį turtą. Įsipareigojimų pagal antrąją kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti antriniu įkeitimu įkeistas trečiojo asmens UAB „Manukas“ nekilnojamasis turtas. 2015-11-13 susitarimu šalys susitarė, kad kredito gavėjas (ieškovas), užtikrinant savo prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties Nr. KVR 8103060002 įvykdymą, antriniu įkeitimu bankui per 30 dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos įsipareigoja įkeisti bankui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (susitarimo 3 p.). 2017-04-20 pranešimu bankas pranešė ieškovui, kad pastarajam antriniu įkeitimu neįkeitus bankui žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), bankas nuo 2017-05-01 taikys kredito sutartyje nustatytą jo teisių gynimo priemonę, t. y. 2 procentiniais punktais padidins palūkanas už naudojimąsi kredito lėšomis. 2018-05-29 pranešimu atsakovas pranešė ieškovui, kad iki 2018-06-29 nepašalinus sutarties pažeidimų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2018-06-29 be atskiro pranešimo, o bankas teisės aktų nustatyta tvarka pradės priverstinį išieškojimą iš jam įkeisto turto. Kitu tos pačios dienos pranešimu atsakovas pranešė ieškovui, kad iki 2018-06-29 nepašalinus sutarties pažeidimų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2018-06-29 be atskiro pranešimo, o bankas teisės aktų nustatyta tvarka pradės priverstinį išieškojimą iš jam įkeisto turto. Atsakovo 2018-07-19 pažyma apie skolos dydį patvirtina, kad ieškovas pagal 2006-03-02 kreditavimo sutartį Nr. KVR 8103060002 vėluoja mokėti bankui 93 487,50 Eur (iš jų 35 405,82 Eur kredito, 50 941 Eur palūkanų, 7 140,68 Eur netesybų), o pagal 2005-05-13 kredito sutartį Nr. KVR 1414050064 – 38 765,51 Eur (iš jų 33 243,04 Eur kredito, 2 727,40 Eur palūkanų, 2 796,07 Eur netesybų.

10. Teismas nustatė, jog 2005-05-13 kreditavimo sutarties Nr. KVR 1414050064 38.1. p. ir Nr. KVR 8103060002 40.1. p. nustato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jei kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo dienos.

11. Kaip nurodė atsakovas ir ieškovas to neginčijo, kas mėnesį jis vien kredito pagal abi kreditavimo sutartis turėjo sumokėti apie 5 000 Eur, o su kitais mokėjimais – 7 200 Eur. Faktiškai mokėjo dvigubai mažiau ir šis pažeidimas tęsėsi nuo 2017 metų pabaigos, t. y. mažiausiai pusę metų. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo jam nuo 2017-05-01 padidintas palūkanas, o nuo jų ir delspinigius, tačiau teismas šią aplinkybę nelaikė esmine, nes ieškovas vėlavo mokėti atsakovui vien kreditą, t. y. 2018-05-29 pagal pirmąją sutartį buvo skolingas apie 29 317 Eur, pagal antrąją – apie 34 600 Eur vien kredito. Palūkanos, net ir nepadidintos, rodo dar didesnę atsakovo skolą. Todėl nors ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis nuo 2017-11-15 iki 2018-06-27 sumokėjo bankui daugiau nei 30 000 Eur, tai padengia tik dalį mokėtino kredito. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė abi kreditavimo sutartis ir šis pažeidimas tęsėsi daugiau nei pusę metų. Mokėjimo grafiko pažeidimas ir įmokų vėlavimas yra esminis sutarčių pažeidimas, nes bankas negauna tos naudos, kurios pagrįstai tikėjosi. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, jog banko sprendimas nutraukti su ieškovu abi kreditavimo sutartis dėl netinkamo sutarčių vykdymo suteikiant papildomą terminą ieškovui padengti įsiskolinimą laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį vertinti kitaip.

12. Teismas nurodė, kad 2017 m. susirašinėjime tarp šalių pats ieškovas pripažino negalintis įvykdyti banko reikalavimo dėl antrinio įkeitimo, kita vertus, dėl to sekęs palūkanų padidinimas jokios reikšmės sutarčių nutraukimui neturėjo, nes jos nutrauktos ne dėl padidintų palūkanų ir atitinkamai delspinigių nemokėjimo, o iš esmės dėl tinkamo nemokėjimo paties kredito ir palūkanų (net ir neskaičiuojant jų padidintu dydžiu).

13. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad yra pajėgus įvykdyti pradelstus įsipareigojimus bankui net ir netaikant padidintų palūkanų ir atitinkamai nuo jų padidėjusių delspinigių. Nors jis teigė gaunantis apie 7 000 Eur pajamų per mėnesį, tačiau įrodymais to nepagrindė. Civilinėje byloje Nr. e2-3995-930/2018 ieškovas nurodė, kad jo pajamas sudaro 1 500 Eur, iš kurių apie trečdalį moka vaikų išlaikymui. Duomenų apie sukauptas lėšas nėra, faktinė situacija, kai priėmus sprendimą nutraukti sutartis šių metų birželio mėnesį ieškovas įmokų neatlieka, rodo, kad faktiškai jis neturi galimybių įvykdyti sutartis, sumokėti pradelstą įsiskolinimą, o esantis įsiskolinimas sudaro pagrindą priimti sprendimą sutartis nutraukti.

14. Teismas kitus ieškovo argumentus dėl pasikeitusių atsakovo verslo planų Baltijos šalyse ir nesuinteresuotumo tęsti kredito sutartis laikė neturinčiais reikšmės bylai, kadangi bankas nėra nei įsipareigojęs pats, nei įpareigotas įstatymo pratęsinėti kreditavimo sutartis su skolininku. Jo sprendimas keisti verslo planus ir galimai pasitraukti į kitas šalis negali būti ribojamas skolininko finansiniais sunkumais ir negalimu tinkamai atsiskaityti.

Šalies argumentai

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas dar 2015 m. kreipėsi į teismą dėl tų pačių kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, kuomet taip pat buvo nurodoma apie 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės pasekmes, tačiau pastaroji aplinkybė jau buvo aptarta ir išanalizuota įsiteisėjusiame teismo 2016-11-29 sprendime civilinė byloje Nr. 2-673-235/2016.

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Apeliantas (ieškovas) A. Š. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-06 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas 2018-09-04 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti jo patikslintą ieškinį. Tokia teismo nutartis buvo akivaizdžiai nepagrįsta bei apribojo atsakovo galimybę tinkamai, koncentruotai ir operatyviai ginti savo pažeistas teises, taip pat pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą. Apeliantas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir interesus, 2018-10-24 kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, kartu prašydamas sujungti civilines bylas, tačiau teismo pirmininkas 2018-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39874-861/2018 atsisakė bylą sujungti su nagrinėjama byla, nurodydamas, jog prašomose sujungti bylose pareikšti reikalavimai skiriasi savo pobūdžiu ir apimtimi; pareikšti reikalavimai nėra tiek susiję, kad negalėtų būti išnagrinėti atskirai; be to, civilinė byla Nr. e2-25482-964/2018 jau yra išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018-11-06, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-39874-861/2018 ieškinys priimtas tik 2018-10-24.

18. Pažymėjo, jog 2018-09-04 patikslintu ieškiniu iškelti reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes yra išvestiniai ir jų patenkinimas iš esmės galimas tik išsprendus klausimą dėl kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Apeliantas negali operatyviai išspręsti patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų atskiru ieškiniu, kol nebus išspręstas ginčas šioje byloje. Dėl to apelianto teisė į operatyvią teisminę gynyba yra apribota, kadangi e2-24595-981/2018 byla stabdytina, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla.

19. Paaiškino, jog pirminių reikalavimų atsisakė, kadangi buvo akivaizdu, jog jis per 7 dienų terminą neturi jokių realių galimybių įvykdyti nustatytus ieškinio trūkumus. Bylos duomenys patvirtina, jog buvo nerealu per tokį trumpą laikotarpį pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Apeliantas, atsisakęs dalies pirminių reikalavimų, bet kada vėl galėjo kreiptis į teismą su tais pačiais reikalavimais. Atitinkamai, jis, 2018-08-23 gavęs duomenis iš atsakovo, šia teise pasinaudojo. Apelianto veiksmuose jokio vilkinimo nebuvo. Teismas nutartį atsisakyti sujungti bylas priėmė neatsitiktinai, o sąmoningai, toliau pažeidinėdamas teisės principus. Teismas ieškinį gavo 2018-10-24 ir klausimą dėl jo priėmimo išsprendė tą pačią dieną. Nagrinėjamoje byloje bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2018-10-29, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad klausimas dėl bylų sujungimo būtų išspręstas iki 2018-10-29.

20. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, jog tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai: neatsižvelgė, kad apeliantas prievolę laiku mokėti palūkanas pagal sutarties sąlygas pažeidė tik dėl 2007–2008 m. buvusios nepalankiai susiklosčiusios ekonominės situacijos (krizės) visame pasaulyje, jos pasekmių; nevertino atsakovo netinkamo elgesio; neatsižvelgė, kad apeliantas ilgą laiką vykdė įsipareigojimus; nevertino kredito sutarčių likusio galiojimo termino ir eilės kitų svarbių aplinkybių, dėl ko priėmė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, taip pat sutarčių principų pažeidžiantį sprendimą.

21. Pažymėjo, kad 2007 m. prasidėjus pasaulinei krizei, apeliantas nebeturėjo jokių realių galimybių realizuoti turtą už tokią kainą, kad galėtų tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, už tokią kainą, kokią apeliantas turėjo galimybę parduoti, pats atsakovas nebūtų išdavęs sutikimo dėl turto pardavimo. Pats atsakovas suprasdamas esamą situaciją rinkoje sutiko sudaryti eilę papildomų susitarimų dėl tolimesnių įsipareigojimų finansavimo ir gavo iš to itin didžiulę naudą. Susitarimai tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryti būtent siekiant apeliantui suvaldyti dėl pasaulinės krizės atsiradusias neigiamas pasekmes prisiimant didesnius įsipareigojimus ir taip siekiant išsaugoti sutartį, tinkamai vykdyti prievoles. 2017 m. susiklostė situacija, kai apeliantas nebepajėgė visa apimtimi vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau visiškai mokėjimų nenutraukė, o tik atsiradus galimybėms juos vykdyti – toliau tą darė. Apeliantas taip pat ėmėsi veiksmų siekiant įvykdyti pradelstu mokėjimus ir/ar visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartis, t. y. realizuoti turtą.

22. Teigia, jog pats atsakovas ilgą laiką neprašė ieškovo vykdyti kredito sutarties sąlygų. Ieškovo turtas ir taip buvo įkeistas atsakovui pagal kitą kredito sutartį, todėl jokios grėsmės atsakovo interesams nebuvo. 2017 m. apeliantui pradelsus kelis mokėjimus, atsakovas sąmoningai ėmėsi veiksmų dar labiau bloginti apelianto padėtį, t. y. ėmė reikalauti įkeisti turtą antriniu įkeitimu bei ėmė skaičiuoti 2 proc. padidintas palūkas, kas sudarė reikšmingą dalį mokėtinos sumos bei vilkino šį klausimą. Apeliantas dėl įkeitimo sandorio sudarymo išimtinai buvo priklausomas nuo atsakovo ir jo operatyvaus veikimo. Apeliantas niekada iš atsakovo jokių dokumentų dėl antrinio įkeitimo negavo. Būtent pats atsakovas pažeidė kredito sutarties 2 sąlygas ir 2018 m. spalio mėn. realiai kreipėsi į notarų biurą.

23. Teigia, jog į bylą apelianto pateikti įrodymai patvirtinta, jog iš banko nebuvo gauti visi dokumentai, o pats atsakovas antrinio įkeitimo dokumentų rengimą sustabdė. Taigi, dėl banko netinkamo veikimo, apelianto įsipareigojimų dydis šiai dienai yra gerokai didesnis nei iš tikrųjų turėtų būti. Atsakovas per daugiau nei 1 mėnesį nesugebėjo išduoti sutikimo parduoti turtą, nors apeliantas visus reikalavimus įvykdė. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų sutartiniuose santykiuose absoliučiai nevertino.

24. Iš sprendimo turinio yra matyti, jog spręsdamas dėl vienašališko kredito sutarčių neteisėto nutraukimo, teismas išimtinai vertino tik pradelstų mokėjimų sumą, tačiau nevertino kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių – pasikeitusių aplinkybių, turinčių reikšmės sutarties vykdymui. Taip pat, teismas netinkamai vertino, kad pradelsta suma, atsižvelgiant į bendrą kredito sumą, nėra tokia didelė ir esminė, kad būtų pagrindas nutraukti sutartis.

25. Šiai dienai akivaizdžiai iš esmės yra pasikeitusi šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir visos esančios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.204 str. 2 d. išvardintus kriterijus. Atsakovas yra komercinis bankas, todėl jis turėtų prisiimti bent minimalią riziką, susijusią su lėšų skolinimu. Atsakovo interesai nenukentėtų. Atsakovas neturi pagrindo nutraukti kredito sutarčių, kadangi tai nėra esminis jų pažeidimas. Sutarties šalys visada turi dėti maksimalias pastangas sutarties išsaugojimui, tačiau atsakovas net neieškojo galimybių išsaugoti kredito sutartis. Dėl to buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai, favor contractus principas ir bendradarbiavimo pareiga, kas savaime lemia sprendimo dėl kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumą.

26. Pažymėjo, kad nuo 2017-11-15 iki 2018-06-27 atsakovui sumokėjau daugiau kaip 42 000 Eur, o tai rodo, kad jo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės, nei nurodoma sprendime. Remiantis tuo, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad įsipareigojimai ateityje bus tinkamai vykdomi.

Atsiliepimas

27. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-06 sprendimą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartis, taip pat jog Kredito sutartys buvo nutrauktos nesilaikant jų nutraukimo tvarkos ar nesant pagrindo. Nuo 2018-06-27 apeliantas nėra atlikęs nė vieno mokėjimo pagal kredito sutartis.

29. Teigia, jog apeliantas ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-39874-861/2018 pateikė tik 2018-10-23, nors pradinis apelianto ieškinys šioje nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas teismui dar 2018-06-25. Pirmosios instancijos teismui 2018-06-27 priėmus nutartį dėl trūkumų šalinimo, apeliantas patikslino ieškinį ir atitinkamų reikalavimų byloje iki 2018-09-04 nereiškė. Banko nuomone, apeliantas tokiais veiksmais siekia ne proceso ekonomiškumo, o proceso vilkinimo.

30. Priešingai, nei teigia apeliantas, naujai pateiktame ieškinyje nurodyti reikalavimai yra savarankiški reikalavimai, kurie nagrinėjami savarankiškoje civilinėje byloje. Be to, apeliantas nagrinėjamoje byloje galėjo pareikšti visus reikiamus argumentus bei atsikirtimus, susijusius su savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartis vykdymu, nutraukimo aplinkybėmis bei jų nutraukimo pagrįstumu. Apelianto pozicija ir argumentai dėl bylų sujungimo ir jų nagrinėjimo yra nenuosekli ir prieštaraujanti. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą ir jame nurodydamas du alternatyvius prašymus, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu atidėti savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartis vykdymą.

31. Teigia, jog apeliantas nepaaiškino, kaip konkrečiai, sąsajoje su Kredito sutartimis, pasaulinė krizė darė įtaką apelianto prievolių vykdymo negalimumui. Kreditai turėjo būti grąžinti dar iki finansinės krizės pradžios. Po 2008 m. bankas ir apeliantas sudarė eilę kredito sutarčių pakeitimų, kurie leido apeliantui vykdyti kredito sutartis bei išlaikė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Šalies argumentai

32. Apelianto teiginiai, kad palūkanų padidinimas sąlygojo apelianto įsipareigojimų pagal Kredito sutartis nevykdymą, laikytini nepagrįstais, kadangi pats apeliantas pažeidė Kredito sutartis, įmokų nemokėjo. Atsakovas sutinka su apelianto teiginiais, jog pirmenybė turi būti teikiama sutarties išsaugojimui, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ilgalaikio apelianto įsipareigojimų pagal Kredito sutartis nevykdymo ir galėjimo jas įvykdyti ateityje. Net jei ir teoriškai vertinant, jog Kredito sutartys turėtų būti tęsiamos, apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis galėtų įvykdyti pradelstus įsipareigojimus.

33. Apelianto pozicija, pateikti įrodymai bei paaiškinimai dėl gaunamų pajamų yra prieštaringi kadangi jis proceso metu nurodė, jog gauna apie 7 000 Eur pajamų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliantas taip pat nurodė, kad gauna pajamų iš nuomos, tačiau taip pat teigė, kad nuomininkas jam nuomos nemoka ir yra skolingas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3995-930/2018 Apeliantas nurodė, kad jo pajamas tesudaro 1 500 Eur, iš kurių apie trečdalį moka vaikų išlaikymui.

34. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo kitas (naujas) aplinkybes, kad jis dėl pablogėjusios finansinės situacijos negali vykdyti įsipareigojimų ir dėl to Kredito sutartys turėtų būti modifikuotos. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl Kredito sutarčių modifikavimo. Ginčas tarp šalių dėl Kredito sutarčių modifikavimo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-39874-861/2018.

35. Teigia, jog Kredito sutarčių vykdymas iš esmės nėra pasikeitęs – apeliantas pagal Kredito sutartis yra gavęs tai, ko tikėjosi, o pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios būtų galima teigti, kad padidėjo Kredito sutarčių įvykdymo kaina.

36. Tretieji asmenys UAB „Manukas“ ir UAB „Landsale“ atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliacinis skundas netenkintinas.

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

39. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimai pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo vienašališką sprendimą nuo 2018-06-29 nutraukti kreditavimo sutartis atmesti kaip nepagrįsti, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pripažintinos nustatytomis ir iš naujo jos nekartojamos. Ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, kadangi, apelianto teigimu, teismas nevertino tai, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai santykiai, o apeliantas ilgą laiką vykdė prisiimtus įsipareigojimus; apeliantas prievolę laiku mokėti palūkanas pagal sutarties sąlygas pažeidė tik dėl ekonominės krizės visame pasaulyje; neatsižvelgė į atsakovo netinkamą elgesį; teismas nevertino kredito sutarčių likusio galiojimo terminų.

40. Apeliantas kaip vieną iš argumentų, nurodė tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto patikslintą ieškinį.

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas teismui pateikė ieškinį, kurio atžvilgiu pirmosios instancijos teismas 2018-06-27 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nors apeliantas teigia, jog per teismo nustatytą terminą neturėjo pakankamai laiko ištaisyti teismo nustatytų trūkumų, jis, vietoje to, kad būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė atsisakantis dalies pirminiame ieškinyje reikštų reikalavimų. Patikslintas apelianto ieškinys buvo priimtas. Tuo tarpu po teismo 2018-08-06 nutarties, kuria buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, apeliantas parengiamojo teismo posėdžio dieną pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė iš esmės analogiškus reikalavimus, kaip ir pirminiame ieškinyje.

42. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-04 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo teismui 2018-09-04 pateiktą patikslintą ieškinį, kadangi tokiu būdu ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą.

43. Pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog apeliantas civilinėje byloje Nr. e2-2023-861/2019 (buvęs bylos numeris – e2-39874-861/2018) pateikė teismui iš esmės analogišką ieškinį nagrinėjamoje byloje 2018-09-04 patikslintam ieškiniui, be kita ko, prašydamas sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su civiline byla Nr. e2-39874-861/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas 2018-10-31 ieškovo prašymo dėl bylų sujungimo netenkino, kadangi konstatavo, jog prašomose sujungti bylose pareikšti reikalavimai skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek apimtimi. Bylose pareikšti reikalavimai nėra tiek susiję, kad negalėtų būti išnagrinėti atskirai.

44. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018-10-31 nutartis ir jame nurodytos išvados negali būti revizuojamos Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde apelianto nurodytos aplinkybės, jog teismas kitoje civilinėje byloje nepagrįstai nesujungė bylų, taip pat jog patikslintame ieškinyje kelti reikalavimai negali būti laikomi savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku ir pan., atmetami kaip nepagrįsti.

45. Priešingai, nei nurodo apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2023-861/2019 išnagrinėjo apelianto ieškinį, todėl apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą teisminę gynybą.

46. Pasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2013-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013; 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016; kt.).

47. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sistemingai nemokėjo kredito įmokų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas nuo 2017-05-01 skaičiavo ieškovui padidintas palūkanas ir nuo jų – delspinigius, jokios esminės reikšmės ginčui neturi, kadangi ieškovas vėlavo mokėti atsakovui kreditą – 2018-05-29 pagal pirmą kredito sutartį buvo skolingas apie 29 317 Eur, pagal antrąją – 34 600 Eur vien kredito. Kaip nustatyta byloje ir neginčija šalys, apeliantas nuo 2017 m. pabaigos mokėjo dvigubai mažiau, nei priklauso. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas ne kartą informavo ieškovą apie pradelstus įsipareigojimus bei ragino juos įvykdyti, įspėjo ieškovą apie galimus sutarties nutraukimus. Taigi, ieškovo sutartinių prievolių pažeidimas pagal kreditavimo sutartį nebuvo vienkartinis, o tęsėsi nuo 2017 m. pabaigos, be to, pradelsta įmokų suma susidarė už maždaug pusę metų. Apeliantas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigė, jog jo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės, nei nurodoma sprendime, kadangi jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nei nustatyta skundžiamame sprendime, nepateikė (CPK 178 str.). Atitinkamai, apeliantas neįrodė, jog yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito sutarties nutraukimas atitiko CK 6.217 str. 2 d. išdėstytus sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo kriterijus ir kredito sutarties nuostatas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju atsakovo atliktų vienašališkų kredito sutarčių nutraukimo nėra objektyvaus pagrindo pripažinti neteisėtais ir (ar) nesąžiningais.

49. Minėta, kad, esant paskolos teisiniams santykiams, nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sąlyga, nes kreditą išdavusios kredito įstaigos verslas yra indėlių rinkimas ir paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas sutartyse nustatytais terminais yra labai svarbus. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ieškovo sutartinių prievolių pažeidimas pagal kreditavimo sutartį buvo tęstinis ir ieškovui neįrodžius, jog jis yra pajėgus įvykdyti pradelstus įsipareigojimus bankui, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog dalies įmokų nesumokėjimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Aplinkybės, jog apeliantas ilgą laiką tinkamai vykdė įsipareigojimus, yra išmokėjęs didelę dalį kreditų ir pan. nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

50. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. jog nepagrįstai padidino palūkanas iki apeliantas padarys antrinį įkeitimą, taip pat sudarė kliūtis vykdyti minėtą įpareigojimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog tokios aplinkybės buvo vertintos, teismui nurodant, kad pats ieškovas 2017 m. liepos mėn. pripažino negalintis įvykdyti banko reikalavimo dėl antrinio įkeitimo ir kad iš esmės iš to sekęs palūkanų padidinimas jokios reikšmės sutarčių nutraukimui neturėjo, nes jos nutrauktos ne dėl padidintų palūkanų ir atitinkamai delspinigių nemokėjimo, o dėl tinkamo nemokėjimo paties kredito ir palūkanų (net ir neskaičiuojant jų padidintu dydžiu).

51. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad vien kitokia apelianto nuomonė neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismo sprendime atsakyta į esminius ginčo išsprendimui būtinus klausimus.

52. Apeliantas apeliacinį skundą dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindžia ir ta aplinkybe, kad, iš esmės pablogėjus apelianto finansinei padėčiai, jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir dėl to kredito sutartys turėjo būti ne nutrauktos, o pakeistos, o atsakovas nepagrįstai atsisakė jas pakeisti. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo naujus argumentus ir aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos apelianto priimtame ieškinyje, kadangi priimtame ieškinyje apeliantas įrodinėjo, kad kredito sutartis vykdo, todėl jos negalėjo būti nutrauktos. Tai, kad nurodo iš esmės naujus argumentus ir aplinkybes, patvirtina ir pats apeliantas apeliacinio skundo 31 punkte, teigdamas, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos ir tam įtakos turėjo patikslinto ieškinio nepriėmimas, kurio reikalavimų visumoje būtų pagrindas išsaugoti sutartį ją modifikavus.

53. CPK 306 str. 2 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, apeliantas šiais apeliacinio skundo argumentais pirmos instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė ir jų pagrindu jokių reikalavimų nereiškė. Todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma. Minėta, jog ginčas dėl kredito sutarčių modifikavimo bei su juo susijusios aplinkybės yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2023-861/2019, dėl kurio apeliantas yra pateikęs apeliacinį skundą.

54. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

55. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

56. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

57. Atsakovas prašo teismo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą. Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą, pateikė 2018-12-18 PVM sąskaitą–faktūrą ir mokėjimo nurodymą. Taigi, atsakovas realiai įrodė, jog patyrė prašomas priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.9 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, į. k. 301694694, iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus ir penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasInga StaknienėJelena Šiškina