- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2-673-235/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Danske Bank AS
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,
sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,
dalyvaujant atsakovo atstovui adv. M. L.,
žodinio proceso tvarka atvirame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo A. Š.
ieškinį dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo atsakovui Danske Bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pakeisti šiuos Kredito sutarties Nr. KVR8103060002 bei Kredito sutarties Nr. KVR1414050064 punktus, juos pakeičiant / išdėstant sekančiai:
Kredito sutartis Nr. KVR1414050064Kredito sutartis Nr. KVR8103060002 galutinis kredito grąžinimo terminas – 2035 m. lapkričio 13 d.;galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. kovo 2 d.;kredito terminas –30 metų;kredito terminas – 30 metų;skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 44 %; skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 44 %;palūkanų marža: 1,1 %palūkanų marža: 1,1 %dokumentų paruošimo mokestis: 150 EURdokumentų paruošimo mokestis: 150 EUR
Šalies argumentai
Nurodė, kad šitoks Kreditų išdėstymas leis atsižvelgti į visas esamos situacijos sąlygas, bei leis sumažinti bendrą mėnesinę kreditų įmoką iki 3.000 EUR, kas užtikrins abiejų pusių teisėtus lūkesčius bei sąžiningumo ir protingumo principus. Nagrinėjant bylą ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė pakeisti jo ir atsakovo banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sudarytų Kredito sutarties 2006-03-02 Nr. KVR8103060002 vykdymo sąlygas ir išdėstyti taip:
galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. lapkričio mėn. 13 d.;kredito terminas – 10 metų;skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 44 %;palūkanų marža: 1,1 %dokumentų paruošimo mokestis: 150 EUR
Pakeisti Ieškovo A. Š. ir Atsakovo banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sudarytų Kredito sutarties 2005-05-13 Nr. KVR1414050064 vykdymo sąlygas ir išdėstyti taip:
galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. lapkričio 13 d.;kredito terminas –10 metų;skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 44 %;palūkanų marža: 1,1 %;dokumentų paruošimo mokestis: 150 EUR.
Dėl ieškinio priėmimo spręsta 2016-10-04 teismo posėdžio metu ir nuspręsta patikslintą ieškinį nepriimti, tačiau laikyti kad yra sumažinti ieškininiai reikalavimai (t.2.b.l.10)
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovo banke turi pasiėmęs šiuos kreditus žemės sklypų įsigijimui.
Kredito sutartis KVR8103060002 apėmė šias sąlygas:
kredito suma – 868.860 EURkredito paėmimo data – 2006 m. kovo 2 d.;galutinis kredito grąžinimo terminas – 2008 m. kovo 2 d.;kredito terminas – 2 metai;palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBORpalūkanų marža – 1.7 proc.;skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 43.732 %;dokumentų paruošimo mokestis: 15.000 litų.
Kredito sutartis KVR1414050064 apėmė šias sąlygas:
kredito suma – 347.544 EURkredito paėmimo data – 2005 m. lapkričio 13 d.;galutinis kredito grąžinimo terminas – 2019 m. lapkričio 13 d.;kredito terminas –14 metų;palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBORpalūkanų marža – 1.7 proc.;skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 60 %;dokumentų paruošimo mokestis: 400 litų.
Taip pat nurodė, kad buvo papildomai sudaryti papildomi susitarimai Kredito sutartims:
Prie Kredito sutarties Nr. KVR1414050064 – papildomi susitarimai Nr. KVR1414050064-P-1, Nr. KVR1414050064-P-2, Nr. KVR1414050064-P-3 bei Nr. KVR1414050064-P-4.Prie Kredito sutarties Nr.KVR8103060002 - papildomi susitarimai Nr. KVR8103060002 –P- 1, Nr. KVR8103060002-P-2 bei Nr. KVR8103060002-P-3.
Šiai dienai, kiekvieną einamojo mėnesio 2 -ą ir 10-ą dieną, pagal ieškinio priedą Nr. suma sudaro 10.000 eurų kas mėnesį.
Kredito likučiai 2015-03-01 sudaro:
Kredito sutartis KVR8103060002 - 722.260,73 EUR. Kredito sutartis KVR1414050064 – 217.939,84 EUR.
Taip pat už gautą kreditą ieškovas įkeitė atsakovui savo turtą pagal sąrašą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvieną mėnesį mokėtina suma sudaro 10.000 EUR, kas lemia didelę naštą Ieškovui.
Nurodė, kad jis pasiėmė Kreditus kai buvo Seimo narys, tad buvusios pajamos pagal pateikiamas pajamų deklaracijas leido atidavinėti paskolas laiku ir numatytomis sumomis.
Šiuo metu jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, 2013 metais ieškovo pajamos smuko iki 33 tūkst. litų arba 9 tūkst. eurų, o 2014 metais pajamos dar sumažėjo iki 6,8 tūkst. eurų.
Šiuo metu esančios Kredito sutarčių sąlygos sudaro sąlygas teisinio apibrėžtumo nebuvimui, kuris yra naudingas tik Atsakovui, nes iš sutarčių pratęsinėjimo yra neteisėtai pelnomasi. Jau vien Kredito sutarties Nr. KVR8103060002, specialiojoje dalyje nurodytas Kredito sutarties sudarymo mokestis buvo 15.000 litų. Be to, visi papildomi susitarimai, kurie buvo sudarinėjami kasmet kainavo tūkstančius litų. Jis, ieškovas yra nuolatinėje nežinioje, nes kiekvieną kartą keičiant sutartį, būdavo papildomai prašoma įkeisti antriniu bei tretiniu įkeitimais nekilnojamąjį turtą.), nors buvo akivaizdu, kad paskoloms užtikrinti buvo pakankamai jau įkeisto turto. Visa tai lėmė papildomus turto vertinimus bei draudimus, kas sudarė neproporcingą Kredito sutarčių administravimo dalį.
Jis pateikia Atsakovo reikalavimu įkeisto turto kasmetinio vertinimo (namas adresu 47 Heathcoat street, Nottingam, U.K) bei turto draudimo sąskaitas tai, kad bankas reikalauja kasmet įvertinti ir apdrausti Lietuvoje esantį įkeistą turtą. Vien turto Jungtinėje Karalystėje vertinimo kaina yra 4.666,95 svarai, o draudimo kaina siekia 2.385 svarus.
Dėl tokio teisinio apibrėžtumo nebuvimo, bei Atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nuolatinio mažinimo, Ieškovas negali turėti užtikrintų teisėtų lūkesčių bei realiai įgyvendinamų savo teisių, kas lemia nepasitikėjimą Atsakovu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ne kartą yra konstatavęs[1], kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog tam tikras institucija ar ūkio subjektas sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų.
Neproporcingi kredito sutarčių reikalavimai taip pat lemia abipusiškumo principo pažeidimą, nes viena sutarties šalis, šiuo atveju – Atsakovas, pasirašinėdamas Kredito sutarčių pakeitimus ir pratęsinėdamas sutartis tik vieneriems metams, mažina savo įsipareigojimus ir gerina savo padėtį, tokiu būdu blogindamas Ieškovo finansinę būklę. Visa tai prieštarauja LR CK 1.5 str. numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teigė, kad atsakovas naudojasi savo didesniu pranašumu ir nesąžiningumu vykdant sutartis. Ieškovo sąskaitose visuomet buvo didžiulė pinigų apyvarta ir, Ieškovas visuomet pasitikėjo Atsakovu Siekimas nesąžiningai vykdyti kredito sutartis bei nesąžiningi piniginių lėšų nuskaičiavimai lėmė pagrįstai atsiradusį nepasitikėjimą banku. Pasaulinė ekonomikos krizė yra pripažinta visuotinai žinoma aplinkybe (LR CPK 182str.1d.1p.) ir neigiamai įtakojo ne tik pareiškėjo vykdomą veiklą bet ir visą smulkų ir vidutinį verslą, kuriam ekonomikos nuosmukius yra sunkiau atlaikyti negu stambiam verslui. Pasaulinė krizė ypatingai palietė nekilnojamojo sektoriaus srityje. Dėl Vakarų Europos investicijų, perteklinio bankų finansavimo, mažų palūkanų normų bei ES subsidijų nuo 2004 m. augusios nekilnojamojo turto kainos bei pasiūla iškarto po 2008 m. pradėjo ženkliai kristi visoje regiono zonoje. Nekilnojamo turto sektorių palietė ne tik tiesiogiai, bet ir per išvestines finansų priemones, susietas su nekilnojamuoju turtu, tokias kaip fondai, akcijos, obligacijos ir kt. Oficialius ES šalių statistikos duomenis renkanti organizacija EUROSTAT (informacija pateikta internetiniame puslapyje: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab= table&init=1&language=en&pcode=tec00001&plugin=1) skelbia, kad Lietuvos Respublikos BVP 2009 m. II ketvirtį smuko net 22,6 procentiniais punktais, lyginant su 2008 m. II ketvirčiu. Taip pat, įstojus į ES, nuolat augo kainų indeksas (vidutinis metinis pokytis apie 4,5 %), kaip skelbia Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas (informacija pateikta internetiniame puslapyje: http://www.stat.gov.lt/lt/ pages/view/?id=1575).
Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį ir į pačios Lietuvos Respublikos sumažėjusius skolinimosi reitingus (nuo A – iki BBB, informacija pateikta internetiniame puslapyje: http: //www.finmin.lt/web/finmin/kredito_reitingai/lietuvos_kredito_reitingu_raida) kas rodo žemesnį valstybės investicinį reitingą bei neigiamai įtakoja bendrą BVP augimą bei mažus skolinimosi reitingus nacionaline bei užsienio valiuta. Nuolat didėjantis valstybės biudžeto fiskalinis deficitas atitolino lūkesčius įsivesti eurą bei stabilizuoti kainas, kas turi ypatingai didelę reikšmę nekilnojamam turtui.
Pabrėžė, kad nors ir Ieškovas yra laikytinas verslo atstovu, kuriam gali būti taikomi didesni nei fiziniam asmeniui ekonominės aplinkos stebėjimo ir vertinimo standartai. Tačiau Ieškovo vykdoma veikla yra labai mažos apimties.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo manymu akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų numatęs bent nedidelę galimybę, kad Ieškovo vykdoma veikla bei stabilumas pablogės, jie nebūtų sudarę Kredito sutarčių bei tolimesnių pakeitimų. Kadangi Kredito sutartys ir jų pakeitimai buvo sudaryti, darytina išvada, kad Atsakovas, kaip bankas, nors ir turėjo įvertinti visas rizikas pagal nustatytus tarptautinius Bazelio komiteto bei ES direktyvų reikalavimus, tačiau, netgi būdamas profesionalus tokių paslaugų teikėjas rinkoje bei turėdamas didelę patirtį, pats nesugebėjo tinkamai įvertinti ir numatyti ekonominės rizikos.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, visi aukščiau išvardinti veiksniai bei jų padariniai pasireiškė ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visose Lietuvos ūkio srityse. Tačiau ekonomikos nuosmukis labiausiai paveikė nekilnojamojo turto rinką bei jo kainą, nes būtent šioje srityje rinka buvo labiausiai iškreipta ir neatitiko realios paklausos, nes nekilnojamojo turto bei finansų institucijų ekspertai nuolat didino lūkesčius, kad nekilnojamojo turto rinka augs ir plėtosis (SEB, SWEDBANK ir kt. bankų ketvirtiniai biuleteniai atskiriems sektoriams ir rinkos bei makroekonomikos apžvalgos (informacija pateikta internetiniame puslapyje: http://www.seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang= lt&website=TAB2 bei http://www.swedbank. lt/lt/pages/ privatiems/ rinkos_analizes_ir apzvalgos). Realių nekilnojamojo sandorių verčių statistiką atspindi VĮ „Registrų centras“ duomenys (informacija pateikta internetiniame puslapyje: http:// www.registrucentras.lt /ntr/stat/busto_kainos.php), kur akivaizdžiai matosi, kad nuo 2009 m. yra ne tik ženklus nekilnojamojo turto sandorių sumažėjimas, bet taip pat yra fiksuojamas ir paties nekilnojamojo turto kainų kritimas.
Tokiu būdu ieškovas, nurodo, kad imdamas paskolas nekilnojamojo įsigijimui, pagrįstai tikėjo nekilnojamo sektoriaus augimu ir negalėjo numatyti Pasaulinės ekonominės krizės, įtakoti jos padarinių ir tik dėl to patyrė didelių finansinių sunkumų, juolab, kad Ieškovo veikla (priešingai nei banko), nėra susijusi su finansinės rizikos vertinimu ir analize bei ekonomikos tendencijų prognozavimu.
CK 6.204 str. 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jei įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, tai ši šalis sutartį turi vykdyti atsižvelgdama į kitose to paties straipsnio dalyse nustatytą tvarką. CK 6.204 str. 2 dalis nustato, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
Ieškovo įsitikinimu, aptariamoje situacijoje egzistuoja visos CK 6.20 4str. 2d. 1-4 punktuose įtvirtintos sąlygos, kurioms esant yra taikytinos CK 6.204 str. normos bei yra keistinos tarp Ieškovo ir Atsakovo sudarytų sutarčių sąlygos, susijusios su kredito įmokų bei kredito grąžinimo pagal Sutartis mokėjimo terminais.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, dėl ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių, 2009 m. ieškovas teigia, kad prarado galimybes vykdyti Kredito sutartis, kurios pažeidžia pusiausvyros ir teisinio apibrėžtumo principus.
Ieškovo įsitikinimu, aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esminį sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, t.y. su banku sudarytų Kredito sutarčių vykdymo suvaržymą, o tuo pačiu LR CK 6.204 str. 2d. nustatytų aplinkybių egzistavimą, sudarantį pagrindą pakeisti su Atsakovu sudarytas sutartis.
Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir siekiant užtikrinti tinkamą tolimesnį Kredito sutarčių vykdymą, Ieškovas siūlo naujai įvertinti skolininko finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į šiuo metu esančias aplinkybes ir pakeisti Kredito sutarčių sąlygas, kad Ieškovas vykdytų toliau savo sutartinius įsipareigojimus pagal šiuo metu esančias savo finansines galimybes (b.l.1-13, t.2.b.l.10)
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su ieškovo reikalavimais nesutiko. 2016 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė apie ieškinio patikslinimą, kuriuo atsisakė dalies reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo atidėti galutinį 2016-03-02 kredito sutarties Nr. KVR8103060002 grąžinimo terminą iki 2036-03-02 dienos, vietoje to prašydamas atidėti šios sutarties kredito grąžinimo terminą iki 2025-11-13, o taip pat atsisakė reikalavimo atidėti 2005-05-13 kredito sutarties Nr. KVR1414050064 galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2035-11-13, vietoje to prašydamas atidėti šios sutarties kredito grąžinimo terminą iki 2025-11-13.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas teigė, kad kredito sutarčių sudarymo metu jis buvo LR Seimo nariu, todėl tuo metu jo pajamos buvo pakankamos, kad vykdyti kredito sutarties sąlygas.2016 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė rašytinę informaciją iš Seimo tinklalapio, iš kurios matyti, jog 2005-2006 metais, t. y. kredito sutarčiu sudarymo metu ieškovas nebuvo Seimo nariu, todėl aplinkybė, kad ieškovas ginčo nagrinėjo metu nėra Seimo narys, niekaip neįtakoja aplinkybių, kurios sunkintų sutarčių vykdymą lyginant su tuo metu, kai jos buvo sudarytos.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto 2016-11-15 raštą Nr. dnk1607251, jame esančios informacijos matyti, jog ieškovas nuolat pažeidinėja sudarytą kredito sutartį, ir kad ir nagrinėjant bylą teisme, ieškovas yra pradelsęs mokėjimus atsakovui. Ši aplinkybė patvirtina, kad atidėjus kredito grąžinimus ieškovo prašomomis sąlygomis, atsakovas negalės tikėtis, jog ieškovas tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis.
Atsakovas teigė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu po kredito sutarčių sudarymo, 2008 m. įvyko Pasaulinė ekonominė krizė, kuri yra pripažinta visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia, ir kuri įtakojo ieškovo vykdomą veiklą. Tačiau ieškinys yra pareikštas 2015 metais, po to, kai tarp ieškovo ir atsakovo 2009-2015 metais buvo sudaryta keletas kredito sutarčių pakeitimų (pateikti kartu su ieškovo ieškiniu), tame tarpe ir susitarimų dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo (atitinkamai iki 2019-05-13 pagal kredito sutartį Nr. KVR1414050064 ir 2019-05-10 pagal kredito sutartį Nr. KVR8103060002. Šios aplinkybės parodo, kad 2008 m. vykusi krizė neturėjo įtakos kredito sutarčių vykdymui, kurių sąlygas šalys keitė jau po 2008 m.
Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad pasikeitė kredito sutarčių vykdymo sąlygos. Tokius teiginius ieškovas iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad 2008 m. įvyko krizė, ir kad pasikeitė ieškovo gaunamos pajamos. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. vykusi krizė niekaip negalėjo apsunkinti sutarčių vykdymo, nes paskutinius susitarimus dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo ieškovas ir atsakovas sudarė 2015-11-13.
Atsakovas nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad sutarčių vykdymą apsunkino tai, kad sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės dėl gaunamo pajamų dydžio ieškovo nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nors teismas 2016-10-04 atidėjo teismo posėdį ir įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus dėl gaunamų pajamų.
Atsakovas teismui pateikė ieškovo atsakovui teiktus ieškovo pildytas paraiškas, kuriose ieškovas 2015-08-03 buvo nurodęs, jog jo pajamos sudaro 5500 EUR/mėn., o 2016-10-17 pildytoje paraiškoje – kad pajamos sudaro 7200 EUR/mėn. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, ieškovo teiginiai, kad jo pajamos sumažėjo ir dėl to jam tapo sudėtingiau vykdyti įsipareigojimus yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš ieškovo pateiktos informacijos, jo pajamos išaugo.
Atsakovo nuomone, net ir ta aplinkybė, kad ieškovo pajamos būtų sumažėjusios, tai savaime nereikštų, jog tapo sudėtingesnis kredito sutarčių vykdymas, ir kad dėl to yra pagrindas reikalauti keisti kredito sutarčių sąlygas.
Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad 2015 metais, prieš pateikiant ieškinį, egzistavo aplinkybės, dėl kurių tapo sudėtingesnis kredito sutarčių vykdymas. Priešingai, kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti kredito sutarčių pakeitimai, sudaryti tarp ieškovo ir atsakovo, pagal kuriuos kredito grąžinimo terminai buvo atidėti iki 2016-12-09 ir 2016-11-30.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo iniciatyva bylos nagrinėjimas buvo atidėliojimas keletą kartų, atsakovo nuomone ieškovas, pateikdamas ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o pateiktu ieškiniu nepagrįstai yra siekiama išvengti prievolės vykdymo, ką patvirtina ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nutraukti kredito sutarties ir pradėti išieškojimą (ieškovas nevykdo savo prievolės mokėti pagal kredito sutarties mokėtinas palūkanas) bei vengimas pateikti teismui dokumentus, kuriuos ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismo, ir dėl kurių pateikimo ieškovas prašė papildomo termino, tačiau taip ir nepateikė.
Taip pat atsakovas paaiškino, kad ieškovas ieškinį surašė 2015-04-09, reikalaudamas pakeisti Kredito sutarčių vykdymo sąlygas. Bankas apie ieškinį sužinojo tik jį gavęs – 2015-12-21. Nuo 2015-04-09 faktinės aplinkybės yra pasikeitusios: 2015-11-13 Ieškovas ir Bankas susitarė ir pakeitė Kredito sutarčių sąlygas (ieškinio 1 ir 2 priedai). Atsižvelgiant į tai Bankas laiko, kad Ieškovo 2015-04-09 ieškinyje nurodyto ginčo dalyko neliko, o Bankui nėra žinomi jokie Ieškovo reikalavimai dėl Kredito sutarčių sąlygų po paskutinio jų pakeitimo, t.y. 2015-11-13.
Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad pasikeitus ekonominei situacijai jis negali įvykdyti Kredito sutarčių, nes Ieškovui jas įvykdyti tapo sudėtingiau. Iš ieškinio matyti, kad Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti Kredito sutartis.
Bankas pažymi, kad Kreditavimo sutarčių vykdymas pats savaime nepasunkėjo, o ta aplinkybė, kad pasunkėjo Ieškovo finansinė situacija, negali būti laikoma pagrindu reikalauti keisti Kredito sutarčių sąlygas ar nevykdyti prievolių.
Dėl aukščiau nurodytos priežasties ieškinyje nurodytus reikalavimus keisti Kredito sutarčių sąlygas Bankas laiko nepagrįstomis (b.l.168-169; 186-189)..
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovas sudarė su atsakovu šias kredito sutartis: Kredito sutartis KVR8103060002, kredito suma – 868.860 EUR, kredito paėmimo data – 2006 m. kovo 2 d, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2008 m. kovo 2 d.kredito terminas – 2 metai;palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBOR, palūkanų marža – 1.7 proc., skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 43.732 %; Kredito sutartis KVR1414050064, kredito suma – 347.544 EUR, kredito paėmimo data – 2005 m. lapkričio 13 d., galutinis kredito grąžinimo terminas – 2019 m. lapkričio 13 d., kredito terminas –14 metų, palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBOR, palūkanų marža – 1.7 proc., skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 60 %.Be to tarp šalių buvo sudaryti papildomi kredito sutarties Nr. KVR1414050064 – papildomi susitarimai Nr. KVR1414050064-P-1, Nr. KVR1414050064-P-2, Nr. KVR1414050064-P-3 bei Nr. KVR1414050064-P-4. Kredito sutarties Nr.KVR8103060002 - papildomi susitarimai Nr. KVR8103060002 –P- 1, Nr. KVR8103060002-P-2 bei Nr. KVR8103060002-P-3.2016 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė apie ieškinio patikslinimą, kuriuo atsisakė dalies reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo atidėti galutinį 2016-03-02 kredito sutarties Nr. KVR8103060002 grąžinimo terminą iki 2036-03-02 dienos, vietoje to prašydamas atidėti šios sutarties kredito grąžinimo terminą iki 2025-11-13, o taip pat atsisakė reikalavimo atidėti 2005-05-13 kredito sutarties Nr. KVR1414050064 galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2035-11-13, vietoje to prašydamas atidėti šios sutarties kredito grąžinimo terminą iki 2025-11-13.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Nagrinėjamoje byloje šalis sieja kreditavimo teisiniai santykiai CK 6.881straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams šio skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio nustatytoms taisyklėms.Ieškovas savo reikalavimus pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas grindžia CK 6.204 straipsniu „Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms“, jame nustatyta kad:
1. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką.
2. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
3. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:
1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;
2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Būtent Ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas. Kaip nurodė ieškovas jis sudarė nurodytas Kredito sutartis kai buvo Seimo narys, tad buvusios pajamos pagal pateikiamas pajamų deklaracijas leido atidavinėti paskolas laiku ir numatytomis sumomis.
Šiuo metu jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, 2013 metais Ieškovo pajamos smuko iki 33 tūkst. litų arba 9 tūkst. eurų, o 2014 metais pajamos dar sumažėjo iki 6,8 tūkst. Eurų, atsakovas iš sutarčių pratęsinėjimo neteisėtai pelnomasi, be to neproporcingi kredito sutarčių reikalavimai taip pat lemia abipusiškumo principo pažeidimą, nes viena sutarties šalis, šiuo atveju – Atsakovas, pasirašinėdamas Kredito sutarčių pakeitimus ir pratęsinėdamas sutartis tik vieneriems metams, mažina savo įsipareigojimus ir gerina savo padėtį, tokiu būdu blogindamas Ieškovo finansinę būklę. Visa tai prieštarauja LR CK 1.5 str. numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Atsakovas naudojasi savo didesniu pranašumu ir nesąžiningumu vykdant sutartis. Ieškovo sąskaitose visuomet buvo didžiulė pinigų apyvarta ir, Ieškovas visuomet pasitikėjo Atsakovu Siekimas nesąžiningai vykdyti kredito sutartis bei nesąžiningi piniginių lėšų nuskaičiavimai lėmė pagrįstai atsiradusį nepasitikėjimą banku, tai kad Pasaulinė ekonomikos krizė yra pripažinta visuotinai žinoma aplinkybe (LR CPK 182str.1d.1p.) ir neigiamai įtakojo ne tik pareiškėjo vykdomą veiklą bet ir visą smulkų ir vidutinį verslą, kuriam ekonomikos nuosmukius yra sunkiau atlaikyti negu stambiam verslui.]Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti esminį sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, t.y. su banku sudarytų Kredito sutarčių vykdymo suvaržymą, o tuo pačiu LR CK 6.204 str. 2d. nustatytų aplinkybių egzistavimą, sudarantį pagrindą pakeisti su Atsakovu sudarytas sutartis. Ieškovo teiginiai, kad jis kredito sutartis sudarė būdamas Seimo nariu, ir tinkamai vykdė kredito sutartis, tokie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas teismui pateikė rašytinę informaciją iš Seimo tinklalapio, iš kurios matyti, jog 2005-2006 metais, t.y. kredito sutarčiu sudarymo metu ieškovas nebuvo Seimo nariu. Be to jeigu ieškovas ir būtų tuo metu buvęs Seimo nariu, ta aplinkybė, niekaip neįtakotų kredito sutarties vykdymo sąlygųAtsakovas teismui pateikė 2016-11-15 raštą Nr. dnk1607251, iš kuriame esančios informacijos matyti, jog ieškovas nuolat pažeidinėja sudarytą kredito sutartį, ir kad ir nagrinėjant bylą teisme, ieškovas yra pradelsęs mokėjimus atsakovui, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad ir atidėjus kredito grąžinimus ieškovo prašomomis sąlygomis, atsakovas turi rimtą pagrindą manyti jog ieškovas netinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis.2008 m. įvyko Pasaulinė ekonominė krizė, kuri įtakojo verslą, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-2015 metais buvo sudaryta keletas kredito sutarčių pakeitimų, ir susitarimų dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo dabartiniu metu iki 2019-05-13 pagal kredito sutartį Nr. KVR1414050064 ir 2019-05-10 pagal kredito sutartį Nr. KVR8103060002. Taigi ieškovas krizės metu ir po krizės pabaigos kredito sutartis vykdė, jų sąlygas šalys keitė jau po 2008 m. Atsakovas sutikdavo pratęsti kredito sutartis, nors turėjo pagrindą jas nutraukti ieškovui nevykdant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų (daromų pažeidimų), paskutinius susitarimus dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo ieškovas ir atsakovas sudarė 2015-11-13.Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie jo sumažėjusias pajamos. 2016-10-04 teismo posėdis buvo atidėtas ieškovas įpareigojo pateikti įrodymus dėl gaunamų pajamų, tačiau iki 2016-11-16 teismo posėdžio ieškovas tokių įrodymų nepateikė, nei jis nei jo advokatas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo (t.2.b.l.26).Atsakovas teismui pateikė ieškovo atsakovui teiktus ieškovo pildytas paraiškas, kuriose ieškovas 2015-08-03 buvo nurodęs, jog jo pajamos sudaro 5500 EUR/mėn., o 2016-10-17 pildytoje paraiškoje – kad pajamos sudaro 7200 EUR/mėn,, taigi atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad, kad ieškovo teiginiai apie jo pajamų sumažėjimą yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.LR Aukščiausiasis Teismas 2013-11-13 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-523/2013 konstatavo, kad „sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą”
Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tapo sudėtingesnis kredito sutarčių vykdymas šio ieškinio padavimo metu ir nagrinėjant šią bylą, nors ieškovo prašymu šios bylos nagrinėjimas buvo atidėliojimas 6 kartus, tačiau vis viena nebuvo pateikti į bylą dokumentus, dėl kurių pateikimo ieškovas prašė suteikti jam papildomą terminą. Netgi ta aplinkybė, kad ir pasunkėjo ieškovo finansinė padėtis vien tik tai negali būti pagrindu teismo reikalauti keisti Kredito sutarčių sąlygas ar nevykdyti prievolių, nes nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų, nustatytų LR CK 6.204straipsnyje kas leistų pakeisti sutarties sąlygas, kaip ieškovas nurodo atkuriant šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.
Dėl Bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str.1d. nustatyta, kad jeigu ieškinys atmetamas bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovo. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas sudaro 1 2010 Eur. Tokio dydžio išlaidos yra pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas ne dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių (vyko net 7 posėdžiai), taigi atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudos pilnai buvo didelės.
LR CPK 92 str. nustatytu pagrindu valstybės naudai priteistinos iš ieškovo išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), jos sudaro 9,42 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo, j. a. k.301694694 naudai 1 210Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,42 Eur (devynis eurus 42 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.