Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Civilinė byla Nr. e2A-13-883/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-13Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
e2A-13-883/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05906-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-13-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05906-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7.; 2.6.8.5.; 2.6.8.11.5.; 2.6.16.1.; 2.6.16.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.1.9.1.3.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei, VĮ Turto bankui, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - LR SAM) per 20 kalendorinių dienų, nurodytą terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2024-09-30; nuomos mokestis – 4494,91 Eur per mėnesį. Netenkinus šio reikalavimo, prašė tenkinti fakultatyvųjį ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 20 kalendorinių dienų, nurodytą terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – vieneri metai nuo susitarimo pasirašymo dienos; nuomos mokestis – 4494,91 Eur per mėnesį.

2. Ieškovė nurodė, jog 2010-05-27 buvo sudaryta Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė valdo bei naudoja viešosios nuosavybės objektą, t. y. 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos) vaistinės veiklai vykdyti. Patalpų nuomos terminas buvo 2010-06-01 iki 2015-04-01. Baigiantis nuomos sutarties terminui, 2015-01-19 tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta pratęsti nuomos sutarties terminą tomis pačiomis sąlygomis iki 2020-05-31.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2020-03-13 raštu pasiūlė ieškovei atnaujinti nuomos sutarties terminą iki 2024-09-30, nurodė, kad atnaujinant nuomos sutartį, būtų keičiamas nuomos sutarties terminas ir nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis dydis. Atsakovė už naudojimąsi patalpomis pasiūlė ieškovei nustatyti 9263,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą nuomos mokestį. Ieškovė su pasiūlymu atnaujinti nuomos sutartį iki 2024-09-30 sutiko, tačiau pasiūlė atsakovei už tolesnį naudojimąsi patalpomis mokėti iš viso 4494,91 Eur dydžio nuomos mokestį. Atsakovė sutiko atnaujinti nuomos sutartį už ieškovės pasiūlytą 4494,91 Eur sumą per mėnesį, tačiau nustatė kitą nuomos terminą – iki 2021-06-01. Ieškovė 2020-05-29 gavusi atsakovės pateiktą susitarimo projektą ir elektroninį laišką laikė, kad susitarimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo ir dėl naujos patalpų nuomos kainos (4494,91 Eur per mėnesį) tarp šalių iš esmės jau yra pasiektas (t. y. derybos esminiais klausimais užbaigtos) ir šalims iš esmės tereikia tik pasirašyti susitarimą, todėl ieškovė patalpų atsakovei 2020-05-31 negrąžino ir toliau vykdė bei tebevykdo patalpose vaistinės veiklą. 2020-07-01 ieškovė gavo raštą, kuriame atsakovė nurodė, jog derybos dėl Nuomos sutarties atnaujinimo nebegali vykti, kadangi trečiasis asmuo Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – Ligoninė) Patalpas naudos savo reikmėms, t. y. patalpų sąskaita bus išplėstas Ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius, todėl ieškovė atlaisvintas patalpas 2020-10-31 privalo grąžinti atsakovei.

4. Ieškovės nuomone, susitarimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo tarp šalių buvo pasiektas, derybos užbaigtos, todėl atsakovė dabar turi pareigą šį susitarimą įforminti (pasirašyti). Ieškovė taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovės pozicija, t. y. paaiškėjo, kad Ligoninės Skyriaus kapitalinio remonto darbai nepradėti, kadangi nebuvo gautas finansavimas tų darbų atlikimui bei neaišku, kada tas finansavimas bus gautas, tačiau atsakovė nurodė, jog patalpos vis tiek yra reikalingos visuomenės reikmėms, t. y. reikalingos sandėliuoti medicinines asmens apsaugos priemones. Ieškovė teigė, jog toks atsakovės pozicijos pasikeitimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas, susitarimas atnaujinti nuomos sutartį iš esmės buvo pasiektas, tiek atsakovės, tiek Ligoninės veiksmai kelia abejonių dėl objektyvaus patalpų poreikio Ligoninės reikmėms. Ieškovė sutinka atiduoti dalį patalpų, t. y. rūsį, todėl iš esmės ginčas kyla dėl 31,39 kv. m. patalpų vaistinės veiklai vykdyti, tuo tarpu sandėliavimo poreikis byloje yra nepagrįstas, kadangi ieškovės užimamos patalpos nėra pakankamos patenkinti Ligoninės 500 kv. m. sandėliavimo poreikį. Taip pat ieškovė nurodė, jog ji susiformavo teisėtus lūkesčius, kad sutartis bus atnaujinta, kadangi iniciatyva dėl sutarties atnaujinimo kilo iš atsakovės, jai pateikus pirmąjį pasiūlymą dėl sutarties atnaujinimo.

Šalies argumentai

5. Atsakovė LR SAM su ieškiniu nesutiko, prašė jį visiškai atmesti. Atsakovė patvirtino ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo iki 2020-05-31, nurodė, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo, tačiau atsakovė likus dviem dienom iki nuomos sutarties termino pabaigos su ieškovės 2020-05-29 pateiktomis sąlygomis nesutiko, susitarimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo ne tik nebuvo įformintas, tačiau ir nebuvo pasiektas. Atsakovė taip pat teigė, jog aplinkybė, kad Ligoninės Skyriaus remontui nebuvo gautas finansavimas ir šiuo metu patalpos reikalingos COVID-19 pandemijos priemonių sandėliavimui nieko nekeičia, nes patalpos yra valstybės turtas, kuris reikalingas valstybės funkcijoms vykdyti. Papildomai pažymėjo, jog atsakovė buvo raginima išsikelti, tačiau šių reikalavimų nevykdo, patalpų neatlaisvina, todėl atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsniu, siekdama nepatirti nuostolių, pateikia ieškovei sąskaitas už patalpų nuomą.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Ligoninė Šiaulių regione tapo pagrindine COVID-19 liga sergančių pacientų gydymo įstaiga, ginčo patalpos yra reikalingos valstybės reikmėms. Taip pat nurodė, jog teisės aktai numato, kad nuomos sutartis gali būti atnaujinta ar pratęsta tik tais atvejais, kai nuomojamas turtas yra nenaudojamas valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl derybų dėl nuomos sutarties atnaujinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuomojamo turto poreikio valstybinėms funkcijoms vykdyti, nuomos sutartis su ieškove negalėjo būti atnaujinta, viešasis interesas nagrinėjamu atveju turi prioritetą prieš ieškovės (privataus juridinio asmens) siekį bet kokiomis priemonėmis užsitikrinti teisę vykdyti vaistinės veiklą ginčo patalpose ir gauti pelno.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčo turtas nėra perduotas VĮ Turto bankui, taip pat VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės teismui pateikti argumentai ir reikalavimai yra niekuo nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl valstybės turto nuomos sutarties atnaujinimo, t. y. įpareigojimo atsakovei sudaryti su ieškove rašytinį susitarimą ieškovės nurodytomis sąlygomis, kuriuo būtų atnaujinta šalių Nuomos sutartis.

11. Spręsdamas dėl įpareigojimo atnaujinti Nuomos sutartį, teismas pažymėjo, kad tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 8 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma negalima, kai turtą siekiama naudoti šalies gynybai ar saugumui užtikrinti bei valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

12. Teismas nustatė, kad jog 2020-05-19, t. y. dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, paaiškėjo, jog ginčo patalpos yra reikalingos Ligoninės reikmėms. Teismas sprendė, kad įrodymai byloje patvirtina, jog nuo 2020 m. gegužės 19 d., dar nepasibaigus šalių Nuomos sutarties terminui, paaiškėjo poreikis valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, t. y. ginčo Patalpas, naudoti valstybės funkcijoms sveikatos priežiūros srityje įgyvendinti (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir konstatavo, kad atsakovės teiginiai dėl Patalpų reikalingumo siekiant įgyvendinti Skyriaus kapitalinį remontą, yra pagrįsti ir įrodyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Ligoninė negavo finansavimo skyriaus kapitalinio remonto darbams, tačiau teismui pateikti duomenys, kad Patalpos yra reikalingos medicininių priemonių sandėliavimui. Teismas papildomai akcentavo, kad byloje esant pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems atsakovės bei trečiojo asmens - Ligoninės poziciją nebenuomoti ginčo Patalpų ieškovei, o jas naudoti Ligoninės reikmėms, įpareigojus atnaujinti Nuomos sutartį būtų pažeistos diskrecijos ribos bei sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti (CK 1.2. straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021). Teismas ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovės nurodomas Patalpų poreikis yra nepagrįstas ir neįrodytas ar deklaratyvus, vertino kaip nereikšmingus, akcentuodamas, kad atsakovė, kaip turto valdytoja, turi teisę pati priimti sprendimą dėl Patalpų nuomos. Taip pat teismas pažymėjo, jog tiek Nuomos sutarties 14. punkte, tiek VSTVNDĮ (2014-03-25 įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 15 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2001-12-14 nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. įsigaliojusio 47 punkto redakcijoje nustatyta, kad valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Teismas nurodė, kad tiek šalių sudarytos Nuomos sutarties 14. punktas, tiek minėti teisės aktai numato tik galimybę, o ne pareigą nuomotojui (atsakovei), nuomininkui (ieškovei) tvarkingai vykdžius sutartyje prisiimtas pareigas, atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisės primesti atsakovei savo valios ir įpareigoti atnaujinti šalių sudarytą Nuomos sutartį.

13. Spręsdamas dėl ieškovės teisėtų lūkesčių, teismas sutiko su ieškove, jog 2020 m. kovo mėnesį iniciatyva atnaujinti nuomos sutartį kilo būtent iš atsakovės, tačiau nurodė, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog susitarimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo tarp šalių buvo pasiektas. Įvertinęs byloje pateiktą šalių elektroninį susirašinėjimą, raštus, pridėtus Nuomos sutarties atnaujinimo projektus, teismas sprendė, kad ieškovė su pateiktu atsakovės pasiūlymu nesutiko, tarp šalių vykdo derybos dėl Nuomos sutarties kainos bei termino, tačiau susitarimas dėl Nuomos sutarties kainos nebuvo pasiektas, todėl šalių nuomos sutartis pasibaigė 2021 m. gegužės 31 d. Teismas atkreipė dėmęsį, kad faktinė aplinkybė, jog atsakovė pateikia sąskaitas faktūras už nuomą bei komunalinius mokesčius, o ieškovė šiuos mokėjimus vykdo, iš esmės situacijos dėl nuomos sutarties pabaigos nekeičia, kadangi nuomos sutarties termino pabaiga savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko (ieškovės) prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui (atsakovei). Nuomininkui (ieškovei) nevykdant nurodytos teisinės pareigos ir vėluojant grąžinti išsinuomotą daiktą, jam tenka šios prievolės nesilaikymo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. pareiga mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, kaip nuomotojo (atsakovės) minimalius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

14. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje pripažinus, jog šalys susitarimo dėl nuomos sutarties atnaujinimo nepasiekė, nuomos sutartis baigėsi 2020 m. gegužės 31 d., taip pat, jog ginčo patalpos yra reikalingos valstybės funkcijoms vykdyti, nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Taip pat nurodė, kad ieškovė privalėjo įvertinti nuomojamų ginčo patalpų statusą bei tai, kad disponavimą juo reglamentuoja specialieji teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė, dar iki muomos sutarties termino pabaigos gavusi pranešimą dėl poreikio valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, t. y. ginčo patalpas, naudoti valstybės funkcijoms įgyvendinti, neturėjo pakankamo pagrindo tikėtis, kad pasibaigus jos su atsakove sudarytai nuomos sutarčiai ji bus atnaujinta pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį.

15. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma bei įvertinęs teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, teismas apibendrintai konstatavo, jog byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą, atsakovė neturi pareigos atnaujinti su ieškove 2020 m. gegužės 31 d. pasibaigusią nuomos sutartį, byloje neginčytinai nustatyta, kad patalpos yra reikalingos valstybės funkcijų sveiktos apsaugos srityje vykdymo užtikrinimui, todėl įpareigojus atsakovę sudaryti su ieškove susitarimą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo būtų pažeisti VSTVNDĮ 8 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai bei 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai taip pat sutarties laisvės principas, ir ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, t. y. įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 20 kalendorinių dienų, nurodytą terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2024-09-30; nuomos mokestis – 4.494,91 Eur per mėnesį; netenkinus pirmojo reikalavimo: įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 20 kalendorinių dienų, nurodytą terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – vieneri metai nuo susitarimo pasirašymo dienos; nuomos mokestis – 4.494,91 Eur per mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismo išvada,kad ginčo patalpos yra reikalingos projektui įgyvendinti prieštarauja bylos duomenims. Bylos proceso eigoje tiek atsakovė, tiek ligoninė pakeitė savo pozicijas ir pripažino, kad šiai dienai Projekto įgyvendinimui lėšų nėra ir Patalpos šiai dienai nebėra reikalingos Projekto įgyvendinimui, kad šiai dienai netgi nėra aišku, kada ir ar iš viso kada bus gautas finansavimas Projekto įgyvendinimui. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad toks poreikis 2020 m. I-II ketvirtyje buvo atsiradęs, tačiau 2021 m. I ketvirtyje galiausiai iš esmės išnyko. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad šiai dienai nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Patalpos yra reikalingos ir, kad, jas atlaisvinus Ieškovei, bus naudojamos konkrečiai Projekto įgyvendinimui (Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus plėtrai).

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patalpos negali būti toliau nuomojamos ieškovei dar ir todėl, kad yra reikalingos Ligoninei ir medicininių priemonių sandėliavimui jose, taip pat be pagrindo nurodė, kad neturi diskrecijos teisės spręsti dėl valstybės turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kito būdo, o sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas.

1.3. Teismas šiuo atveju nevertino atsakovės sprendimo panaudoti patalpas sandėliavimui teisėtumo ir tokiu būdu sudarė pagrindą VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintų principų pažeidimui. Teismai, kuriems yra pavesta teisingumo vykdymo funkcija, turi diskrecijos teisę patikrinti ir įvertinti, ar valstybės turto valdytojo priimti sprendimai, susiję su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, yra teisėti – inter alia, ar šie sprendimai atitinka VSTVNDĮ 9 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintus principus. Ieškovė dabar už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį moka 333,41 Eur nuomos mokesčio, taip pat apmoka su patalpų priežiūra ir išlaikymu susijusias išlaidas, ieškovė yra pasiruošusi už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį mokėti net 4 494,91 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat toliau apmokėti visas su patalpų išlaikymu ir priežiūra susijusias išlaidas. Jeigu ieškovė būtų iškeldinta iš patalpų, ir patalpos (92,63 kv. m.) būtų panaudojamos ligoninės medicininių priemonių sandėliavimui, galimai ligoninė galėtų nuomotis mažiau patalpų ploto. Atsakovės sprendimas daugiau nebenuomoti patalpų ieškovei neatitinka VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintų principų.

1.4. Teismo išvada, kad ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl esminės nuomos sutarties sąlygos – nuomos mokesčio už patalpas dydžio, todėl susitarimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo tarp šalių nebuvo pasiektas ir nuomos sutartis pasibaigė 2020-05-31, prieštarauja byloje esantiems duomenims, kurie patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl nuolaidos karantino laikotarpiu ir du mėnesius po jo taikymo, o ne apskritai dėl nuomos mokesčio dydžio. Priešingai nei sprendime sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys kuo aiškiausiai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nuomos sutarties atnaujinimo ir nuomos kainos (t. y. 4.494,91 Eur per mėnesį). Šalių pozicija išsiskyrė tik dėl nuolaidos karantino laikotarpiu ir du mėnesius po jo taikymo.

1.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie poreikį ginčo patalpas naudoti valstybės funkcijoms ieškovė sužinojo dar iki pasibaigiant nuomos sutarties terminui (t. y. iki 2020-05-31), prieštarauja bylos duomenims. Atsakovė poreikį naudoti patalpas valstybės reikmėms ieškovei pirmą kartą deklaravo gerokai po nuomos sutarties termino pabaigos, t. y. tik 2020-07-01 Raštu, kuriame nurodė tai, kad: „šiuo raštu apgailestaudama praneša, kad Sutarties atnaujinimo derinimo procese paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuomojamo turto poreikio valstybinėms funkcijoms vykdyti, Sutartis negali būti atnaujinta.“.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad su apeliaciniu skundu ir jo reikalavimais nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. LR SAM nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kuriais apeliantė bando pagrįsti LR SAM pozicijos ir veiksmų nenuoseklumą bei prieštaringumą nuomos sutarties atnaujinimo procese bei nuomos sutarčiai pasibaigus. LR SAM pozicija ir veiksmų eiga atitiko teisės aktų reikalavimus, LR SAM ieškovės atžvilgiu veikė kaip sąžininga sutarties šalis, bendradarbiaujanti sutarties atnaujinimo procese tiek, kiek pagal teisės aktais LR SAM suteiktą kompetenciją turi diskreciją priimti sprendimus valstybės turto valdymo klausimais.

2.2. Nei iki karantino paskelbimo 2020-03-14, nei paskelbus jį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo žinoma, kokios apimties sveikatos priežiūros įstaigų, jų personalo ir infrastruktūros, įsitraukimo ir pajėgumų pareikalaus kova su šios pavojingos ir užkrečiamos ligos protrūkiu, siekiant tinkamai ir laiku suteikti pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos pacientams. Sutarties šalims iki Nuomos sutarties termino pabaigos nepasiekus sutarimo dėl Sutarties atnaujinimo sąlygų ir tuo pačiu metu paaiškėjus Ligoninės 2020-05-20 rašte Nr. S-2179 (1.13) „Dėl Valstybės nuomos sutarties nutraukimo” išdėstytoms aplinkybėms, nuomos sutarties terminas baigėsi Nuomos Sutartyje numatytu laiku, t. y. 2020-05-31.

2.3. Visi LR SAM veiksmai, pradedant pasiūlymo dėl Sutarties atnaujinimo pateikimu, vertintini kaip būtini ir privalomi LR SAM kaip valstybės ilgalaikio turto valdytojai, tačiau, paaiškėjus aplinkybėms, kad Patalpos reikalingos valstybinėms funkcijoms vykdyti (Ligoninės reikmėms), LR SAM nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB „Apotheca vaistinė“ reikalavimų, o vėliau ir ieškinio reikalavimų tenkinimas, pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių nebuvo atnaujinta, nepagrįstai apribotų valstybei priklausančio ilgalaikio turto naudojimą valstybės reikmėms, akivaizdžiai pablogintų ligoninės, o kartu ir dalies Lietuvos pacientų situaciją, nes, visų pirma, būtų reikšmingai sustabdyti ar net nutraukti remonto darbų projekto įgyvendinimo procesai ir, antra, kol šie procesai bus įgyvendinti, išliktų apribotos ligoninės teisės patalpas pilnai ir tinkamai naudoti tiesiogiai pavestoms valstybinėms funkcijoms vykdyti (Ligoninei ir Šiaulių regionui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms sandėliuoti).

2.4. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys, be kita ko, ir šio turto nuomos terminus, teisę pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį papildomam terminui, laikytina, jog valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja LR SAM pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartis, kai nekilnojamąjį turtą LR SAM dėl objektyvių priežasčių nusprendžia naudoti kitu būdu ir kitam tikslui, t. y. toliau patalpų nenuomoti. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).

2.5. Nuomos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“, gali būti atnaujinta tik tais atvejais, kai išnuomotas (nuomojamas) turtas yra nenaudojamas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Sutarties atnaujinimo derinimo procese paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuomojamo turto poreikio valstybinėms funkcijoms vykdyti, o konkrečiai trečiojo asmens, ligoninės funkcijoms vykdyti, nuomos sutartis su ieškove negalėjo būti atnaujinta. Ministerija, kaip turto valdytojas, neketina toliau nuomoti ginčo patalpų, o planuoja jas pritaikyti ligoninės vykdomai veiklai.

2.6. Galutinis susitarimas iki nuomos sutarties termino pabaigos, iki 2020-05-31, ne tik kad nebuvo pasiektas, bet ieškovė ir po nuomos sutarties termino pabaigos kėlė savo sąlygas dėl galimo sutarties atnaujinimo susitarimo pasirašymo.

2.7. Ministerija laiko neturinčiomis reikšmės ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ieškovė visą nuomos laikotarpį nepriekaištingai vykdė nuomos sutartį (laiku mokėjo nuomos mokestį, prižiūrėjo išsinuomotas patalpas ir kt.), kad mokestį mokėjo ir tebemoka iki šiol. Tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog nuomos sutartis su UAB „Apotheca vaistinė“ privalo būti tęsiama (atnaujinama) net ir tuo atveju, jeigu ministerija, gavusi ligoninės prašymą, nusprendžia patalpų daugiau nebenuomoti. Ministerijos nuomone, nuomos sutartis negali būti tęsiama (atnaujinama) prieš kitos Sutarties šalies, t.y. Ministerijos, atstovaujančios valsybės ir viešajį interesus, valią, todėl ieškovės reikalavimai teismui įpareigoti atsakovę per 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta nuomos sutartis dėl patalpų vieneriems metams ar iki 2024-09-30, vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

2.8. Apelianto procesiniuose dokumentuose naudojami deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie „neįformintą susitarimą“, neatitinka ieškovės veiksmų. Susitarime dėl nuomos sutarties atnaujinimo, kuris, kaip teigia ieškovė, buvo pasiektas, bet nebuvo įformintas, buvo numatyta nuomos sutarties terminą pratęsti metams, t. y. iki 2021-06-01, tačiau, nepaisant to, ieškovė patalpų Ministerijai negrąžino ir Patalpomis savavališkai naudojasi iki šiol.

Atsiliepimas

3. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad ginčo patalpos yra reikalingos ligoninei, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ne tik įgyvendinant infekcinio skyriaus kapitalinio remonto projektą, bet ir sandėliuojant medicinines priemones. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslugų teikimą turi prioritetą prieš ieškovės siekį užsitikrinti teisę vykdyti vaistinės veiklą ginčo patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Byloje ginčas kilo dėl valstybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties atnaujinimo, šio turto buvusio nuomininko interesų gynimo.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

6. Byloje nustatyta, kad 61,24 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos (nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame plane pastatas, kuriame yra patalpos, yra pažymėtas indeksu 1D4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpų indeksai: I-260 (28,21 kv. m.), I-261 (0,72 kv. m.), I-262 (32,31 kv. m.) ir 31,39 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos (nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame plane pastatas, kuriame yra patalpos, yra pažymėtas indeksu 1D4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpų indeksai:R-66 (4,64 kv. m.), R-67 (18,26 kv. m.), 6R-68 (4,10 kv. m.), R-69 (4,39 kv. m.), bendras patalpų plotas – 92,63 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

7. 2010 m. gegužės 27 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos patalpos buvo išnuomotos ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“. Tarp ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ir atsakovės LR SAM 2015-01-19 sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2010 m. gegužės 27 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo“, kuriuo susitarta pratęsti nuomos sutarties terminą iki 2020-05-31.

8. LR SAM 2020-03-13 raštu Nr. (6.47-13) 10-1737 „Dėl nuomos sutarties pratęsimo“ pasiūlė ieškovei atnaujinti nuomos sutarties terminą iki 2024-09-30, už naudojimąsi ginčo patalpomis pasiūlė ieškovei nustatyti sutartyje 9263,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą nuomos mokestį. LR SAM 2020-07-01 raštu Nr. (6.47-13E)10-5016 atsakovei pranešė, jog sutarties atnaujinimo derinimo procese paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuomojamo turto poreikio valstybinėms funkcijoms vykdyti, sutartis negali būti atnaujinta. LR SAM pateikė ieškovei 2020-09-25 raštą Nr. (6.47E-13)10-6872, kuriame pakartotinai nurodė, kad patalpos nebus nuomojamos, nes yra reikalingos ligoninės reikmėms, todėl ieškovė privalo jas atlaisvinti ir grąžinti atsakovei iki 2020-10-31. Patalpos iki 2020-10-31 nebuvo atlaisvintos.

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021 ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ pareiškė ieškinį LR SAM, prašydama įpareigoti atsakovę LR SAM sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais). Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė ir nurodo, kad teismas, pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai sprendimu pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinį susitarimą dėl nuomos sutarties atnaujinimo.

10. CK 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos.

11. Kaip jau minėta, LR SAM 2020-03-13 raštu Nr. (6.47-13) 10-1737 „Dėl nuomos sutarties pratęsimo“ pasiūlė ieškovei atnaujinti nuomos sutarties terminą iki 2024-09-30, už naudojimąsi ginčo patalpomis pasiūlė ieškovei nustatyti sutartyje 9263,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą nuomos mokestį. Ieškovė 2020-03-19 pranešimu Nr. SR-13 „Dėl nuomos sutarties pratęsimo“ sutiko su pasiūlymu atnaujinti nuomos sutartį iki 2024-09-30 ir pasiūlė už tolesnį naudojimąsi patalpomis mokėti 4 494,91 Eur dydžio nuomos mokestį. Po LR SAM ir ieškovės apsikeitimo pozicijomis, išreikštomis oficialiais raštais, tiek ministerijos, tiek ieškovės darbuotojai elektroniniais laiškais apsikeitė pasiūlymu ir nuomonėmis dėl galimybės susitarti pratęsti nuomos sutartį. Iš rašytinių duomenų matyti, kad ieškovė su 2020-05-29 gautu nuomos sutarties atnaujinimo projektu nesutiko, projekto punktą dėl nuompinigių dydžio pakoregavo, įtraukdama naują sąlygą: „Nuomininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos 3 p., karantino laikotarpiu ir du mėnesius po karantino atšaukimo už turto nuomą įsipareigoja mokėti nuomotojui nuompinigius – 898,98 Eur per mėnesį.“ LR SAM darbuotoja 2020-05-29 informavo ieškovę, jog atsakovė su tokiais pataisymais taip pat nesutinka, informavo ieškovę, kad ieškovės pateiktas prašymas mažinti nuomos mokestį nėra išnagrinėtas ir sprendimas taikyti/netaikyti 80 procentų dydžio nuolaidą nėra priimtas, pasiūlė ieškovei sutikti su atsakovės pateiktu projektu.

12. Nuompinigių už valstybės turto nuomą skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos finansų ministerija). Ministerija, siekdama tinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 453 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1464 ,,Dėl darbo grupės, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimui Nr. 453 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ pakeitimo“ įgyvendinti, sudarymo“ sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta vertinti visų nuomininkų prašymus ir dokumentus dėl Ministerijos sudarytose valstybės turto nuomos sutartyse nurodytų valstybės turto nuomininkų mokėtinų nuompinigių dydžių mažinimo, atsižvelgiant į karantino metu taikytus ribojimus ūkio subjektų veiklai. Tik atitikusiems Nutarime griežtai nustatytus kriterijus ūkio subjektams galėjo būti pritaikoma ši lengvata. Pažymėtina, kad LR SAM nesuteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl subjektams išnuomoto turto nuomos mokesčio mažinimo, o nagrinėjamu atveju ieškovė šios lengvatos taikymą kėlė kaip būtiną sąlygą nuomos sutarties atnaujinimui.

13. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties terminas baigėsi nuomos sutartyje numatytu laiku, t. y. 2020-05-31, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teimo išvada, kad šalys iki sudarytos nuomos sutarties termino pabaigos dėl visų nuomos sutarties atnaujinimo esminių sąlygų nesusitarė, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad byloje yra duomenys apie suderintą ieškovės ir atsakovės valią dėl nuomos sutarties atnaujinimo ir kad yra aiškus pagrindas įforminti ieškovės ir atsakovės susitarimą atnaujinti nuomos sutartį, pripažįstami nepagrįstais.

14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdanti atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nutarė pasibaigus ginčo patalpų nuomos sutarties terminui minėtų patalpų toliau nenuomoti. Apie tai ieškovė buvo informuota 2020-07-01 raštu Nr. (6.47-13E)10-5016, kuriame miniterija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“, gali būti atnaujinta tik tais atvejais, kai išnuomotas (nuomojamas) turtas yra nenaudojamas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, praneša, kad Sutarties atnaujinimo derinimo procese paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuomojamo turto poreikio valstybinėms funkcijoms vykdyti, sutartis negali būtiatnaujinta.

15. Pirmosos instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2020-05-19, t. y. dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, paaiškėjo, jog ginčo patalpos yra reikalingos Ligoninės reikmėms. Šią aplinkybę įrodo 2020-05-19 priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1201 ,,Dėl investicinių lėšų, skirtų Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinio remonto Šiauliuose, V. 1201, Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinio remonto investicijų projekto įgyvendinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus kapitalinio remonto darbų įgyvendinimui, 2020-05-22 Ligoninės raštas Nr. S-2179(1.13) atsakovei „Dėl valstybės turto nuomos sutarties nutraukimo”. Ieškovė 2020-05-22 buvo informuota, kad Patalpos reikalingos Skyriaus pritaikymui šiuolaikiniams infekcijų kontrolės reikalavimams, susijusiems su pavojingų infekcinių ligų, įskaitant (bet neapsiribojant) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų epidemijų/pandemijų valdymu, atsakovė po priimto Įsakymo savo raštuose ne kartą nurodė, kad Patalpos nebus nuomojamos, nes yra reikalingos Ligoninės reikmėms.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos atnaujinti su ieškove 2020 m. gegužės 31 d. pasibaigusią nuomos sutartį, nes ginčo patalpos yra reikalingos valstybės funkcijų sveiktos apsaugos srityje vykdymo užtikrinimui, todėl įpareigojus atsakovę sudaryti su ieškove susitarimą dėl nuomos sutarties atnaujinimo būtų pažeisti VSTVNDĮ 8 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai bei 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, taip pat sutarties laisvės principas.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės sudarytai nuomos sutarčiai ir nuomotojai neketinant toliau nuomoti ginčo patalpų, neliko nuomos objekto. Esant išreikštai nuomotojo valiai daikto nenuomoti, nuomininko siekis atnaujinti nuomos santykius nesudaro pagrindo nuomos sutarties terminui atnaujinti.

18. Teisiškai reikšmingais ir pagrįstais nepripažintini taip pat apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad šiuo metu nėra jokio aiškaus poreikio naudoti patalpas valstybės reikmėms, kad Ligoninė šiuo metu turi kur sandėliuoti medicinines apsaugos priemones.

19. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1, 4 punktai). Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės bei Ligoninės poziciją nebenuomoti ginčo patalpų nei ieškovei, nei jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o jas naudoti Šiaulių Respublikinės ligoninės reikmėms. Nors bylos nagrinėjimo metu dėl finansavimo šaltinio pasikeitimo koregavosi Šiaulių Respublikinės ligoninės poreikiai dėl tikslinės patalpų naudojimo paskirties, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad LR SAM ketinimai šio turto poreikio ligoninės reikmėms atžvilgiu būtų pasikeitę. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Ligoninės siekis naudoti patalpas savo tiesioginėms funkcijoms išlieka ir kad patalpų neketinama naudoti niekam kitam, kaip Ligoninės funkcijų vykdymui.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomotojo valia dėl objekto nuomos santykių yra aiškiai išreikšta, todėl nėra pagrindo nustatinėti ir vertinti, kokia ginčo patalpų paskirtis bus ateityje.

20. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020), dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Nagrinėjamojoje byloje pripažinus, kad ieškovė neįrodė atsakovę pažeidus įstatyme įtvirtintą buvusios patalpų nuomininkės pirmenybės teisę toliau nuomotis patikėjimo teise valdomas negyvenamąsias patalpas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinį susitarimą dėl nuomos sutarties atnaujinimo atmetė. Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai ir remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

22. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusios prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo atsakovei ir trečiajam asmeniui nespręstina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė