- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-123-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05906-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti draudimą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai perleisti tretiesiems asmenims 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų indeksai: (duomenys neskelbtini) (28,21 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (0,72 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (32,31 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,64 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (18,26 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,10 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,39 kv. m.)), valdymo ir naudojimo teises (įskaitant uždrausti procedūrų, kurių tikslas sudaryti sąlygas nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims, vykdymą) bei trukdyti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ naudoti nurodytas patalpas vaistinės veiklai vykdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad išnuomotos patalpos reikalingos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės įstatuose numatytai veiklai vykdyti, nes yra numatyta VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus ploto plėtra ir papildomų stacionarių lovų, aprūpintų deguonimi, įrengimas. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų nukreiptas į visuomenei ypatingai svarbius interesus, t. y. susijęs su COVID-19 (koronoviruso infekcijos) valdymu VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, plečiant VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių ir tuo pačiu užtikrinant COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) susirgusių asmenų teisę tinkamai ir laiku gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
3. Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į 2020 metais kilusią infekcinės COVID-19 ligos sukeltą pandemiją, siekdamas užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamą teikimą Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojams, 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais parengė Ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinio remonto investicijų projektą (toliau – Projektas), kuriuo suplanavo išplėsti esamo Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus, įsikūrusio (duomenys neskelbtini), pastato I aukšto dalyje, naudojamą plotą, atliekant patalpų kapitalinį remontą ir jo veiklai pritaikyti viso I aukšto patalpas, skyriaus pajėgumus išplečiant iki 30 stacionarinių lovų (tuo metu Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje buvo 18 stacionarinių lovų). Pažymėjo, jog Šiauliuose veikia apie 100 vaistinių, todėl visuomenės teisė įsigyti vaistus ir medicinos paskirties prekių nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tikrai nebus apribota, todėl viešasis interesas nagrinėjamu atveju turi prioritetą prieš ieškovės (privataus juridinio asmens) siekį bet kokiomis priemonėmis užsitikrinti teisę vykdyti vaistinės veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir gauti pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi netekino ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, pateiktus įrodymus, t. y. trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), investicijų projekto įgyvendinimo sutartį, atsakovės pateiktą Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog ieškovės argumentai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų poreikį patalpas naudoti ligoninės reikmėms, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio dalyke nurodytų patalpų reikalingumas ligoninės veiklai yra nukreiptas į visuomenei šiuo laikotarpiu svarbius interesus, kai visame pasaulyje yra išplitęs COVID–19 virusas, o Lietuvoje yra paskelbtas visuotinis karantinas bei stebimos užsikrėtimo virusu plitimo tendencijos, kas suponuoja išvadą, jog patalpų pritaikymas ligoninės reikmėms, plečiant infekcijoms gydyti skirtų lovų infrastruktūrą, šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis. Teismas sprendė, jog nors ieškovė tikėtinai pagrindė savo patikslinto ieškinio reikalavimą, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus prioritetiškai gintinas vertybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas bei pažeistų viešąjį interesą, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viršytų jų teikiamą naudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylos atveju nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip prima facie nepagrįstą. Ieškovė, įrodinėdama ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodžiusi, kad ieškovės ieškinio tikslas yra paprastas ir aiškus – sutartinių nuomos teisinių santykių išsaugojimas patalpų nuomos sutarties atnaujinimo pagrindu. Ieškovė iki šiol patalpose vykdo vaistinės veiklą bei per visą nuomos sutarties terminą nėra atlikusi jokių nuomos sutarties pažeidimų. Ieškovė, turėdama teisę į patalpų nuomos sutarties atnaujinimą, nuosekliai siekia realaus šios teisės įgyvendinimo, tačiau atsakovė, nepaisydama pareigos atnaujinti nuomos sutartį, nepagrįstai nuomos sutarties neatnaujina (nepasirašo susitarimo). Byloje yra aiškūs duomenys, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovė nebegalės patalpų naudoti vaistinės veiklose jose vykdymui ir patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisės bus perduotos tretiesiems asmenims (ligoninei).
6.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, vykstant bylos procesui, galėtų ir toliau be jokių ribojimų įgyvendinti ketinimus ginčo patalpas perleisti tretiesiems asmenims. Atsiradę nauji juridiniai faktai, susiję su patalpų valdymo ir naudojimosi teisių suteikimu tretiesiems asmenims, itin komplikuotų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir pats teismo sprendimas byloje iš esmės nesukeltų realaus efekto. Bet kokių naujų sutarčių dėl patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisių suteikimo sudarymas ar administracinių aktų tuo pačiu klausimu priėmimas reikštų, kad byloje priimtu teismo sprendimu teisingumas būtų įvykdytas vien tik formaliai, o realus teisingumo įgyvendinimas taptų tik regimybe.
6.3. Teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad nėra grėsmės būsimo byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui, itin grubiai nukrypo nuo suformuotos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos taikymo ir aiškinimo praktikos.
6.4. Tas klausimas, ar patalpos iš tiesų (objektyviai) yra reikalingos ligoninės reikmėms, sudaro vieną iš byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir atitinkamai bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tik procesinį laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, neturėtų iš anksto (dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės) nustatinėti faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką (šiuo atveju – aplinkybių, kurios sudaro oponentų atsikirtimų pagrindą). Ieškovės vertinimu, šitaip padaręs, pirmosios instancijos teismas itin grubiai pažeidė proceso teisės normas.
6.5. Įsakymas ir Sutartis savaime nepatvirtina, kad patalpos iš tiesų yra reikalingos ligoninės reikmėms.
6.6. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad COVID-19 lovų užtikrinimas yra viešasis interesas, ir be jokio objektyvaus pagrindo byloje pripažindamas, kad patalpos būtent tam yra reikalingos, visiškai neatsižvelgė, kad vaistinių veiklos užtikrinimas (t. y. vaistų ir vaistinių prekių prieinamumas), jos tęstinumas taip pat yra viešasis interesas. Tai, kad vaistinės veiklos užtikrinimas yra viešasis interesas netgi yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018 yra pasisakyta, jog vaistinės veiklos vykdymas pasižymi viešuoju interesu ir yra socialiai vertingas.
6.7. Patalpos yra ligoninėje – nutraukus vaistinės veiklą patalpose, asmenys, besilankantys ligoninėje, nebeturės galimybės ligoninėje įsigyti vaistų ir vaistinių prekių, kas, ieškovės vertinimu, šiuo atveju būtent ir suponuoja, kad tai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, o ne jų taikymas šiuo atveju itin grubiai pažeidžia viešąjį interesą, t. y. skundžiama nutartis iš esmės užkerta kelią ligoninės pacientams, pacientus lankantiems giminaičiams / draugams ir kitiems asmenims įsigyti jiems reikalingų vaistų ir vaistinių prekių.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ligoninė 2020-05-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės nuomos sutarties nutraukimo“ (ministerijos atsiliepimo Priedas Nr. 5) kreipėsi į ministeriją dėl Nuomos sutarties nutraukimo konkrečiai apibrėždama, kokios ligoninės pastate esančios patalpos ir kokiu tikslu bus remontuojamos ir skirtos infekcinėms ligoms gydyti. Ligoninė savo rašte nurodė, kad remonto metu be planuojamo esamų patalpų remonto, planuojama išplėsti skyrių apie 410 m², įrengiant 17 papildomų stacionarinių lovų, aprūpintų deguonimi, tokiu būdu pritaikant patalpas šiuolaikiniams infekcijų kontrolės reikalavimams, susijusiems su pavojingų infekcinių ligų sukeltų epidemijų/pandemijų valdymu, o patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose numatyta plėsti Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių, yra 92,63 m² Patalpos, kurios yra išnuomotos UAB „Apotheca vaistinė“, todėl Ligoninė pateikė kartu prašymą ministerijai nutraukti Nuomos sutartį su UAB „Apotheca vaistinė“. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo teiginiai, kad „nėra konkrečiai nurodyta, kad būtent ginčo patalpos yra reikalingos Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus plėtrai“ neatitinka tikrovės.
7.2. Atskirojo skundo reikalavimų tenkinimas akivaizdžiai pablogintų ligoninės, o kartu ir dalies Lietuvos pacientų situaciją, nes būtų reikšmingai sustabdyti ar net nutraukti remonto darbų projekto įgyvendinimo procesai, neįsisavintos tam Įsakymu paskirtos valstybės lėšos. Pažymėtina, kad Ligoninė remonto darbų atlikimui skirtus valstybės biudžeto asignavimus turi įsisavinti iki 2020 metų pabaigos. Taip pat svarbu pažymėti, kad ligoninė įgyvendina skyriaus remonto darbų projektą, kurio objektas ir rezultatai glaudžiai susiję su socialiai itin pažeidžiama visuomenės dalimi - ligoniais, ir infekcinių ligų, tame tarpe ir COVID-19 ligos gydymo paslaugos turi būti teikiamos nuolat, o paslaugos, visų pirma, yra skirtos itin specifinių poreikių turinčių asmenų - ligonių, poreikių tenkinimui.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
8.2. Atsižvelgiant į bylos duomenis, nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Ligoninė yra didžiausia ir vienintelė III lygio ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga visame Šiaurės Lietuvos regione. Atsižvelgiant į tai, ligoninė privalo ne tik užtikrinti regiono gyventojams teikiamą būtinąją pagalbą dėl išeminio galvos smegenų insulto, miokardo infarkto, sunkių traumų atvejų, bet ir, kaip vienintelė III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga regione, turi užtikrinti planinę pagalbą chirurginio ir terapinio profilio pacientams. Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos dėl COVID-19 pandemijos, ligoninė susidūrė su tam tikrais iššūkiais, vienas iš kurių yra tai, kad dauguma Šiaulių regiono rajonų ligoninių negali užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymosi ir neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių tinkamam infekcijų valdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, ligoninė prisiėmė lyderystės funkciją bei atsakomybę gydant COVID-19 liga sergančius pacientus. Prisiėmus šią atsakomybę, ligoninė susidūrė su kitu dideliu iššūkiu, t. y. infekcijoms gydyti skirtų lovų infrastruktūra. Ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje yra tik 18 lovų. Atsižvelgdami į blogėjančią epidemiologinę situaciją dėl COVID-19 ligos Šiaulių regione, ligoninė privalėjo imtis tam tikrų struktūrinių pertvarkų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nurodė faktinį reikalavimo pagrindą sudarančius argumentus ir pateikė įrodymus, kurie, jos nuomone, reikalavimą pagrindžia, todėl, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, teismui nenustačius akivaizdaus ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, yra pakankama sąlyga preliminariam patikslinto ieškinio pagrįstumui CPK 144 straipsnio prasme konstatuoti.
14. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atsakovės nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė.
15. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
16. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus ieškinio vertinimo, turi įvertinti ir būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti draudimą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai perleisti tretiesiems asmenims 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų indeksai: (duomenys neskelbtini) (28,21 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (0,72 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (32,31 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,64 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (18,26 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,10 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4,39 kv. m.)), valdymo ir naudojimo teises (įskaitant uždrausti procedūrų, kurių tikslas sudaryti sąlygas nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims, vykdymą) bei trukdyti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ naudoti nurodytas patalpas vaistinės veiklai vykdyti.
18. Iš bylos matyti, kad ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010 m. gegužės 27 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovė, įrodinėdama ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodžiusi, kad ieškovės ieškinio tikslas yra sutartinių nuomos teisinių santykių išsaugojimas patalpų nuomos sutarties atnaujinimo pagrindu. Ieškovė pažymi, kad ji iki šiol patalpose vykdo vaistinės veiklą bei per visą nuomos sutarties terminą nėra atlikusi jokių nuomos sutarties pažeidimų; ieškovė, turėdama teisę į patalpų nuomos sutarties atnaujinimą, nuosekliai siekia realaus šios teisės įgyvendinimo, tačiau atsakovė, nepaisydama pareigos atnaujinti nuomos sutartį, nepagrįstai nuomos sutarties neatnaujina (nepasirašo susitarimo). Taip pat nurodo, jog byloje yra aiškūs duomenys, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovė nebegalės patalpų naudoti vaistinės veiklose jose vykdymui ir patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisės bus perduotos tretiesiems asmenims (ligoninei).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, pateiktus įrodymus, t. y. trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), investicijų projekto įgyvendinimo sutartį, atsakovės pateiktą Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog ieškovės argumentai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų poreikį patalpas naudoti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės reikmėms atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip nurodo pati ieškovė, tas klausimas, ar patalpos iš tiesų (objektyviai) yra reikalingos ligoninės reikmėms, sudaro vieną iš byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir atitinkamai bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Būtent dėl šių aplinkybių nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja byloje esančių dokumentų, apsiribojant fakto konstatavimu, jog turimi duomenys šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. tik sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo pagal ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudaro pagrindą teigti, jog patikslinto ieškinio dalyke nurodytų patalpų reikalingumas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės veiklai yra nukreiptas į visuomenei šiuo laikotarpiu svarbius interesus, kai visame pasaulyje yra išplitęs COVID–19 virusas, o Lietuvoje yra paskelbtas visuotinis karantinas bei stebimos užsikrėtimo virusu plitimo tendencijos, kas suponuoja išvadą, jog patalpų pritaikymas ligoninės reikmėms, plečiant infekcijoms gydyti skirtų lovų infrastruktūrą, šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, kadangi teismas pateiktų šalių įrodymų netyrė ir nevertino, apsiribojo tik išvada, jog šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje (kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas), iš pateiktų duomenų (kurie įvertinti bus tik bylą nagrinėjant iš esmės atliekant įrodymų turimą) negalima daryti išvados, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų poreikį patalpas naudoti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės reikmėms. Pažymėtina, kad visi ieškovės argumentai, susiję su bylos šalių dokumentų vertinimu, šioje bylos stadijoje nėra vertinami, nes tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės.
21. Iš ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad ieškovė iš esmės siekia įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta Nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninės prašymą leisti šias patalpas naudoti ligoninės reikmėms, t. y. ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus plėtrai, nuomoti nebegali. Esant tokioms aplinkybėms, bylos neišnagrinėjus iš esmės, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai ieškovės keliamų reikalavimų apimčiai apribotų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija teisę ir pareiga priimti ir įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus savalaikius sprendimus dėl Covid-19 situacijos valdymo, kai tam būtinas valstybės turtas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog vaistinių veiklos užtikrinimas (t. y. vaistų ir vaistinių prekių prieinamumas), jos tęstinumas taip pat yra viešasis interesas. Taip pat teismas įvertina faktą, jog ginčo patalpos yra ligoninėje, kad nutraukus vaistinės veiklą patalpose, asmenys, besilankantys ligoninėje, nebeturės galimybės ligoninėje įsigyti vaistų ir vaistinių prekių. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2020 m. gegužės mėnesį pradėjo įgyvendinti iš valstybės kapitalo investicijų programos lėšų finansuojamą investicijų projektą „Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus kapitalinis remontas (duomenys neskelbtini)“, jog šiuo projektu siekia pagerinti, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kurios yra susijusios su visuomenės ar jos dalies teisių ar teisėtų interesų tenkinimu, kad Projekto objektas ir jo rezultatai yra glaudžiai susiję su itin pažeidžiama visuomenės dalimi – pacientais.
23. Ieškovė argumentuoja, kad bet kokių naujų sutarčių dėl patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisių suteikimo sudarymas ar administracinių aktų tuo pačiu klausimu priėmimas reikštų, kad byloje priimtas teismo sprendimas, tuo atveju, jei jis būtų palankus ieškovei, būtų sunkiau įgyvendamas, galimai sąlygotų naujus teisminius ginčus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Viešasis interesas šiuo atveju neleidžia taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jos šioje bylos stadijoje, neįvertinus ir neištyrus visų aplinkybių, pažeistų viešąjį visuomenės interesą, susijusį su žmonių sveikata ir COVID-19 pandemijos suvaldymu, kas šio metu yra prioritetas ne tik Lietuvos mastu, bet ir pasauliniu. Ieškovė savo teises ieškinio patenkino atveju galėtų apginti, tuo tarpu žala, kuri kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai negalėtų būti atitaisyta.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.