- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eII-27-1132/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01369-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 7 d. 14.25 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 18 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo susitvarkęs visus dokumentus teisių atgavimui ir jas būtų atgavęs 2025 m. lapkričio 18 d., bet 2025 m. lapkričio 7 d. gavo iškvietimą, kad namie suveikė signalizacija ir turėjo skubiai grįžti namo. Teisės reikalingos darbui, kadangi dirba gamyboje pagal verslo liudijimą. Šiuo metu yra priverstas stabdyti veiklą, nes neturi galimybės vykti į objektus, taip pat veža dukrą į darželį ir būrelius. Su finansine nuobauda sutinka.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Institucija išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuris paremtas byloje surinkta medžiaga ir įrodymais. Pareiškėjui nuobauda ir poveikio priemonė individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nelaikytina per griežta, todėl nutarimas negali būti keičiamas skunde nurodytais argumentais. Skundžiamuoju atveju nėra jokių pagrindų, kurie leistų pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visos skunde nurodytos aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau pareiškėjo nuo nusižengimo nesulaikė. Kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Ir administracinio poveikio priemonės terminų sutrumpinimas ar neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad teisė vairuoti jam buvo atimta už vairavimą neblaiviam. Nuo birželio mėnesio, kada baigėsi teisės vairuoti atėmimo terminas, jis dokumentų nesitvarkė, tai pradėjo daryti rugsėjo mėnesį. Jis praėjo kursus, kalbėjo su psichologu, o paskui nesugebėdavo nuvažiuoti iki „Regitros“, kad susigrąžintų teisę vairuoti ir į „Regitrą“ nuvyko po 2025 m. lapkričio 7 d. Be to, jam vairavimo mokykloje paaiškino, kad jis turės dar metus važinėti su alkobloku, todėl jis paklausė, o jeigu palauktų iki gruodžio mėnesio, kuomet sueis vienerių metų senaties terminas ir jis iš naujo išsilaikys teises, ar jam reikės alkobloko, tai jam atsakė, kad nereikės. Tačiau pasirodo, kad jam vis tiek reikėtų alkobloko, nes jis taip buvo parašęs prašyme, todėl nesuprato situacijos, kaip jam reikėtų elgtis. Įvykio dieną jis vairavo transporto priemonę, nes jam paskambino tiek iš policijos, tiek iš gaisrinės ir pasakė, kad namuose suveikė signalizacija. Jis nieko negalvodamas pasiėmė ne savo automobilį ir nuvažiavo iki namų. Po to paaiškėjo, kad buvo dingusi elektra ir kelias valandas veikė signalizacija. Kadangi nauji kaimynai neturėjo jo telefono numerio, negalėjo paskambinti, todėl iškvietė pagalbą. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą bent pusei laiko, kad jis galėtų vykdyti darbines funkcijas ir pamažėtų kaštai, nes jis dar samdosi pervežimo kompaniją, kuri jo produkciją nugabena iki objektų, o finansinė padėtis šeimoje yra pablogėjusi. Kito darbo nenori ieškoti, nes yra daug investavęs į dabartinę veiklą ir turi įsipareigojimų klientams. Žmona turi automobilį, bet rugsėjo ar spalio mėnesį pateko į eismo įvykį ir nuo tada bijo vairuoti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam paskirta bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. birželio 13 d.) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2026 m. birželio 13 d.).
Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones yra sustabdyta ir jam paskirta bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 6 mėnesiams (nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. liepos 29 d.).
Skundžiamu nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 7 d. 14.25 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.
Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Nors pareiškėjas sutiko padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau iš esmės laikėsi pozicijos, kad automobilį vairavo tik dėl to, jog su juo susisiekė specialiosios tarnybos ir pranešė apie suveikusią namų signalizacija, tai yra dėl būtinojo reikalingumo.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).
Sutiktina, jog susiklosčiusi situacija galėjo turėti įtakos M. S. elgesiui, kilusiam išgąsčiui, siekiui pačiam išspręsti viską kuo greičiau, tačiau gyvenime tokių situacijų gali kilti ne kartą, o paskirtų administracinio poveikio priemonių asmenys privalo laikytis be išlygų ir ne tik tuomet, kai tai jiems yra patogu ar nesudėtinga savo elgesį derinti su įstatymo reikalavimais. Neabejotina, kad transporto priemonę pareiškėjas vairavo, nors neturėjo tam teisės, siekdamas kuo greičiau atvykti į namus, tačiau, priėmęs tokį sprendimą, pareiškėjas M. S. turėjo įvertinti, kokios gali kilti pasekmės, ir prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų. Juolab, pareiškėją apie veikiančią signalizaciją informavo specialiosios tarnybos, kurios buvo iškviestos pareiškėjo kaimynų, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju buvo kam pasirūpinti ir operatyviai išspręsti iškilusią problemą. Be to, transporto priemonės vairavimas nebuvo vienintelis įmanomas elgesio variantas, kadangi pareiškėjas M. S. galėjo išsikviesti pavėžėją, kuris būtų nuvežęs jį iki namų ar paprašyti transporto priemonės, kurią jis pasiėmė, savininko nuvežti jį į namus. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo kilusi būtinojo reikalingumo situacija, kadangi M. S. turėjo galimybę elgtis su įstatymu suderinamu būdu ir laikytis jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tačiau pasielgė priešingai.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas suvokė, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau veikdamas tyčia, sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį. Pareiškėjas nesiekė pasinaudoti kitomis alternatyvomis, iškėlė savo asmeninius tikslus aukščiau visuomenės moralės normų. Tai, jog namuose suveikė signalizacija, laikytina pareiškėjui svarbia aplinkybe, bet tai negali būti prilyginama būtinajam reikalingumui. Tuo labiau, kad kaimynai specialiosioms tarnyboms pranešė apie namuose kelias valandas kaukiančią signalizaciją, o ne apie konkretų pavojų.
Pareiškėjas teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinių funkcijų vykdymui bei dukros vežimui į ugdymo įstaigas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas M. S. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, bet tą darė pakartotinai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo M. S. jau buvo baustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad po to, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, šio draudimo nepaisė ir praėjus vos kelioms dienoms po specialiosios teisės sustabdymo, vėl vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo, kad padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, be to, praeityje taikytos nuobaudos jo neveikia, nepriklausomai nuo nagrinėjamų veiksmų atlikimo priežasties. Tai rodo M. S. lengvabūdišką ir nerūpestingą elgesį, nihilistinį požiūrį į įstatymus ir visuomenėje priimtas bendras gyvenimo taisykles. Taigi aptartos aplinkybės neleidžia M. S. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.
Skundžiamu nutarimu aplinkybė, kad M. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, buvo pripažinta lengvinančia jo atsakomybę ir ši aplinkybė buvo įvertinta individualizuojant skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors M. S. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas policijos pareigūnų, tikėtina tokiu būdu ir ateityje būtų vairavęs transporto priemones, neturėdamas teisės, nes tokią išvadą pagrindžia ir ankstesnis lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vykdo individualią veiklą, gamina medienos gaminius ir šiuo metu, esant reikalui, samdo pervežimo įmonę, kas sudaro pagrindą spręsti, kad jis ir toliau gali plėtoti savo veiklą. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad dėl specialiosios teisės atėmimo sumažėjo jo pajamos, negali vykdyti savo veiklos, tačiau kito darbo neieškojo, jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų susirasti kitą darbą, teismui nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui (pagal vieną iš nutarimų – 2025 m. birželio 13 d., o pagal kitą – 2025 m. liepos 29 d.), pareiškėjas į akcinę bendrovę „Regitra“ nuvyko tik po to, kai 2025 m. lapkričio 7 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant transporto priemonę, neturint tam teisės. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tik 2025 m. rugsėjo mėnesį pradėjo klausyti reikalingus kursus, o objektyvių priežasčių kodėl delsė vykti į akcinę bendrovę „Regitra“ nenurodė. Šios pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, jog specialiosios teisės atėmimas nesutrukdė pareiškėjui dirbti ir gauti pajamų. Tuo tarpu pareiškėjo teiginius, kad jis tikėjosi praėjus metams po nuobaudos paskyrimo perlaikyti vairavimo egzaminą ir tokiu būdu jam nebūtų reikėję įsirengti alkobloko, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Be to, pareiškėjas patvirtino sutikęs įsirengti alkobloką.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisė vairuoti yra reikalinga vežti dukrą į darželį ir būrelius. Visgi, aplinkybė, kad pareiškėjo dukra turi lankyti ugdymo įstaigas, nėra išskirtinė, suteikianti pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti, priešingai, ši aplinkybė yra gyvenimiškai įprasta. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų. Kita vertus, šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo taikymą, tačiau taip nesielgė. Be to, pareiškėjas dukrą į ugdymo įstaigas gali nuvežti naudojantis viešuoju transportu ir pavežėjų paslaugomis. Be to, pareiškėjo sutuoktinė taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir nebus tinkamai užtikrinti pareiškėjo šeimos narių interesai. Pareiškėjas M. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad M. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Pareiškėjas M. S. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas M. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo M. S. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti. M. S. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.