- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1702-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00201-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
- Atsakovas
- K. B.
- Ieškovas
- L. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-723-371/2020 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. ieškiniu prašė pripažinti Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės patvirtintą 2017-07-20 I. B. sudarytą testamentą, registro Nr. 743, negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ieškinys grįstas žemiau nurodytais argumentais:
1.1. Ieškovo tėvas I. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su ieškovo motina S. B. (mirė (duomenys neskelbtini)). I. B. ir S. B. susilaukė dviejų vaikų – ieškovo (L. B.) ir ieškovo brolio I. B, kuris gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo brolis I. B. turėjo dukrą K. B., gim. (duomenys neskelbtini).
1.2. Ieškovas su tėvu iki 1984 m. gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame bute. 1984 m. tėvas gavo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur vedė ir liko gyventi. Ieškovo tėvas 2012-10-10 atvažiavo į ieškovo gimtadienį ir pasiskundė, kad nejaučia dviejų pirštų. Tuo metu tėvą jau buvo ištikęs mikroinsultas. Apie 2013 m. sausio mėnesį tėvą ištiko išeminis insultas. Ieškovo tėvas buvo paguldytas į ligoninę, kurioje išbuvo dvi savaites, vėliau toje pačioje ligoninėje tėvui skirta reabilitacija. Insultas buvo stiprus, paveikta didelė galvos smegenų dalis.
1.3. Po insulto tėvas gyveno su sugyventine H. L. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvas taip pat keletą mėnesių gyveno pas seserį S. M. (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo blaivaus proto. 2013 m. tėvas notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko ieškovui. 2013 m. tėvas nebuvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Po dviejų, trejų metų tėvo sugyventinė H. L. paprašė paimti tėvą, nes norėjo pailsėti nuo tėvo priežiūros. Ieškovas paėmė tėvą pas save. Nuo to laiko tėvas santykių su sugyventine nebeturėjo, ji tik kartais skambindavo.
1.4. Ieškovas, pasiėmęs tėvą, persikraustė gyventi į tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyveno su tėvu, vėliau, grįžus ieškovo sugyventinei, gyveno trise. Tėvo sugyventinė su seserimis sudarė tokias sąlygas, kad ieškovas turėjo išsikraustyti iš tėvo buto, o seserys pažadėjo tėvą prižiūrėti. Tuo metu tėvo kairė ranka buvo nevaldoma, tėvui buvo sunku apsirengti. Laikui bėgant tėvo sveikata blogėjo. Iki ligos tėvas dirbo sargu, naudojosi kompiuteriu, spręsdavo „sudoku“. Po ligos dingo loginis mąstymas.
1.5. 2016 m. tėvas gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tėvas tapo neramus, agresyvus, dėl to pirmą kartą buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę. Grįžus į namus tėvas ir vėl tapo ramus. Ieškovo ir tėvo santykiai visuomet buvo geri. Iki mirties su tėvu nebendravo nuo to laiko, kai tėvo seserys ieškovą išvarė. Vieną kartą buvo atvykęs pažiūrėti kaip laikosi tėvas: bute netvarka, tėvas neprižiūrėtas. Tėvui globa ar rūpyba nenustatyta. Buvo nustatytas tik specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Ieškovas tėvą prižiūrėjo nuo 2016 m. vienerius metus. 2017 m. tėvą prižiūrėjo seserys, tuo metu ieškovas metus tėvo nematė. Ieškovas 2018 m. sužinojo, kad tėvas vėl pateko į ligoninę. Vėliau tėvas gydėsi psichiatrijos ligoninėje.
1.6. Atsakovė, tėvo anūkė, K. B. savo senelio I. B. priežiūroje nedalyvavo. Apie 2017 m. sudarytą testamentą, kuriuo tėvas paliko butą anūkei (atsakovei), ieškovas sužinojo po tėvo mirties. Ieškovas turėjo tėvo banko kortelių elektroninės bankininkystės duomenis, iš kurių matydavo, kad tėvo pinigai nuo kortelės buvo išgryninami (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė K. B. ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Atsakovė su seneliu nuolat palaikė ryšį. Seneliui gyvenant (duomenys neskelbtini) jį lankė dažniau, o jam persikrausčius į (duomenys neskelbtini) – rečiau. Senelis nenorėdavo, kad atsakovė susitiktų su ieškovu, tačiau to priežasties nežino. Senelio namuose būdavo tvarka, buvo pagamintas maistas. Kol senelis gyveno su L. B., viskas buvo gerai, tačiau grįžus L. B. sutuoktinei, maistą seneliui pradėjo gaminti senelio sesuo gyvenanti netoliese. Senelis pasikeitė. Kai senelis liko gyventi vienas, jo sveikata pagerėjo. Senelį lankė ligoninėje. Santykiai tarp atsakovės ir senelio buvo geri. Senelis atsakovei buvo užsiminęs, kad nori savo turtą palikti gerose rankose. Minėjo, kad testamentu butą paliks L. B., o pinigus – atsakovei. Vėliau sakė, kad nori pakeisti testamentą.
2.2. Atsakovė apie testamentą sužinojo po senelio mirties, per laidotuves, kai senelio I. B. sesuo J. B. atsakovei papasakojo apie testamentą. Senelio sesuo J. B. nurodė, kad testamentas yra pas seserį S. M.. Atsakovė testamentą nuvyko paimti po mėnesio.
2.3. Nuo 2016 m. iki 2017 m. atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). esančiose mergaičių namuose, nes su seserimi turėjo konfliktą, dėl ko išėjo iš namų. Atsakovės tėvai mirę. Nuo 2017-04-06 iki pilnametystės gyveno socialiniuose namuose (duomenys neskelbtini). Vėliau su sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau išsiskyrė. Dabar ieškovė gyvena su seserimi (duomenys neskelbtini) mikrorajone.
2.4. Senelis rūpinosi savo turto palikimu, sudarytu testamentu išreiškė savo valią. Testamentas sudarytas raštu, patvirtintas notaro, pasirašytas asmeniškai. Notarė įvykdė visus būtinus testamento sudarymui ir tvirtinimui reikalingus veiksmus: asmeniškai bendravo su testatoriumi, patikrino duomenis neveiksnių asmenų registre, išaiškino testatoriui testamento ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio turinį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad notarė, nesigilindama į testatoriaus būklę ir testamento sudarymo aplinkybes, patvirtino ginčijamą testamentą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-06-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės 2017-07-20 patvirtintą I. B. sudarytą testamentą, kurio registro Nr. 743, negaliojančiu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, taip pat priteisė iš atsakovės K. B. ieškovo L. B. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad iš I. B. 2017-07-20 pareiškimo matyti, kad jis pareiškė, jog naikina Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės 2013-12-05 patvirtintą jo sudarytą testamentą, kurio reg. Nr. 2808. Pagal testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės 2017-07-20, I. B. visą turtą paliko atsakovei K. B.. Atsakovė K. B. 2019-01-30 padavė Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ame notaro biure 2019-01-30 buvo užvesta paveldėjimo byla po I. B. mirties ((duomenys neskelbtini)). Paveldimo turto pagal testamentą įpėdinė mirusiojo vaikaitė – K. B.
3.2. Teismas konstatavo, kad ekspertizės metu buvo padaryta išvada, jog I. B. pasirašant 2017-07-20 pareiškimą dėl 2013-12-05 testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą konstatuojama įgyta silpnaprotystė – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija. Pagal savo psichikos būklę I. B. pasirašant 2017-07-20 pareiškimą dėl 2013-12-05 testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
3.3. Apylinkės teismas nustatė, kad I. B. psichikos būsena buvo įvertinta nuo 2013 m., kuomet I. B. nustatyti psichikos sutrikimai. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad I. B. psichikos būsena negerėjo, nes nuo 2016-10-28 iki 2016-11-18 (prieš sudarant 2017-07-20 testamentą) jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, kur nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po testamento sudarymo I. B. nuo 2017-08-10 iki pat mirties periodiškai buvo gydomas dėl psichikos sutrikimų, nustatytos tos pačios diagnozės. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių suabejoti visų byloje pateiktų medicininių dokumentų objektyvumu. Aptarti įrodymai paneigė tiek atsakovės, tiek liudytojų S. M., J. M., parodymus, kad I. B., sudarant testamentą, buvo normalios psichinės būklės.
3.4. Apylinkės teismas sprendė, jog I. B. pasirašant 2017-07-20 pareiškimą dėl 2013-12-05 testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) dėl kurios pagal ekspertizės išvadą pasirašant 2017-07-20 pareiškimą dėl 2013-12-05 testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei atsakovės naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Ekspertizės akto išvados paremtos paskutiniais prieš ir po testamento sudarymo padarytais medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę, tačiau nevertinti liudytojų parodymai. Byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, kuris tvirtino, kad testatorius gebėjo suprasti savo veiksmus, orientavosi aplinkoje ir laike, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio.
4.2. Teismas netinkamai vertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, t. y. jog ieškovo santykiai su testatoriumi buvo konfliktiški. Teismas nepasisakė dėl konflikto, kilusio tarp testatoriaus ir ieškovo, kuomet testatorius dėl ieškovo veiksmų prarado pinigines sumas, kurias ieškovas iš testatoriaus sąskaitos be jo sutikimo pervedė į savo sąskaitą.
4.3. Iš eksperto išvados turinio matyti, kad testatoriui po apsilankymo pas medikus pagerėdavo sveikata. Tai reiškia, jog jo psichinės sveikatos būklė kiekvienu atveju, gavus atitinkamą gydymą bei slaugą, neatitikdavo asmens, negalinčio suvokti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, apibūdinimo. Skirtingais laikotarpiais, pagerėjus testatoriaus sveikatos būklei, jis atlikdavo veiksmus neginčytinai atitinkančius jo valią, kas leidžia teigti, jog ir ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius atlikto valingus veiksmus, nukreiptus į jo siekį turtą palikti anūkei.
4.4. Testatorius, sudarydamas testamentą 2013-12-05, išreiškė valią, jog tuo metu dar nė 14 metų nesulaukusi atsakovė paveldėtų testatoriui priklausančias pinigines lėšas. Atsakovė, būdama našlaite, neturėjo gyvenamojo būsto, gyveno (duomenys neskelbtini). Testatorius 2013-12-05 testamentą nusprendė pakeisti iš karto po to, kai anūkė (atsakovė) sulaukė pilnametystės. Vėlesnis testatoriaus sudarytas ir ginčijamas testamento turinys labiau iliustruoja tikrosios testatoriaus valios tąsą. Tikroji testatoriaus valia buvo susijusi su jo, kaip senelio moraline pareiga pasirūpinti našlaite likusia anūke.
4.5. Teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, susijusi su ginčijamo testamento sudarymo aplinkybėmis, neapklausė ginčijamą testamentą patvirtinusios notarės Reginos Rasimavičienės. Ta pati notarė patvirtino ne tik ginčijamą testamentą, tačiau ir ankstesnį (2013-12-05) testamentą. Notarė turėjo galimybę objektyviai įvertinti testatoriaus sveikatos būklę bei nustatyti tikrąją jo valią. Nebuvo apklaustas ekspertas, kuris pateikė išvadą. Ekspertas tiek teismui, tiek ir bylos dalyviams turėjo paaiškinti, kokiu pagrindu pateikė kategorišką išvadą, jei objektyvių duomenų, medicininių dokumentų, galinčių neginčytinai patvirtinti, kad testatoriaus psichinės sveikatos būklė ginčijamo testamento sudarymo metu trukdė testatoriui sudaryti jo valią atitinkantį vienašalį sandorį, byloje nėra. Testatoriui nustatytos ligos nebuvo tokio laipsnio, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Specialusis nuolatinės priežiūros poreikis buvo nustatytas pagal vyraujantį neurologinį susirgimą, o diagnozuotas (duomenys neskelbtini) buvo lengvame pažinimo lygyje, kuris netrukdė testatoriui orientuotis kasdieniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje. Neaišku, kodėl ekspertas, teikdamas išvadą, nevertino, jog testatoriaus ligos eigai būdingi remisiniai laikotarpiai, kuomet susirgimų įtaką testatoriaus elgsenai buvo minimali. Apklausus išvadą pateikusį ekspertą turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės pomirtinės testatoriaus psichiatrinės ekspertizės.
Atsiliepimas
5. Ieškovas L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės K. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kuri reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Apeliantė, kritikuodama ekspertizės aktą, nepateikė įrodymų, kad ekspertizės aktas neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kuria būtų paneigtos padarytos išvados. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių suabejoti teismui pateiktų medicininių dokumentų objektyvumu, nes tuo metu I. B. buvo apžiūrėtas ir medicininiuose dokumentuose I. B. nurodytos būsenos ir nustatytos diagnozės yra aprašytos gydytojų. S. M., I. B. sesuo, paliudijo, jog būtent ji lydėjo testatorių pas notarą. Tai tik patvirtina išvadą, jog pats vienas I. B. savarankiškai negalėjo nuvykti iš Šalčininkų rajono į Vilniaus mieste esantį notarės Reginos Rasimavičienės notarų biurą.
5.2. Ieškovo ir testatoriaus santykius vadinti konfliktiškais nepagrįsta. Aptarta aplinkybė neįtakoja ginčo esmės. Atsakovė, kuriai atstovavo advokatas, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu prašymo, kad būtų apklausti ekspertas ir notarė, nereiškė. Teismas neprivalėjo apklausti eksperto ir notarės. Atsakovė negali kelti prašymų ar apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, jei tokių prašymų nereiškė pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės 2017-07-20 patvirtintas velionio I. B. sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas asmens, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Atsakovė K. B. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (el. b. t. 2, b. l. 1–6).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Visgi, CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostata numato ir bendrosios taisyklės išimtį – apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, jei yra CPK 322 straipsnyje nurodyta išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma (CPK 4 straipsnis), kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalis, teikdama prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, per se (liet. savaime) nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nors ir suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti apie aplinkybę rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nėra. Apeliacinio proceso tikslai gali būti pasiekti ir analizuojant rašytinę bylos dalį, taip pat žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis, velionis (testatorius) I. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 81–82), jis turėjo du vaikus: L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (ieškovas šioje byloje) ir I. B., kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 56). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo dukterį – atsakovę K. B. (el. b. t. 1, b. l. 55). Velionį I. B., ieškovą L. B.ir atsakovę K. B. sieja giminystės ryšiai (CK 3.130 – 3.135 straipsniai), o konkrečiau:
12.1. ieškovas L. B. yra velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus, o velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra ieškovo tėvas (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnio 1 dalis, 3.135 straipsnis);
12.2. velionis (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., yra velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus, o velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnio 1 dalis, 3.135 straipsnis);
12.3. velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra atsakovės K. B. tėvas, o atsakovė K. B. yra velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnio 1 dalis, 3.135 straipsnis);
12.4. ieškovas L. B. laikytinas K. B. dėde, o atsakovė K. B. laikytina ieškovo L. B. dukterėčia (brolio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra) (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.133 straipsnis).
13. Bylos duomenimis, velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.: i) 2013-12-05 sudarė oficialųjį testamentą (el. b. t. 1, b. l. 149–150); ii) 2017-07-20 pareiškimu panaikino 2013-12-05 testamentą (el. b. t. 1, b. l. 85); iii) 2017-07-20 sudarė naują testamentą (el. b. t. 1, b. l. 86).
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
14. Atsakovė K. B. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, taip pat apeliuoja į procesinius įrodinėjimo taisyklių pažeidimus, susijusius su 2017-07-20 testamento pripažinimu negaliojančiu dėl testatoriaus valios ydingumo testamento sudarymo momentu.
15. Vienas iš paveldėjimo būdų – paveldėjimas pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, CK 5.2 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims; ii) testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, nutarties 25 punktas).
16. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, jog testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, nutarties 26 punktą).
17. CK V knygoje „Paveldėjimo teisė“ įtvirtinti testamento, kaip CK aiškiai (lot. expressis verbis) apibrėžto vienašalio sandorio, negaliojimo pagrindai numatyti CK 5.16 straipsnyje. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas: i) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 5.16 straipsnio 2 dalies norma yra nukreipiamoji nuostata, kuri nukreipia į bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus CK I knygoje.
18. Bylos duomenimis, 2017-07-20 testamento sudarymo momentu velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nebuvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu tam tikroje srityje, arba nesant apriboto veiksnumo tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Visgi, galiojantis testamentas gali būti nuginčytas (CK 5.16 straipsnio 2 dalis ir 5.17 straipsnis). Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
19. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; ii) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, nutarties 22–23 punktai).
20. Pasisakant dėl 2017-07-20 testamento nuginčijimo (pripažinimo negaliojančiu dėl valios trūkumų) (ne)pagrįstumo, pastebėtina, jog apylinkės teismas, vertindamas fizinio asmens – velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., – valingumą retrospektyviai išreikalavo asmens medicininius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 126–127, 144–147), apklausė liudytojus bei išklausė šalių paaiškinimų (el. b. t. 1, b. l. 75–76, 129–131, 152–154, 179–181, 185–186), taip pat paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (el. b. t. 1, b. l. 155–156). Atlikus teismo pomirtinę psichiatrijos ekspertizę teisme 2020-05-04 gautas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, atliktas 2020-04-21 – 2020-04-28 (el. b. priedas, b. l. 17–24). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos išvados, jog: i) I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. sudarant 2017-07-20 testamentą konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini); ii) pagal savo psichikos būklę I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudarant 2017-07-20 testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.
21. Atsakovė K. B. teigia, kad ekspertizės akto išvados paremtos paskutiniais prieš ir po testamento sudarymo padarytais medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę, tačiau nevertinti liudytojų parodymai. Taip pat iš eksperto išvados turinio matyti, kad testatoriui po apsilankymo pas medikus pagerėdavo sveikata, kas reiškia, jog jo psichinės sveikatos būklė kiekvienu atveju, gavus atitinkamą gydymą bei slaugą, neatitikdavo asmens, negalinčio suvokti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, apibūdinimo.
22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas).
23. Vertindama aukščiau aptartus atsakovės K. B. argumentus teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, nutarties 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ekspertizės akte nurodyta, kad buvo vertinami velionio asmens medicininiai duomenys iš: i) VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (medicininiai įrašai (duomenys neskelbtini).); ii) VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (medicininiai duomenys nuo (duomenys neskelbtini)) VšĮ (duomenys neskelbtini) (medicininiai duomenys (duomenys neskelbtini)); iv) (duomenys neskelbtini) ligoninės (medicininiai duomenys (duomenys neskelbtini)); v) (duomenys neskelbtini) ligoninės (medicininiai duomenys nuo (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, medicininių velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. duomenų nuo 2013 m. iki velionio mirties (duomenys neskelbtini) m. pakanka tam, kad nustatyti velionio sveikatos būklės raidą. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, kurioje aprašomi ekspertizei pateikti velionio asmens medicininiai duomenys matyti, kad (ekspertizės akto 5–13 puslapiai) velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2013 m. pradžioje patyrė (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. velioniui I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., diagnozuojama (duomenys neskelbtini); 2015 m. diagnozuojama (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-11-09 nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš medicininių duomenų iš esmės velionio psichologinė būklė nuolat regresavo. Vien tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo išleidžiamas iš stacionarų su bendros būklės pagerėjimu, teismo vertinimu, negali būti priežastis ekspertizės aktą vertinti kaip nepatikimą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad velionis turėjo ir gretutinių ligų, kurių simptomatika galėjo gerėti ar prastėti, tačiau tokia aplinkybė neįtakojo bendros velionio psichologinės būklės. Ekspertizės akte nurodyta, kad velioniui I. B. po smegenų infarkto stebėti liekamieji reiškiniai. Dar (duomenys neskelbtini) aprašant velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., būklę nurodyta, kad velionio I. B. kontaktas mažai produktyvus, velionis į klausimus atsako ne pagal temą, atmintis nusilpusi tiek dabartiniams, tiek senesniems įvykiams, mąstymas aplinkybiškas, klampus, stebimas kognityvinis defektas, siekiantis demencijos lygį. Teisėjų kolegijos vertinimu, velionio I. B. psichologinė būklė tik blogėjo, o duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu būtų buvęs fiksuojamas ryškesnis pagerėjimas – nenustatyta.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės K. B. argumentais, jog apylinkės teismas nevertino liudytojų parodymų. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies, byloje buvo apklausti liudytojai S. M. (velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sesuo), J. B. (velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sesuo), H. L. (velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugyventinė), L. B. (velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sesuo). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad liudytojų parodymai paneigiami ekspertizės akte nurodytomis teismo psichiatro išvadomis. Viena vertus, sutiktina su atsakove, jog liudytojai nurodė, kad velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ginčijamo sandorio metu buvo blaivaus proto. Kita vertus, liudytojai neneigė, kad velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gydėsi stacionaruose dėl psichikos sutrikimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ekspertizės išvados yra kur kas objektyvesnės, nei subjektyvūs liudytojų velionio psichikos būklės vertinimai. Pastebėtina, jog dalis apklaustų teisme asmenų (atsakovė, anūkė L. B., H. L.) su velioniu I. B. apskritai matydavosi tik epizodiškai ir nuolat kartu negyveno. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės K. B. nurodyti teiginiai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo išvadų vertinti kitaip.
25. Atsakovė nurodė, kad apylinkės teismas nevertino, jog ieškovo santykiai su testatoriumi buvo konfliktiški. Viena vertus, velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., konfliktiniai santykiai su ieškovu L. B. neaktualūs vertinant testatoriaus galimybes išreikšti tikrąją savo valią ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Šios bylos dalykas yra testatoriaus gebėjimas suvokti savo veiksmus sandorio sudarymo momentu, o ne subjektyvūs motyvai, lėmę apsisprendimą sudaryti testamentą. Kita vertus, iš apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino argumentus, susijusius su netinkamu ieškovo L. B. elgesiu (galimu piniginių lėšų, priklausiusių velioniui I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasisavinimu), tačiau laikė nepagrįstais. Atsakovė K. B. apeliaciniame skunde nekvestionuoja aptartos apylinkės teismo išvados kaip nepagrįstos.
26. Atsakovė K. B. taip pat nurodė, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus: neapklausė nei notaro, tvirtinusio ginčijamą sandorį, nei ekspertizės aktą surašiusio eksperto. Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovė K. B., nors ir buvo atstovaujama advokato, prašymo teismui iškviesti ekspertą ir notarę Reginą Rasimavičienę į apklausą neteikė. Teismas vertina ir tai, jog nuo ginčijamo sandorio momento praėjo pakankamai daug laiko, todėl notarės apklausa galimai būtų mažai produktyvi. Pastebėtina ir tai, jog notarė taip pat negali pateikti asmens psichinės būklės vertinimo, todėl vien ta aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo momentu notarei nekilo abejonių dėl testatoriaus valios ydingumo, nereiškia, kad velionis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., suvokė savo veiksmus ir tokių veiksmų, su iš to kylančiomis visomis teisinėmis pasekmėmis, norėjo. Vertinama ir tai, jog apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiais konkrečiais klausimais turėtų pasisakyti ekspertas, kurias aplinkybes turėtų pakomentuoti ar paaiškinti plačiau. Taip pat atsakovė K. B. nenurodė jokių argumentų, susijusių su ekspertizės akto trūkumais, taikytų ekspertizės metodų nepatikimumu, ekspertizei pateiktų dokumentų nepakankamumu ir pan. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, eksperto apklausa būtų netikslinga. Ekspertizės akto turinys aiškus, logiškas ir informatyvus. Iš ekspertizės akto turinio matyti kokie medicininiai duomenys buvo vertinti ir kokiu pagrindu ekspertas padarė konkrečias išvadas apie testatoriaus valios ydas ginčo sandorio sudarymo momentu.
27. Atsakovė nurodė, jog specialusis nuolatinės priežiūros poreikis buvo nustatytas pagal vyraujantį neurologinį susirgimą, o diagnozuotas psichikos sutrikimas. Teismas pastebi, jog velionio I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) POLIKLINIKA 2017 m. užvestoje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, kuri pradėta vesti nuo 2017 m., yra pridėta 2017-11-14 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. ambulatorinės kortelės 67 puslapį). Aptartoje pažymoje nurodyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymo Nr. A-120/V-346 Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo (toliau – Įsakymas) 2.18 papunkčiu. Įsakymo 2.18 papunktyje nurodyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų (pateikta užpildyta MMSE ir lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada) kriterijų. Tokia faktinė aplinkybė paneigia atsakovės K. B. teiginius, jog velioniui I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., specialusis slaugos poreikis nebuvo nustatytas dėl demencijos.
28. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (subjektyvios įžvalgos ir individualios gyvenimiškos aplinkybės apie tai, kodėl atsakovei velionis (senelis) I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., turėjo palikti palikimą) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
30. Kadangi atsakovės K. B. apeliacinis skundas netenkinamas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
31. Atmetus atsakovės K. B apeliacinį skundą ieškovas L. B. įgijo teisę į išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teikė įrodymus apie patirtas 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Dėl išdėstytų aplinkybių, atmetus atsakovės K. B. apeliacinį skundą, ieškovui priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini).