Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Su tėvu iki 1984 m. gyveno Rudaminoje esančiame bute. 1984 m. tėvas gavo butą Vilniuje, o jis grįžo gyventi į Rudaminą, vedė ir liko gyventi šiame miestelyje. 2012 m. spalio 10 d. tėvas atvažiavo į jo gimtadienį – penkiasdešimtmetį, pasiskundė, kad nejaučia dviejų pirštų. Sakė, kad kreipėsi pas gydytojus, pastarieji paaiškino, kad yra užspaustas nervas bei, kad reikia daryti operaciją. Tačiau iš tikrųjų tuo metu tėvą jau buvo ištikęs mikroinsultas. Po trijų mėnesių, maždaug 2013 m. sausio mėnesį tėvą ištiko išeminis insultas, jis buvo paguldytas į Kauno g., Vilniuje esančią ligoninę, joje išbuvo dvi savaites, vėliau šioje ligoninėje jam buvo skirta reabilitacija. Po insulto tėvas silpnai valdė kairę ranką, nejautė pirštų, traukė koją, buvo labai piktas dėl to, kad jam taip atsitiko. Atidavė anūkei L. B. automobilį, o po kurio laiko pradėjo jo reikalauti, neprisiminė, kad padovanojo automobilį anūkei. Buvo atlikta tomografija. Gydytojai paaiškino, kad insultas buvo labai stiprus, kadangi buvo paveikta didelė galvos smegenų dalis.

Po insulto tėvas nuolat gyveno su sugyventine H. L. pastarosios bute Pilaitėje, keletą mėnesių pagyveno pas seserį S. M., gyvenančią Vilniuje, buvo blaivaus proto. Galėdavo vienas nuvažiuoti autobusu, tik reikėjo paaiškinti maršrutą. 2013 m. tėvas pas notarą Vilniuje sudarė testamentą, kuriuo kiek jam yra žinoma visą turtą turėjo palikti jam. Jo manymu tuo metu tėvo sesuo S. M. palydėjo tėvą pas notarą. 2013 m. tėvas nebuvo gydomas psichiatrijos ligoninėje.

Po dviejų - trejų metų tėvo sugyventinė H. L. paprašė paimti tėvą pas save (ieškovą), nes norėjo pailsėti nuo tėvo priežiūros. Tuo metu jis gyveno Rudaminoje, paėmė tėvą pas save. Nuo to laiko tėvas santykių su sugyventine nebeturėjo, ji tik kartais skambindavo. Vėliau persikraustė gyventi į tėvo butą, esantį Jašiūnuose. Gyveno su tėvu dviese, jo (ieškovo) sutuoktinė buvo išvykusi į užsienį, vėliau grįžo, tuomet gyveno trise. Tėvo seserys nuolat lankydavo tėvą. J. B. tėvą lankė praktiškai kasdien, nes gyveno šalia, priešais gatvę. Tėvo sugyventinė taip pat pradėjo jį lankyti. Jašiūnuose pragyveno virš metų. Tėvo sugyventinė su seserimis sudarė tokias sąlygas, kad jis turėjo išsikraustyti iš tėvo buto. Seserys pažadėjo tėvą prižiūrėti. Tuo metu tėvas pats galėjo pavalgyti, tačiau pasigaminti negalėjo. Jo kairė ranka buvo nevaldoma, dėl to jam buvo sunku apsirengti. Kartais tėvas išeidavo į lauką, tačiau eidavo visą laiką tuo pačiu maršrutu. Televizoriaus jis nežiūrėjo. Laikydavo rankose knygą aukštyn kojomis. Paklausus apie ką knyga atsakydavo, kad labai įdomi, nors jos neskaitydavo. Laikui bėgant tėvo sveikata pamažu blogėjo. Kartais tėvas susigalvodavo ką nors. Tuomet tik apie tai ir kalbėdavo. Tarkim, kad reikia iš naujo uždengti stogą, kadangi jis laša, nors iš tikrųjų nelašėjo. Po savaitės viskas praeidavo. Iki ligos tėvas dirbo sargu, naudojosi kompiuteriu, spręsdavo „sudoku“. Po ligos tėvas visiškai negalėjo naršyti kompiuteryje, spręsti kryžiažodžius. Neliko loginio mąstymo.

2016 m. tėvas gulėjo VšĮ Vilkpėdės ligoninėje, tačiau joje išbuvo tik kelias dienas, kadangi jo buvęs bendradarbis paskambino ir pasakė, kad į šią ligoninę žmones guldo numirti. Tėvas labai susijaudino, tapo neramus, agresyvus, dėl to pirmą kartą buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę, esančią Vasaros g. 5, Vilniuje. Grįžus į namus tėvas ir vėl tapo ramus. Jo ir tėvo santykiai visuomet buvo geri. Iki mirties su tėvu nebendravo nuo to laiko, kai jo seserys jį išvarė. Tėvas pas sugyventinę gyventi negrįžo. Vieną kartą buvo atvykęs pažiūrėti kaip laikosi tėvas. Bute tvarkos nebuvo, indai neplauti, tėvas taip pat nebuvo prižiūrėtas. Tėvui globa ar rūpyba nustatyta nebuvo, jam tik buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Tėvas turėjo mobilaus ryšio telefoną. Būdamas ligoninėje tėvas prašydavo seselių paskambinti jam. Aplankius tėvą patikrino jo mobilaus ryšio telefoną, jame jo vardas ir telefono numeris buvo ištrintas.

Tėvą prižiūrėjo nuo 2016 m. vienerius metus, 2017 m. tėvą prižiūrėjo seserys, metus laiko jo nematė. 2018 m. sužinojo per pažįstamus, kad jo tėvas guli ligoninėje. Vėliau jis gulėjo Parko g., Vilniuje esančioje psichiatrijos ligoninėje. Iš ligoninės pasiėmė tėvą į savo namus penktadienį, jis dar pats pakilo į trečią aukštą, o antradienį tėvas būdamas jo namuose mirė. Atsakovė K. B. savo senelio I. B. priežiūroje nedalyvavo. Apie 2017 m. sudarytą testamentą, kuriuo tėvas paliko butą anūkei jis sužinojo po tėvo mirties. Apie šį testamentą jam pasakė kažkas iš giminaičių. Turėjo tėvo banko kortelių elektroninės bankininkystės duomenis, matydavo, kad tėvo pinigai nuo kortelės buvo nuimami Vilniuje ar Jašiūnuose. Tėvo pinigų neėmė. Prašo ieškinį patenkinti.

Apie testamentą sužinojo po senelio mirties per laidotuves. Senelio sesuo J. B. jai papasakojo apie senelio testamentą, taip pat nurodė, kad testamentas yra pas S. M.. Šį testamentą nuvyko paimti po mėnesio.

Nuo 2016 m. iki 2017 m. ji gyveno (duomenys neskelbtini), esančiose mergaičių namuose, nes su seserimi turėjo konfliktą ir išėjo iš namų, tėvai yra mirę. Nuo 2017 m. balandžio 6 d. gyveno Nemenčinėje socialiniuose namuose iki pilnametystės. Kol buvo nepilnametė jos pinigais disponavo socialiniai namai. Tuo metu gaudavo našlaičių pašalpą. Po to išvažiavo pas seserį. Vėliau Rūdninkuose gyveno su sutuoktiniu, tačiau išsiskyrė. Šiuo metu gyvena su seserimi Karoliniškėse. Seneliui sakė, kad išėjo gyventi atskirai nuo sesers, senelis ją pabarė, tačiau tikrosios priežasties jam nesakė. Nenorėjo nervinti senelio. Senelis žinojo, kad ji ištekėjo ir susilaukė vaiko. Apie tai, kad išsiskyrė ir laukėsi antro vaiko seneliui nesakė. Tuo metu senelis gyveno su sugyventine. Norėjo aplankyti senelį, tačiau L. B. niekam nesakė kur yra senelis. Vėliau sužinojo, kad senelis guli Vilkpėdės ligoninėje, nuvažiavo jį aplankyti. Laukdamasi antro vaiko senelį lankė du kartus, jis tuo metu gyveno pas sugyventinę. Žinojo, kad senelis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Senelio elgesys nepasikeitė. I. B. rūpinosi savo turto palikimu, sudarytu testamentu išreiškė savo valią. Senelio sudarytas testamentas buvo sudarytas raštu, patvirtintas notaro, jis pats testamentą pasirašė, jame išreikšta tikroji senelio valia, todėl pripažinti jį negaliojančiu pagrindo nėra. Notarė taip pat įvykdė visus būtinus testamento sudarymui ir tvirtinimui veiksmus, t. y. asmeniškai bendravo su testatoriumi, patikrino jį neveiksnių asmenų registre, išaiškino jam testamento ir LR CK 5.20 str. turinį ir tik įsitikinusi testatoriaus veiksnumu patvirtino testamentą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad notarė nesigilindama į testatoriaus I. B. būklę ir testamento aplinkybes patvirtino ginčijamą testamentą. Pasiūlė ieškovui pasidalinti butą per pusę, tačiau ieškovas nesutiko. Augina du nepilnamečius vaikus, dėl to neturės galimybės apmokėti bylinėjimosi išlaidas, jei jos bus priteistos. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja S. M. parodė, kad yra mirusio I. B. sesuo. I. B. turėjo du sūnus – L. B. ir I. B. – K. B. tėvą, kuris mirė.

Iki ligos I. B. gyveno kartu su sugyventine Vilniaus mieste, Pilaitėje, turėjo savo butą Jašiūnuose. 2013 m. I. B. ištiko insultas. Po insulto brolis gydėsi apie du mėnesius Kauno gatvėje, Vilniuje esančioje ligoninėje. Iš pradžių buvo taikytas gydymas, vėliau reabilitacija. Po insulto brolis šiek tiek tempė koją, jo kairė ranka buvo nevaldoma. Vėliau koja visiškai atsistatė.

Po ligos brolis gyveno pas sugyventinę, kuri laiką gyveno jos namuose, taip pat pas kitą seserį bei pas sūnų L. B.. 2016 m. spalio mėnesį sūnus paguldė tėvą į Vilkpėdės ligoninę, iš ten jį perkėlė į psichiatrijos ligoninę, kadangi brolis labai išsigando, manė, kad jį paliko mirti. Nuo to laiko prasidėjo brolio sveikatos problemos. 2016 m. gruodžio pradžioje L. B. atvežė tėvą į Jašiūnus, gyveno kartu su tėvu iki 2017 m. balandžio mėnesio. Kol L. B. gyveno su tėvu vienas, viskas buvo gerai, konfliktai prasidėjo grįžus L. B. sutuoktinei. Pastarajai nepatiko, kad I. B. sesuo ateidavo ir padėdavo I. B.. L. B. sutuoktinė duodavo I. B. vaistus, nuo kurių brolis silpo. Po Velykų L. B. susipyko su tėvu ir kartu su sutuoktine išvyko palikdamas tėvą vieną. Taip pat paėmė I. B. mokėjimo korteles. Brolis mokėjimo kortele nesinaudojo, pinigus išgrynindavo, ji eidavo kartu, brolis pasakydavo slaptažodį, o ji nuimdavo. Išsikrausčius L. B. brolis atgavo jėgas. Gyvendavo pas ją, pas kitą seserį, taip pat pas sugyventinę. Susitarė, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. paguldys I. B. į Šv. Roko ligoninę slaugos skyrių. I. B. ligoninėje pragulėjo apie mėnesį. Pasiprašė namo, paprašė brolio dar pabūti ligoninėje, I. B. sutiko dar vieną mėnesį pagulėti ligoninėje. Brolį ligoninėje lankė kiekvieną dieną. 2018 m. liepos 20 d. ji susilaužė koją, negalėjo brolio lankyti. Brolis labai pergyveno. Jai skambino iš ligoninės ir klausė ar gali paimti I. B., nes jam pablogėjo sveikata. Kadangi buvo sulaužiusi koją ir paimti brolio neturėjo galimybės, brolis buvo perkeltas į psichiatrijos ligoninę. Iš šios ligoninės jį paėmė sūnus. I. B. 2018 m. lapkričio 23 d. sūnus paėmė pas save, o po kelių dienų jis mirė.

Pirminis brolio testamentas buvo sudarytas po jo insulto 2013 m. rudenį, tuomet lauke jau buvo šalta. Brolis gyveno su sugyventine Pilaitėje. Paprašė kartu nuvažiuoti pas notarą. Kartu su broliu nuėjo pas notarą, kurio biuras buvo Rūdninkų g., Vilniuje. Brolis pats susirado šį notarų biurą, ji tik ėjo kartu. Notarui brolis minėjo, kad yra po ligos, kad ilgai negyvens bei, kad nori sudaryti testamentą. Antrą testamentą brolis sudarė 2017 m. tame pačiame notarų biure Rūdninkų g., kuomet jo sūnus su sutuoktine išsikraustė ir paliko tėvą vieną. I. B. minėjo notarui, kad gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Notarui nekilo įtarimų, kad I. B. turi psichinių sutrikimų. Tuomet visą turtą I. B. perrašė K. B., nes ji dešimties metų liko našlaite. Brolis gailėjo K. B.. Brolis buvo blaivaus proto, pats autobusu atvažiuodavo į Vilnių.

Apklausta liudytoja J. B. parodė, kad yra mirusio I. B. sesuo. 2013 m. brolį ištiko insultas. Jis gulėjo ligoninėje, vėliau gyveno su sugyventine Vilniaus mieste. Po to persikraustė gyventi į savo butą Jašiūnuose. Iš pradžių gyveno su sūnumi L. B.. Vėliau pas ją. Pirmą kartą jos namuose brolis gyveno tris mėnesius, antrą kartą neprisimena kiek tiksliai laiko gyveno. Broliui gyvenant savo bute jį lankė kiekvieną dieną, gamindavo valgį, padėdavo jam apsirengti, kadangi jis po insulto sunkiai valdė rankos pirštus. Kol L. B. su tėvu gyveno vienas, viskas buvo gerai, tačiau grįžus L. B. sutuoktinei prasidėjo konfliktai. Brolį paguldė į ligoninę, draugas jam paskambino ir pasakė, kad ji paguldė numirti. Tuomet broliui labai pablogėjo sveikata, jis stipriai susinervino. Dėl to brolį perkėlė į psichiatrijos ligoninę. Kurį laiką apie brolį nieko nežinojo. Vėliau sesuo S. M. su jo sugyventine H. L. surado brolį ligoninėje, jis buvo labai sunkios būklės. Pastarosios lankė jį kiekvieną dieną, brolis sustiprėjo, pradėjo kalbėti, vaikščioti. Vėliau L. B. paėmė tėvą iš ligoninės, o po kelių dienų brolis mirė.

Jai yra žinoma apie tai, kad I. B. buvo sudaręs testamentus. Kuomet I. B. susirgo, visą turtą jis testamentu ketino palikti sūnui L. B.. Sudarant testamentą brolis gyveno pas seserį S. M.. Vėliau brolis apsigalvojo ir testamentą pakeitė bei visą turtą nutarė palikti anūkėms, t. y. K. B. ir jos seseriai. Brolis turėjo dvi mokėjimo korteles. Iš pradžių pats nueidavo į Jašiūnus nuimti pinigus. Vėliau nuvyko su broliu į Šalčininkuose esantį banką. Jam paaiškino, kad pinigų sąskaitoje nėra, kad pinigus L. B. iš tėvo banko sąskaitos pervedė į kitą sąskaitą. Dėl to brolis labai pergyveno. Vieną kartą L. B. iškvietė policijos pareigūnus, kuomet ji atėjo aplankyti brolio. Po šio konflikto praėjus kelioms dienoms L. B. išvyko iš tėvo namų.

Liudytoja H. L. parodė, kad kartu su I. B. kartu pragyveno dvidešimt penkerius metus, susituokę nebuvo. I. B. sūnus L. B. kartu su šeima lankėsi jos namuose daug kartų. I. B. daug padėdavo savo sūnums. 2013 m. I. B. ištiko insultas. Po insulto jis grįžo gyventi į jos namus. I. B. išliko blaivaus proto, jo ranka buvo valdoma iš dalies. Po kurio laiko I. B. panorėjo nuvažiuoti pagyventi pas sūnų. Tuo metu L. B. gyveno Rudaminoje. 2016 m. spalio mėnesį L. B. paguldė tėvą į Vilkpėdės ligoninę, nors sakė, kad tėvą paguldys į sanatoriją. Šioje ligoninėje I. B. prabuvo nuo spalio iki lapkričio vidurio. Pastarasis nenorėjo būti šioje ligoninėje, buvo sveiko proto, tik sunkiai valdė vieną ranką. Būnant ligoninėje I. B. pasidarė bloga, tuomet L. B. paguldė tėvą į psichiatrijos ligoninę. Ji tuo metu susilaužė koją. Gruodžio mėnesį sūnus pasiėmė I. B.. Naujus metus I. B. sutiko kartu su ja. Po to lankė I. B. Jašiūnuose. Atvažiavusi pirmiausiai užeidavo pas sugyventinio seserį J. B., kuri gyveno šalia. 2017 m. balandžio mėnesį jai paskambino ir pasakė, kad L. B. iškvietė policijos pareigūnus J. B. atžvilgiu. Jai atvykus policijos pareigūnų jau nebuvo. I. B. buvo labai nuliūdęs dėl tokio sūnaus elgesio. Tuomet sūnus 2017 m. balandžio 18 ar 19 d. išvyko palikdamas tėvą vieną. I. B. prižiūrėti padėjo jo sesuo, taip pat ji atvažiuodavo. 2018 m. vasario mėnesį pasiėmė I. B. pas save. Vėliau su I. B. susitarė, kad dviem mėnesiams jį paguldys į Šv. Roko ligoninę slaugos skyrių, I. B. neprieštaravo. 2020 m. birželio 1 d. sugyventinis atsigulė į ligoninę. Per Jonines atvažiavo L. B. su sutuoktine, pasveikino tėvą su Joninėmis. Tėvas labai džiaugėsi. Iš ligoninės I. B. paėmė jo sūnus L. B.. Nuo to laiko apie I. B. nieko nežinojo, taip pat negalėjo su juo susisiekti telefonu. 2018 m. spalio pradžioje sužinojo, kad I. B. guli Vilkpėdės ligoninėje. Su jo seserimi nuvyko į ligoninę. Pamatė apleistą I. B.. Kiekvieną dieną su S. M. važiavo į ligoninę, rūpinosi sugyventiniu, maitino jį. I. B. sveikata pagerėjo. 2018 m. lapkričio pabaigoje L. B. pasiėmė tėvą į namus, o po kelių dienų I. B. mirė. Jai yra žinoma apie paskutinį I. B. testamentą, kuriuo butą I. B. paliko K. B.. Apie 2013 m. testamentą jį nieko nežino. 2013 m. pabaigoje I. B. gyveno jos namuose Vilniuje.

Apklausta liudytoja L. B. parodė, kad senelis I. B. jai pasakojo, jog pirmu testamentu dalį pinigų palieka jos seseriai K. B., o butą Jašiūnuose palieka sūnui L. B.. Jai (liudytojai) senelis labai padėjo kitu būdu, nuolat lankėsi su ja teismuose po tėvų mirties. Vėliau senelį ištiko insultas, lankė jį ligoninėje. Seneliui buvo labai sunku, tačiau jo sveikata po truputį gerėjo. Jis vaikščiojo, palydėdavo ją ir seserį, kuomet jos ateidavo jo aplankyti. Vėliau ji senelio nelankė, tik susiskambindavo. Jei senelis gulėdavo ligoninėse, nuvykdavo jį aplankyti. Senelį nuolat lankydavo sesuo K. B.. Kartą sesuo jai pasakojo, kad L. B. neleidžia jai matyti senelio. Taip pat žinojo, kad L. B. paliko senelį gyventi vieną bute ir išvažiavo. Tuomet senelis gyveno pas jo seserį. Vėliau senelis gulėjo Vilkpėdės ligoninėje. Tuomet senelį matė paskutinį kartą. Senelis ją ir seserį K. B. atpažino. Apie antrą testamentą sužinojo iš sesers K. B..

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo L. B. tėvai I. B. ir S. B. susilaukė dviejų vaikų: ieškovo L. B. ir atsakovės K. B. tėvo I. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, e. b. l. 47). Pagal mirties įrašo duomenis I. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, e. b. l. 69).

Pagal 2013 m. gruodžio 5 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. 2808, I. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui L. B., pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 138-139).

Iš 2017 m. liepos 20 d. I. B. pareiškimo matyti, kad I. B. pareiškė, jog naikina 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą jo sudarytą testamentą, reg. Nr. 2808 (t.1, e. b. l. 74). Pagal 2017 m. liepos 20 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. 743, I. B. visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, paliko savo vaikaitei K. B. (t.1, e. b. l. 75). Atsakovė K. B. 2019 m. sausio 30 d. padavė Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą 2018 m. lapkričio 28 d. mirus jos testatoriui – seneliui I. B.. 2018 m. sausio 30 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė M. M. paliudijo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ame notaro biure 2019 m. sausio 30 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po I. B. mirties (2018 m. lapkričio 28 d.). Paveldimo turto pagal testamentą įpėdinė mirusiojo vaikaitė K. B. (t.1, e. b. l. 67-68).

Pagal 2019 m. vasario 12 d. testamento paskelbimo protokolą Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė M. M. paskelbė testatoriaus I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R., registro Nr. 743. Paskelbime dalyvavo T. B., atstovaujanti pagal įgaliojimą L. B. (t.1, e. b. l. 6).

Iš 2019 m. vasario 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM duomenis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus V teritorinis skyrius I. B. nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 5 d. nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį – išduota pažyma SP Nr. 107980. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį – išduota pažyma SP Nr. 5086 (t.1, e. b. l. 7-13).

Pagal epikrizės duomenis I. B. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. buvo gydomas VĮ „Vilkpėdės ligoninėje“ II slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje (t.1, e. b. l. 15-16).

Ieškovas prašo pripažinti I. B. sudarytą testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), manydamas, kad testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, visą turtą palikdamas atsakovei.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu būdu įstatyminiai įpėdiniai (išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą teisės į privalomąją palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testatorius taip pat gali palikti savo turtą dalimis keliems įpėdiniams pagal testamentą. Pirmiau nurodyti tarp įpėdinių susiklostantys materialiniai teisiniai santykiai lemia ir jų procesinę padėtį, kai tarp įpėdinių kyla ginčas dėl palikimo, kuris teisme sprendžiamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Vienas tokių ginčų yra testamento pripažinimas negaliojančiu.

Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, taip pat kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kitą).

Ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad jo tėvas 2013 m. sausio mėnesį patyrė insultą, tačiau buvo blaivaus proto. 2013 m. gruodžio mėnesį sudarė testamentą, kuriuo kiek jam yra žinoma turimą turtą turėjo palikti jam. Vėliau tėvo sveikata blogėjo, jis kelis kartus buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, jam buvo nustatytas nuolatinis specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis, kadangi jis negalėjo savimi pasirūpinti, tuo labiau tvarkyti reikalus turtiniuose santykiuose. Dėl progresuojančio psichikos sutrikimo I. B. 2017 m. liepos 20 d. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Atsakovė K. B. paaiškino, kad su seneliu I. B. visuomet palaikė glaudžius santykius. 2013 m. senelį ištiko insultas, tačiau jis išliko blaivaus proto. Visuomet rūpinosi ja, padėdavo. Kuomet senelis gyveno su ieškovu ir jo sutuoktine Jašiūnuose, jo sveikata pablogėjo, tačiau pastariesiems išsikrausčius senelio sveikata ir vėl pagerėjo.