Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB "Sventovis" apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-758/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aimasta“ ieškinius atsakovei UAB „Sventovis“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sventovis“ prašo 2017-12-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Statybos rangos sutarties 4.1 p. nustatė, kad darbų sudėtis apima darbus, reikalingus atlikti fasado apšiltinimo, apdailos ir lauko palangių skardinimo darbus pagal UAB „P.a.r.y.ž.i.u.s“ parengtą ir patvirtintą darbo projektą, kurį rangovas įsipareigojo pateikti subrangovui per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad ieškovė neperdavė bendrovei patvirtinto, atitinkamų asmenų pasirašyto statinio projekto. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. M.. Teigia, kas ieškovė projektą buvo pateikusi tik elektroninį, parašais nepatvirtintą darbo projektą. Neturėdama atitinkamų asmenų ar institucijų patvirtinto darbo projekto, atsakovė objektyviai negalėjo pradėti atlikti darbus, nes tokiu atveju jai tektų pernelyg didelė ir nepamatuota rizika, paaiškėjus, kad galutinis patvirtintas projektas skiriasi nuo jam pateikto elektroninio nepatvirtinto, taigi galimai ir vėliau koreguoto, darbo projekto.Apeliantė pažymi, kad Sutarties 6.1.8 p. nustato, jog rangovas privalo perduoti subrangovui statybvietę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Statybvietė yra perduodama šalims pasirašant statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nustatyta tvarka. Nurodo, kad apie 2016-08-16 darbų fronto priėmimo – perdavimo aktą, kuris iš atsakovės pusės yra pasirašytas A. B., nežinojo. Šis aktas atsakovei buvo pateiktas tik 2016 m. gruodžio mėn., ieškovei atsiuntus reikalavimą dėl baudos sumokėjimo. Tai, kad 2016-08-16 darbų fronto priėmimo – perdavimo aktas nebuvo perduotas UAB „Sventovis“ ir apie šį dokumentą jai nebuvo žinoma patvirtino ir liudytojo A. M. parodymai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes dėl A. B., tai, jog šis asmuo niekada nedirbo UAB „Sventovis“, nes jis nepateikė leidimo gyventi Lietuvoje. Sutartis su A. B. buvo parengta dėl migracijos dokumento, kad suteiktų A. B. leidimą gyventi Lietuvoje. Vėliau A. B. dingo ir atsakovė negalėjo jo surasti. Sodros informacinės sistemos duomenys apie UAB „Sventovis“ patvirtina, kad A. B. nuo 2016-07-01 iki 2016-09-30 nebuvo nei atsakovės, nei UAB „Vilstata“ darbuotoju. Nurodo, kad ir pati ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip patikrino, kad A. B. yra įgaliotas pasirašyti statybvietės priėmimo - perdavimo aktą, nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos nusprendė, kad šis asmuo turi reikiamus įgalinimus tokiam dokumentui pasirašyti. Todėl pasirašytas aktas atsakovės neįgalioto asmens negali jai sukelti jokių teisinių padarinių. Priešingai, jei statybvietė iš tiesų buvo perduota šiam asmeniui, rizika ir atsakomybė už tai, kad pasirašant aktą nebuvo patvirtinti įgaliojimai, turi kilti pačiai ieškovei.Teigia, kad ieškovė neįvykdė arba netinkamai įvykdė (jei iš tiesų statybvietę perdavė, tai perdavė tam neįgaliotam asmeniui) Statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 11.5 p. nustatė, kad subrangovas turi teisę nutraukti sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai rangovą raštu, jei rangovas šioje sutartyje nustatytais terminais neperduoda subrangovui objekto statybos aikštelės ir/arba objekto patvirtinto darbo projekto (sutarties 11.5.2 p.). Mano, kad sutarties 4.1 ir 6.1.8 p. pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas.Nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog statybvietė buvo perduota atsakovei patvirtina faktiškai pradėti darbai sutarties objekte, t.y. sutartis buvo pradėta vykdyti, atliekami statybos rangos darbai, numatyti sutartyje. Teismas, vertindamas šį faktą, vadovavosi vien ieškovės paaiškinimais ir visiškai ignoravo atsakovės paaiškinimus ir į bylą pateiktus dokumentus bei teismo sprendime nieko nepasisakė, kodėl atsakovės pateikiamus paaiškinimus ar įrodymus atmeta. Atsakovė tikėjosi, jog ieškovė įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir atsižvelgdama, kad sutartyje numatytais terminais gali nespėti užbaigti sutartų darbų, siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, pradėjo tam tikrus parengiamuosius darbus, kuriuos buvo galima atlikti tuo metu buvusiomis sąlygomis, t.y. neperdavus statybvietės ir darbo projekto. Teigia, jog tokiu elgesiu, negali būti paneigiamos imperatyviai įstatymų ir sutarties numatytos ieškovės pareigos - perduoti statybvietę ir darbo projektą.Pažymėtina, jog ne atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, o būtent ieškovė, t.y. ji neatliko savo sutartimi prisiimtų pareigų perduoti statybvietę ir darbo projektą, todėl būtent ji turėjo bendradarbiauti su UAB „Sventovis“ ir nurodyti, kodėl ji neatlieka savo pareigų. Nurodo, jog teismas pažeidė jos teises, atsakomybę dėl nebendradarbiavimo paskirdamas jai, o ne ieškovei, kuri nebendradarbiavo, neinformavo, kodėl negali vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, jog nepagrįstai pripažinęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, teismas neteisėtai priteisė ieškovės naudai ir 28 000 Eur baudą.Mano, jog ieškovės nuostoliai buvo patirti ne vien tik dėl UAB „Sventovis“ kaltės bet ir dėl kito subrangovo kaltės, tačiau visų nuostolių priteisimo ieškovė prašo priteisti tik iš atsakovės. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš tiesų ji įvykdė sudarytą taikos sutartį UAB „Įžvalga“, t.y. nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, byloje nenustatyta.Iš bylos dokumentų matyti, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Nustatyta, kad 2016-08-08 UAB „Aimasta“ ir UAB „Sventovis“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Sventovis“ įsipareigojo už 280 000 Eur atlikti fasado šiltinimo, apdailos ir lauko palangių skardinimo darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės atliktus darbus ir už juos apmokėti. Sutarties 6.2.23 punktu šalys susitarė, kad subrangovas UAB „Sventovis“ darbams pagal sutartį vykdyti gali samdyti subrangovu UAB „Vilstata“. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-16 buvo pasirašytas Darbų fronto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame numatyta, jog fasado apšiltinimas, apdaila ir lauko palangių skardinimo darbai bus pradėti 2016-08-22Byloje nustatyta, kad 2016-09-19 pranešimu UAB „Sventovis“ nurodė, jog UAB „Aimasta“ tinkamai neįvykdė 2016-08-08 Statybos rangos sutarties sąlygų, nes sutartyje numatytais terminais neperdavė subrangovui UAB „Sventovis“ objekto statybos aikštelės, todėl 2016-08-08 Statybos rangos sutartis su UAB „Aimasta“ nutraukiama. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas ar apeliantė teisėtai vienašališkai nutraukė Statybos rangos sutartį.Apeliantės UAB „Sventovis“ teigimu, priimdamas sprendimą, teismas darė neteisingas ir atsakovės paaiškinimams bei pateiktiems dokumentams prieštaraujančias išvadas, t.y., kad 2016-08-16 darbų fronto perdavimo aktą pasirašė jų darbuotojas, kad su A. B. buvo sudaryta darbo sutartis, todėl išvada, jog statybų sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai, yra nepagrįsta.Su minėtais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pagal statybos rangos sutarties 6.1.8 punktą UAB „Aimasta“ privalėjo apeliantei perduoti statybvietę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, jog rangovas statinio statybos darbus pradeda tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikia statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perduoda statybvietę, o rangovas ją priima. Atitinkamas privalomų procedūrų laikymasis numatytas ir statybos techniniuose reglamentuose, tai yra STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus „Privalomieji dokumentai statybos darbams pradėti“ 18 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad ieškovė UAB „Aimasta“ perdavė atsakovei statybos aikštelę. Šias aplinkybes patvirtina šalių 2016-08-16 pasirašytas Darbų fronto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad fasado apšiltinimas, apdaila ir lauko palangių skardinimo darbai bus pradėti 2016-08-22. Minėtas perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas UAB „Sventovis“ darbų vadovo A. B. ir šio darbų fronto priėmimo perdavimo akto apeliantė neginčija. Ta aplinkybė, jog apeliantei nebuvo perduotas minėtas aktas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neperdavė UAB „Sventovis“ statybos aikštelės, nes atsakovės darbuotojai pradėjo dirbti sutarties objekte, t.y. sutartis buvo pradėta vykdyti, atliekami statybos rangos darbai, numatyti sutartyje. Šias aplinkybes patvirtina 2016-08-03 apeliantės sudaryta „Pastolių nuomos bei montavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog darbai bus atliekami rangovui UAB „Aimasta“ (sutarties 4.8 p.) ir UAB „Sventovis“ direktoriaus I. Š. 2016-10-13 pasirašyta Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, kurioje nurodyta, jog buvo atlikta 220 kv m. darbų. Apeliantės teiginiai, jog buvo pradėti minimalūs darbai, siekiant išvengti darbų vėlavimo, nepaneigia išvados, jog UAB „Sventovis“ pradėjo darbus. Apeliantė teigia, kad A. B. nebuvo nei UAB „Vilstata“, nei UAB „Sventovis“ darbuotojas, todėl neturėjo jokių įgaliojimų pasirašyti 2016-08-16 darbų fronto perdavimo aktą. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos apeliantės argumentus. Iš 2016-05-23 tarpininkavimo rašto dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Migracijos departamentui matyti, jog 2016-05-23 UAB „Vilstata“ su A. B. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip su aukštos kvalifikacijos specialistu renovacijos ir statybos darbų konsultavimo darbams ir UAB „Vilstata“ yra įsipareigusi įdarbinti A. B. ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog A. B. akto pasirašymo metu nebuvo UAB „Vilstata“ darbuotojas. Tai, kad A. B. veikė kaip UAB „Vilstata“ darbuotojas byloje patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., kuris nurodė, jog A. B. apie du mėnesius dirbo UAB „Vilstata“, darbai pagal statybos rangos sutartį buvo vykdomi nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki rugsėjo mėnesio pradžios. Todėl teismas, nagrinėdamas bei vertindamas šalių priešpriešinius argumentus dėl A. B., kaip UAB „Vilstata“ darbuotojo, turėjo pagrindą vadovautis liudytojo paaiškinimais, kurie, be kita ko, iš esmės paneigia apeliantės nurodytas sutarties neįvykdymo priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neginčija šio liudytojo paaiškinimų ir neteigia, kad teismas jais vadovavosi nepagrįstai. Pažymėtina, jog tik prasidėjus nesutarimams tarp šalių, 2016-12-12 buvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl pranešimo apie A. B. darbo sutarties anuliavimą. Šios aplinkybės tik patvirtina aplinkybę, jog A. B., sudarant rangos sutartį, dirbo UAB „Vilstata“.2016-08-08 statybų rangos sutarties 6.2.23 punkte šalys susitarė, kad subrangovas UAB „Sventovis“ darbams pagal sutartį vykdyti subrangovu gali samdyti UAB „Vilstata“. Ši sutarties sąlyga patvirtina, jog UAB „Vilstata“ darbuotojai turėjo teisę be atskiro susitarimo pradėti darbus objekte. Nors teismui nebuvo pateikti duomenys, kad A. B. ar UAB „Vilstata“ yra įgaliojama už UAB „Sventovis“ pasirašyti ir darbų perdavimo aktą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apeliantei nebuvo perduota statybos aikštelė, nes kaip minėta, rangos sutartimi numatyti darbai buvo pradėti, be to, ieškovė nebuvo įspėta, jog statybos aikštelė neperduota ir dėl to sutartis bus nutraukta.Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi bei įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-486/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: medžiagų/įrengimų/darbo jėgos panaudojimas, atliktų/atliekamų statybos rangos darbų fiksavimas etc.) – grindžiami leistinais, patikimais įrodymais.Apeliantė teigia, kad ieškovė neperdavė patvirtinto statinio projekto, kurie būtini tam, kad būtų įmanoma pradėti vykdyti sutartines prievoles, ko pasekoje bendrovė negalėjo pradėti vykdyti darbus pagal sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „P.a.r.y.ž.i.u.s“ parengtas darbo projektas atsakovei buvo perduotas dar prieš pasirašant 2016-08-08 statybos rangos sutartį. Tai patvirtina byloje esantis atsakovės 2016-08-08 parengtas komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta, jog komercinis pasiūlymas yra teikiamas pagal UAB „P.a.r.y.ž.i.u.s“ parengtą objekto „Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) PA-15/0215-TP techninį projektą. Be to, šalys pasirašydamos Statybos rangos sutartį, sutarties 5.3 punkte nurodė, kad „Subrangovas pareiškia, kad gerai išanalizavo ir suprato Rangovo užduotį pagal pateiktus duomenis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, kuriuos galima buvo įvertinti pagal pateiktą UAB „P.a.r.y.ž.i.u.s“ parengtą objekto Techninį projektą, būtinus pagal šią sutartį ir ją lydinčius priedus atlikti...“ Sutarties 6.2.1 punkte apeliantė patvirtino, jog „...į sutarties kainą įskaičiuotos visos sutarties objekto vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai, ir kad subrangovas prisiima riziką už visas išlaidas, kurias teigdamas pasiūlymą ir pasirašydamas šią sutartį privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą pagal projektą UAB „P.a.r.y.ž.i.u.s“ objekto Techninį projektą. Taip pat patvirtina, kad visa pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga, atitinka tikrovę ir apima viską, ką galima buvo numatyti visiškam ir tinkamam sutarties įvykdymui.“ Pažymėtina, jog pati apeliantė neneigia, jog jai buvo pateiktas elektroniniu būdu darbo projektas. Liudytojas A. M., kuris tuo metu buvo UAB „Vilstata“ darbuotojas, teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Vilstata“ turėjo elektroniniu pavidalu techninį darbo projektą, kuriuo vadovaujantis ir buvo skaičiuojama darbų sąmata bei apimtis, vykdomi darbai. Nurodė, jog popierinis darbo projektas buvo pas UAB „Aimasta“ darbuotoją - statybos vadovą.Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantė neturėjo techninio darbo projekto be kurio negalėjo pradėti vykdyti darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir, apeliantės teigimu, UAB „Aimasta“ nevykdant savo įsipareigojimų, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniškumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent apeliantei tenka našta įrodyti, jog jai buvo nepateikti konkretūs dokumentai, būtini darbams atlikti, jog ji reikalavo juos pateikti ir savalaikiai reiškė pretenzijas (CPK 178 straipsnis).UAB „Sventovis“ neargumentavo ir neįrodinėjo, jog jai pateiktas techninis darbo projektas elektroniniu būdu neatitiko popierinio techninio projekto ko pasėkoje buvo užkirstas kelias pradėti darbus. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog UAB „Sventovis“ ne tik žinojo darbų apimtis, turėjo kitus būtinus dokumentus, rodiklius statybos rangos darbams atlikti, bet, kaip minėta, buvo pradėjusi vykdyti fasado apšiltinimo, apdailos ir lauko palangių skardinimo darbus. Tai, kad darbai pagal sutartį buvo pradėti vykdyti, neneigia ir apeliantė. Be to, CK 6.661 straipsnyje yra nustatyta teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas nevykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrenginių, dokumentų ir kt.) arba kliudo vykdyti sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė minėtu pagrindu būtų siekusi pasinaudoti ar pasinaudojo būtent šia teise. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise įspėjus užsakovą sustabdyti darbus ir informuoti užsakovą apie tai, jog yra nuo jo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 str. 1 d., 3 p., CK 6.659 str. 2 d.). Apeliantė minėtų reikalavimų nevykdė. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad nutraukdama sutartį, apeliantė 2016-09-19 pranešime nenurodė, jog negali vykdyti darbų dėl neperduodamos dokumentacijos. Minėtą aplinkybę UAB „Sventovis“ nurodė tik 2016-12-12, nurodydama UAB „Aimasta“, jog teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį.Teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju būtent apeliantė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika, tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).Šiuo atveju būtent apeliantė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, t. y. pagal sutarties 8.4 punktą privalėjo nedelsdama raštu pateikti visas abejones ieškovei dėl sutartyje numatytų darbų vykdymo. Sutarties 11.3 punkte numatyta, jog šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo raštu pranešti apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o prireikus ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesiėmė jokių veiksmų ir nepranešė ieškovei apie esamus sutarties vykdymo trukdžius. Be to, vadovaujantis sutarties 11.5 punktu apeliantė privalėjo ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų įspėti Rangovą apie sutarties nutraukimą raštu, tačiau to nepadarė, nebendradarbiavo su ieškove, ko pasėkoje prisiėmė visą kylančią atsakomybę.Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, apeliantė neįrodė, jog dėl ieškovės kaltės vienašališkai buvo nutraukta 2016-08-08 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o teiginiai, kad teismas, pažeisdamas civilinio proceso taisykles, vadovavosi išimtinai ieškovės teiginiais bei nevertino atsakovės pateiktų dokumentų bei paaiškinimų, vertintini kritiškai (CPK 185, 178 str.). Atsižvelgiant į sutarties 10.3 punktą, į tai, kad būtent apeliantė (subrangovė) vienašališkai nutraukė sutartį ne dėl ieškovės kaltės, teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai ir 10 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos.Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo sumažinti priteistiną baudą. Sutarčių laisvės principo esmė atskleidžiama CK 6.156-6.157 straipsniuose, pagal kurių nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, tačiau negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Iš šių nuostatų išplaukia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis teisėmis, jeigu nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, taip pat kitų asmenų teisių ar viešojo intereso. Byloje nustatyta, kad šalys laisva valia sudarė 2016-08-08 statybų rangos sutartį, kurioje numatė pasekmes, jog „subrangovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ne dėl Rangovo kaltės privalo sumokėti rangovui 10 % baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti Rangovo patirtus nuostolius“ (Sutarties 10.3 punktas). Šalių sutarties darbų objekto kaina – 280 000 Eur, todėl teismas pagrįstai priteisė 28 000 Eur iš atsakovės. Pažymėtina, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga jei kuri tai šalis nevykdo sutarties, ar vykdo ją netinkamai. Atsižvelgiant į šalių valią, teismas neturi paneigti jų valios dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą.Apeliantė teigia, jog ieškovė nuostolius patyrė ne vien tik dėl UAB „Sventovis“ kaltės, bet ir dėl kitų asmenų. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė savo teiginius, jog dėl atsakovės kaltės ji patyrė žymiai didesnių nuostolių negu prašoma priteisti baudos dydį.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis nagrinėjamoje byloje bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Ieškovė UAB „Aimasta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie šias išlaidas, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.