- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- II-37-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00004-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. S.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 72-ANR_N-8-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. gruodžio 27 d. Ž. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. 17 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai, (duomenys neskelbtini) km, koordinatės (ašys) X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 70 km/val. greičiui, važiavo 84 km/val. greičiu, įvertinus prietaiso paklaidą (± 3 km/val.), leistiną greitį viršijo 14 km/val., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, įtvirtinantį transporto priemonės vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį.
2022 m. sausio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus viršininkės Skirmantės Bartkuvienės nutarimu Nr. 72-ANR_N-8-2022 Ž. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 15 Eur bauda.
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. S. prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Nutarime nurodytas administracinis nusižengimas pareiškėjui inkriminuojamas ne pirmą kartą. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (toliau – Nutartis) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-393/2021, išnagrinėjęs jo skundą, panaikino – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2021 m. gegužės 21 d. nutarimą, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, ir bylą grąžino institucijai. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu byla buvo išnagrinėta šališkai, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodyta tiksli įvykio vieta, neaišku, kokiu greičio matavimo prietaisu užfiksuotas nusižengimas. Teismas nustatė ANK normų pažeidimus ir konstatavo, kad šie pažeidimai ribojo pareiškėjo teisę į gynybą. Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, šio tyrimo pažeidimų (trūkumų) neištaisė ir tokiu būdu toliau pažeidinėja pareiškėjo teisę į gynybą. Protokole nurodyta administracinio nusižengimo vieta – Lazdijų r. sav. X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), taip pat, kad nusižengimo padarymo vietos adresą galima pasitikslinti internetiniame tinklalapyje maps.lt. Suvedus protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinates minėtame interneto tinklalapyje, rodoma administracinio nusižengimo vieta – Lazdijų r. sav. Ežero g. (kelias į statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas Alytus–Seirijai–Lazdijai (duomenys neskelbtini), krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai, (duomenys neskelbtini) km. Iš nutarimo negalima suprasti konkrečios nusižengimo padarymo vietos, tačiau akivaizdu, kad tai nėra ta pati vieta (netgi ne šalimais), kuri nurodyta protokole pagal koordinates. Kadangi nutarime ir protokole nurodytos skirtingos nusižengimo padarymo vietos, pareiškėjas negali suprasti, dėl kurioje vietoje padaryto administracinio nusižengimo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Nutartimi nustatytas administracinio nusižengimo tyrimo pažeidimas nėra pašalintas – administracinio nusižengimo padarymo tiksli vieta nėra nurodyta. Bylą pirmą kartą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad skirtinguose procesiniuose dokumentuose Institucija nurodė skirtingus greičio matavimo prietaisus ir nedetalizavo tokio neatitikimo priežasties. Šiuo atveju protokole nurodyta, kad nusižengimui nustatyti panaudotas greičio matavimo prietaisas PS-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. kitas prietaisas, nei institucijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarime bei atsiliepime į ankstesnį pareiškėjo skundą nurodytas. Tuo tarpu nutarime nenurodytas joks tikslus greičio matavimo prietaisas. Minėtų teismo konstatuotų aplinkybių apie greičio matavimo prietaisų duomenų neatitikimą kontekste pareiškėjas daro išvadą, kad Institucija, pakartotinai patraukdama jį administracinėn atsakomybėn ir nutarime nenurodydama tikslių greičio matavimo prietaiso duomenų, tokiu būdu siekia sukurti regimybę, kad teismo nustatytas pažeidimas yra pašalintas. Tačiau vien tik vieno iš greičio matavimo prietaisų nurodymas tik protokole, nepaaiškinus greičio matavimo prietaisų duomenų neatitikimo ankstesnėje teisenos stadijoje, anksčiau kilusių abejonių ir neaiškumų savaime nepašalina. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje kilusios abejonės ir neaiškumai, susiję su greičio matavimo prietaisų duomenimis, nėra pašalinti. Automobilio nuotraukose nematyti vairuotojo, todėl esant minėtoms neaiškioms aplinkybėms (be kita ko, nežinant tikslios nusižengimo padarymo vietos), pareiškėjas negali įvertinti, ar automobilį vairavo jis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 290 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengtas 150–300 m, o gyvenvietėse 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas KET. Byloje nėra duomenų, kad prieš greičio matavimo prietaisą buvo įrengtas Taisyklių 290 punkte nurodytas ženklas. Pažymi, kad Taisyklių 290 punkte nurodyti momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, jokių išimčių nei mobiliems, nei stacionarioms greičio matavimo prietaisams, prieš kuriuos nereikėtų pastatyti ženklo, nėra numatyta. Be to, greičio matuoklio stacionarumas, mobilumas turi būti vertinamas pagal šio prietaiso greičio fiksavimo būdą, t. y. ar greičio matuoklis greitį fiksuoja judėdamas (pvz., greičio matuokliai, įmontuoti transporto priemonėse), o ne pagal greičio matuoklio įrengimo būdą. Vien tai, kad greičio matuoklis nėra įrengtas stacionariai (pvz., pritvirtintas prie žemės), nereiškia, kad jis nelaikytinas automatiniu greičio matavimo prietaisų Taisyklių prasme.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti viešojo administravimo principai, kurių privalo laikytis valstybinės institucijos atliekančios viešąjį administravimą. Šiame straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Kadangi prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo įrengtas ženklas, įrodymai, surinkti pažeidžiant teisės aktus, laikytini neleistinais. Todėl ir šiuo pagrindu nutarimas laikytinas neteisėtu. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad Institucija iš naujo surašė protokolą ir nutarimą, tačiau tai atliko formaliai, nepašalindama anksčiau administracinio nusižengimo teisenoje padarytų pažeidimų. Tai rodo, kad Institucija bet kokiomis priemonėmis siekia pareiškėją nubausti, tačiau tai daro pažeisdama teisės aktus. Tai jam kelia pagrįstas abejones, ar Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyrius (jo pareigūnai) nėra šališki jo atžvilgiu, nes būtent šio skyriaus pareigūno atlikta administracinio nusižengimo teisena jau vieną kartą teismo pripažinta kaip pažeidžianti ANK reikalavimus. Tokią išvadą suponuoja tai, kad 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 12 Eur bauda, tačiau skundžiamu 2022 m. sausio 12 d. nutarimu paskirta griežtesnė nuobauda – 15 Eur bauda, nors aplinkybės, į kurias atsižvelgiama nustatant baudos dydį, nesikeitė (išskyrus aplinkybę, kad anksčiau buvo padavęs skundą). Tokiu būdu pareiškėjo padėtis buvo pabloginta dėl jo paties paduoto skundo. Pareiškėjo nuomone, tokią išvadą sustiprina tai, kad minėto Institucijos skyriaus pareigūnas 2021 m. rugsėjo 21 d. šaukime pareiškėją įvardijo pažeidėju ir šaukė administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Tai reiškia, kad pareigūnas neatliko jokio administracinio nusižengimo tyrimo, o pareiškėjo kaltę preziumavo (iš anksto laikė pažeidėju), atitinkamai šaukė administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Dėl to vertina, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Be to, nėra duomenų, kad nutarimą priėmęs pareigūnas buvo Institucijos įgaliotas tai daryti. Nurodytos aplinkybės patvirtina nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Administracinio nusižengimo teisena tęsiasi ilgą laiką, tai nėra protinga, teisinga ir negali būti pateisinama besitęsiančiais institucijos teisės normų pažeidimais.
Skundą padavęs asmuo Ž. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta (b. l. 9), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis).
Šalies argumentai
Institucija, priėmusi nutarimą – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytas trūkumas yra pašalintas – administracinio nusižengimo padarymo tiksli vieta yra nustatyta ir nurodyta. 2021 m. gruodžio 27 d. 13.05 val. pareiškėjui Ž. S. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 72-1-ANR_P-1667-2021, kuriame nurodytos teisingos administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) ir tiksli įvykio vieta (duomenys neskelbtini), krašto keliai Alytus–Seirijai–Lazdijai, (duomenys neskelbtini) km. Administracinio nusižengimo registro (toliau – ANR) duomenimis šis protokolas Ž. S. buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 30 d. 09.03 val. 2022 m. sausio 12 d. nutarime Nr. 72-ANR_N-8-2022 nurodyta ta pati įvykio vieta. Savo skunde Ž. S. vadovaujasi 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 72-ANR_P-l534-2021, kuris 2021 m. gruodžio 27 d. 10.25 val. buvo anuliuotas dėl to, kad jame nebuvo pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai ir buvo nurodytos neteisingos administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinatės ir nebuvo nurodyta tiksli įvykio vieta. Institucija pažymi, kad anuliuotame protokole Nr. 72-ANR_P-1534-2021 buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data 2021 m. lapkričio 25 d. 10 val. Pareiškėjas Ž. S. nepareiškė pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau dėl objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Pastebėjus, kad šiame protokole nėra pašalinti anksčiau aptarti trūkumai, 2021 m. gruodžio 27 d. 10.25 val. jis buvo anuliuotas. ANR duomenimis, grafoje anuliavimo priežastis ties šiuo dokumentu yra pažymėta, kad, Ž. S. teigimu, elektroniniu paštu išsiųsto protokolo jis negavo, prašo atsiųsti paštu jo gyvenamuoju adresu. Tą pačią dieną 13.05 val. jam buvo surašytas ir išsiųstas naujas protokolas, kuriame, be ištaisytų techninių trūkumų, daugiau jokios aplinkybės pakeistos nebuvo. Atsižvelgiant į Ž. S. žodinį prašymą gauti dokumentus paštu, šaukimas dalyvauti surašant protokolą, jam siunčiamas nebuvo.
Institucija taip pat pažymi, kad ant pažeidimo padarymo momentu padarytos nuotraukos, kurioje matomas užfiksuotas automobilis „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užrašas PS-(duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad greičio matavimas buvo atliktas greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto prietaiso patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 27 d. protokole yra nurodytas teisingas mobiliojo greičio matuoklio numeris PS-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas su šiuo greičio matuokliu patvirtinama ir 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-1289 dėl darbo su greičio matavimo įranga. Tai, kad nutarime nėra pakartotas mobiliojo greičio matuoklio numeris, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis yra neteisingas.
Institucija taip pat pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, tyrimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m, vasario 9 d. įsakymu Nr. 5-V-127 „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kai KET pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, vadovaujantis ANK 608 ir 611 straipsniais, Lietuvos kelių policijos tarnyboje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir 2020 m. rugpjūčio 20 d., transporto priemonės savininkui G. L. nedalyvaujant, automatiniu būdu suformuotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-142369-2020, kuris su pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo elektroniniu paštu buvo išsiųstas minėtam asmeniui. 2020 m. rugsėjo 3 d. iš transporto priemonės savininko buvo gauti duomenys apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę ar naudojosi, nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę valdė Ž. S. Todėl G. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir tą pačią dieną surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu Ž. S., kuris nėra pateikęs jokių duomenų, kurie leistų abejoti G. L. pateikta informacija apie tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jam priklausančią transporto priemonę valdė Ž. S.
Institucija taip pat nurodo, kad Ž. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas gyvenvietėje, tai yra kelio atkarpoje, kurioje greitis ribojamas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 329 (draudžiama važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle). KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Taigi, Ž. S., vairuodamas automobilį kelio atkarpoje, kurioje greitis ribojamas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 329, privalėjo vadovautis KET 127 punktu ir galėjo važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis važiavo 84 km/val. greičiu, todėl viršijo leistiną greitį 14 km/val., taip padarydamas ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Institucija taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 290 punkte numatyta, kad ženklas „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas KET. Pažymi, kad matavimo prietaisas „PoliScan FM1“ Nr. PS-(duomenys neskelbtini) priskiriamas mobiliųjų matavimo priemonių grupei. Tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu, prieš kurį administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimo fakto konstatavimui ir pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Ž. S. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Institucija taip pat pažymi, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas ANK 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame buvo siūloma pakeisti ANK 569 straipsnio 3 dalį, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 84 šiam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės. Iš šių duomenų akivaizdu, jog įstatymų leidėjas mano ir pagal šiuo metu galiojančio ANK 569 straipsnio 3 dalį, įrodymais pripažįstami ir tie, kurie užfiksuoti mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Jokių kitų išimčių (dėl privalomojo kelio ženklo Nr. 636 ar kito kelio ženklo privalomumo prieš mobilaus greičio matavimo prietaisą), kaip bandyta įtvirtini minėtame ANK 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, nėra. Atitinkamai pareiškėjo teiginys, kad duomenys surinkti pažeidžiant teisės aktus, yra nepagrįstas.
Institucija laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Institucija iš naujo surašė protokolą ir nutarimą, tačiau tai atliko formaliai, nepašalindama anksčiau administracinio nusižengimo teisenoje padarytų pažeidimų. Pažymi, kad Ž. S. skunde nepagrįstai vadovaujasi 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 72-ANR_P-1534-2021, o ne 2021 m. gruodžio 27 d. protokolu Nr. 72-1-ANR_P-1667-2021, kuris jam buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 30 d., ir kuriame buvo nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2022 m. sausio 12 d. 10 val., taip pat nurodytos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Tiek viename, tiek kitame administracinio nusižengimo protokole labai aiškiai raštu buvo nurodyta, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio l dalimi, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka protokole nurodytoje vietoje paskirtu laiku. Jei asmuo pageidauja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, tokį reikalavimą turi pateikti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Ž. S. turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes pateikti prašymą susipažinti su medžiaga, išreikšti pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar el. ryšio priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepateikus rašytinio prašymo susipažinti su tyrimo medžiaga ir neatvykus į bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla buvo objektyviai ir nešališkai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo argumentai, kad nutarimą priėmęs pareigūnas yra šališkas jo atžvilgiu, nepagrįsti, tai tik deklaratyvūs teiginiai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o artima minimaliai 15 Eur bauda buvo paskirta atsižvelgiant į padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Institucija taip pat pažymi, jog nutarimą priėmusiam pareigūnui funkcija vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną ir priimti sprendimus yra numatyta pareigybės aprašyme, 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-501 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-866 „Dėl įgaliojimų nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti sprendimus administracinių nusižengimų teisenoje“ pakeitimo ir 2022 m. sausio 14 d. įgaliojime Nr. 52-IL-342 atstovauti teismuose ir administracinių komisijų ginčuose.
Dėl Ž. S. teiginių, kad administracinio nusižengimo teisena tęsiasi ilgą laiką, Institucija nurodo, kad pareiškėjas pats piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Per visą tyrimo laikotarpį jam buvo siųsti keli šaukimai atvykti į bylos nagrinėjimą, buvo bendrauta elektroniniu paštu ir telefonu, tačiau neatvykdamas į bylos nagrinėjimus ir nurodydamas įvairias priežastis, dėl ko bylos nagrinėjimai buvo atidėti, pats vilkino procesą.
Visų šių argumentų pagrindu prašo Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–25).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 27 d. Ž. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. 17 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai, (duomenys neskelbtini) km, koordinatės (ašys) X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 70 km/val. greičiui, važiavo 84 km/val. greičiu, įvertinus prietaiso paklaidą (± 3 km/val.), leistiną greitį viršijo 14 km/val., tuo pažeisdamas KET 127 punktą, t. y. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 93–94). Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytas 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 72-ANR_P-l534-2021 yra anuliuotas (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 91–92). 2022 m. sausio 12 d. Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus viršininkės Skirmantės Bartkuvienės nutarimu Nr. 72-ANR_N-8-2022 Ž. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 15 Eur bauda (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 95–96). Iš 2020 m. spalio 13 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANRP-46483-2020 matyti, kad KET pažeidimas užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 1 d. 17 val. 16 min. Lazdijų r. sav., transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant 87 km/val. (po paklaidos 84 km/val.) greičiu, esant leistinam 70 km/val. greičiui, tai yra nustatytą greitį viršijant 14 km/val.; greičio viršijimo faktas užfiksuotas mobilaus greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1“ Nr. PS-(duomenys neskelbtini), kurio patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis išmatuotas transporto priemonei artėjant; transporto priemonės savininkas G. L. Prie protokolo esančioje nuotraukoje aiškiai užfiksuota transporto priemonė ir jai išduotas valstybinis numeris (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 36–37). Transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. L. nurodė, kad nurodytu laiku transporto priemonę valdė (naudojosi) Ž. S. (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 7). Nustatyta, kad greičio matavimo prietaisui „PoliScan FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 19 d. Austrijos Respublikoje, Austrijos Federalinės kalibravimo ir metrologijos tarnybos, išduodant metrologinės patikros pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 40, 41–44). Taip pat pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas „PoliScan FM1“ įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą 2019 m. balandžio 18 d., tai yra, iki šioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo užfiksavimo (2020 m. rugpjūčio 1 d.) (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 46, 47–53). Iš policijos pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo Dėl darbo su greičio matavimo įranga matyti, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų r. sav. vykdė transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su greičio fiksavimo sistema „PoliScan FM1“ numeris (duomenys neskelbtini), neturint kontakto su pažeidimus padariusiais asmenimis. Su tarnybiniu automobiliu apie 9 val. 30 min. atvyko šalia (duomenys neskelbtini) namo (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini). Minėtą greičio matavimo prietaisą sumontavo Alytus–Seirijai–Lazdijai kelio kelkraštyje, maždaug ties (duomenys neskelbtini) km, prietaisas buvo atsuktas į Lazdijų miesto pusę. Leistinas važiavimo greitis minėtame kelio ruože 70 km/val. Iš minėtos vietos išvyko apie 17 val. 30 min. Suformuotame administracinio nusižengimo protokole ROIK numeris 20121463838 buvo (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini) – atitinka Lazdijų miestą Ežero gatvę). Koordinatės blogai nustatytos todėl, kad 2020 m. liepos 31 d. transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su prietaisu „PoliScan FM1“ numeris (duomenys neskelbtini) vykdė Lazdijų mieste Ežero gatvėje. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atvykus vykdyti transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę Šventežerio mstl. Lazdijų g. naujos koordinatės nebuvo perkeltos į „PoliScan FM1“ numeris (duomenys neskelbtini) matuoklio nustatymus, dėl galimai jo klaidos, nes neatnaujino koordinačių. Minėtame administracinio nusižengimo protokole ROIK numeris 20121463838, prietaiso „PoliScan FM1“ numeris (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymo momentu padarytoje nuotraukoje matomas užfiksuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuotraukoje matosi Šventežerio miestelio autobusų stotelė, šalia kelio esanti parduotuvė. Ant nuotraukos taip pat yra užrašas PS-(duomenys neskelbtini), kuris nurodo, kad matavimas buvo atliktas su greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1“ numeris (duomenys neskelbtini). Minėto prietaiso patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 11–19).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. KET 127 punktas, be kita ko, numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pagal KET 129 punktą, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Pagal KET 133 punktą, kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas užfiksuotas vietoje, kurioje leidžiamas greitis buvo 70 km/val. Taigi Ž. S., vairuodamas automobilį privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 127 punktu ir galėjo važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu. Ž. S., vairuodamas automobilį, važiavo 84 km/val. greičiu, todėl viršijo leistiną greitį 14 km/val., taip padarydamas ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra nurodytos skirtingos administracinio nusižengimo padarymo vietos, tačiau teismas su tuo nesutinka, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek jo pagrindu priimtame nutarime yra nurodyta ta pati administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), krašto keliai Alytus–Seirijai–Lazdijai, (duomenys neskelbtini) km, o administracinio nusižengimo protokole papildomai nurodytos koordinatės (ašys) X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta yra tiksli ir aiški, gali būti lengvai patikrinama.
Nors pareiškėjas nurodo, kad nutarime nenurodytas joks tikslus greičio matavimo prietaisas, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnės 2022 m. sausio 12 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-8-2022 (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 95–96) atitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 596 redakcija) patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių reikalavimus, kuriuose nėra reikalavimo nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyti informaciją apie nusižengimui nustatyti panaudotas technines priemones. Tokia informacija turi būti nurodyta administracinio nusižengimo protokole, o nagrinėjamu atveju 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole ir yra nurodyta nusižengimui nustatyti panaudota techninė priemonė (pavadinimas, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr. prietaiso rodmenys, paklaida) (Administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20121463838, b. l. 93–94). Pagal minėtų Taisyklių nuostatas, informacija apie nusižengimui nustatyti panaudotas technines priemones turi būti nurodyta nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, o nagrinėjamu atveju toks nutarimas nebuvo priimtas. Nagrinėjamu atveju greičio matavimo prietaiso „PoliScan FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso patikros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, pats prietaisas buvo veikiantis, prietaisui atlikta pirminė patikra kitoje Europos Sąjungos valstybėje, šiuo atveju Austrijos Respublikoje, pripažįstama Lietuvoje, todėl teismui nekyla abejonių, kad matavimo prietaisas „PoliScan FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu buvo tinkamai įteisintas ir pagrįstai naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pareiškėjo teigimu, nutarimas laikytinas neteisėtu ir tuo pagrindu, kad prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo įrengtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte nurodytas kelio Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“, analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas KET. Šiame kontekste pažymėtina, kad matavimo prietaisas „PoliScan FM1“ Nr. PS-(duomenys neskelbtini) priskiriamas mobiliųjų matavimo priemonių grupei. Tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nusižengimo fakto konstatavimui ir pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Ž. S. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pareiškėjo nurodoma KET nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą bei nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-919/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-530/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-267-255/2019; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-115-531/2018). Pažymėtina, kad KET 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas privalėjo žinoti leistiną maksimalų važiavimo greitį ir įvertinti, kad bet kurioje kelio atkarpoje gali būti mobilus greičio matavimo prietaisas, o ne aklai tikėtis, jog nesant informacinio ženklo, jo ženkliai viršytas 14 kilometrų per valandą važiavimo greitis nebus užfiksuotas leistinomis greičio matavimo priemonėmis. Tai reiškia, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, daugumą KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-530/2021).
Ž. S. skunde taip pat nurodo, jog, kadangi prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo įrengtas ženklas, įrodymai, surinkti pažeidžiant teisės aktus, laikytini neleistinais. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 659 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintose Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų 274 punkte nurodomi pagrindiniai greičio kontrolės būdai – automatinė greičio kontrolė naudojant stacionarius greičio matavimo įrenginius; greičio kontrolė atliekama naudojant mobilius greičio matavimo įrenginius, kurie įmontuoti specialiuose automobiliuose, rankinius radarus. Minėtų rekomendacijų 276 punkte nurodomi stacionarių greičio matavimo įrenginių diegimo reikalavimai – įrenginiai turi būti apsaugoti nuo vandalizmo atvejų; eismo dalyviams turi būti gerai matomi; stacionarių greičio matavimo įrenginių pastatymo vietos turi būti skelbiamos viešai, o kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, paženklintas kelio ženklais Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“. Taigi nors tai tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, bet vertinant kalbiniu požiūriu yra aišku, jog įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą tik prieš stacionarų greičio matavimo įrenginį įrengti kelio ženklą Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. AN2-310-919/2021).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ ir nustato vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus bei taikomos kelio ženklams ir vertikaliajam ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje (taisyklių 1 ir 2 punktai), tačiau jos nereglamentuoja policijos pareigūnų veikimo būdų ir tvarkos gaunant duomenis, patvirtinančius padarytą administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-511/2022 17 punktas).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, pareiškėjo teiginys, kad įrodymai surinkti pažeidžiant teisės aktus, yra nepagrįstas ir konstatuoti, kad institucija kaltę grindė duomenimis, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nėra pagrindo.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad kelio ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš visus automatinius, kelio ruožuose įrengtus greičio matavimo prietaisus, tačiau teismas pažymi, kad KET kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-919/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-530/2021). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teismas vertina, kad įspėjamojo kelio ženklo nebuvimas prieš mobilųjį greičio matavimo prietaisą, nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys.
Tai leidžia spręsti, kad Ž. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai jam taikyta administracinė atsakomybė.
Nesutiktina ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Institucijos Veiklos skyrius (jo pareigūnai) yra šališki pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad šališkumas, visų pirma, yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu, tuo tarpu ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) bei teismas bylas nagrinėja ir sprendimus jose priima vadovaudamiesi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju duomenų, kad pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą asmeniškai buvo suinteresuota bylos baigtimi ar turėjo tendencingą išankstinę nuomonę, nėra.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Ž. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam paskirta žymiai mažesnė nei ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis bauda atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus viršininkė Skirmantė Bartkuvienė. 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-866 (2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-501 redakcija) 2.1.1 punktu policijos pareigūnai, kurių pareigybės priskirtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) priede nurodytoms 3–7 pareigybių grupėms, be kita ko, yra įgalioti policijos vardu nagrinėti administracinių nusižengimų bylas (b. l. 30–31). Statuto priede Vidaus tarnybos sistemos pareiginių algų koeficiento 7 grupėje nurodyta ir skyriaus viršininkas. Atsižvelgus į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktojo argumentai, kuriais abejojama nutarimą priėmusios Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus viršininkės Skirmantės Bartkuvienės įgaliojimais nagrinėjant šia administracinio nusižengimą bylą, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 72-ANR_N-8-2022, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 15 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo ir Ž. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi
nutaria:
Ž. S. skundą atmesti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 72-ANR_N-8-2022, kuriuo Ž. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 15 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.