Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. R. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjo 2018-05-11 nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-04-05 nutarimu nubaustas pagal ANK 416 str. 3 ir 4 d. 120 Eur bauda už tai, kad jis Švenčionių rajono savivaldybėje, kelio Molėtai – Kaltanėnai – Ignalina 23,8 km, vairuodamas automobilį 2017 m. spalio 14 d. 8 val. 45 min. leistiną 50 kilometrų per valandą važiavimo greitį viršijo 38 kilometrais per valandą, o 2017 m. spalio 18 d. 13 val. 21 min. – 25 kilometrais per valandą.

Nesutikdamas su tokiu Institucijos sprendimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama 2018-05-11 nutartimi Pažeidėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pažeidėjas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai visiškai įrodyti byloje surinktais įrodymais bei pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 416 str. 3 ir 4 d. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus tirti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijamą nutartį. Todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, juos papildo bei pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017-10-14 8.45 ir 2017-10-18 13.21 val. administraciniame kaltinime nuodytame kelio ruože užfiksuotas greitį viršijęs kaltinime nurodytas automobilis. Pažeidėjas klausimo dėl automobilį minėtu laiku vairavusio asmens, taipogi – dėl paties greičio viršijimo fakto apeliaciniu skundu nekelia bei šių aplinkybių neginčija. Nesutikdamas su nubaudimu, Pažeidėjas tik pabrėžia apie kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nebuvimą jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu, kas, jo manymu, rodo nepagrįstą bei neteisingą jo nubaudimą. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiais Pažeidėjo teiginiais nesutinka.

Aukštesniajam teismui pateikti bylos duomenys liudija, kad Pažeidėjui inkriminuoti administraciniai nusižengimai padaryti gyvenvietės ribose. Pagal KET 129 punktą, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Pagal KET, kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žymi gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai, pradžią. Taigi Pažeidėjas, vairuodamas automobilį keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“, vadovaujantis KET 129 punktu, galėjo važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pažeidėjas vairuodamas automobilį skirtingu laiku važiavo 88 km/h (po paklaidos pritaikymo) ir 75 km/h (po paklaidos pritaikymo) greičiu kelyje, pažymėtu kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, viršydamas leistiną greitį atitinkamai daugiau kaip 38 km/h ir 25 km/h, taip padarydamas ANK 416 str. 3 ir 4 d. numatytus administracinius nusižengimus. Tai, kad šių nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, priešingai Pažeidėjo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 str. 3 ir 4 d. kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Pažeidėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pažeidėjo nurodoma Kelių eismo taisyklių nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą bei nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų. Pastebėtina ir tai, jog priešingai deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems Pažeidėjo skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nutartyje nurodė, jog Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinantis ar atsakomybę už juos pašalinantis veiksnys. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad Pažeidėjo kaltė dėl ANK 416 str. 3 ir 4 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta neabejotinai.

Skunde Pažeidėjas formuluoja prašymą dėl jam skirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisingai nustatęs, kad Pažeidėjas padarė ANK 416 str. 3 ir 4 d. numatytus administracinius nusižengimus, paskyrė tinkamas nuobaudas už kiekvieną iš jų bei po to subendrintą. Tokias už atskirus nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas, taip pat subendrintą administracinę nuobaudą laikyti neteisingomis ar nepagrįstomis nėra pagrindo, tokio pagrindo skunde nenurodo ir Pažeidėjas. Aplinkybių, dėl kurių Pažeidėjui paskirtoji administracinė nuobauda turėtų būti švelninama, aukštesnysis teismas nenustatė, todėl keisti apylinkės teismo sprendimą nuobaudos skyrimo dalyje aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar Pažeidėjui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo 2018-05-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjo 2018-05-11 nutartį palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.