- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-364-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00252-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. V.
- Institucija
- Kauno AVPK, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. sausio 4 d. nutarimu D. V. paskirta 150 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. balandžio 11 d. 10 val. 28 min., Kauno m. sav., magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kaire puse), vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį 37 km/h, važiavo 127 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.
2. Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. sausio 4 d. priimtu nutarimu, D. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi D. V. skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Institucija tinkamai ištyrė nusižengimo aplinkybes, teisėtai surinko byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą, teisingai konstatuodama, kad D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį bei 2021 m. sausio 4 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde teigiama, kad ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl metrologinės patikros ir matavimo prietaiso įrengimo neteisėtumo, kartu prieš jį nepastačius/neįrengus ir KET ženklo „Automatinė eismo kontrolė“. Tokią Institucijos pareigą imperatyviai nustato net Susisiekimo ministro įsakymas, kuriame nurodoma, kad „Ženklas Nr. 645 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus“; ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės, kuriose nurodoma, jog „kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150-300 m, o gyvenvietėse - 50-100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje (sutrumpintoje galiojančioje KET redakcijoje nustatyta taip: “Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai”. O šios pareigos nesilaikymo pasekmes nurodo teismų praktikos išaiškinimai: „<... negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamoje bylos stadijoje, kol nėra pašalintos visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės, greičio matuokliu „MultaRadar S580“ gauti įrodymai negali būti pripažinti leistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą“; „<… nustatyto maksimalaus leidžiamo greičio pažeidimas užfiksuotas viešojo administravimo subjektui pažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, taip pat ir KET. Tokiu būdu gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant KET pažeidimo faktą“; „… administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. …Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus“.
4.2. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamojoje nutartyje netiksliai nurodė, kad D. V. išdėstė doc. dr. „A. S. ekspertimentinį nagrinėjimą“, - tačiau apeliantas pažymi, kad skunde pateiktas doc. dr. A. S. pasirašytas dokumentas yra pavadintas „Išvada apie teksto suvokimą“; joje taip pat nurodoma, kad autorius turi ... daugiau kaip 20 metų patirtį dabartinės lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizės srityje, bei kad jis, „<...vadovaudamasis įgytu aukščiausiu išsilavinimu bei ilgamete patirtimi“, teikia savo, kaip srities specialisto, išaiškinimą. Dėl to vertintina, kad byloje yra pateiktas ne eksperimentinis nagrinėjimas, bet ekspertines bei specialias žinias lietuvių kalbos tyrimų srityje turinčio specialisto išaiškinimas dėl teksto suvokimo, t. y. ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu į bylą jo pateiktas bei ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatytas „ir kitoks įrodymas“, kurio autoriaus kompetencija bei aukščiausia nurodyta kvalifikacija nei teismas, nei Institucija neabejojo, nes jo turinys ginčijamas nebuvo. Tuo tarpu nesant byloje ekspertizės akto ar kito specialisto išvados, nutartyje nebuvo galima nesiremti minėtąja išvada apie teksto suvokimą ir nevertinti jos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas jokios jos analizės neatliko, joje užfiksuotų duomenų nevertino, taipogi jos ir neatmetė, tuo pažeisdamas ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl laikytina, kad nemotyvuotai atmetė apelianto skundą, nes nemotyvavo nesutikimo su išvada ir nenurodė jokių argumentų, kuriais šią išvadą apskritai atmestų. Pažymint, kad, tai apsunkina ir šio apeliacinio skundo argumentų formulavimą, kadangi nėra aišku, - ar teismas sutiko, ar ne su išvadoje nurodytais duomenimis apie teksto bei sąvokos „įrengtas prietaisas“ suvokimą. Teismas taip pat nepateikė ir jokio kito, t. y. išvadai priešingo lingvistinio teisės normų aiškinimo, kuriuo abstrahuotųsi nuo išvadoje teikiamų išaiškinimų apie minėtąją sąvoką. Tokiu būdu skundžiama nutartis tampa dar labiau nesuprantama, nepagrįsta ir neaiški.
4.3. Tuo tarpu išvadoje argumentuotai ir teismo nepaneigtais argumentais nurodoma, kad pagal paminėtų teisės aktų nuostatas, automatinis greičio matavimo prietaisas yra/turi būti įrengiamas nenurodant jo įrengimo sudėtingumo laipsnio. Tai reiškia, kad jis yra paruošiamas darbui=įrengiamas, atliekant bet kokio sudėtingumo veiksmus. Iš byloje esančios jo naudojimo instrukcijos matyti, kad jį paruošti darbu yra gana sudėtinga, tam užtrunkama ne vieną ir ne dešimt minučių. Teismas neatmetė nei minėtos išvados/įrodymo, nei paaiškino, kodėl šios išvados nelaiko pagrindu patenkinti apelianto skundą, kadangi Institucija laikėsi pozicijos, kad prietaisas nėra „įrengiamas” kelyje. Teismas visiškai neanalizavo šios ginčo dalies, t. y. nepalaikė ir Institucijos argumentų dėl matavimo prietaiso neva „neįrengimo kelyje“.
4.4. Skunde teigiama, kad nėra ginčo, jog 2020 m. balandžio 11 d. Lietuvoje galiojančios patikros automatinis greičio matavimo prietaisas „POLISCAN FM1“, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), dar neturėjo. Ji Lietuvoje buvo atlikta tik 2020 m. rugpjūčio 11 dieną, išduodant atitinkamą patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nutarties argumentai apie tai, kad iki tol šiam prietaisui nuo 2019 m. liepos 12 d. Austrijos Respublikoje buvo išduotas patikros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 40 punktas leidžia jį naudoti Lietuvoje, yra nepagrįsti. Šiame punkte yra aiškiai nurodoma, jog „<... Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrą, išduotą matavimo priemonės patikros sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą ir (arba) jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis“. Nagrinėjamu atveju prietaisas, kuriuo buvo siekiama pamatuoti apelianto vairuotos transporto priemonės greitį, 2020 m. spalio 11 d. nebuvo pažymėtas atitinkamais ženklais ir žymenimis, t. y. aukščiau aptartais Susisiekimo ministro įsakyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime kelio ženklais. Pažymint, kad kelio ženklas Nr. 636 nebuvo įrengtas prieš aptariamą ir Austrijoje „patikrintą“ matavimo prietaisą „POLISCAN FM1“, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šis matavimo prietaisas nebuvo „pažymėtas atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis.“. Tokiu atveju nelaikytina, kad šiam prietaisui atlikta patikra kitoje ES valstybėje galėtų būtų „<...pripažįstama Lietuvos Respublikoje“.
4.5. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi rekomendacinio pobūdžio teisėkūros stadijoje esančio įstatymo projektu ir jam nepritariančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat neįsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kas apskritai nėra nei teisės šaltiniai, nei teismų praktikos išaiškinimai, taip pažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalies bei Teismų įstatymo nuostatas, kadangi niekur nėra numatyta, kad teismas gali vadovautis rekomendaciniais raštais ar neįsiteisėjusiuose teismų sprendimuose aptariamomis aplinkybėmis, atsakydamas į ginčijamus apeliaciniu skundo argumentus.
4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas netaikė skunde nurodytos teismų praktikos, ir nesivadovavo teisėtumo bei įstatymo viršenybės principais. Pažymint, kad šie principai nesensta ir yra išaiškinti bei taikomi nuolat, nepaisant ankstesnių teismų sprendimų kitose bylose priėmimo datos. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodomos 2019 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties įrodinėjimo dalykas buvo skirtingas, pažymint, kad šioje nutartyje teisingumo principas ir įstatymo viršenybės principas nebuvo analizuojamas, todėl ši nutartis negali būti aiškinama taip, kad paneigtų šiuos principus. Tuo tarpu teismas šioje byloje ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi vertino ženklo nebuvimą kaip neturintį reikšmės „nusižengimų fakto konstatavimui ir pažeidėjo atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį kilimui“, tačiau nevertino apelianto keltos ginčo dalies/argumento, kad šios bylos įrodymų rinkimas buvo neteisėtas, dėl to jie turėjo būti pripažįstami neteisėtai gautais bei neleistinais, i?rodinėjant KET pažeidimo faktą?. Nors teismų praktika panašiose bylose yra nevienoda ir visose cituotose bylose yra aptariami stacionarūs greičio matavimo prietaisai, tačiau šioje byloje ginčas keliamas dėl mobilaus prietaiso, tačiau apeliantas laiko įrodyta, kad tiek stacionarūs, tiek ir mobilieji greičio matavimo prietaisai yra įrengiami kelyje (išimtis – patrulių automobiliuose esantys, t. y. judantys prietaisai) neginčijant, kad visi jie yra automatiniai. Todėl atsižvelgiant į KET ir Susisiekimo ministro nustatytus imperatyvius reikalavimus KET ženklo Nr. 636 pastatymui (automatiniai ir įrengiami kelio ruožuose), šioje byloje negali būti kvestionuojamas teisės aktų galiojimas ar jų turinys aiškinamas taip, kaip yra patogiau ar kaip pageidauja Institucija, pažymint, kad teisės normų leidėjai niekur nėra išskyrę, aiškiai nurodę ar kitaip teisės normos turiniu apibrėžę, kad tik prieš „stacionarius“ įrengtus automatinius greičio matavimo prietaisus turi būti pastatatomi kelio ženklai Nr. 636; niekaip nėra išskiriama kokia nors ypatinga matavimo prietaiso rūšis ar pavadinimas. Tokio teisės akto nėra, teismas nutartyje jo taip pat nenurodė. Konstatuotina, kad KET ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro patvirtintose taisyklėse yra imperatyviai ir be jokių išimčių nustatoma Institucijos pareiga rinkti įrodymus administracinių nusižengimų bylose tik teisėtai, t. y. tik įrengus KET ženklus Nr. 636 prieš visus automatinius, kelio ruožuose įrengtus greičio matavimo prietaisus.
4.7. Apeliantas skunde konstatuoja, kad teismas neatsakė į pagrindinį šioje byloje keltą klausimą - ar be KET numatyto kelio ženklo Nr. 636, 2020 m. balandžio 11 d. panaudotu kelio ruože įrengtu automatiniu matavimo prietaisu Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti bylos duomenys gali būti pripažįstami teisėtai gautais duomenimis/įrodymais? Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jei teismas į šį klausimą būtų kokia nors forma atsakęs, galima būtų laikyti, kad jis nenukrypo nuo pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą ir aptarti (atmesti) kiekvieno įrodymo reikšmingumą (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Neatmesdamas matavimo prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų kaip neleistinai surinkto duomenų/įrodymų ir apskritai vengdamas analizuoti šią skundo dalį, teismas ne tik nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, bet ir nepagrįstai netaikė teisėtumo principo bei nekonstatavo teisės viršenybės principo, kurie imperatyviai nustatyti teisės normose (Policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje; Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir kt.).
4.8. Skunde taip pat teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administracinių nusižengimų bylose suformuotos vieningos teismų praktikos, jog: „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte? negali bu?ti i?rodine?jama ir grindžiama neleistinomis i?rodinėjimo priemonėmis“; „<... Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumą, sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą viešojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimą (LVAT 2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr.N3-1679/2007). Pažymint, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime prašo jos priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Įvertinus surinktus įrodymus, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Policijos pareigūnai, vykdydami atitinkamas funkcijas, naudoja tik įteisintas ir metrologines patikras turinčias technines priemones. Pabrėžiama, jog minėtoje patikroje nurodyta, kad greičio matavimo sistema tinkama naudoti. Todėl D. V. skunde išdėstyti teiginiai grindžiami tik asmenine nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis. Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 11V-47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „Poliscan FM1“ patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą“ pavesta Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriui įrašyti minėtą greičio matavimo sistemos tipą „Poliscan FM1“ ir jo duomenis į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, todėl policijos naudojama minėta greičio matavimo sistema yra įteisinta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, fiksuojant administracinius nusižengimus, naudojama teisėtai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be šios pareigos yra taip pat numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Todėl, skunde išdėstyta aplinkybė dėl KET informacinio kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ negali būti siejama su šia administracinio nusižengimo byla ir nėra įrodinėjimo dalyku, D. V. administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra būtent minėto KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnyje. Tokios pačios nuomonės yra ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pasisakė, kad „(...) nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, priešingai pažeidėjo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Pažeidėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pažeidėjo nurodoma Kelių eismo taisyklių nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą bei nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų. Pastebėtina ir tai, jog priešingai deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems Pažeidėjo skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nutartyje nurodė, jog Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinantis ar atsakomybę už juos pašalinantis veiksnys.“ (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-115-531/2018).
5.2. Atsiliepime teigiama, kad D. V. administracinio nusižengimo byloje pagrindiniu įrodinėjimo dalyku yra nustatyto greičio viršijimas. Šiai veikai nustatyti naudota aukščiau minėta greičio matavimo sistema, kuri yra įteisinta ir yra tinkama fiksuoti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, ką patvirtina išduotas patikros sertifikatas. Todėl aptariamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje dėl KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymo yra visiškai įrodytas. Apeliantui Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame yra nurodytos visos su užfiksuotu administraciniu nusižengimo susijusios ir būtinos aplinkybės. Pabrėžtina, kad aukščiau išvardintais įrodymais, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, minėtas procesinis dokumentas įteiktas tinkamai. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn dėl analogiškos veikos D. V. traukiamas ne pirmą kartą. Pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti apeliantui piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. D. V. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigdamas, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtu būdu, prieš matavimo prietaisą nepastačius/neįrengus KET ženklo „Automatinė eismo kontrolė“, kartu ginčydamas ir matavimo prietaiso metrologinę patikrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl D. V. kaltės, nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis bei pritardamas sprendimo motyvams, juos papildo bei pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė D. V., užfiksuotas 2020 m. balandžio 11 d. 10 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kaire puse), (duomenys neskelbtini) km, (koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)), transporto priemonei BMW, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant 127 km/val. greičiu, esant nustatytam 90 km/val. greičiui, tai yra nustatytą greitį viršijant 37 km/val. Aukštesnysis teismas pažymi, kad D. V. klausimo dėl automobilį minėtu laiku vairavusio asmens, taipogi – dėl magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km galiojusio 90 km/val greičio apeliaciniu skundu neginčija, tačiau nesutinka su greičio viršijimo faktą užfiksavusio mobilaus greičio matavimo prietaiso „POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimu Lietuvoje.
9. Skunde apeliantas teigia, kad greičio matavimo prietaisas „POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2020 m. balandžio 11 d. turėjo tik Austrijos Respublikoje išduotą patikros pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo pažymėtas atitinkamai ženklais ir (arba) žymenimis (kelio ženklu Nr. 636 – „Automatinė eismo kontrolė“), todėl nelaikytina, kad šiam prietaisui atlikta patikra kitoje Europos Sąjungos valstybėje galėtų būtų pripažįstama Lietuvos Respublikoje, tačiau su šiais apelianto teiginiais aukštesnysis teismas sutikti negali.
10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, o šių taisyklių 40 punkte nurodyta, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrą, išduotą matavimo priemonės patikros sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą ir (arba) jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis.
11. Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad greičio matavimo prietaisui „POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra buvo atlikta 2019 m. liepos 12 d. Austrijos Respublikoje išduodant metrologinės patikros pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74, 75–76, 77–78). Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimimas matavimo priemonės žymėjimas atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis nėra siejamas su kelio ženklo Nr. 636 – „Automatinė eismo kontrolė“ pastatymu prieš matavimo priemonę, priešingai pati matavimo priemonė yra žymima identifikavimo žymenimis, nurodytais matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 1 priede „Matavimo priemonių žeklinimas“, todėl šis apelianto skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad greičio matavimo prietaiso „POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso patikros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, pats prietaisas buvo veikiantis, prietaisui atlikta pirminė patikra kitoje Europos Sąjungos valstybėje, šiuo atveju Austrijos Respublikoje pripažįstama Lietuvoje, todėl aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad matavimo prietaisas „POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu buvo tinkamai įteisintas ir pagrįstai naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
12. Nesutikdamas su nubaudimu, D. V. taip pat pabrėžia apie kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nebuvimą jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, kas, jo manymu, rodo nepagrįstą bei neteisingą jo nubaudimą. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
13. ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Tuo tarpu KET 127 punktas įtvirtina transporto priemonės vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. Be šios bendros pareigos yra numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės.
14. Aukštesniajam teismui pateikti bylos duomenys liudija, kad D. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (duomenys neskelbtini) km. Kauno miesto sav. Pagal KET 131.1 punktą, keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Taigi D. V., vairuodamas automobilį kelyje su asfalto danga privalėjo vadovautis KET 131.1 punktu ir galėjo važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis vairuodamas automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 127 km/val. greičiu, todėl viršijo leistiną greitį 37 km/val., taip padarydamas ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
15. Anot apelianto Institucijos pareigą pastatyti/įrengti kelio ženklą „Automatinė eismo kontrolė“ imperatyviai nustato Susisiekimo ministro įsakymas, kuriame nurodoma, kad „Ženklas Nr. 645 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės, kuriose nurodoma, jog „Automatinė eismo kontrolė“ kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nusižengimo fakto konstatavimui ir pažeidėjo kaltei bei atsakomybei kilti pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį jokios reikšmės neturi, kadangi vairuodamas automobilį D. V. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. AN2-267-255/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-115-531/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. AN2-310-919/2021). Pažymint, kad KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, apeliantas, privalėjo žinoti leistiną maksimalų važiavimo greitį ir įvertinti, kad bet kurioje kelio atkarpoje gali būti mobilus greičio matavimo prietaisas, o ne aklai tikėtis, jog nesant informacinio ženklo, jo ženkliai viršytas 37 kilometrais per valandą važiavimo greitis nebus užfiksuotas leistinomis greičio matavimo priemonėmis. Tai reiškia, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma.
16. Ir nors apeliantas skunde teigia, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš visus automatinius, kelio ruožuose įrengtus greičio matavimo prietaisus, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad KET šį kelio ženklą apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu D. V. kaltė dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta neabejotinai. Kartu pažymint, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka, jog teismų praktika net ir kalbant apie stacionarius matavimo prietaisus yra ne vienoda šiuo klausimu, todėl teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai, kadangi teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Pabrėžiant, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas mobiliu greičio matavimo įrenginiu, tuo tarpu skunde nurodyti teismų sprendimai susiję su stacionariais greičio matavimo įrenginiais, todėl šie sprendimai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi, kaip turintys precedento galią.
17. Skunde D. V. nurodo, kad jo padarytas administracinės nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtu būdu. Tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali, pažymėdamas, kad pagal ANK 569 straipsnio 3 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kartu pažymint, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis KET reikalavimų (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. AN2-310-919/2021).
18. Apelianto teigimu vadovautis rekomendacinio pobūdžio teisėkūros stadijoje esančio įstatymo projektu ir jam nepritariančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakant į apeliacinio skundo argumentus negalima, tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto skundą, išvadą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymo grindė byloje surinktais ir ANK 569 straipsnio 3 dalyje įrodymais pripažįstamais duomenimis, tuo tarpu įstatymo projekto ir jam nepritariančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo citavimas nesudaro pagrindo skundžiamąją nutartį laikyti neteisėta ar paneigiančia apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kartu pažymint, kad cituojamu tekstu pirmosios instancijos teismas siekė tik parodyti, kad siūlomi ANK pakeitimai neprisidėtų prie saugaus eismo formavimo. Tuo tarpu skundžiamojoje nutartyje nurodytas Regionų apygardos administracinis teismo neįsiteisėjęs sprendimas susijęs su pačio D. V. kreipimusi dėl įpareigojimo naudoti greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ tik kartu naudojant KET numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636, ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia, kadangi administracinio nusižengimo padarymas buvo konstatuotas byloje surinktais ir pripažintais duomenimis, o ne Regionų apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis.
19. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
20. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant D. V. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų pripažinimo ir jų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. D. V. kaltė dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.