Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2019 m. kovo 19 d. surašė A. Č. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-02-28 7.54 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 75 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą – 78 + 3 km/val.) ir nustatytą greitį viršijo 25 km/val. Šiais savo veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu A. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo tam, kad būtų surinkta papildomų duomenų. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi naikindamas Institucijos priimtą nutarimą ir nuspręsdamas grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog Institucija, siekdama pašalinti byloje kilusias abejones, galėjo pateikti Klaipėdos savivaldybės administracijai užklausą apie informacinių kelio ženklų Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ties Taikos pr. 23 namu, Klaipėdoje, buvimą ir tikslią įrengimo datą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė naikinti Institucijos priimtą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, kadangi pats teismas privalo būti aktyvus ir pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas privalo reikalingus papildomus įrodymus išreikalauti pats arba įpareigoja tai padaryti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl nėra jokio pagrindo atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. Č., 2019-02-28 7.54 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 75 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą – 78 + 3 km/val.) ir nustatytą greitį viršijo 25 km/val. Pažymėtina ir tai, kad pats pažeidėjas A. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė viršijęs greitį, neginčijo greičio matavimo prietaiso sertifikato teisėtumo ar tikslumo, t. y. neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, o su nubaudimu nesutiko tvirtindamas, jog prieš greičio matuoklį nebuvo apie jį informuojančio kelio ženklo, t. y. kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Būtent ši aplinkybė, tiek paties pažeidėjo A. Č., tiek pirmosios instancijos teismo nuomone, turėjo įtakos nepagrįstam bei neteisingam jo nubaudimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo ir pažeidėjo A. Č. teiginiais nesutinka.

10. Kelių eismo taisyklių 127 punktas įtvirtina transporto priemonės vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. Be šios bendros pareigos, yra numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Pažymėtina, jog pažeidėjui A. Č. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas gyvenvietėje, t. y. Klaipėdos mieste. Pagal Kelių eismo taisyklių 129 punktą, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Taigi pažeidėjas A. Č., vairuodamas automobilį gyvenvietėje, t. y. Klaipėdos mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 129 punktu ir galėjo važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pažeidėjas A. Č. vairuodamas automobilį važiavo 75 km/val. greičiu, todėl viršijo leistiną greitį 25 km/val., taip padarydamas ANK 416 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad šių nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariuoju greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, priešingai pirmosios instancijos teismo nutarties teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir pažeidėjo atsakomybės pagal ANK 416 str. 3 d. kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį A. Č. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pirmosios instancijos teismo nurodoma Kelių eismo taisyklių nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarųjį greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą ir nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pažeidėjo A. Č. kaltė dėl ANK 416 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 3 d. priimtas nutarimas pagrįstas, teisėtas ir paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.