Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-230-258/2018 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Plieninis skydas“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl proceso atnaujinimo instituto esmės ir pagrindinių principų

9. Proceso atnaujinimo tikslas – galimai neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ištaisymas, tačiau šis institutas neturi virsti priemonė šalims dar kartą pasibylinėti dėl to paties ginčo ar vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms. Įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims siekti užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

10. Proceso atnaujinimo instituto taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia įrodyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti – naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo R. G. veiksmais, netinkamai valdant ir disponuojant UAB ,,Plieninis skydas“ lėšomis, kuriuos, pasak apelianto, gali patvirtinti šios bylos nagrinėjimo metu neapklaustas buvęs bendrovės darbuotojas V. B.. Apeliantas teigia, kad apie tokį liudytoją ir jo liudijimų turinį jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos pagal jo pareikštą ieškinį atsakovams UAB ,,Plieninis skydas“ ir R. G. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimo metu. Su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šio asmens liudijimai neatitinka naujos aplinkybės sampratos ir esminės reikšmės reikalavimo, apeliantas nesutinka.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nei faktinės, nei teisinės prielaidos procesui byloje atnaujinti nesusiklostė. Pažymėtina ir tai, kad apelianto atskirajame skunde tik išdėstyti tie patys, kaip ir jo prašyme, motyvai bei argumentai, bet teismo padarytos dėl jų išvados nekritikuojamos ir nenurodoma, kodėl jos neteisingos arba teisiškai ydingos. Todėl ir šiuo aspektu tų pačių teismo jau įvertintų bei skundžiamoje nutartyje aptartų argumentų pakartojimas atskirajame skunde neteikia pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei dėl jų padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

13. Apelianto įsitikinimu, buvusio atsakovės UAB ,,Plieninis skydas“ gamybos vadovo V. B. žinomos aplinkybės, susijusios su bendrovės grynųjų pinigų panaudojimu, produkcijos gamyba ir jos realizavimu, atsakovui artimų giminaičių fiktyviu įdarbinimu, yra esminėmis ir leidžiančios atnaujinti išnagrinėtos bylos procesą, be to, minėtos aplinkybės nebuvo vertinamos teismo nurodytoje kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl priverstinio bendrovės akcijų pardavimo.

14. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir aiškiai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokiu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

15. Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi, tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitaip tariant, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

16. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto ieškinys dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo buvo grindžiamas būtent prašyme atnaujinti procesą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu bendrovės lėšų naudojimu, finansinių ataskaitų rinkinių neteikimu, veiklos organizavimu per atsakovui R. G. priklausančią bendrovę Jungtinėje Karalystėje, atsiradusiu veiklos nuostolingumu, kas dar pakartota ir jo atskirajame skunde. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje apeliantui nepalankus sprendimas, t. y. sprendimas nepradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo, buvo priimtas konstatavus tokį svarbų faktą, kad pareikštu ieškiniu dėl veiklos tyrimo apeliantas turėjo kitokių, nei deklaravo jį pareikšdamas, ketinimų, t. y. siekė pagrįsti kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018) jo pareikštame priešieškinyje dėl priverstinio akcijų pardavimo dėstomas aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje dėl veiklos tyrimo pradėjimo dėstomomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-792-178/2018, 46 punktą).

17. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovės lėšų panaudojimu, produkcijos realizavimu per susijusią bendrovę, t. y. tomis aplinkybėmis, kurios sprendimą dėl ginčo priėmusio teismo jau buvo pripažintos neturinčiomis nei lemiamos, nei esmines reikšmės bylos dėl juridinio asmens tyrimo baigčiai. Atitinkamai, darytina išvada, kad apelianto vertinami kaip nauji įrodymai bendrovės darbuotojo liudijimai iš tiesų neatitinka jiems keliamo esmingumo bylos baigčiai reikalavimo. Kitaip tariant, atsižvelgiant į tuos motyvus, kuriais remiantis apelianto pareikštas ieškinys prašomoje atnaujinti byloje buvo atmestas, liudytojo paaiškinimai, net teisme ir pasitvirtinus tokiam jų turiniui, apie kurį kalba apeliantas, nebūtų turėję reikšmės, juo labiau lemiamos, ginčo išnagrinėjimo rezultatui.

18. Kita vertus, apeliantas neabejotinai turėjo galimybę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme naudotis CPK 42 straipsnio suteiktomis šaliai procesinėmis teisėmis, prašyti teismo iškviesti liudytojus, be kita ko, ir bendrovės darbuotojus, apklausai, būtent tokį procesine prasme teisingą ir tinkamą ginčo šalies elgesį suponuotų rungimosi ir betarpiškumo principai, nustatantys šaliai pareigą įrodinėti ir teikti įrodymus savo pozicijai (reikalavimams ar atsikirtimams į juos) pagrįsti, atitinkamai, teismui pareigą tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus ir tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais pagrįsti sprendimą (CPK 12, 14 straipsniai). Todėl liudytojo paaiškinimai tokia forma, kokia dabar yra apelianto teikiami su prašymu atnaujinti procesą, neatitinka ir įrodymų leistinumo (CPK 177 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei jau minėto betarpiškumo reikalavimų, taigi dar ir dėl šios priežasties negali būti priskiriami prie naujai jau paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios objektyviai negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

19. Be to, liudytojo parodymai neturi ir didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai. Tai yra tik viena iš CPK numatytų daugelio įrodinėjimo priemonių rūšių, kuri galėtų ir turėtų būti vertinama tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikiant jai didesnės, ar, juo labiau, kitus įrodymus paneigiančios įrodomosios reikšmės.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018, apeliantą R. G. jau yra įpareigojęs parduoti jam nuosavybės teise priklausančias 125 UAB ,,Plieninis skydas“ paprastąsias vardines akcijas atsakovui R. G. už kainą, kurią nustatys teismo paskirti ekspertai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-620-781/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ir nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė apelianto kasacinį skundą, kuris šios nutarties nagrinėjimo metu nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. e3K-3-214-XX/2020), tačiau įsiteisėjusiais ir šiuo metu galiojančiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad būtent apeliantas nėra suinteresuotas UAB ,,Plieninis skydas“ veiklos plėtojimu, neketina nutraukti neteisėtus ir priešingus bendrovės interesams veiksmus, veikia išimtinai savo asmeninių ir kitų konkuruojančių jo įsteigtų bendrovių interesų tenkinimui.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminio požymio – nėra naujai paaiškėję faktiniai duomenys, kurie galėtų nulemti kitokio procesinio sprendimo išnagrinėtoje byloje priėmimą. Nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-230-258/2018 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.