- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-792-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01984-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“, R. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-230-258/2018 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ ir R. G. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pradėti UAB „Plieninis skydas“ ir UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus veiklos tyrimą ir, jei bus nustatyta netinkama direktoriaus R. G. veikla, taikyti priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte – pašalinti atsakovą R. G. iš UAB „Plieninis skydas“ valdymo organo narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, jog įvykdė visus reikalavimus, keliamus ikiteisminei juridinio asmens veiklos tyrimo stadijai. Atsakovams 2015 m. liepos 29 d. buvo pateiktas reikalavimas dėl netinkamos veiklos nutraukimo, 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo nepripažinti netinkami veiksmai. Netinkamai veiksmai buvo tęsiami ir inicijavus šią bylą; ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. pakartotinai kreipėsi dėl netinkamos veiklos nutraukimo, 2017 m. lapkričio 13 d. gautas atsakymas, kad netinkama veikla nevykdoma.UAB „Plieninis skydas“ yra šarvuotas bei apsaugines duris gaminanti bei jomis prekiaujanti įmonė, kurios akcijos lygiomis dalimis priklauso: 50 proc. ieškovui R. G. ir 50 proc. jo broliui atsakovui R. G.. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas ? bendrovės vadovas. UAB „Plieninis skydas“ vadovas – generalinis direktorius – yra akcininkas R. G., šias pareigas einantis nuo 2002 m. Ieškovas bendrovės gamybos direktoriumi dirbo nuo 2002 m. iki 2014 m. spalio 20 d., kai iš šių pareigų pasitraukė savo noru, iškilus konfliktui tarp jo ir atsakovo. Nuo 2014 m. spalio mėn. įvykusio konflikto pradžios akcininkai vienas kito atžvilgiu yra inicijavę ne vieną bylą. Nepaisant to, kad tarp bendrovės akcininkų niekada nebuvo susitarimų dėl nedalyvavimo kitose įmonėse, kad Shield Security Doors Ltd buvo bendrovės partnerė, o ne konkurentė, kad ieškovas nebuvo nė vienos įmonės vadovu ir todėl neturėjo fiduciarinių pareigų nė vienai įmonei, atsakovas išreiškė pasipiktinimą R. G. dalyvavimui kitose įmonėse ir dėl to priėmė bendrovei nenaudingus sprendimus. Ieškovo įsitikinimu, kilusio akcininkų ginčo pasekmėje atsiradusių bylų esmė – direktoriaus R. G. siekis vienasmeniškai valdyti bendrovę taip, kaip yra naudinga jam pačiam, o ne bendrovei.Ieškovo turima informacija leidžia manyti apie neleistinus direktoriaus veiksmus netinkamai (galimai – savo asmeninei naudai) naudojant bendrovės lėšas ir tuo sukeliant tiesioginę žalą bendrovei. Direktorius galimai naudoja įmonės lėšas (apie 600 tūkst. Eur sumą) savo asmeniniams poreikiams tenkinti: lėšos buvo išduotos kaip išmokėjimas atskaitingiems asmenims(-iui), tačiau nebuvo grąžintos, apskaitoje nuo 2015 m. galimai vaizduojamos kaip tretiesiems asmenims sumokėtas avansas. Atsakovas tokią situaciją neigia tik deklaratyviais teiginiais, duomenų apie faktinį lėšų grąžinimą ar sumokėtą avansą nepateikia. Turimi duomenys kelia abejonių apie bendrovės kasos operacijų registravimo tinkamumą ir teisėtumą. Be to, atsakovas naudojasi iš bendrovės gauta apie 174 tūkst. Eur dydžio ilgalaike paskola (ir šio fakto neneigia), tačiau tuo pačiu metu 2017 m. sudaro sutartį, kuria bendrovė iš fizinio asmens pasiskolina 55 tūkst. Eur ir šio kreditorinio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimui įkeičia 1425,9 kv. m ploto bendrovės nekilnojamąjį turtą. Pabrėžė, kad už įmonės finansinių ataskaitų (įskaitant ir aiškinamąjį raštą) parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra atsakingas įmonės vadovas, kuris taip pat atsako už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir metinių finansinių ataskaitų pateikimą susirinkimui tvirtinti. Tačiau atsakovas nešaukia eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų finansinei atskaitomybei tvirtinti arba siekia, kad atskaitomybę galėtų patvirtinti vienasmeniškai. Be to, parengtų 2014-2016 m. m. atskaitomybių duomenys neišsamūs ir tarpusavyje nepalyginami. Todėl darytina išvada, kad bendrovė nėra valdoma skaidriai, o Juridinių asmenų registrui pateikiamais duomenimis negali pasitikėti nei įmonės akcininkas, nei bet kurie kiti suinteresuoti asmenys. Esant neaiškiems metiniams rezultatams, bendrovės veikla turėtų būti patikrinta ekspertų atliekamo tyrimo metu.Situacija, kai bendrovės prekių pardavimas organizuojamas išimtinai per atsakovui priklausančią įmonę; kai bendrovė negauna atsiskaitymo dėl to, kad lėšos nukreipiamos atsiskaityti su atsakovui priklausančia įmone, rodo atsakovo suinteresuotumą asmeninės naudos gavimu, o ne lojalumą bendrovei ir siekį veikti išimtinai jos interesais. Tokius atsakovo veiksmus būtina ištirti ekspertinio veiklos tyrimo metu, be kita ko nustatant, kokiomis sąlygomis buvo realizuojamos bendrovės prekės Shield Luxury, ar realizavimo šiai įmonei kainos atitiko įprastines bendrovės produkcijos realizavimo kainas, ar produkcijos realizavimas Jungtinėje Karalystėje išimtinai per atsakovui priklausantį tarpininką Shield Luxury Doors buvo bendrovei naudingas/ žalingas. Vien ta aplinkybė, kad po pradinio ieškinio šioje byloje pareiškimo bendrovės veikla iš pelningos tapo smarkiai nuostolinga, verčia daryti išvadą, kad bendrovė ir jos vadovas veikia netinkamai. Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą 2014 m. sudarė 971 415 Eur, o 2015 m. jau buvo patirtas 191 696 Eur nuostolis, kuris 2016 m. išaugo iki 358 779 Eur, kai tuo tarpu pardavimų apimtys nuo 2014 m. iki 2016 m. kito tik 11 proc. Atsakovai atsiliepime prašė ieškovo reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tiek teikdamas pretenziją, tiek ir patikslintą ieškinį teismui, pats ieškovas net nenurodė, kaip konstruktyviai turėtų būti pašalinti tariami bendrovės veiklos trūkumai. Tai rodo, kad arba veiklos trūkumai yra tik fiktyviai deklaruojami, arba ieškovas netinkamai pasinaudojo ikiteismine tokio tyrimo stadija.Nuo 2014 metų tęsiasi akcininkų konfliktas. Jungtinėje Karalystėje ieškovas turi konkuruojantį analogišką saugių durų gamybos ir prekybos verslą per bendrovę Fort Engineering. Todėl nebeturi intereso plėsti ir efektyvinti UAB „Plieninis skydas“ veiklą, o siekia išimtinai savo asmeninių finansinių interesų patenkinimo. Tai visiškai neatitinka direktoriaus ir likusios pusės akcijų savininko bendrovės vystymosi vizijos. Siekiant išspręsti akcininkų konfliktą, Vilniaus apygardos teisme R. G. ieškinio pareiškimu pradėta civilinė byla Nr.e2-941-794/2018 dėl bendrovės akcijų priverstinio pardavimo. R. G. šioje byloje pateikė priešieškinį. Paminėta byla būtų išsprendusi konflikto priežastį, pašalinusi jos židinį ir užkirtusi kelią daugeliui tolesnių procesų, per akcijų kainos gavimą būtų leidusi R. G. ar R. G. susigrąžinti savo investicijas, tačiau ši byla R. G. prašymu yra sustabdyta. Pradiniame ieškinyje keliami klausimai apie bendrovės atsakingų asmenų skolas, atsiradusias 2011-2013 m., t. y. kai dar pats R. G. dalyvavo bendrovės valdyme. Bendrovei reikšmingą įsiskolinimą turi būtent ieškovas ir jo kontroliuojama įmonė Shield Security Doors Ltd.Atsakovų nuomone, bendrovės veikla organizuojama tinkamai, pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą nėra tikslinga, nes jis nėra skirtas aiškioms aplinkybėms tirti, be to, ieškovas yra inicijavęs eilę teisminių procesų, kur gina, jo nuomone, pažeistas savo ar bendrovės teises. Todėl teisminių procesų dubliavimas ir tyrimas to, kas ieškovui yra visiškai aišku ir dėl ko pareikšti ieškiniai, yra perteklinis. Pats ieškovas neatlieka konstruktyvių veiksmų, kurių atlikimo reikalauja įstatymas, dar prieš kreipiantis į teismą. Dauguma ieškovo nurodytų trūkumų yra formalūs, todėl yra pagrindas R. G. patikslintą ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo palikti nenagrinėtą. Taip pat nurodė, jog ieškovas nustatė neprotingai trumpą terminą pašalinti jo nurodomus veiklos trūkumus, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo R. G. reikalavimo atsakovams UAB „Plieninis skydas“, R. G. dėl juridinio asmens ir jo vienasmenio valdymo organo - direktoriaus veiklos tyrimo netenkino; iš R. G. priteisė 4 885,40 Eur UAB „Plieninis skydas“ naudai, 1 730,30 Eur R. G. naudai, 6,00 Eur pašto išlaidas valstybei. Teismas nustatė, jog ieškovo atstovas 2015 m. liepos 28 d. registruotu laišku ir elektroniniu paštu rolandas@door.lt kreipėsi į atsakovus dėl netinkamos veiklos, prašė nurodytas neigiamas pasekmes likviduoti, nurodė, jog išsamaus atsakymo apie priimtus sprendimus dėl netinkamos veiklos nutraukimo lauks ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Bendrovės vadovas 2015 m. rugpjūčio 1 7d. pateikė atsakymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinio pareiškimą tik atsakovui UAB „Plieninis skydas“ laikėsi CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Bendrovės vadovas nustatytu terminu atsakė į ieškovo suformuluotą reikalavimą. 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į bendrovę ir jos vadovą dėl netinkamos veiklos buvo prašoma pateikti atsakymą ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 13 d.. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovas atsakovams suteikė tik šešių darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškovas, patikslindamas ieškinį naujais įrodymais ir pateikdamas ieškinį bendraatsakoviui R. G., nustatydamas pakankamai trumpą terminą, netinkamai laikėsi CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Teismas nepripažino, jog pagrindas direktoriaus veiklos tyrimui yra bendrovės vadovo paaiškinimas, jog bendrovė nėra išmokėjusi bendrovės vadovui grynųjų piniginių sumų, kurios bendrovei nebūtų grąžintos ir kad dėl to bendrovės vadovas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, įskaitant ieškovo nurodytą galimai vadovo 600 000 Eur skolą bendrovei. Nagrinėjamoje dalyje bendrovė ir jos vadovas paaiškino, kad ieškovo minimas 600 000 Eur mokėjimas yra susijęs su investicija į bendrovės ilgalaikį turtą, ji nebuvo išmokėta įmonės vadovui. Teismo vertinimu, atlikti veiklos tyrimą (ne) egzistuojančios skolos faktui nustatyti nėra tikslinga.Aplinkybė, kad nėra jokių duomenų, jog bendrovės vadovui 2012 m. suteiktos paskolos įvykdymas būtų kokiomis nors priemonėmis užtikrintas, taip pat atsakingų asmenų neišieškotos skolos įmonei negali būti laikomos pagrindu prašomam tyrimui pradėti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog įmonės vadovui yra suteikta 174 tūkst. Eur paskola, byloje taip pat nėra ginčo, kad bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. yra paėmusi 55 tūkst. Eur paskolą ir šios prievolės įvykdymas yra užtikrintas 1 425,90 kv.m ploto nekilnojamojo turto įkeitimu. Dėl nurodytų faktų nėra ginčo. Sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo, jų nevykdymo, sandorių (ne)galiojimo padariniai nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodo, kaip kompiuteriu pildomą kasos knygą, jos ištraukas už 2012 m., kurios buvo išspausdintos 2016 m., kai Lietuvoje nuo 2015 m. mokėjimai įvardijami eurais, turi būti atkurta litais. Teismas, vertindamas nurodytą ieškovo aplinkybę, daro išvadą, jog šioje dalyje ieškovo nurodytas buhalterinės apskaitos „perdarymas“ nevertintinas kaip netinkamos veiklos tikimybė, verčianti abejoti pateiktos informacijos teisingumu ir patikimumu. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl viešajam registrui įmonės vadovo, turinčio savarankišką pagrindą įstatymų nustatyta tvarka teikti įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, kuriuos viešojo administravimo subjektas įstatymų nustatyta tvarka juos išviešina, sudaro pagrindą pripažinti, jog finansinėje atskaitomybėje nurodyta informacija ieškovui yra žinoma. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog bendrovės 2014 m., 2015 m., 2016 m. finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui pateikta jos nepatvirtinus visuotiniame akcininkų susirinkime. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir jų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra atsakingas įmonės vadovas, kuris taip pat atsako už visuotinio akcininkų sušaukimą metinių finansinių ataskaitų pateikimą susirinkimui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad vadovo pateikta bendrovės finansinė atskaitomybė yra audituota. Pretenzijos auditoriui nereiškiamos. Ieškovas nenurodo, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu bendrovės vadovas, esant akcininkų prieštaravimui, turėtų keisti pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus Juridinių asmenų registrui. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėtos ieškovo inicijuotos bylos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalinio panaikinimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo laiku. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šioje dalyje juridinio asmens veiklos tyrimas nėra tikslingas, nes pažeistų subjektinių teisių gynimas yra vykdomas kitais pažeistų teisių gynimo būdais.Klausimai dėl bendrovės produkcijos platinimo Jungtinėje Karalystėje yra nagrinėjami atskiroje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1072-580/2018. Ieškovas taip pat nurodė, jog jo nurodytos aplinkybės dėl bendrovės pardavimų Jungtinėje Karalystėje yra tiriamos tiek Didžiosios Britanijos, tiek ir Lietuvos teisėsaugos institucijų. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog šioje dalyje juridinio asmens veiklos tyrimas nepripažintinas tikslingu. Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra išanalizuoti juridinio asmens valdymo tinkamumą ir teismui suteiktomis priemonėmis efektyviai užkardyti netinkamą veiklą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo deklaruojamas siekis yra pašalinti R. G. iš UAB „Plieninis skydas“ užimamų direktoriaus pareigų esant konfliktiškiems santykiams. Abu byloje dalyvaujantys fiziniai asmenys yra ne tik turintys po 50 proc. akcijų paketą, bet ir turintys sąsajų su konkuruojančia veikla vykdančiomis įmonėmis. Nors nagrinėjamu klausimu nėra sprendžiama ieškovo prašomos taikyti poveikio priemonės efektyvumas esamai situacijai sukontroliuoti, tačiau teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla pažeidžia ieškovo kaip UAB „Plieninis skydas“ akcininko interesus ir trukdo siekti juridinio asmens tikslų. Neesminiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Teismas nustatė, kad ieškovas savo teises gina kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis, reikšdamas kitokio pobūdžio ieškinius ir tam nebūtina imtis kraštutinės priemonės pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas esant nepagrįstam faktinio ir teisinio pagrindo neturinčiam reikalavimui. Atlikęs ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, analizę, teismas sprendė, kad veiklos tyrimas būtų perteklinis, o prašyme nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad juridinis asmuo ir jo vadovas vykdė netinkamą veiklą. Todėl teismas netenkino ieškovo pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo (CK 2.126 str. 4 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pradėti bendrovės ir jos direktoriaus veiklos tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai dėl termino nepakankamumo ir išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo. Atsakovai (tiek bendrovė, tiek direktorius) su ieškovo nurodytais veiklos trūkumais nesutiko, ką įrodo jų pateikti atsakymai. Savo ruožtu ieškovas patikslintą ieškinį pateikė praėjus vienam mėnesiui po antrojo rašto dienos ir atitinkamai 2,5 metų nuo pradinio rašto dienos. Per visą tą laiką atsakovai jokių veiklos trūkumų šalinimo veiksmų nesiėmė, suteikti papildomą terminą šiems veiksmams atlikti neprašė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuojama, kad protingo termino suteikimas yra vienas iš būtinų reikalavimų, keliamų ikiteisminei ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijai. Vertindamas reikalavimą nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs - jei iš šalių elgesio tampa aišku, kad trūkumai nėra pripažįstami ir jie nebus šalinami, laikytina, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tikslas nebus pasiektas, todėl laikotarpis pašalinti trūkumams neturi užkirsti kelio naudotis teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra tikslinga atlikti veiklos tyrimą (ne)egzistuojančios skolos faktui nustatyti, yra nelogiška ir nepagrįsta. Viena vertus, net ir atsakovai pripažįsta, kad 600 000 Eur debitorinis įsiskolinimas egzistuoja jau daugiau nei dvejus metus. Tačiau jo pagrįstumas nėra atskleidžiamas. Atsakovai neigia lėšų išmokėjimo direktoriui faktą, tačiau nepateikia jokių net ir bendro pobūdžio argumentų, kaip 600 000 Eur avanso sumokėjimas daugiau kaip du metus už jį negaunant jokių prekių ar paslaugų yra naudingas nuostolingai veikiančiai bendrovei. Būtent šio avansinio mokėjimo ekonominį pagrįstumą, atitikimą bendrovės veiklos tikslui uždirbti pelno, ryšį su bendrovės atskaitingiems asmenims mokėtais avansais ir reikalinga ištirti bendrovės ir jos direktoriaus veiklos tyrimo metu. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo logika, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių (pvz. sandorių egzistavimo fakto) pripažinimas leidžia traktuoti, kad juridinis asmuo ir jo vadovas veikė tinkamai, užtikrina sudarytų sandorių ekonominį pagrįstumą, atitikimą bendrovės veiklos tikslams ir yra pagrindu atsisakyti atlikti bendrovės veiklos tyrimą. Tokia situacija, kai nuostolingai veikianti bendrovė nereikalauja direktoriaus grąžinti paskolą, o skolinasi ir įkeičia turtą pati, yra netoleruotina, neatitinka normalios ūkinės rizikos, o veiklos tyrimo metu turėtų būti įvertintos šių sandorių ekonominės pasekmės ir galimas direktoriaus fiduciarumo pareigos pažeidimas, juos sudarant.Teismas nepagrįstai nesirėmė galiojančių Kasos taisyklių reikalavimais, pagal kuriuos 2012 m. kasos knyga bendrovėje turėjo būti atspausdinta 2012 m., joje pasirašant tuo metu dirbusiam kasininkui ir vyr. finansininkui, o bendrovei neturėtų kilti jokių sunkumų ją pateikiant, tačiau to nebuvo padaryta.Nepagrįstas teismo vertinimas dėl finansinės atskaitomybės. Apelianto interesas yra veiklos tyrimo metu įvertinti bendrovės finansinių ataskaitų patikimumą, nes jos sudaromos vis siauresnės apimties, pateikiant kuo mažiau informacijos, aiškinamuosiuose raštuose neatskleidžiant ir nepaaiškinant esminių sumų bei jų pokyčių, kaip tai numato 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ reikalavimai. Negana to, bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenų apskritai neįmanoma palyginti su 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, nors pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 12 straipsnį finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų pokyčius; o pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ 32 straipsnį, kai praėjusių finansinių metų duomenys pergrupuojami, atskleidžiamas kiekvieno straipsnio arba straipsnių grupės duomenų grupavimo pakeitimo pobūdis, priežastys ir sumos. Nagrinėjamu atveju aiškinamajame rašte jokie paaiškinimai nėra pateikiami. Klaidų ir netikslumų taisymą numato 7 - asis verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“. Be to, nagrinėjamu atveju toks taisymas būtų paprastas ir racionalus, nes bendrovės finansinės atskaitomybės nėra patvirtintos visuotiniame akcininkų susirinkime. Pataisytos ir patvirtintos atskaitomybės pateikimas Juridinių asmenų registrui kaip tik ir atitiktų teisės aktų reikalavimus (ABĮ 20 str. 1 d. 9 p., 58 str. 2 d., 3 d., CK 2.66 str. 4 d.), apelianto ir viešąjį interesą. Teismo argumentai, kad audituotos finansinės atskaitomybės vertinimo klausimas veiklos tyrimo metu apskritai neturėtų būti keliamas, nepagrįstai apriboja suinteresuoto asmens teises pasinaudoti veiklos tyrimo institutu; audito atlikimas savaime nėra bendrovės finansinių ataskaitų patikimumo garantija.Nepagrįsti teismo argumentai dėl to, kad klausimai dėl bendrovės produkcijos platinimo Jungtinėje Karalystėje per direktoriui priklausančią įmonę yra nagrinėjami atskiroje byloje. Byloje konstatuota, kad R. G. veikė interesų konflikto sąlygomis, tačiau tokio sprendimo pasekmės bendrovei nebuvo vertinamos. Kitų bylų nagrinėjimas neturėtų būti pagrindu atsisakyti atlikti bendrovės ir jos direktoriaus veiklos tyrimą. Skundžiamoje nutartyje teismas ignoravo ieškovo daug kartų akcentuotą aplinkybę, kad bendrovės ir direktoriaus veiklos tyrimą reikalinga pradėti dėl tos priežasties, kad bendrovės veikla iš nuolat stabiliai pelningos 2015-2016 m. staiga tapo smarkiai nuostolinga, o tai verčia daryti išvadą, kad bendrovė ir jos vadovas veikia netinkamai. Aplinkybė, kad blogėjantys juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Tarp bendrovės akcininkų kilęs konfliktas negali būti pagrindu atsisakyti pradėti bendrovės ir direktoriaus veiklos tyrimą. Viena vertus, konfliktas pats savaime nepadaro direktoriaus veiksmų tinkamais ir/ ar teisėtais. Antra vertus, netinkami direktoriaus veiksmai yra viena iš priežasčių, dėl kurių konfliktas tęsiasi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo deklaruojamas siekis yra pašalinti R. G. iš UAB „Plieninis skydas“ užimamų direktoriaus pareigų, esant konfliktiškiems santykiams, atskleidžia tendencingą teismo požiūrį į ginčo situaciją. Ieškovo tikslai, pradedant atsakovų veiklos tyrimo bylą, visiškai atitinka šio teisės instituto paskirtį. Ieškovas visada pripažino, kad pradėdamas šią bylą jis siekė nustatyti, kas iš tiesų vyko ir vyksta bendrovėje bei įvertinti direktoriaus atsakomybę už galimai padarytas klaidas, taikyti priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti bendrovės valdymą, kas, tikėtina, padėtų išspręsti ir bendrovės akcininkų konfliktą.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Plieninis skydas“ ir R. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde iš esmės tik atkartojama ieškinyje išdėstyta pozicija. Šia byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ieškovas siekė ne tariamai išsiaiškinti jo nurodytus bendrovės ir vadovo veiklos trūkumus, o sudaryti pagrindą sustabdyti tarp dviejų bendrovės akcininkų, turinčių po 50 proc. akcijų, vykstančią bylą dėl priverstinio bendrovės akcijų pardavimo, kas realiai ir įvyko.Juridinio asmens veiklos tyrimas nėra skirtas aiškioms aplinkybėms, dėl kurių dar ir nagrinėjamos kitos bylos, tirti. Pagal kasacinio teismo praktiką, ir tai yra pamatinis šio instituto tikslas, juridinio asmens veiklos tyrimas inicijuojamas tik tada, kai yra neaiškumų dėl juridinio asmens veiklos tinkamumo ar netinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233). Savo ruožtu ieškovas turi išsamią informaciją apie bendrovę, todėl jis gali rinktis individualius tariamų pažeidimų ištyrimo ir išsprendimo procesus, ką jis realiai ir daro.Bendrovės nuostolis savaime nelemia poreikio tirti jos veiklą pagal šį institutą. Teismų praktikoje labai aiškiai pažymėta, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų. Todėl jeigu kiekvienu atveju juridiniam asmeniui patyrus nuostolius (šiuo atveju – sumažėjus grynajam pelnui) galėtų būti pradedamas juridinio asmens ir / ar jo valdymo organų veiklos tyrimas, tam tikra prasme būtų apribota vadinamoji „verslo sprendimo“ (angl. business judgment) taisyklė, taip pat tai būtų nesuderinama su įprasta ir neišvengiama kiekvieno verslo rizika rinkos ekonomikos sąlygomis. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, kuomet kiekvienu atveju įmonės veikos rodikliams nežymiai suprastėjus ar jai patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas tokio asmens veiklos tyrimas, kas kartą sutrikdant ir / ar apsunkinant įprastinę juridinio asmens veiklą ar sudarant sąlygas nereikalingiems finansiniams kaštams atsirasti. Savo ruožtu bendrovės nuostolio priežastys buvo išsamiai teismui atskleistos ir paaiškintos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu teiktuose paaiškinimuose.Tai, kad ieškovas šį specialų institutą naudoja ne pagal paskirtį, parodo tai, kad ieškovas net nenurodė, kaip turėtų būti pašalinami jo nurodyti tariami trūkumai, nesuteikė protingo termino jiems pašalinti, jau nekalbant apie tai, kad dauguma ieškovo nurodytų tariamų trūkumų yra išskirtinai formalūs ir negalėtų sukelti tų padarinių, kurių ieškiniu siekia ieškovas – t. y. pašalinti vadovą iš užimamų pareigų.Juridinio asmens veiklos tyrimo bylą ieškovas naudoja siekdamas vilkinti savo asmeninių įsipareigojimų bendrovei vykdymą, nes dėl nagrinėjamos bylos sustabdyta civilinė byla Nr. e2-2576-262/2018 pagal bendrovė ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo. Siekdamas vilkinti prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus vykdymą, apeliantas iškėlė versiją esą jis pinigų negavo, esą bendrovė apskritai neturėjo finansinių galimybių tokią paskolą suteikti, o priešingas aplinkybes rodantys buhalteriniai dokumentai yra nepatikimi. Apeliantas apskritai yra gavęs iš bendrovės 1 076 071,88 Eur dividendų; 765 523,62 Eur pagal autorinę sutartį; 62 703 Eur dienpinigių. Gaudamas tokias sumas, ieškovas praeityje niekuomet nesakė, jog bendrovė neturi galimybių jų mokėti ar esą netinkamai tvarko buhalterinius duomenis, juo labiau, kad yra kokių nors bendrovės ar vadovo veiklos trūkumų.Prie atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui pateikdamas naujus įrodymus, apeliantas sąmoningai klaidina teismą ir siekia nesąžiningai sudaryti įspūdį, esą bendrovė jam neteikia jokios informacijos. Apeliantas tikslingai prie atskirojo skundo nepridėjo bendrovės 2018 m. vasario 5 d. atsakymo (t. y. vos prieš tris dienas iki atskirojo skundo pateikimo teismui) iš Bendrovės gauto dokumento, kuriame teikti atsakymai į kartotinius ieškovo kreipimusis. Tai, kad bendrovė teikia informaciją, įrodo ir ieškovo nurodytų tariamų bendrovės vadovo veiklos trūkumų skaičius – jei ieškovas iš tiesų neturėtų informacijos ir realiai siektų išsiaiškinti, ar bendrovė ir vadovas veikia tinkamai, tokios gausos tariamų pažeidimų nebūtų nurodyta ieškovo teikiamuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pradėti UAB „Plieninis skydas“ ir jos vadovo veiklos tyrimą.Nustatyta, kad apeliantas ir atsakovas R. G. (toliau – atsakovas2) yra UAB „Plieninis skydas“ (toliau - atsakovas1) akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, atsakovas2 taip pat yra atsakovo1 direktorius. Apeliantas inicijavo bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Ieškinio pagrindu apeliantas nurodė tokias esmines aplinkybes (faktiškai jos susijusios su būtent atsakovo2 veikla): 1) netinkamas atsakovo1 lėšų naudojimas; 2) atsakovo1 finansinių ataskaitų rinkinių nepatikimumas; 3) atsakovo1 veiklos organizavimas per atsakovui2 priklausančią įmonę Jungtinės Karalystės rinkoje; 4) atsiradęs atsakovo1 veiklos nuostolingumas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka.Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu, atsakovai su atsiliepimu į jį pateikė papildomus dokumentus. Be to, atsakovai 2018 m. gegužės 11 d. pateikė paaiškinimus dėl, jų nuomone, nesąžiningų apelianto veiksmų ir tai pagrindžiančius įrodymus, 2018 m. birželio 25 d. pateikė 2018 m. gegužės 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Apeliantas 2018 m. birželio 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių teikiamus naujus įrodymus, taip pat nevertina apelianto papildomų paaiškinimų ta jų apimtimi, kuria yra papildomas atskirasis skundas.Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Šalys turi nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimų (ne)pagrįstumą, pirmosios instancijos teismui (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d., 142 str. 2 d. 3 p., 3 d.). Taigi, procesinės normos reikalauja, kad įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, ir apeliacinės instancijos teismui gali būti teikiami nauji įrodymai, tačiau pagal CPK 314 straipsnį tokia galimybė yra ribota, ji išlieka tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas įrodymus, kurie galėjo būti pateikti šiam teismui, nepagrįstai atsisakė priimti ar šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nė vienos iš šių sąlygų konstatuoti nėra pagrindo. Kaip minėta, byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (ne)pradėjimo. Tai reiškia, kad byloje retrospektyviai turi būti nustatinėjamos juridinio asmens veiklos aplinkybės, buvusios iki ieškinio pateikimo, ir jų vertinimo pagrindu daromos atitinkamos išvados. Būtent tokiu aspektu aplinkybės tirtinos bei jas tyrė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju iš esmės visi tiek apelianto, tiek atsakovų apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi įrodymai - akcininkų susirinkimo protokolai, šalių susirašinėjimas, teisėsaugos institucijų ir teismų procesiniai sprendimai bei kt. šalių pateikti dokumentai – yra priimti/rašyti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Taigi, jie faktiškai reikšmingi tik tiek, kad parodo tebesitęsiantį akcininkų konfliktą, bet nėra esmingai reikšmingi sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nepradėjimo vertindamas šio asmens veiklos aplinkybes, buvusias ieškinio pagrindu iki bylos inicijavimo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių įrodymų būtinybė dėl kokių nors priežasčių iškilo vėliau, pavyzdžiui, dėl skundžiamos nutarties motyvų paneigimo/patvirtinimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad informacinių sistemų (įskaitant LITEKO) duomenimis teismai gali naudotis ir savo iniciatyva (CPK 179 str.).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad “apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Todėl šiame kontekste, nepaneigiant šalių teisės teikti paaiškinimus apskritai (CPK 42 str. 1 d.), nepriimtini ir apelianto 2018 m. birželio 26 d. pateikti paaiškinimai ta apimtimi, kuria papildomas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir įrodymais siekia (būtent) papildyti atskirąjį skundą (paaiškinimų 10 punktas).
Dėl teisminės praktikos, susijusios su juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslais ir (ne)pradėjimu
CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje (CK 2.124 str.). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 str.). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos specifinės situacijos kontekste reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai ne tik dėl to, kokioms aplinkybėms esant juridinio asmens veikos tyrimas (ne)pradedamas, bet ir apskritai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslų. Šio teismo praktikoje juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų aspektu yra nurodyta, „... juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016); „juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, taikyti priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti valdymą, taip išsprendžiant esamą skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016); „pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą <...>, dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ <...> aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas <...> pripažįstama, jog įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tai daugiau ar mažiau yra ir viešosios gerovės apsaugos priemonė. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016).
Dėl ginčo esmės
Kaip minėta, apeliantas atsakovų veiklos tyrimą prašo pradėti šios nutarties 31 punkte nurodytais pagrindais, o nustačius netinkamą veiklą, prašo pašalinti atsakovą2 iš bendrovės (atsakovo1) direktoriaus pareigų. Atsižvelgiant į apelianto prašomų taikyti priemonių pobūdį ir jas vertinant byloje esančių duomenų visumos apie ilgalaikį intensyvų abiejų akcininkų konfliktą kontekste, apeliacinės instancijos teismo manymu, galima daryti labai tikėtiną išvadą, kad būtent tokio pobūdžio priemonė, o ne bendrovės interesas yra pagrindinis ieškinio tikslas (nors ir ne vien tik šis – dėl to bus pasisakyta žemiau nutartyje). Juo labiau, kad, tikėtina, ir apeliantas suvokia, jog abiem akcininkams turint po 50 proc. akcijų ir jiems nuolat konfliktuojant, esminiai sprendimai dėl bendrovės veiklos, reikalaujantys akcininkų daugumos pritarimo, negalės būti priimti ir būtent visų pirma dėl to bendrovė tampa jų tarpusavio santykių aiškinimosi įkaite. Suprantama, kad tai nėra priežastis vien dėl to apskritai užkirsti kelią apeliantui pasinaudoti teise reikalauti bendrovės ir jos direktoriaus veiklos tinkamumo tyrimo, bet nėra ir visiškai nereikšminga aplinkybė vertinant situacijos bendrovėje specifiką, t. y. lyginant su situacija, kai įmonės vadovas nėra akcininkas arba yra smulkesnis/stambesnis akcininkas.Apeliantas pradiniame ieškinyje kaip reikšmingas aplinkybes veiklos tyrimo pradėjimui nurodo netinkamą bendrovės lėšų naudojimą (2013 – 2016 metais atskaitingiems asmenims išduotos sumos, grynųjų pinigų apskaitos trūkumai), 2014 - 2016 metų finansinių ataskaitų nepatikimumą ir neatitinkančias įstatymų reikalavimų jų tvirtinimo procedūras, bendrovės veiklos netinkamą organizavimą Jungtinės Karalystės rinkoje ir atsakovo2 asmeninį suinteresuotumą šioje veikloje. Be to, patikslintame ieškinyje apeliantas nurodė ir po pradinio ieškinio pateikimo prasidėjusį nuostolingą bendrovės veikimą. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, nurodė, kad apeliantas siekia eksploatuoti atsakovą1 tik savo asmeninių interesų patenkinimui, kai faktiškai jis yra praradęs interesą plėsti ir efektyvinti atsakovo1 veiklą, nes Jungtinėje Karalystėje pats pradėjo ir vykdo konkuruojančią veiklą, yra inicijavęs ne vieną teisminį procesą, kur gina savo ar deklaruoja ginąs atsakovo1 interesus (tai iš tikrųjų patvirtina LITEKO duomenys – CPK 179 str.). Atsakovų nuomone, apelianto teiginiai dėl netinkamos atsakovų veiklos nepagrįsti iš esmės, o tuo atveju, jei apeliantas mano, kad buvo pažeistos kokios nors jo teisės, jis galėjo/gali jas ginti/gina atskirose bylose, o ne per atsakovų veiklos tyrimo institutą.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodomus argumentus, sprendė, jog jie neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovų veikla pažeidžia apelianto kaip akcininko interesus ir trukdo siekti juridinio asmens tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada, sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nepradėjimo pagrįstumo, kelia tam tikrų abejonių, nes teismas nurodė nematąs „pakankamo“ pagrindo, bet nekonstatavo, jog pagrindo apskritai nėra. Pirmiau jau yra paminėtas kasacinio teismo išaiškinimas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl veiklos tyrimo (ne)pradėjimo, turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų ir šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (šios nutarties 39 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog visos apelianto nurodomos veiklos tyrimui pradėti aplinkybės yra aiškiai nepagrįstos faktine ar teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti vienareikšmės tokio pobūdžio išvados, juo labiau kai dėl tam tikrų bylos aplinkybių, net jau nevertinant galimai tiesioginį ryšį su akcininkų konfliktiniais tarpusavio santykiais turinčių aplinkybių (informacijos (ne)teikimas, akcininkų susirinkimai ir pan.), ir neatmestina, kad objektyviam stebėtojui galėtų kilti ir nemenkų abejonių dėl atsakovo2 veiklos tik atsakovo1 (o ne asmeniniais) interesais, pavyzdžiui, pastarojo gauta iš atsakovo1 didelė ir net neužtikrinta paskola (bent jau dėl 174 000 Eur paskolos ginčo nėra), kai pats atsakovas1 skolinasi iš trečiųjų asmenų užtikrindamas paskolą savo turtu; sąsajos su Jungtinėje Karalystėje esančiomis įmonėmis (beje, šiuo aspektu tas pat pasakytina ir apie apeliantą, o tai irgi kelia abejonių dėl to, ar byla inicijuojama nesiekiant kitokių nei atsakovui1 naudingų tikslų). Be jau paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų yra nurodyta ir tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimas – instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-208-403/2018). Toje kasacinio teismo byloje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad esant situacijai, kai du bendrovės akcininkai turi po 50 proc. akcijų „...nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos ABĮ nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė”. Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus ir įvertinant šios nutarties 43 punkte nurodytus motyvus, apeliacinis instancijos teismo vertinimu, atsakovų veiklos tyrimas būtų labiau tikslingas nei netikslingas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju kitų faktinių bylos aplinkybių kontekste taip spręsti vis tik nėra pagrindo.Jau minėta, kad juridinio asmens veiklos tyrimas negali būti savitikslis, o akcininkai turi galimybę ginti savo bei bendrovės teises teisme ir kitokiais teisių gynimo būdais. Kita vertus, ir faktas, kad jau yra inicijuotos kitos subsidiarios bylos (šiuo atveju šalys yra inicijavusios viena kitai ne vieną bylą), pats savaime taip pat dar nėra besąlyginė kliūtis naudoti aptariamą institutą (žr., pvz., minėtos kasacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties išaiškinimus), juo labiau. kai kitokios akcininko teisių gynimo priemonės nėra veiksmingos dėl to, kad konflikto vis tiek nepašalina. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima neatsižvelgti į esamų subsidiarių bylų pobūdžio specifiką, juo labiau turint galvoje, kad ieškinio tenkinimo atveju galbūt būtų apeliantui palankiai išspręstas tik atsakovo2 vadovavimo atsakovui1 klausimas, bet pagal šiuo metu turimus duomenis menkai tikėtinas akcininkų konsensusas sprendžiant esminius bendrovės veiklos klausimus, o tai suponuoja ir menkai tikėtiną atsakovo1 sklandžios bei sėkmingos veiklos perspektyvą.Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama (šiuo metu sustabdyta) byla, kurioje abu akcininkai dar iki šios (nagrinėjamos) bylos inicijavimo yra pareiškę priešpriešinius reikalavimus dėl akcijų pardavimo vienas kitam. Taigi, akivaizdu, jog abu akcininkai mano, kad bendrai veikti atsakovo1 interesais jie negali net ir nepaisant to, kas vadovaus atsakovui1. Kartu tai reiškia pripažinimą, kad nagrinėjamoje byloje siekiamas išspręsti bendrovės vadovo (ne)išlikimo klausimas nėra pagrindinis užtikrinant jos veiklos tęstinumo išsaugojimą, jis yra labiau susijęs su siauru apelianto asmeniniu interesu, nors būtent paminėtoje byloje dėl akcijų pardavimo priimtas sprendimas leistų tiek išspręsti akcininkų konfliktą, t.y. būtų naudingas jiems patiems, tiek ir, tikėtina, naudingiausias atsakovo1 sklandžios veiklos tęstinumo perspektyvos aspektu. Reikšminga ir tai, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog apeliantas priešieškinyje toje byloje savo reikalavimą grindė iš esmės būtent tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjamoje byloje (išskyrus bendrovės veiklos nuostolingumą, bet ir nagrinėjamoje byloje šis pagrindas nurodytas tik patikslintame ieškinyje faktiškai baigiantis procesui), o tai vėlgi leidžia manyti, kad nagrinėjamos bylos ieškiniu yra siekiama iš esmės tik apelianto asmeninio intereso - pagrįsti byloje dėl akcijų pardavimo jo priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pasinaudojimas juridinio asmens veiklos tyrimo institutu šiuo atveju yra nukreiptas ne tiek pagal šio instituto, naudojantis juo sąžiningai, paskirtį, kiek (neatmestina – tik) siekis nagrinėjama byla susikurti prielaidas patenkinimui priešieškinio, kuris byloje dėl akcijų pardavimo, t.y. byloje, kurioje realiai galėtų ir išsispręsti akcininkų tarpusavio ginčai, ir būtų sudaryta galimybė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir todėl turėtų būti įrodinėjamas toje byloje.Kaip jau minėta šios nutarties 40 punkte, juridinio asmens veiklos tyrimas turi tikslinę paskirtį, jis negali būti savitikslis. Apeliacinės instancijos vertinimu, šio instituto, kaip akcininko pagalbinės priemonės įrodinėjant kitoje jau anksčiau inicijuotoje byloje savo reikalavimus, grindžiamus tomis pačiomis aplinkybėmis, naudojimas neatitinka jo tikslų. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinį, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą ir dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsakovų atstovė pateikė dokumentus apie išlaidas už advokato pagalbą tik 2018 m. liepos 2 d., t.y. jau po apeliacinės instancijos teismo posėdžio (2018 m. birželio 28 d.), todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad jokių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti iki teismo posėdžio dienos, nėra nurodyta, be to, nėra pateikta ir įrodymų, kad teikiamose sąskaitose nurodytos sumos yra realiai sumokėtos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.