Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; išduoti leidimą šalių nepilnamečiam vaikui išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės bei 3 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys nesutaria dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos su juo. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė su vaiku planuoja išvykti nuolat gyventi į užsienį, kur gautų ženkliai didesnes pajamas, o vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, tačiau atsakovas be jokio pagrindo tokio sutikimo neduoda.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išlaikymą vaikui moka nuolat pagal savo galimybes, tarp šalių niekada nebuvo susitarimo, kad atsakovas mokės 300 Eur dydžio išlaikymą, todėl, atsakovo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti. Atsakovas nesutinka su vaiko išvežimu gyventi į užsienio valstybę, nes ieškovė nenurodė, kur konkrečiai vaikas gyvens, kokios bus dukros gyvenimo ir mokymosi sąlygos; ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti ir pažeidžia atsakovo teises.

3. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, nurodė, kad su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir siūloma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės sutinka, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepasisako, o išvadą dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę galės pateikti, išklausius vaiko nuomonę. Skyriaus duomenimis, šalių šeimai 2021 m. buvo taikyta atvejo vadyba, teiktos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog su vaiku jau gyvena (duomenys neskelbtini), kur jau yra gautas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), galioja sveikatos draudimas, tvarkomi kiti dukters dokumentai ir nuo rugsėjo mėn. mergaitė ten lankys mokyklą. Dukra kalba angliškai, šiek tiek savarankiškai jau yra išmokusi ispanų kalbos, todėl mano, kad problemų mokykloje dėl kalbos barjero nebus. Šiuo metu dukra vis dar atsiskaitinėja privalomus dalykus mokykloje Šiauliuose, atsiskaitymai reikalingi, norint pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nors šalių dukra sveikatos problemų neturi, tačiau, jai augant, didėja poreikiai, ji sportuoja, taip pat patiriamos didesnės išlaidos laisvalaikiui. Pažymėjo, kad atsakovui nedraudžia bendrauti su dukra ir vaikas to nori. Po skyrybų vaiko psichologinė būsena buvo sunki, todėl ieškovė su dukra lankėsi pas psichologus.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei ieškovės, taip pat į pagrįstas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, todėl mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant išlaikymą vaikui. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis bei faktiškai pervedamos sumos patvirtina, kad pradėjus gyventi atskirai šalys buvo susitarusios, jog atsakovas teiks po 300 Eur išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad blogėjanti ekonominė padėtis, infliacija nėra pagrindas mažinti išlaikymą vaikui, kadangi kainos kyla visur, tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovo darbo pobūdis ir vieta neatleidžia jo nuo bendravimo su vaiku pareigos, taip pat bendravimo tvarka neturi būti patogi tik tėvui.

6. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad blogėjanti ekonominė situacija pasaulyje neigiamai atsiliepė ir (duomenys neskelbtini) ekonomikai, šalyje didėja nedarbas, kainos, svyruojant kronos kursui, atsakovo pajamos sumažėjo ir nesiekia atsiliepime nurodytų 27 000 kronų. Atsakovo nuomone, jis vaiku pagal galimybes rūpinasi tinkamai, bendrauja nuotolinėmis priemonėmis, reguliariai teikia išlaikymą po 250 Eur, taip pat perveda į dukters sąskaitą smulkioms išlaidoms apie 50 Eur, pagal vaiko poreikius nuperka reikiamų daiktų. Todėl mano, kad 300 Eur pakanka vaikui ir sutiktų po tiek teikti išlaikymą. Paaiškino ir tai, kad konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku būtų sudėtinga laikytis ir ją įgyvendinti, kadangi ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini).

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka. Ieškovės ir atsakovo siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo darbo ir skirtingas šalių gyvenamąsias vietas, neprieštarauja vaiko interesams, pažymi, kad tėvai turi bendru sutarimu spręsti ir derinti klausimus dėl bendravimo tvarkos. Ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė yra nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę.

9. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini); automobilis SUZUKI (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Privalomai registruotino turto ieškovės vardu nėra registruota. Pagal pateiktus duomenis ir paaiškinimus ieškovė šiuo metu patiria 900 Eur būsto užsienyje nuomos išlaidų. Pateiktas prašymas dėl šalių dukters priėmimo į mokyklą (duomenys neskelbtini).

10. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė vaiko nuomonę dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos su tėvu, išdėstytą raštu. Pateiktame rašte nurodyta, kad nepilnametė A. S. su mama (ieškove) gyvena (duomenys neskelbtini), todėl su ieškove buvo susisiekta ir su mergaite bendrauta telefonu. Mergaitė skyriaus atstovams negalėjo tiksliai nurodyti kokioje mokykloje ir kurioje klasėje mokosi; (duomenys neskelbtini) jai gyventi patinka, su tėvu bendrauja telefonu, tėvas jai perveda pinigų asmeninėms išlaidoms.

11. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. S. šioje gimnazijoje mokėsi nuo 2023 m. balandžio 3 d. nuotoliniu būdu. Ugdymo įstaiga taip pat informavo, kad į pamokas mokinė nesijungė, atsiskaitomuosius darbus atlikdavo ir pateikdavo nereguliariai; pridėti duomenys apie moksleivės pažangumą, jai skirti papildomi vasaros darbai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

13. Ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė šiam reikalavimui, kad nepilnametis šalių vaikas gyventų su mama, neprieštarauja, kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku bei užtikrina jo interesus ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsakovas pastaruosius keletą metų su dukra bendrauja tik epizodiškai, nes dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta tik atostogų, todėl neturi galimybės nuolat rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, jo amžių, atsakovui ieškinio reikalavimo neginčijant, teismas sprendžia, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, sprendžia, jog nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove D. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę

15. CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip jau minėta, nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turi darbą, gyvena nuomojamame bute, materialiai jai padeda dabartinis jos vyras. Pateikė duomenis apie tai, jog kreipėsi dėl vaiko užregistravimo į mokyklą (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad šiuo metu negali pateikti oficialaus mokyklos sprendimo priimti dukrą į mokyklą (duomenys neskelbtini) dėl mokykloje vykstančių darbuotojų atostogų, be to, užtruko dukters atsiskaitymai mokykloje Lietuvoje ir dokumentų tvarkymas, taip pat pateikė kitus dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė su dukra oficialiai gyvena (duomenys neskelbtini).

17. Taip pat ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprasdama, jog tėvas turi teisę bendrauti su savo vaiku, įsipareigoja parvežti vaiką kiekvienoms atostogoms arba nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, kelionės išlaidas dalinant per puse tarp tėvų.

18. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra davęs sutikimą, kad vaikas gyventų (duomenys neskelbtini), todėl vaikas teisėtai išvežtas ir legaliai gyvena nurodytoje valstybėje. Atsakovas šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu, todėl laikytina, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra.

19. Teismas, įvertinęs aplinkybes, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sprendžia, kad pagrindų, kurie ribotų galimybę ieškovei išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi, nenustatyta.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

20. Ieškovė nurodė, kad nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, prašo nustatyti lanksčią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, su kuria atsakovas sutinka iš dalies ir pateikė savo siūlomą konkrečią bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su vaiku bendrauti neatsisako, bendrauja su juo pagal galimybes, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo darbo vietą ir pobūdį, gyvenamąją vietą, dėl konkrečios bendravimo tvarkos įgyvendinimo kiltų sunkumų, todėl prašo nustatyti lankstesnę bendravimo tvarką su vaiku, įvertinus jo užimtumą ir darbo pobūdį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pastaruoju metu tėvo ir dukters bendravimas vyksta tik telefonu, kadangi dėl darbo pobūdžio atsakovas į Lietuvą grįžta retai, o dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad konkreti bendravimo tvarka susiklosčiusioje situacijoje būtų sunkiai įgyvendinama. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, iš esmės šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

21. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai, atsižvelgiant į vaiko interesus, turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaikų interesais, vaikai turi būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

22. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

23. Kadangi ginčo šalys iš esmės sutiko, kad bendravimo tvarka turėtų būti lanksti, taip nedarant papildomų kliūčių šalims geranoriškai ir laisvai susitarti, suteikiant galimybę atsižvelgti ir į vaiko nuomonę, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas. Atsakovo atsiliepime siūloma bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju būtų sunkiai įgyvendinama, labiau pritaikyta situacijai, jeigu vaikas gyventų Lietuvoje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravimo laikas ir intensyvumas su vaiku priklausytų nuo jo darbo ir atostogų grafiko, taip pat nuo vaiko noro, todėl sutiko, kad šalys lanksčiai ir geranoriškai turėtų tarpusavyje derintis.

24. Atsakovas paaiškino, kad sutinka su dukra bendrauti jos atostogų metu rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą, tačiau vasarą šis bendravimas nepertraukiamai galėtų trukti ne daugiau nei dvi savaites, o kitu metu, priklausytų nuo jo darbo/atostogų grafiko, pavyzdžiui žiemą, kai šventiniu laikotarpiu būda ilgesnės atostogos. Ieškovė ir atsakovas sutarė, kad kitos šventinės dienos turėtų būti paliktos spręsti šalių susitarimui.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad šalys iš esmės geba savarankiškai susitarti dėl bendravimo tvarkos, į vaiko amžių, skirtingas valstybes, kuriose gyvena bei dirba šalys ir vaikas, nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka, su teismo posėdžio metu išsakytais šalių patikslinimais, kadangi yra lankstesnė ir paprasčiau įgyvendinama. Taip pat šalys sutarė, kad vaiko kelionės išlaidos bus apmokamos tėvų lėšomis lygiomis dalimis. Todėl siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaiko priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, ieškinys pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką yra iš esmės tenkintinas, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka su nurodytais pakeitimais, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja:

1. pasirinktomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į dukros užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir dienos režimą. Ieškovė užtikrina, kad dukra būtų pasiekiama ryšio priemonėmis iš anksto sutartu laiku.

2. Atsakovas bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu nepertraukiamai dvi savaites. Atsakovas E. S. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį SMS žinute, nurodydamas oro uostą (Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), į kurį turi būti pristatytas vaikas ir oro uostą, iš kurio turi būti pasiimtas vaikas. Tiksli valstybės vieta (oro uostas) ir tikslus laikas derinamas, atsižvelgiant į galimybes įsigyti lėktuvo bilietus protingomis kainomis.

3. Atsakovas turi teisę susitikti su dukra toje šalyje, kurioje ji gyvens su ieškove, taip pat, iš anksto suderinęs pasiimti dukrą atostogoms kitu metu, atsižvelgdamas į dukros ugdymo procesą bei dienos režimą.

4. Šalys lygiomis dalimis atlygina dukters kelionės pas atsakovą išlaidas.

5. Ieškovė teiks atsakovui visą prašomą informaciją apie vaiką, jos pasiekimus ugdymo įstaigoje, sveikatos būklę ir kt.

26. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti bendravimą su vaiku ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su abiem tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo geranoriškai rūpintis abu tėvai. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti.

27. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

28. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį. Jos nuomone, vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 860 Eur suma, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas po 250 Eur neatitinka vaiko poreikių. Atsakovas sutinka dukters išlaikymui skirti po 300 Eur kiekvieną mėnesį, pažymi, kad nemaža dalimi jis taip pat prisideda prie ieškovės nurodytų vaiko poreikių tenkinimo.

30. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

31. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu ieškovei dukrą padeda išlaikyti jos vyras. Ieškovė dirba pagal individualią veiklą grožio srityje, ieškinio pateikimo metu nurodė, kad jos pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį, tačiau išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) jos pajamos ženkliai sumažėjo ir sudaro vidutiniškai per mėnesį 300-400 Eur. Taip pat tvirtina, kad papildomai prie vaiko išlaikymo atsakovas neprisideda, kartais dukrai pinigų perveda giminaičiai iš vyro pusės. Ieškovė pažymi ir tai, kad šalių pajamos labai skiriasi, o vaikas gyvena su ja, todėl ieškovė patiria didesnes vaiko išlaikymo išlaidas.

32. Atsakovo byloje pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis nuo 2020 m. balandžio mėn. periodiškai pervesdavo skirtingas pinigų sumas vaiko išlaikymui. Ieškovė šių aplinkybių neneigia. Atsakovas teigia, kad teikti didesnį išlaikymą vaikui jis neturi finansinių galimybių, nes jo gaunamos pajamos yra per mažos, kaip nurodo atsiliepime vidutiniškai iki 2 400 Eur per mėnesį (dirba (duomenys neskelbtini)). Atsakovo skaičiavimais, bendra išlaidų, susijusių su pragyvenimu ir darbu (duomenys neskelbtini), suma yra apie 1 560 Eur, todėl asmeninėms išlaidoms atsakovui lieka ne daugiau nei 840 Eur.

33. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi ji gauna mažesnes pajamas, jas lyginant su atsakovo, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nenurodė, kokios aplinkybės riboja jos galimybę uždirbti daugiau. Nors atsakovas pagal Lietuvos pragyvenimo lygį gauna didesnį nei minimalų darbo užmokestį, kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į atsakovo darbo ir pragyvenimo lygio užsienyje aplinkybes, susijusias su tikėtinai didesnėmis jo išlaidomis.

34. Vertintina ir tai, kad ieškinyje ieškovė akcentuoja galimybę, persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), jai gauti ženkliai didesnes pajamas nei Lietuvoje. Todėl ieškovės pajamų sumažėjimas buvo sąlygotas jos pačios sprendimo išvykti į kitą šalį, taip pat, sprendžiant su vaiko išlaikymu susijusias aplinkybes, vertintina, kad ieškovė taip pat turi dėti visas įmanomas pastangas gauti didesnį atlyginimą, kadangi pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui tenka abiem jo tėvams ir negali būti perkelta tik vienam iš jų. Aplinkybių, ribojančių ieškovė galimybę dirbti ir užsidirbti, nenurodyta.

35. Ieškinyje ieškovė detalizavo vaiko poreikius ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Atsižvelgiant į principinę nuostatą, kad teikiamas išlaikymas turi būti skirtas, pirmiausia, būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina, kad kasdienių vaiko poreikių tenkinimui būtini drabužiai, avalynė, maistas, higienos priemonės, taip pat mokyklinėms reikmėms, būstui ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išlaidų žieminiams rūbams, avalynei ar kitų, su sezoniškumu susijusių išlaidų, nepatiriama. Šalių dukra sveikatos problemų, kurios sąlygotų didesnio išlaikymo būtinybę, neturi. Mergaitė lankys nemokamą valstybinę mokyklą. Šiuo atveju vertintina ir ta aplinkybė, kad šalys ir vaikas gyvena ne Lietuvoje, todėl išlaidos šalių vaiko poreikių tenkinimui negali būti analizuojamos pagal Lietuvoje vyraujančias prekių ir paslaugų kainas, kadangi kainos dėl skirtingo pragyvenimo lygio skirtingose valstybėse skiriasi. Dėl jau nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio, nėra pagrindo atsižvelgti į Lietuvoje šiuo metu nustatytą minimalią algą. Koks minimalus pragyvenimo lygis valstybėje, kur šiuo metu gyvena vaikas, ieškovė įrodymų neteikė.

36. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, vaiko amžių ir nustatytus poreikius, 300 Eur išlaikymo suma, su kuria atsakovas ir sutiko, visiškai pakankama ir atitinka ne tik būtinuosius vaiko interesus bei poreikius. Didesnių išlaidų poreikio ieškovė nepagrindė ir neįrodė. Ši suma kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu užtikrins būtinuosius vaiko poreikius, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas po 300 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo suma yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), todėl gali būti didesnė.

37. Teismo vertinimu, ši suma kompensuos minimalų atsakovo bendravimą su dukra, prisidės, užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Toks išlaikymas yra objektyviai pagrįstas ir pakankamas, atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus, iš esmės nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

38. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas dukterai smulkioms išlaidoms taip pat perveda tam tikras pinigų sumas, ieškovė nurodo, kad vaikas gautus pinigus išleidžia savo nuožiūra. Taigi sumos, viršijančios priteistą išlaikymą ir pervedamos dukrai į sąskaitą, taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo.

39. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

41. Įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

42. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

43. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2020 m. balandžio mėn. (kai šalys pradėjo gyventi atskirai), paaiškino, kad atsakovas tuo metu geranoriškai sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 300 Eur, tačiau šio susitarimo laikėsi tik iš dalies, teikė mažesnį išlaikymą, todėl ieškovės skaičiavimais susidarė 3 050 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas buvus tokį susitarimą ginčija.

44. Ieškovė neginčija, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas, pagal galimybes, prisidėjo prie vaiko išlaikymo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl konkretaus ar didesnio, nei tuo metu buvo teikiamas, išlaikymo, ieškovė įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi galimybės retrospektyviai įvertinti atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą laikotarpiu nuo ieškovės nurodytos datos, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kokios tuo metu buvo atsakovo pajamos ir galimybės, kokios išlaidos buvo patiriamos vaiko poreikių tenkinimui. Aplinkybės dėl didesnių vaiko poreikių byloje neįrodinėjamos, todėl įvertinus tai, kad išlaikymas buvo teikiamas, nėra pagrindo spręsti, kad galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2023 m., todėl tikėtina, kad iki to laiko teikiamo išlaikymo vaiko poreikių tenkinimui pakako, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad kilusio ginčo būtų galima išvengti, jei atsakovas nebūtų principingai prieštaravęs ir iš karto davęs sutikimą vaikui išvykti gyventi į užsienį su ieškove. Ieškovės atstovės nuomone, šalims taikiai nepavyko susitarti dėl atsakovo pozicijos. Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, net jei ieškovės reikalavimai būtų patenkinti iš dalies, prašo ieškovei atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

47. Mediacijos metu ginčas sprendžiamas ir derybos vyksta abipusių nuolaidų būdu. Mediacijos konfidencialumo principas riboja galimybę spręsti dėl šalių elgesio derybų metu taip pat ir dėl aplinkybės, kodėl nebuvo pasiektas taikus susitarimas nagrinėjamu atveju. Kadangi net dalies ginčo taikiai šalims išspręsti nepavyko, atsižvelgiant į bylos baigtį – byla išnagrinėta priimant sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą šalių patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporciją. Tai, kad atsakovas siekė išsiaiškinti, kur ir kokiomis sąlygomis šalių nepilnametis vaikas gyvens užsienio valstybėje, nevertintinas kaip principinis nenoras ar trukdymas ieškovei. Ieškovei pateikus ieškinį ir nurodžius atsakovo reikalaujamus duomenis, prašomas išduoti leidimas ieškovei buvo suteiktas.

48. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatuotina, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės materialinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją patikslinęs, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tenkinus ieškovės neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę, bendravimo tvarkos nustatymo, iš atsakovo priteistina 214 Eur (107 Eur x 2) žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

49. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 = 3 600 Eur x 3 proc. ꞊ 108 Eur x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

50. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

51. Ieškovė patyrė 1 300 Eur atstovavimo išlaidų dėl advokato pagalbos byloje. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (72 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 637 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

52. Atsakovas patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų dėl advokato padėjėjo pagalbos byloje bei 150 Eur už kopijavimo paslaugas. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 168 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

53. Nurodytos šalių išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

54. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (byla vedama elektronine forma), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą su mama ieškove D. M.

Priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę D. M.

Nustatyti atsakovo E. S. bendravimo su vaiku A. S. tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja:

1. pasirinktomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į dukros A. S. užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir dienos režimą. Ieškovė D. M. užtikrina, kad dukra atsakovui būtų pasiekiama ryšio priemonėmis iš anksto sutartu laiku.

2. Atsakovas E. S. bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu nepertraukiamai dvi savaites. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį SMS žinute, nurodydamas oro uostą (Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), į kurį turi būti pristatytas vaikas A. S. ir oro uostą, iš kurio turi būti pasiimtas vaikas. Tiksli valstybės vieta (oro uostas) ir tikslus laikas derinamas, atsižvelgiant į galimybes įsigyti lėktuvo bilietus protingomis kainomis.

3. Atsakovas E. S. turi teisę susitikti su dukra A. S. toje šalyje, kurioje ji gyvens su ieškove, taip pat, iš anksto suderinęs pasiimti dukrą atostogoms kitu metu, atsižvelgdamas į dukros ugdymo procesą bei dienos režimą.

4. Šalys lygiomis dalimis atlygina dukters A. S. kelionės pas atsakovą išlaidas.

5. Ieškovė teikia atsakovui visą prašomą informaciją apie vaiką, jos pasiekimus ugdymo įstaigoje, sveikatos būklę ir kt.

Priteisti iš atsakovo E. S. 637 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M.

Priteisti iš ieškovės D. M. 168 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. S.

Priteisti iš atsakovo E. S. į valstybės biudžetą 295 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.