- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 2A-1580-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08775-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 65) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „M.“ ir „B.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys santuokoje susilaukė dviejų sūnų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Gyvenant santuokoje ėmė ryškėti skirtingi šalių požiūriai į kasdieninius gyvenimo įvykius, kilo konfliktai. Atsakovas dirbo menkai apmokamus darbus puse etato, o visą likusį laiką ir laisvadienius skirdavo nemokamai visuomeninei veiklai. Atsakovas buvo labai pavydus, ieškovė buvo žlugdoma psichologiškai, nuolat susilaukdavo atsakovo priekaištų. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovas išsikraustė iš būsto, kuriame gyveno su šeima. Šalių santuokos iširimą lėmė ir materialiniai nepritekliai, nes nuo santuokos sudarymo atsakovas didžiąją dalį laiko skyrė išimtinai visuomeninei veiklai, šeima gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje iš jos pajamų. Ieškovė ne visada buvo pakankamai nuolanki ir paslaugi atsakovui. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, atsakovo nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Gyvendamos santuokoje, šalys 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria buvo aptarti turto teisinio režimo klausimai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo elgesiu žemino atsakovą kitų šeimos narių akivaizdoje, pamynė šeimos vertybes, taip pat ir santuokines pareigas. Dėl ieškovės rodomos nepagarbos ir nuolat jaučiamos įtampos šalių bendras gyvenimas tapo labai sudėtingas. Atsakovas vertino šeimą, ilgą laiką taikėsi su ieškovės nebrandžiu požiūriu į šeimą, ieškojo būdų, kaip padėti ieškovei atsisakyti žalingų įpročių (alkoholizmo), ne vieną kartą padėjo jai surasti darbą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas, rūpinosi ieškove ir vaikais, tuo tarpu ieškovė nesiskaitė su atsakovu ir vaikais, nevykdė sutuoktinės pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėdavo prie bendro ūkio vedimo. Dėl ieškovės arogantiško elgesio atsakovas jautėsi gniuždomas, nuolat patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą, stresą, susirgo depresija. Ieškovė buvo neištikima atsakovui ir nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. Gruzijoje, Kutaisio mieste, bendravo su R. F. Ieškovė darė neįmanomas gyventi sąlygas kartu, sukeldama barnius namie, fiziškai ir psichologiškai smurtaudama prieš atsakovą, leisdama šeimos pinigus ne šeimos naudai, tenkindama savo žalingus įpročius. Dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė negatyvius išgyvenimus, po neištikimybės fakto paaiškėjimo buvo priverstas apriboti bendravimą su šeimos draugais ir giminėmis dėl patirtos didžiulės gėdos. Ieškovės netinkamas elgesys, neištikimybė padarė didelę žalą atsakovo asmenybei: buvo sugniuždytas saugumo jausmas, atsirado nuolatinė įtampa, nerimas, bejėgiškumo jausmas, išsiblaškymas, pasimetimas, nuolatinė prislėgta nuotaika dėl jaučiamos gėdos ir bandymo nuslėpti sutuoktinės netinkamą elgesį, šeimos bendro gyvenimo irimą, atsakovas tapo uždaras. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, neištikimybė yra sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejis, todėl santuoka nutrauktina ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas finansiškai prisidėjo prie buto įsigijimo, nuolat darė buto pagerinimus, todėl butas laikytinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo dalintinas abiem šalims per pusę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 65) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko turėtą pavardę „M.“, atsakovui paliko pavardę „B.“.
5. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, dokumentais, padarė išvadą, kad jie nėra informatyvūs, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai patvirtino priešingas atsakovo pateiktiems rašytiniams paaiškinimams aplinkybes. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismą nagrinėti iš naujo; nesant pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismą nagrinėti iš naujo, priimti naują sprendimą, atmetant ieškinio dalį ir pripažįstant santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nenurodyta, remiantis kokiomis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis vertintos ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir atmestos atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės, jas įrodantys rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
1.2. Netirtos esminės bylos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas neįrodinėjo ieškovės kaltės teismo posėdžio metu. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais siekė įrodyti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Vertinant atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, įrodymus, apsiribota bendro pobūdžio išvada, kad jie nėra informatyvūs, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės.
1.3. Nevertinta, jog ieškovė nepagrįstai nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šią aplinkybę ieškovė grindžia bendrais ir neapibrėžtais kaltinimais, nepateikdama įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes.
1.4. Nenustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, nukrypta nuo vyraujančios teismų praktikos, teismo sprendimas aiškiai ir racionaliai nemotyvuotas, nenurodyti nukrypimą pagrindžiantys argumentai, aiškinant ir taikant teisę neatsižvelgta į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nevertintos esminės bylos aplinkybės, apie jas pasisakyta formaliai, padarant bendras išvadas, grįstas prielaidomis, taip pažeidžiant CPK 265 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 2 ir 3 dalis.
1.5. Nevertinta liudytojų D. S., V. R., R. S. paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu, įrodomoji vertė, jų ryšys su byla, šios aplinkybės vertintos klaidingai, liudytojų paaiškinimai glaustai perrašyti į sprendimo motyvuojamąją dalį be atskiro jų vertinimo, taip pažeidžiant CPK 59 straipsnį, 65 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 4 dalį. D. S. daugiau kaip penkeri metai negyvena greta sutuoktinių, todėl ji galėjo paliudyti tik tas aplinkybes, kurios vyko daugiau kaip prieš penkerius metus ir neturi ryšio su nagrinėjama byla. V. R. taip pat negalėjo pateikti paaiškinimų apie šalių santykius per pastaruosius penkerius metus. R. S. galėjo paliudyti tik tas aplinkybes, kurias pati ieškovė jai yra seniai pasakojusi, negalėjo pateikti tikslių paaiškinimų apie šalių santykius per pastaruosius penkerius metus.
1.6. Nepagrįstai atsakovo nurodyta nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis (liga) pripažinta nesvarbia. Pagal teismų praktiką tokios kategorijos bylose ir esant analogiškoms aplinkybėms, teismui pripažinus priežastis, dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nesvarbiomis, gali būti priimta nutartis atvesdinti atsakovą (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-256-399/2014; Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-749-598/2013). Teismas, nesivadovaudamas teismų praktika, nevertindamas į bylą pateiktų atsakovo prašymų, elgdamasis šališkai, palankiai vertindamas tik ieškovės pateiktus paaiškinimus ir procesinius prašymus, nepagrįstai bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, apribodamas atsakovo teisę į teisminę gynybą, teisę pateikti klausimus liudytojams, teisę teikti atsikirtimus į ieškovės argumentus, nepagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo, kad atsakovas galėtų atsikirsti į ieškovės atstovės baigiamosiose kalbose pakeistą ieškinio pagrindinį reikalavimą (santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės).
1.7. Neatsižvelgta, kad ieškovė ieškiniu reiškia tris reikalavimus, iš kurių du yra atskiri neturtiniai reikalavimai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl už ieškinį mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį.
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas civilinėje byloje nepareiškė priešieškinio ir nekėlė jokių savo reikalavimų. Dėl to atsakovo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka (CPK 312 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė ir dabar nepateikia įrodymų apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (atsakovo elektroniniais laiškais ir kt.), šalių pilnamečių vaikų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Atsakovas ieškovės kaltės teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apsiribojo atsiliepimo į ieškinį ir rašytinių įrodymų pateikimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai paneigė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovas ir/ar jo atstovas L. Z. apeliaciniame skunde nurodė su išnagrinėta civiline byla nesusijusias teisės normas – CPK 57, 59, 65, 214, 222 straipsnius. Atsakovas nenurodė nė vieno iš pagrindų perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7.4. Atsakovo nurodytos liudytojos D. S., V. R., R. S., teikdamos parodymus civilinėje byloje, pasakojo apie šalių santuokinį gyvenimą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais. Visi civilinėje byloje apklausti liudytojai pažinojo sutuoktinių šeimą, su abiem sutuoktiniais bendravo vienu ar kitu laikotarpiu. Iš visų liudytojų parodymų teismas galėjo susidaryti vaizdą apie šalių gyvenimą santuokoje. Atsakovo nurodytų liudytojų parodymai nesiskyrė vieni nuo kitų, taip pat nuo kitų liudytojų parodymų, neprieštaravimo vieni kitiems.
7.5. Atsakovas, nurodydamas, jog serga ir neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, teikdavo ne specialią medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą, o elektroninių medicininių pažymėjimų kopijas. Byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo pasyvus. Dėl paties atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. procesinių dokumentų neėmimo, neteikimo laiku, susirgimų prieš kiekvieną paskirtą teismo posėdį, nevykimo į teismo posėdžius, civilinė byla buvo nagrinėjama beveik metus, tokiu būdu pažeidžiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, neužtikrinant operatyvaus teismo proceso. Tenkinus atsakovo 2017 m. kovo 22 d. prašymą atidėti teismo posėdį, nepagrįstai būtų pailgėjusi bylos išnagrinėjimo trukmė, padidėjusios proceso dalyvių ir teismo išlaidos, būtų buvusi pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per kuo trumpesnį laiką. Dėl to neigiamų procesinių padarinių taikymas atsakovo atžvilgiu dėl jo paties neatvykimo į teismo posėdį atitinka CPK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
7.6. Visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį nei ieškovės, nei jos atstovės pozicija nekito ir ieškinio reikalavimai niekada nebuvo keičiami.
7.7. Santuokos nutraukimo byloje neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Reikalavimas dėl pavardžių yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl, kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas.
7.8. Prie apeliacinio skundo nėra pateikta susitarimo tarp atsakovo ir teisininkų kontoros „Juris“ patvirtinančio dokumento kopija. Atsakovo pateikta sąskaita patvirtina faktines aplinkybes, kad nei advokatas, nei advokato padėjėjas atsakovui nesuteikė teisinių paslaugų, o atsakovas, veikdamas savo rizika, kreipėsi pagalbos į teisininkų kontorą „Juris“, kuri, remiantis CPK normomis, neturi teisinio pagrindo atstovauti atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susituokė Kauno Vytauto bažnyčioje. (duomenys neskelbtini) santuoką Kauno miesto Civilinės Metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 65). Santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. 2016 m. gegužės 3 d. E. M. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašydama palikti santuokoje turėtas pavardes (M. ir B.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl sutuoktinių kaltės, įrodymų vertinimo
10. Apelianto teigimu, šalių santuoka nutrūko ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bet dėl santuokos iširimo kalta tik ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, nenurodė nukrypimo argumentų, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek atsakovas, tieki ji pati. Todėl atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, savo teiginius dėl ieškovės kaltės turėjo pagrįsti įrodymais. Byloje pirmosios instancijos teismas vertinto ne tik ieškovės, bet ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, juos pagrįstai laikė nepakankamais ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti.
13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų D. S., V. R., R. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, įrodomosios vertės, sąsajumo su byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, vertino bylos duomenų visumą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, egzistavusias iki santuokos nutraukimo, kurias patvirtino ne tik minėtos liudytojos, davusios parodymus apie sutuoktinių ankstesnius santykius, bet ir kiti liudytojai. Tiek liudytoja J. R., kaip liudytojai apklausta kaimynė D. C., šalių pilnamečiai sūnūs V. ir D., davė parodymus tiek apie ankstesnį šalių gyvenimą, tiek apie jų santykius paskutiniaisiais gyvenimo kartu metais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus (liudytojų parodymus), pagal savo vidinį įsitikinimą padarė nešališkas išvadas.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos, atsižvelgiant į pačios ieškovės pripažinimą savo kaltės dėl santuokos iširimo, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus (CK 3.26–3.30 straipsniai). Minėta, kad ieškovė neįrodinėjo vien tik atsakovo kaltės, atsakovas nepagrindė teiginio dėl ieškovės neištikimybės. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nė vienas liudytojų nepatvirtino apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių (nei dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nei dėl neištikimybės, nei dėl kitų ieškovei pareikštų kaltinimų). Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovė nebuvo gerbiama atsakovo, atsakovas liguistai nepasitikėjo ieškove. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ne CK 3.60 straipsnio 3 dalies, o CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas.
15. Kolegija pažymi ir tai, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Dėl procesinių teisių apribojimo
16. Apeliantas nurodo, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, jo nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį (ligą) nepagrįstai pripažinus nesvarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Apelianto teigimu, tokiu būdu jam buvo apribota teisė į teisminę gynybą, jis negalėjo atsikirsti į ieškovės argumentus, pateikti klausimus liudytojams, nepagrįstai neatnaujino bylos tam, kad apeliantas galėtų atsikirsti į ieškovės atstovės baigiamosiose kalbose pakeistą ieškinio pagrindinį reikalavimą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį (posėdis buvo paskirtas 2016 m. rugsėjo 27 d. 9.15 val.) G. B. buvo įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu) 2016 m. liepos 15 d. Posėdžio dieną teisme buvo gautas G. B. prašymas atidėti teismo posėdį nurodant, jog tą dieną jam bus atliekama operacija Respublikinėje Kauno ligoninėje, nepateikiant jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino, pravedė parengiamąjį teismo posėdį. Kadangi atsakovas buvo informuotas apie parengiamąjį posėdį, teismas nusprendė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdį paskyrė 2016 m. lapkričio 21 d. Atsakovas posėdžio dieną informavo teismą, kad serga, negalės dalyvauti posėdyje, prašė posėdį atidėti, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytą neatvykimo priežastį nepateikė. Teismas atsakovo prašymo netenkino, bylą išnagrinėjo iš esmės, išėjo priimti procesinio sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 30 d. gavęs atsakovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, neatvykimą į posėdžius pateisinančius dokumentus, atsiliepimą į ieškinį, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, pripažino atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, posėdį paskyrė 2016 m. gruodžio 19 d. Posėdžio metu teismas tenkino atsakovo prašymą skirti terminą šalims susitaikyti, tam skyrė dviejų mėnesių terminą ir bylą sustabdė. Šalims nesusitaikius, 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, posėdis paskirtas 2017 m. kovo 22 .d., tačiau atsakovas į posėdį neatvyko, atsiuntė prašymą atidėti posėdį, nurodydamas, jog serga, pateikdamas pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją, o ne Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija) patvirtintą specialią medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą. Pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas neatvykimo priežasties svarbia, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, tačiau prieš baigiamąsias kalbas bylos nagrinėjimą atidėjo 2017 m. kovo 28 d., taip dar kartą sudarydamas galimybę atsakovui atvykti į kitą teismo posėdį. Tačiau atsakovas vėl atsiuntė prašymą atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad serga. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, bylą toliau nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
18. Nurodytos aplinkybės, leidžia kolegijai pripažinti, kad apeliantas visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį elgėsi netinkamai, t. y. neteikė savalaikiai procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė tinkamos formos medicininių pažymėjimų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, nepasirūpino tinkamu atstovavimu.
19. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), privalo veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teikti įrodymus ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
20. Apeliantas nurodo, kad remiantis CPK 384 straipsnio 2 dalimi, pripažinus atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, už neatvykimą į teismo posėdį skiriama bauda ir jis gali būti atvesdinamas, nurodo Marijampolės rajono ir Jonavos rajono apylinkės teismų bylas, kuriose buvo priimti analogiški sprendimai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 straipsnis).
21. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės įtvirtintos CPK 246 straipsnyje. Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta šalis, kurios dalyvavimas pripažintas būtinu, teismas priima sprendimą už akių. Šeimos bylose draudžiama priimti sprendimą už akių (CPK 378 straipsnis). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas iki bylos sustabdymo buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimą būtinu, tačiau tai, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, apie kurias pasisakyta nutarties 17–18 punktuose, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nepaskyrus jam baudos už neatvykimą į teismo posėdį ar nepasinaudojus įstatymo suteikta galimybe atvesdinti atsakovą, kolegijos vertinimu, neleidžia sutikti su apeliantu, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, apribodamas, kaip teigia apeliantas, jo teises į teisminę gynybą.
Dėl žyminio mokesčio
22. Apelianto teigimu, ieškovė ieškinyje pareiškusi du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau žyminį mokestį sumokėjusi tik už vieną reikalavimą, šio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme negalima pašalinti, todėl prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
23. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris nustatomas pagal bendrą reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Turtiniai reikalavimai apmokami žyminiu mokesčiu, kuris nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už neturtinius reikalavimus nustatytas žyminis mokestis tikslia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). Ieškinio priėmimo metu galiojusioje CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijoje už neturtinio pobūdžio reikalavimus buvo numatytas 41 Eur žyminis mokestis.
24. Santuokos nutraukimo bylose yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
25. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą nutraukti santuoką ir palikti sutuoktiniams pavardes „B.“ ir „M.“. Akivaizdu, kad reikalavimas dėl pavadžių yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl toks reikalavimas atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas.
Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Apeliantas nenurodė nė vieno iš aukščiau nurodytų pagrindų bylos gražinimui pirmosios instancijos teismui.
28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi procesinės ir materialiosios teisės normomis, kasacinio taikymo praktika, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1 000 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.]
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.