- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 2-2560-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08775-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės E. M. ir atsakovo G. B., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „M.“ ir „B.“; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, su atsakovu G. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Juridiškai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės Metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė dviejų sūnų - D. B. ir V. B., kurie šiai dienai yra pilnamečiai ir gyvena savarankišką gyvenimą. Gyvenant santuokoje nuo santuokos pradžios ėmė ryškėti skirtingi požiūriai į kasdieninius gyvenimo įvykius, kilo konfliktai. Atsakovas G. B. dirbo menkai apmokamus darbus puse etato, o visą likusį laiką ir laisvadienius skirdavo savo pomėgiui - nemokamai visuomeninei veiklai. Nuo santuokos pradžios atsakovas G. B. buvo labai pavydus, nuolat kėlė nepagrįstas pavydo scenas namuose ir prie pažįstamų asmenų. Visą bendrą gyvenimą buvo žlugdoma psichologiškai, nuolat susilaukdavo atsakovo G. B. priekaištų, kad nemoka gaminti valgyti, yra netinkama partnerė, netinkamai ir negerai rūpinasi vaikais. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovas G. B. išsikraustė iš būsto, kuriame su šeima gyveno. Santuokos iširimą lėmė ir materialiniai nepritekliai, nes nuo santuokos sudarymo dienos atsakovas didžiąja dalį laiko skyrė išimtinai visuomeninei veiklai. Šeima gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, iš jos pajamų. Šeimoje nuolat trūko pinigų, o atsakovas G. B. nesiekė pagerinti šeimos turtinės padėties. Ji visada siekė aprūpinti šeimą nors ir nedidelėmis, tačiau pastoviomis pajamomis, dirbo, kad tik šeimoje nebūtų nepriteklių. Pripažįsta, kad ne visada buvo pakankamai nuolanki ir paslaugi atsakovui, tačiau dėl jo sukeltos nuolatinės įtampos ir psichologinio smurto dažnai nebeturėdavo jėgų tai daryti. Mano, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, atsakovo nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.
Gyvendami santuokoje su atsakovu G. B. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria buvo aptarti turto teisinio rėžimo klausimai, tai yra su atsakovu susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo ar santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to ar santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas ir turto vertė padidėjo. Povedybinė sutartis yra galiojanti, ji niekada nebuvo pakeista, nuginčyta ar pakeista. Turto, esančio kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe teisinis rėžimas po santuokos nutraukimo nesikeičia. G. B., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarko, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), nėra dalintinas turtas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe. G. B., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Jos, E. M., (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 65/100 dalys ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 153/1129 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. 2012-11-09 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta negyvenamoji patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijama ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Jos, E. M. vardu įregistruota transporto priemonė Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. 100 vnt. UAB „Littera Magna“, juridinio asmens kodas 303028557, akcijų po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Gyvendami santuokoje jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo privalomai registruotino turto esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe neįgijo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo elgesiu žemino jį kitų šeimos narių akivaizdoje, pamynė šeimos vertybes, o tuo pačiu ir santuokines pareigas. Dėl rodomos nepagarbos ir jaučiamos pastovios įtampos, tarp ieškovės ir jo santykiai nuolatos blėso, dėl to bendras gyvenimas tapo labai sudėtingas. Jis visuomet vertino šeimą, ilgą laiką taikėsi su ieškovės nebrandžių požiūriu į šeimą, ieškojo būdų, kaip padėti sutuoktinei atsisakyti žalingų įpročių (alkoholizmo), ne vieną kartą sutuoktinei padėjo surasti darbą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas, rūpinosi sutuoktine ir vaikais, tuo tarpu ieškovė visiškai nesiskaitė su vaikais, nevykdė sutuoktinės pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėdavo prie bendro ūkio vedimo. Dėl ieškovės arogantiško elgesio jautėsi gniuždomas, nuolatos patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą, patyrė nuolatinį stresą, susirgo depresija, pasikartojantis depresinis sutrikimas. Nustebino ieškovės 2015 m. lapkričio 15 d. netikėta kelionė į Vilnių. Sutuoktinė neinformavusi ir iš anksto nepranešusi staiga susikrovė daiktus ir išvyko į Vilnių, o iš čia išskrido į Gruziją. Tik vėliau, atsitiktinai aptiko namuose esančiame kompiuteryje, kurį abu bendrai naudojame, jos susirašinėjimą su svetimu vyru. Tik tada, iš jų susirašinėjimo, suprato, kad žmona pačiu grubiausiu būdu pamynė šeimos vertybes ir tapo neištikima ir nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. Gruzijoje, (duomenys neskelbtini) mieste bendravo su R. F.. Grįžusi iš kelionės atsakovė paskubomis inicijavo santuokos nutraukimo procedūrą. Mano, kad santuoka tarp jo ir ieškovės iširo dėl jos kaltės. Ieškovė darė neįmanomas gyventi sąlygas kartu, sukeldama barnius namie, fiziškai ir psichologiškai smurtaudama prieš jį, leisdama šeimos pinigus ne šeimos naudai, tenkindama savo žalingus įpročius. Tik dėl ieškovės veiksmų patyrė negatyvius išgyvenimus, o po neištikimybės fakto paaiškėjimo buvo priverstas apriboti bendravimą su šeimos draugais bei giminėmis dėl patirtos didžiulės gėdos. E. M. netinkamas elgesys, neištikimybė, padarė didelės žalos jo asmenybei: buvo sugniuždytas saugumo jausmas, atsirado nuolatinė įtampa, nerimas, bejėgiškumo jausmas, išsiblaškymas, pasimetimas, nuolatinė prislėgta nuotaika dėl jaučiamos gėdos ir bandymo nuslėpti sutuoktinės netinkamą elgesį bei šeimos bendro gyvenimo irimą, tapo uždaras, tai labai apribojo bendravimą su draugais bei giminėmis, todėl daro išvadą, kad neištikimybė yra sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejis, todėl santuoka nutrauktina ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o būtent dėl sutuoktinės E. M. kaltės.
(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta povedybinė sutartis, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P., kuria šalys nusistatė iki santuokos ir santuokos metu įgyto turto teisinį režimą. Sutarties 2.1 papunktis numato, jog [...] turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, ar santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, ir šio turto teisinis rėžimas po šios sutarties sudarymo nesikeičia. Šalys susitaria, kad toks turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė. Pažymėjo, kad patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini))(toliau - Butas) VĮ Registrų Centre registruotas E. M. vardu, kaip jos asmeninė nuosavybė. Nors butas yra registruotas E. M. vardu, tačiau dar nereiškia jog jis jai nuosavybės teise priklauso. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, o butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. jau po santuokos įregistravimo, dar nesudarius sutarties. Ieškovė nepaneigė buto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontą rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Butas buvo įgytas tenkinti bendriems šeimos poreikiams, šiame bute šalys gyveno dar prieš jį įgyjant bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybės teise, t. y. nuomojosi kaip socialinį būstą iš Kauno miesto savivaldybės. Prie buto įsigijimo tiek ieškovė, tiek jis finansiškai prisidėjo, ieškovė tuo metu finansinių galimybių jį įgyti viena neturėjo. Šią aplinkybę pagrindžia nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d. iš asmeninės bankinės sąskaitos pervesta 9390 litų , kuri buvo panaudota lengvatine tvarka įgyjant nuomotą socialinį butą. Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti, prie buto įsigijimo finansiškai prisidėjo, nuolatos darė buto pagerinimus, todėl butas laikytinas abiejų sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, o po santuokos nutraukimo abiem šalims atitenka po 1/2 dalis buto kiekvienam.
Atsakovas teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą 2016-09-27, buvo gautas prašymas teismo posėdį atidėti, taip pat neatvyko į 2016-11-21, posėdį gautas prašymas atidėti. 2016-11-30 buvo gautas atsakovo prašymas bylos nagrinėjimą atnaujinti, bei pateiktas atsiliepimas į ieškinį, o taip pat rašytiniai įrodymai ( 1 t., b. l. 87-131). 2016-12-19 teismo posėdžio metu atsakovas prašė termino susitaikyti ir teismui tenkinus atsakovo prašymą, skirtas dviejų mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį paskytus 2017-03-22 buvo gautas atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovo ligos. Teismas išklausęs ieškovės liudytojų, sudarydamas galimybę atsakovui dalyvauti teisminiame nagrinėjime atidėjo bylos nagrinėjimą 2017-03-28, tačiau buvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti ( 2 t., b.l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei.
Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas ( 1 t., b. l. 9) patvirtina, jog ieškovės E. M. ir atsakovo G. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje susilaikė dviejų šiuo metu pilnamečiais esančių vaikų V. ir D. ( 1 t., b. l. 10-11).
Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujanti advokatė nurodė, jog ieškovė nenori ir neketina įrodinėti atsakovo kaltės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Atsakovas G. B. ieškovės kaltės teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apsiribojo pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei pateiktais rašytiniais įrodymais ( t 1., b.l. 101-109, 116-131). Teismas susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, bei pateiktais dokumentais daro išvadą, kad jie nėra informatyvūs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Priešingai bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai, patvirtinto visiškai priešingas aplinkybes, atsakovo pateiktiems rašytiniams paaiškinimams. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. nurodė, kad gyveno greta todėl ieškovę ir atsakovą pažįsta nuo 93-94 metų. Nurodė, kad vaikams esant mažiems šeimoje nuolatos trūkdavo maisto, nes atsakovas neskirdavo pinigų šeimai. Girdėjo kaip atsakovas žemindavo ieškovę, jos atžvilgiu vartodavo psichologinį smurtą. Atsakovas ant šaldytuvo durų buvo užkabinęs sąrašą ant kurio buvo surašyti baudų dydžiai pvz. „ kvailas klausimas 5 litai, labai kvailas klausimas 10 litų“. Liudytoja J. R. nurodė, kad gyveno greta, todėl ieškovės ir atsakovo gyvenimą matė iš arti. Girdėdavo kaip atsakovas ant ieškovės kalbėdavo negražius dalykus, vadindavo ją alkoholike, nors ji nėra E. mačiusi neblaivios. Atsakovas vartojo psichologinį terorą ieškovės atžvilgiu ją nuolatos žemindamas kitų žmonių akivaizdoje. Šeima gyveno tik iš E. uždirbamų pinigų. Atsakovas dalyvaudavo įvairioje visuomeninėje veikloje, todėl sėdėdavo įsikniaubęs į kompiuterį. E. pradėjus daryti remontą, vyras nepadėjo, tik nuolatos priekaištaudavo. Šiuo metu žino, kad sutuoktiniai apie du metus negyvena kartu. Visa buitis visuomet buvo ant E. pečių. Liudytoja V. R. paaiškino, kad susipažino su šeima 1994 metais. Nurodė, kad tuo metu E. auginant mažus vaikus buvo labai sunku, todėl ją ne kartą rėmė maistu, skolindavo pinigus, prižiūrėjo vaikus, nes atsakovas dingdavo iš namų nieko nesakęs gana ilgam laikui. Žinojo, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, nesirūpino jų buitimi. Girdėdavo kaip atsakovas nepagarbiai atsiliepia apie sutuoktinę. Žino, kad E. buvo vyrą įdarbinusi savo įmonėje, tačiau joje jis nedirbdavo, nors atlyginimą ji jam mokėjo. Liudytoja R. S. nurodė, kad ieškovę pažįsta nuo 2005 metų pradėjusi dirbti. Su E. tapo draugės, todėl nuolatos išklausydavo jos nuoskaudas. E. pasakodavo apie vyro terorą įžeidžiančio turinio žinutėmis, darbų davimą žinutėmis jiems būnant tuose pačiuose namuose. Žino, kad visa finansinė našta buvo E. reikalas, tuo tarpu atsakovas dirbo tik visuomeninį darbą ir ištisas dienas sėdėdavo prie kompiuterio. Ne kartą yra mačiusi E. darbe užtinusiomis nuo ašarų akimis. Stebėjosi draugės kantrybe ir labai apsidžiaugė jos apsisprendimu nutraukti santykius su atsakovu. Liudytojais apklausti sūnūs V. ir D. B. patvirtino, kad šeimoje augo sunkiai. Prisimena, kad namuose nuolatos trūkdavo maisto, todėl tekdavo važiuoti pas močiutę. Nurodė, kad matydavo ir girdėdavo kaip tėvas žemina ir įžeidinėja mamą, tačiau būdami vaikai stengėsi nesikišti. Visus jų poreikius ir tėvo poreikius tenkino mama viena. Alkoholio šeimoje nebuvo, tačiau tėvo elgesys paūmėdavo, todėl namuose būdavo įtampa, abu rėkdavo, apsistumdydavo. Sūnus V. nurodė, kad jam gerai įsiminė atvejis, kai mama neatlaikiusi psichologinio tėvo teroro ir nuolatinio žeminimo, prašėsi tėvo nužudoma. Tai labai stipriai įsirėžė į vaiko atmintį, dėl ko ir šiandien išgyvena. Tėvas gyvendamas šeimoje po kelis mėnesius dingdavo ir niekas nežinodavo kur jis yra. Jis niekuomet nesidomėjo jų pasiekimais, kiek atsimena tėvas apskritai nedalyvavo jokiuose šeimos reikaluose. Visa buitis buvo mamos rankose.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad galbūt ir ji buvo nepakankamai lojali sutuoktiniui ir nepadarė visko ką galėjo, todėl dėl santuokos iširimo dalį kaltės mato ir savo. Paaiškino, kad iš pradžių gyveno sunkiai, todėl ne kartą teko skolintis pinigų ir maisto iš aplinkinių. Atsakovas visuomet būdavo užsiėmęs visuomenine veikla, tačiau buitis, vaikai jam niekada nerūpėjo. Jai pradėjus remontuoti gyvenamąjį plotą iš atsakovo nesulaukė jokios paramos, jis neprisidėjo nei darbu nei pinigais, nuolatos priekaištavo. Atsakovas nuolatos ją žemindavo aplinkinių akivaizdoje. Gyvendama su atsakovu santuokoje išbandė viską, lankėsi pas šeimos psichologus, kurie jų šeimai nebegalėjo padėti. Visuomet su atsakovu stengėsi bendrauti gražiai, tačiau sulaukdavo įžeidinėjimų ir žeminimo. Jau gyvenant skyriumi ir pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovas siuntė įžeidžiančio ir žeminančio turinio elektroninius laiškus, kuriuos pateikė į bylą, taip pat naktimis siųsdavo SMS žinutes. Atsakovą buvo įdarbinusi savo įsteigtoje įmonėje, tačiau realiai joje atsakovas niekuomet nedirbo, nors atlyginimą jam mokėdavo. Ne kartą jam yra sakiusi kiek kainuoja darbo vieta, tačiau atsakovas savo elgesio nekeisdavo. Atsakovas jos atžvilgiu yra vartojęs ir smurtą, dėl ko buvo kreipusi į teismo medicinos ekspertus, tačiau į teisėsaugos institucijas negalėjo kreiptis nes iš namų dingo ekspertizės išvados. Santuokos nutraukti anksčiau nesiryžo, nes atsakovas visuomet jai grasino, kad daris viską kad tai neįvyktų, taip pat aiškindavo, kad atims vaikus, todėl tik vaikams tapus pilnamečiais ryžosi kreiptis į teismą.
Atsakovas nurodo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis t.y. po ½ dalį. Teismas susipažinęs su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat atsakovo rašytiniais paaiškinimais, daro išvadą, kad atsakovo argumentai nepagrįsti ir atmestini. (duomenys neskelbtini) povedybine sutartimi 2.1 punktu šalys susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, ar santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė ir šio turto teisinis režimas po sutarties sudarymo nesikeičia. Povedybinės sutarties 2.3. punktu šalys susitarė, kad šalių turto teisinis režimas taikomas visam vienos iš šalių įgytam turtui. Atsižvelgiant į tai atsakovo argumentai atmestini. Be to kaip matyt iš byloje pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų, paneigtinas atsakovo argumentas dėl piniginių lėšų šiam butui skyrimo. Ieškovė pateikė paaiškinimus, o taip pat rašytinius įrodymus, kad pinigai patekę į ieškovės sąskaitą buvo panaudoti išimtinai atsakovo visuomeninei veiklai tenkinti t. y. teisininkų paslaugoms. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pinigai buvo skirti VšĮ žmogaus teisių stebėjimo instituto Gatajevų teisinio atstovavimo išlaidoms padengti ( 2 t., b. l. 36-45).
Teismas išklausęs ieškovės duotus paaiškinimus, o taip pat liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos teismui jokių įrodymų pagrindžiančių bylos vedimo išlaidas nepateikė. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį atsakovas G. B. 2017-04-05 pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai. Ieškinį patenkinus pilnai atsakovo patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo G. B. ieškovės E. M. naudai priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės E. M. ir atsakovo G. B., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei E. M. palikti turėtą pavardę „M.“, atsakovui G. B. palikti pavardę „ B.“.
Priteisti iš atsakovo G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš G. B. 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.