Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. G. (toliau ir – ieškovė) ieškinį (2024-05-16 CBP-7748, ieškinio reikalavimai patikslinti 2024-10-30 DOK-162772), atsakovui A. Š. (toliau ir – atsakovas), kuriuo ieškovė prašo:

1) Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;

2) Priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 660 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų;

3) Priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą;

4) Nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos;

5) Leisti vaikui išvykti su mama gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo.

1) Tėvas bendrauja su vaiku lyginiais mėnesio savaitgaliais. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 16-17 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18-19 val.

2) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo tos dienos 15 val. iki tos pačios dienos 20 val. Jeigu numatytą dieną vaikas yra ugdymo įstaigoje, tuomet tėvas, pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimams, vaiką paima iš ugdymo įstaigos ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 20 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pateikimo

8. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo kopiją, kuriuo grindžia aplinkybę dėl ieškovės atsisakymo ir vengimo derinti atsakovo pasimatymus su vaiku.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus dokumentus.

Dėl ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas nustatyti laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

12. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia vaiko interesus, nes teismas neįvertino ieškovės prašyme nurodomų argumentų, jog atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, su vaiku nekuria ryšio, per visą vasarą buvo susitikęs tik du kartus. Reti ir nereguliarūs susitikimai su vaiku neleidžia vaikui pažinti tėvo, perimti iš jo savybes, dorovines vertybes. Tokiu būdu atsakovas kenkia nepilnamečio vaiko asmeninėms neturtinėms teisėms. Taip pat nurodo, kad teismui nustačius, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka negali būti taikoma ar neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, teismas turėjo teisę nustatyti tokią tvarką, kuri atitiktų vaiko interesus. Teismas nebuvo aktyvus ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų, kuris gimė šalims nesusituokus (1 t. 14 l.). Atsakovas savo tėvystę pripažįsta (1 t. 17 l.).

14. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 9 d. prašymu (DOK-133544) prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Prašymą grindė retu tėvo ir sūnaus bendravimu.

15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to, teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas sutiko su ieškovės pradiniame ieškinyje prašoma patvirtinti jo ir vaiko bendravimo tvarka. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat neneigia savo pareigos bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nurodo, kad jis turi kitą šeimą, todėl reikia derinti bendravimą šeimoje ir bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Atsakovo teigimu, visas bendravimo su vaiku dažnumas priklauso tik nuo pačios ieškovės valios ir elgesio su atsakovu.

18. Nenustačius nei vieno iš tėvų neigiamos įtakos vaiko interesams ar teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tokiu būdu prioritetą ginčo situacijoje teikė šalių interesų pusiausvyros išlaikymui. Pažymėtina ir tai, kad vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti ir vykdyti abu tėvai bendru tarpusavio sutarimu prioritetą teikiant ne savo asmeninėms vienas kito atžvilgiu emocijoms/interesams, bet vaiko interesams. Geriausiai vaiko interesai užtikrinami vaiko tėvams tariantis tarpusavyje. Jokia bendravimo tvarka negali užtikrinti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių bylai pateiktus įrodymus.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienai iš dalies yra pasikeitusi faktinė situacija, t. y. ieškovė patikslintu ieškiniu (2024-10-30 DOK-162772) vienu iš reikalavimų prašo nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat prašo leisti vaikui išvykti su mama gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo. Nurodė, kad reiškiant patikslintą ieškinį, yra pasikeitusios ieškovės gyvenimo aplinkybės – ieškovė pradeda eiti (duomenys neskelbtini) pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kad ieškovė turi išvykti į užsienio valstybę, ieškiniu siūlyta bendravimo tvarka negalės būti vykdoma. Remdamasi išdėstytu, ieškovė prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

21. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų, kadangi jie iš esmės tampa neaktualiais, įvertinus patikslinto ieškinio (2024-10-30 DOK-162772) reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.