Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei V. U., jos atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Vaikų ateitis“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m gegužės 20 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį: priteisė ieškovui VšĮ „Vaikų ateitis“ iš atsakovės V. U. 2 543 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 543 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. 2019 m. birželio 4 d. priimti atsakovės V. U. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovė prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad:

3.1. tarp atsakovės ir ieškovo buvo pasirašyta 2018 m. gegužės 2 d. Ikimokyklinio ugdymo sutartis, kurios pagrindu atsakovės sūnus D. R. U. ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., lankė ieškovo įsteigtą vaikų darželį. Tačiau ieškinyje sąmoningai neatskleidžiamos ir nutylimos itin reikšmingos bylai aplinkybės apie tai, kad tarp atsakovės ir ieškovo tuo pačiu laikotarpiu buvo susiklostę darbo santykiai, būtent dėl kurių su ieškovu ir buvo sudaryta minėta ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartis.

3.2. 2018 m. balandžio 29 d. atsakovė su ieškovu buvo sudarę darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė pradėjo dirbti VšĮ „Vaikų ateitis“ strateginės plėtros vadove (nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbo direktore). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negalėjo atsakovei mokėti pageidaujamo ir darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio, tuometinis įstaigos vadovas (steigėjas) G. K. atsakovei pateikė alternatyvų pasiūlymą – mokėti atsakovei darbo užmokesčio priedą natūra, t. y. suteikiant galimybę neatlygintinai darbo sutarties galiojimo metu mano nepilnamečiui vaikui lankyti bet kurį ieškovo įsteigtą darželio filialą ir nemokėti stojamojo mokesčio (pagal faktą apmokant tik maitinimo išlaidas remiantis įstaigoje nustatytais įkainiais). Su ieškovo pasiūlytomis sąlygomis atsakovė sutiko. Todėl, dirbdama ieškovo įstaigoje, atsakovė gaudavo darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį pinigais ir priedą prie darbo užmokesčio ieškovo teikiamomis paslaugomis. Todėl minėta ikimokyklinio ugdymo sutartis piniginę prievolę sukūrė ne atsakovei, tačiau pačiam ieškovui, kuris būtent tokia forma įsipareigojo su atsakove atsiskaityti pagal darbo santykius.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės:

5.1. 2018 m. gegužės 2 d. tarp VšĮ „Vaikų ateitis“ ir V. U. buvo pasirašyta Ikimokyklinio ugdymo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo nuo 2018 m. gegužės 2 d. visą Sutarties galiojimo laikotarpį už savo sūnui D. R. U. ieškovo teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas (darželio lankymą) mokėti po 300 Eur kiekvieną mėnesį (1 t., e. b. l. 6-9). Be to, vadovaujantis Sutarties 5.3. punktu, Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 2 d., atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui 250 Eur stojamąjį mokestį (1 t., e. b. l. 7).

5.2. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės sūnus D. R. U. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., faktiškai lankė ieškovo įsteigtą vaikų darželį.

5.3. Atsakovė V. U. 2018 m. balandžio 29 d. su ieškovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti VšĮ „Vaikų ateitis“ į strateginės plėtros vadovės pareigas (1 t., e. b. l. 31-32).

5.4. Atsakovė V. U. buvo ieškovo administracijos vadovė (vienasmenis valdymo organas) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.; liudytojas G. K. buvo ieškovo administracijos vadovas (vienasmenis valdymo organas) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d.; liudytoja D. N. buvo ieškovo administracijos vadovė (vienasmenis valdymo organas) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. gegužės 2 d.

6. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra skolinga ieškovei už atsakovės sūnaus D. R. U. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. ieškovės valdomo darželio paslaugas. Atsakovė teigia, kad tarp jos ir ieškovės savininko ir direktoriaus G. K. buvo sudarytas susitarimas dėl to, kad jos sūnus D. R. U. lankys ieškovės valdomą darželį nemokamai (atsakovei mokant tik už maitinimą). Ieškovė neigia tokio susitarimo egzistavimą, todėl teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

Dėl ginčo susitarimo (ne)egzistavimo

7. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

8. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties (1 t., e. b. l. 6-9) skyriuje „Sutarties įsigaliojimas, galiojimas ir keitimas“ ginčo šalys nenustatė, kad ši sutartis gali būti keičiama tik raštu, todėl šiuo atveju ieškovas negali remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju sutarties šalių valia dėl sutarties pakeitimo gali ir turi būti nustatinėjama ne tik remiantis ginčo sutarties tekstu, bet ir kitais įrodymais.

11. Byloje apklaustas liudytoju ieškovės steigėjas, savininkas, G. K. patvirtino, kad po darbo santykių su atsakove pasibaigimo, tarpusavio santykiai su atsakove liko konfliktiški (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:29:25 – 01:30:36), todėl teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus bei atsakovės paaiškinimus, kiek tai susiję su susitarimo dėl atsakovės sūnaus D. R. U. darželio lankymo nemokamai sudarymu. Kiti liudytojai I. A. ir E. D. yra ieškovo darbuotojai, apie susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimą negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Dėl to teismas, siekdamas nustatyti, ar ginčo susitarimas buvo sudarytas, vertina byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą.

12. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos už jos sūnaus D. R. U. darželio lankymą, sąskaitose nurodant, kad už vaiko ugdymą ir priežiūrą mėnesio mokestis yra lygus 0,00 Eur, o už vaiko maitinimą – 47,00 (39,00) Eur; 76,00 Eur; 0,00 Eur (2018-05-31 sąskaita – 1 t., e. b. l. 57-58; 2018-06-29 sąskaita - 1 t., e. b. l. 22-23; 2019-02-04 sąskaita – 1 t., e. b. l. 62). Šiose sąskaitose nurodyti skirtingi ieškovo darbuotojai kaip „paslaugos teikėjas“ – savininkas ir buvęs vadovas G. K. (1 t., e. b. l. 23), tuometinė vadovė D. N. (1 t., e. b. l. 57-58), 2019-02-04 sąskaitoje nenurodytas asmuo, bet el. paštu sąskaitą pateikė darželio vadovė I. A. (1 t., e. b. l. 61).

13. Ginčo šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už jos sūnaus D. R. U. darželio lankymo laikotarpiu teiktą maitinimą, todėl ieškiniu ieškovas neprašo priteisti skolos už maitinimą. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp ginčo šalių ir ieškovo darbuotojų (1 t., e. b. l. 59, 63, 103-104) bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovo steigėjas ir savininkas aktyviai domėjosi ieškovo valdomų vaikų darželių veikla bei finansine situacija, jam periodiškai buvo teikiama informacija apie iš klientų surinktas lėšas, darbuotojams mokamus atlyginimus ir kitus finansinius reikalus. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovės atsakingi darbuotojai negalėjo nežinoti, kad atsakovė už savo sūnaus D. R. U. darželio lankymą nemoka ugdymo mokesčio. Byloje esantis ieškovės savininko G. K. 2018-04-29 el. laiškas atsakovei (1 t., e. b. l. 63) patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas, jog atsakovės sūnus nemokamai lankys darželį. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad šalys tarėsi dėl kito atsakovės sūnaus – L. M. U. – darželio lankymo, ir pateikė į bylą 2019-02-01 sutartį su 0,00 Eur mokesčiu (EPP priedo l. 3), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis sudaryta beveik po metų nuo prieš tai minėto el. laiško išsiuntimo. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jaunesnis („mažylis“) atsakovės sūnus yra D. R. ir ieškovės atstovams apie tai buvo žinoma, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad 2018-04-29 el. laiške atsakovei (1 t., e. b. l. 63) nurodytas tekstas „Kaip bonusą avansu sutarėm, jūsų mažylio priežiūrą, su tokiu ugdymu ir kokybe, kokį išsireikalausite iš kolektyvo, be jokio papildomo apmokėjimo, tik gaunant savivaldybės kompensaciją“ atspindi ir patvirtina ginčo šalių susitarimą ne dėl L. M. U., bet dėl D. R. U. darželio lankymo. Be to, aplinkybė, kad šio mokesčio ieškovė pradėjo reikalauti tik ginčo šalių tarpusavio santykiams tapus konfliktiškais, po to kai nutrūko atsakovės darbo santykiai su ieškove, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad atsakovės nurodomas susitarimas egzistavo ir buvo vykdomas.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, šių įrodymų visetą, kontekstą ir tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas ir vykdomas susitarimas, kad atsakovės sūnus D. R. U. ieškovės valdomą darželį lankys atsakovei nemokant ugdymo mokesčio ieškovei, bet atsiskaitant tik už maitinimą. Dėl to preliminarus sprendimas nagrinėjamoje byloje naikintinas, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį atmetus, atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė prašo priteisti 1100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos 1100,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.

17. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,82 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 11,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7-8 dalimis,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m gegužės 20 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20100-1012/2019 (naujas bylos Nr. e2-22718-1012/2019; teisminio proceso Nr. 2-68-3-14407-2019-7).

Ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“, j. a. k. 124865437, 1100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“, j. a. k. 124865437, 11,82 Eur (vienuolika eurų ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.