- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-913-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14407-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 543 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2018 m. gegužės 2 d. sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį (toliau – Ugdymo sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atsakovės sūnui ikimokyklinio ugdymo paslaugas (darželio lankymą), o atsakovė įsipareigojo mokėti po 300 Eur per mėnesį. Atsakovės sūnus ieškovės valdomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą – vaikų lopšelį-darželį – lankė nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., iš viso 11 mėnesių ir 14 dienų. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė teikė 100 Eur per mėnesį kompensaciją už vaikų ugdymą privačiose ugdymo įstaigose, atsakovė už šį laikotarpį turėjo mokėti po 200 Eur už suteiktas ugdymo paslaugas, taip pat 250 Eur stojamąjį mokestį. Ieškovė tinkamai vykdė Ugdymo sutartį, tačiau atsakovė už visą paslaugų teikimo laikotarpį neatsiskaitė, taip pat nesumokėjo stojamojo mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m gegužės 20 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei VšĮ „Vaikų ateitis“ iš atsakovės V. U. 2 543 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 543 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prieštaravimais prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodė, jog atsakovė buvo ieškovės darbuotoja, pagal 2018 m. balandžio 29 d. darbo sutartį. Kadangi ieškovė negalėjo atsakovei mokėti pageidaujamo ir darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio, tuometinis ieškovės vadovas pateikė alternatyvų pasiūlymą mokėti atsakovei darbo užmokesčio priedą natūra, suteikiant galimybę atsakovės vaikui neatlygintinai lankyti bet kurį ieškovės įsteigtą darželio filialą ir nemokėti stojamojo mokesčio, mokant tik maitinimo išlaidas. Todėl tol, kol tęsėsi darbo santykiai, atsakovė gaudavo darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį pinigais ir priedą prie darbo užmokesčio ieškovės teikiamomis paslaugomis. Ieškovė sąmoningai atsakovei mokamo darbo užmokesčio priedo natūra neapskaitė, siekdama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutiko su atsakovės prieštaravimais, prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, jog 2018 m. balandžio 29 d. darbo sutartimi šalys susitarė dėl visų būtinųjų jos sąlygų: darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuojamas atsakovės darbo užmokestis, nenurodyta jokio alternatyvaus užmokesčio ar užmokesčio priedo natūra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė negalėjo jai mokėti darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio. Jokio susitarimo dėl nemokamo atsakovės vaikų darželio lankymo tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo. Ieškovės vadovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nėra nurodęs savo darbuotojams neimti užmokesčio už atsakovės vaikų ugdymą.
5. Atsakovės pateiktas elektroninis E. D. laiškas ir sąskaita-faktūra nepatvirtina atsakovės prieštaravimuose nurodytų aplinkybių. Sąskaita - faktūra yra be privalomo dokumento numerio, nėra pasirašyta. Ieškovės vadovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nėra nurodęs E. D. neimti užmokesčio už atsakovės vaikų ugdymą. Šios sąskaitos išrašymo metu atsakovė dirbo ieškovės klientų aptarnavimo vadove. Būtent pati atsakovė, nesitarusi ir nesuderinusi su ieškovės vadovu, įtikino už sąskaitų klientams išrašymą atsakingą darbuotoją, E. D., nesamu susitarimu su ieškovės vadovu ir šio susitarimo pagrindu nurodė jai neskaičiuoti ugdymo mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. galutiniu sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m gegužės 20 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20100-1012/2019. Ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo atmetė. Priteisė atsakovei V. U. iš ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ 11,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, jog Ugdymo sutarties skyriuje „Sutarties įsigaliojimas, galiojimas ir keitimas“ ginčo šalys nenustatė, kad ši sutartis gali būti keičiama tik raštu, todėl šiuo atveju ieškovė negali remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi. Ugdymo sutarties šalių valia dėl sutarties pakeitimo gali ir turi būti nustatinėjama ne tik remiantis ginčo sutarties tekstu, bet ir kitais įrodymais. Byloje apklaustas liudytoju ieškovės steigėjas, savininkas, G. K. patvirtino, kad po darbo santykių su atsakove pasibaigimo, tarpusavio santykiai liko konfliktiški, todėl teismas kritiškai vertino šio liudytojo parodymus bei atsakovės paaiškinimus, susijusius su susitarimo dėl atsakovės sūnaus darželio lankymo nemokamai sudarymu. Kitos liudytojos, I. A. ir E. D., yra ieškovės darbuotojos, apie susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Todėl teismas, siekdamas nustatyti, ar ginčo susitarimas buvo sudarytas, vertino byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą.
8. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos už jos sūnaus darželio lankymą, sąskaitose nurodant, kad už vaiko ugdymą ir priežiūrą mėnesio mokestis yra lygus 0,00 Eur, o už vaiko maitinimą – 47,00 (39,00) Eur; 76,00 Eur; 0,00 Eur (2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 29 d., 2019 m. vasario 4 d. sąskaitos). Šiose sąskaitose nurodyti skirtingi ieškovės darbuotojai, kaip „paslaugos teikėjas“ – savininkas ir buvęs vadovas G. K., tuometinė vadovė D. N., 2019 m. vasario 4 d. sąskaitoje nenurodytas asmuo, bet el. paštu sąskaitą pateikė darželio vadovė I.A.. Ginčo šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų nėra ginčo, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už jos sūnaus darželio lankymo laikotarpiu teiktą maitinimą, todėl ieškiniu ieškovė neprašo priteisti skolos už maitinimą.
9. Byloje esantis ginčo šalių ir ieškovės darbuotojų susirašinėjimas el.paštu bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovės steigėjas ir savininkas aktyviai domėjosi ieškovės valdomų vaikų darželių veikla bei finansine situacija, jam periodiškai buvo teikiama informacija apie iš klientų surinktas lėšas, darbuotojams mokamus atlyginimus ir kitus finansinius reikalus. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės atsakingi darbuotojai negalėjo nežinoti, kad atsakovė už savo sūnaus darželio lankymą nemoka ugdymo mokesčio. Byloje esantis ieškovės savininko G. K. 2018 m. balandžio 29 d. el. laiškas atsakovei patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovės sūnus nemokamai lankys darželį.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teigė, kad šalys tarėsi dėl kito atsakovės sūnaus darželio lankymo, ir pateikė 2019 m. vasario 1 d. sutartį su 0,00 Eur mokesčiu. Tačiau ši sutartis sudaryta beveik po metų nuo prieš tai minėto el. laiško išsiuntimo. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčas yra dėl jaunesnio atsakovės sūnus, todėl teismas pripažino, kad 2018 m. balandžio 29 d. el. laiške atsakovei nurodytas tekstas: „kaip bonusą avansu sutarėm, jūsų mažylio priežiūrą, su tokiu ugdymu ir kokybe, kokį išsireikalausite iš kolektyvo, be jokio papildomo apmokėjimo, tik gaunant savivaldybės kompensaciją“ – atspindi ir patvirtina ginčo šalių susitarimą dėl jaunesnio atsakovės sūnaus darželio lankymo. Be to, aplinkybė, kad šio mokesčio ieškovė pradėjo reikalauti tik ginčo šalių tarpusavio santykiams tapus konfliktiškais, po to, kai nutrūko atsakovės darbo santykiai su ieškove, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad atsakovės nurodomas susitarimas egzistavo ir buvo vykdomas. Teismas pripažino, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas ir vykdomas susitarimas, kad atsakovės sūnus ieškovės valdomą darželį lankys atsakovei nemokant ugdymo mokesčio, bet atsiskaitant tik už maitinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė VšĮ „Vaikų ateitis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė su atsakove konkliudentiniais veiksmais susitarė, jog atsakovė nemokės už sūnaus ikimokyklinį ugdymą, o mokės tik už jo maitinimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.183 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai vertino įrodymus, dalį duomenų nemotyvuotai nepripažino įrodymais. Pagal kasacinio teismo CK 6.183 straipsnio 2 dalies taikymo išaiškinimą tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.
11.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, tai yra dėl to, kad Ugdymo sutartis nebuvo įvykdyta joje nustatytu būdu. Tačiau kitos dvi sąlygos: aiškus ir nedviprasmiškas ieškovės ir atsakovės susitarimas keisti Ugdymo sutartį – liko nenustatytos, o teismo išvados apie šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryto susitarimo, keičiančio Ugdymo sutartį, sudarymą ir vykdymą yra grindžiamos tik prielaidomis. Byloje buvo būtina nustatyti, jog ir ieškovė turėjo ketinimą tokį susitarimą su atsakove sudaryti, jį sudarė ir jį vykdė. Pagal CPK 12 straipsnį būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes.
11.3. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos reikalavimo teisę, tai yra Ugdymo sutartį. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovės sūnui suteikė ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Tuo tarpu atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji už suteiktas paslaugas sumokėjo, arba, kad tarp jos ir ieškovės buvo sudarytas ir vykdomas susitarimas, kuriuo buvo pakeista Ugdymo sutartis. Atsakovė turėjo įrodyti, jog ketinimą keisti Ugdymo sutartį turėjo ne tik atsakovė, bet ir ieškovė, tai yra kad toks susitarimas buvo bendra šalių nuomonė. Teismas nenurodo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ir ieškovė turėjo tokį patį ketinimą konkliudentiniais veiksmais keisti Ugdymo sutartį. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė.
11.4. Teismo sprendime nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl ieškovė, kuri yra privatus juridinis asmuo ir kurios pagrindinė veikla yra ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas už sutartyse nurodytą kainą, galėjo turėti ketinimą keisti Ugdymo sutartį ir atsisakyti užmokesčio už atsakovės sūnui suteiktas paslaugas. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, o teismas turėjo nustatyti, koks visas susitarimo, kurio pagrindu tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, turinys, ir ar atsakovės nurodomas susitarimas keisti Ugdymo sutartį gali būti pripažintas šio susitarimo dalimi. Nors atsakovė tvirtino, kad ieškovė negalėjo jai mokėti darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio, todėl jai pasiūlė darbo užmokesčio priedą natūra, tačiau teismo posėdžio metu ji negalėjo atsakyti, koks visas jos susitarimo su ieškove dėl jos darbo sąlygų turinys, be to, kas tiesiogiai nustatyta jos darbo sutartyje. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieškovė negalėjo jai mokėti darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovės paaiškinimai apie darbo sutartį taip pat buvo prieštaringi. Iš pradžių atsakovė tvirtino, jog byloje esanti ieškovės pateikta darbo sutartis yra suklastota. Vėliau teismo posėdyje pripažino, jog ieškovės pateikta darbo sutartis yra tikra ir darbo teisiniai santykiai tarp jos ir ieškovės susiklostė būtent šios sutarties pagrindu. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, o ieškovės argumentus, kad visos darbo sutarties sąlygos yra aptartos su atsakove sudarytoje darbo sutartyje, atmetė be jokių motyvų.
11.6. Teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino atsakovės ir ieškovės steigėjo, G. K., santykių konfliktiškumą, ir dėl to atmetė šio liudytojo parodymus. Teismas negalėjo ignoruoti objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurias nurodė liudytojas G. K. ir kurių neginčijo ir nepaneigė pati atsakovė. Darbo santykiai su atsakove nutrūko, kai ieškovei atlikus vidaus auditą, buvo nustatyti atsakovės veiklos pažeidimai, tarp kurių ir aplinkybė, kad atsakovė nėra sumokėjusi mokesčio už jos sūnui suteiktas ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Atsakovė iš darbo atleista už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir atleidimo iš pareigų pagrindo atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Atsakovė, padedama savo sutuoktinio, iš ieškovei priklausančių patalpų pagrobė vaikų darželių durų raktus, todėl ieškovė kreipėsi į policiją.
11.7. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, nes jos patvirtina, kad jokio susitarimo dėl nemokamo ugdymo tarp šalių nebuvo, o versiją apie tariamo susitarimo egzistavimą atsakovė sugalvojo ir teismui pateikė tik tada, kai ieškovė nustatė atsakovės pažeidimus, atleido ją iš pareigų ir pateikė reikalavimą sumokėti už suteiktas paslaugas pagal Ugdymo sutartį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovės ir ieškovės steigėjo santykių konfliktiškumą nulėmė būtent neteisėti atsakovės veiksmai, nukreipti prieš ieškovės interesus, Todėl teismas nepagrįstai atmetė šio liudytojo parodymus, o vertino tik atsakovės paaiškinimus ir pagal juos pripažino, jog egzistavo susitarimas dėl nemokamo ugdymo.
11.8. Teismas nepašalino akivaizdaus prieštaravimo tarp atsakovės teiginių apie susitarimo egzistavimą ir ieškovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, patvirtinančio, kad atsakovė, bendraudama su kita ieškovės darbuotoja, E. D., išgyvena ir baiminasi dėl to, kad kita ieškovės darbuotoja, I. A., gali sužinoti apie tai, kad atsakovė nemokanti už sūnaus ugdymą, ir ši informacija gali tapti žinoma ieškovės steigėjui. Teismas turėjo pareigą išspręsti šį prieštaravimą ir logiškai paaiškinti, kodėl atmeta ieškovės rašytinį įrodymą. Tačiau teismas dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė ir kilusio prieštaravimo neišsprendė.
11.9. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog informaciją apie tai, kad atsakovei nereikia mokėti už sūnaus ugdymą, jie sužinojo iš pačios atsakovės, o ne iš ieškovės steigėjo, kad būtent atsakovė nurodė sąskaitų mokesčio eilutėje nurodyti 0 Eur, tvirtindama, jog taip ji sutarė su ieškovės steigėju. Liudytojos taip pat patvirtino, jog iš pačios atsakovės ne kartą girdėjo apie jos ketinimus, pasinaudojant ieškovės steigėjo pasitikėjimu, perimti iš pastarojo visų 3 darželio filialų valdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir savanaudiškai, o versija apie tariamą susitarimą su ieškove buvo nurodyta tada, kai toks atsakovės elgesys, po atlikto patikrinimo, tapo žinomas ieškovės steigėjui ir kitiems darbuotojams.
11.10. Teismas klaidingai įvertino ieškovės steigėjo el. laiško atsakovei turinį ir nepagrįstai nusprendė, jog šis laiškas patvirtina, kad atsakovės susitarimas egzistavo ir buvo vykdomas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiame laiške galimybė nemokamai lankyti darželį buvo siejama su atsakovės darbo rezultatais, kurių buvo tikimasi iš jos ateityje. Teismas taip pat atmetė ir ieškovės argumentus, kad toks susitarimas galiojo dėl kito atsakovės vaiko, nors į bylą buvo pateiktas šią aplinkybę patvirtinantis rašytinis įrodymas: Ikimokyklinio ugdymo sutarties priedas.
12. Atsakovė V. U. atsiliepimu į ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos CPK 12, 176-185 straipsniuose, tačiau kokios konkrečiai bylai reikšmingos įrodinėtinos aplinkybės, reglamentuota materialiosios teisės normose. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Aiškindamas pastarąją teisės normą, kasacinis teismas konstatavo, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249- 1075/2019). Teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas ir vykdomas susitarimas, kad atsakovės sūnus ieškovės valdomą darželį lankys atsakovei nemokant ugdymo mokesčio, atsiskaitant tik už maitinimą. Tokį šalių susitarimą patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino pagal CPK įtvirtintas taisykles.
12.2. Byloje esantis ieškovės savininko, G. K., 2018 m. balandžio 29 d. el. laiškas atsakovei patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovės sūnus nemokamai lankys darželį. Ieškovė apeliaciniame skunde mini susitarimą dėl kito atsakovės sūnaus ugdymo. Tačiau ieškovės pateikta į bylą 2019 m. vasario 1 d. sutartis su 0,00 Eur mokesčiu buvo sudaryta beveik po metų nuo aptariamo el.laiško išsiuntimo. Be to, minėtame el. laiške išreikštą šalių susitarimą patvirtina kiti byloje esantys bei teismo ištirti įrodymai. Byloje yra pateiktos ieškovės išrašytos ir atsakovei siųstos sąskaitos už jos sūnaus darželio lankymą. Šiose sąskaitose nurodyta, kad už vaiko ugdymą ir priežiūrą mėnesio mokestis yra lygus 0,00 Eur.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė dėl užimamų pareigų pati kontroliavo sąskaitų išrašymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ėjo ne direktorės, o plėtros vadovės pareigas ir buvo atsakinga tik už strateginės veiklos įgyvendinimą, įstaigos strategijos kūrimą ir įgyvendinimą, veiklos planavimą ir įgyvendinimo koordinavimą. Be to, šiose sąskaitose nurodyti skirtingi ieškovės darbuotojai, kaip „paslaugos teikėjai“. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp ginčo šalių ir ieškovės darbuotojų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovės steigėjas ir savininkas aktyviai domėjosi ieškovės valdomų vaikų darželių veikla bei finansine situacija, jam periodiškai buvo teikiama informacija apie iš klientą surinktas lėšas, darbuotojams mokamus atlyginimus ir kitus finansinius reikalus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės atsakingi darbuotojai negalėjo nežinoti, kad atsakovė už savo sūnaus lankymą nemoka ugdymo mokesčio.
12.4. Nuo Ugdymo sutarties pasirašymo iki ieškinio padavimo praėjo net 11 mėnesių ir 14 dienų. Ieškovė už visą darželio lankymo laikotarpį iš atsakovės per šį laikotarpį nereikalavo absoliučiai jokio mokėjimo už teiktas paslaugas, taip pat nereikalavo ir stojamojo mokesčio mokėjimo, už teikiamas paslaugas atsakovei nerašė sąskaitų. Mokesčio už vaiko ugdymą ieškovė pradėjo reikalauti tik ginčo šalių tarpusavio santykiams tapus konfliktiškais, po to, kai nutrūko atsakovės darbo santykiai su ieškove. Ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė negalėjo jai mokėti pageidaujamo ir darbo rinką atitinkančio darbo užmokesčio. Šioje byloje yra nagrinėjama ne darbo byla, todėl darbo užmokesčio dydis nėra teisiškai reikšmingas. Esminė aplinkybė, kad pati ieškovė nurodė, kad suteikia vaikui galimybę lankyti darželį, kaip „bonusą“, be jokio papildomo apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 543 Eur skolos už suteiktas vaiko ugdymo paslaugas iš atsakovės priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pagal 2018 m. balandžio 29 d. darbo sutartį buvo priimta į ieškovės strateginės plėtros vadovės pareigas, o nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo ieškovės vadove. Ieškovė su atsakove 2018 m. gegužės 2 d. sudarė Ugdymo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovės sūnui ugdymo paslaugas, jam lankant vaikų darželį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 250 Eur stojamąjį mokestį ir vėliau mokėti po 300 Eur už ugdymo paslaugas ir už faktiškai suteiktą maitinimą kiekvieną mėnesį. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių teiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje esantį šalių susirašinėjimą el.paštu, pripažino, jog tarp šalių egzistavo susitarimas teikti atsakovei vaiko ugdymo paslaugas nemokamai, kaip priedą prie jos darbo užmokesčio, atsakovei sumokant tik už jos vaiko maitinimą.
15. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė liudytojų, ypač buvusio ieškovės vadovo G. K., parodymais, neįvertino byloje esančio antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuoti faktai prieštarauja atsakovės nurodomoms aplinkybėms, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
16. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
17. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog Ugdymo sutartyje nėra sąlygos, jog ši sutartis gali būti keičiama tik raštu, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė negali remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Taigi pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad Ugdymo sutarties šalių valia dėl sutarties pakeitimo gali ir turi būti nustatinėjama ne tik remiantis ginčo sutarties tekstu, bet ir kitais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus CK 6.183 straipsnio 2 dalies taikymas bei kasacinio teismo pateikti šios normos išaiškinimai.
18. Pagal Ugdymo sutarties 2.7 punktą klientė (atsakovė) įsipareigojo laiku ir pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas sumokėti stojamąjį mokestį bei mokestį už ugdymą ir mokesčius už ugdytinio maitinimą, jeigu tokį maitinimą klientas užsisako, bei kitus mokesčius ir papildomas paslaugas. Pagal Ugdymo sutarties 3.4 punktą ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su klientu ir išbraukti ugdytinį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankančių vaikų sąrašo, jei klientas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti bet kurią jam pagal sutartį priklausančią mokėti sumą ar moka neteisingą sumą. Ugdymo sutarties 5.3 punkte nustatyta, jog klientas pirmos sutarties pasirašymo dieną sumoka negrąžinamą 250 Eur stojamąjį mokestį, o 5.5-5.6 punktuose nustatyta, jog 300 Eur ugdymo mokestis yra mokamas už būsimą mėnesį, mokestis už einamojo mėnesio maitinimo ir kitas su ugdymu susijusias paslaugas pateikiamas kartu su būsimojo mėnesio ugdymo mokesčiu, sąskaitoje, kuri turi būti apmokėta iki mėnesio 31 d. (el.b., 1 t., l. 6-9).
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės sūnus darželį lankė nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., tai yra 11 mėnesių ir 14 dienų, tačiau ieškovė tik 2019 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovei reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal Ugdymo sutartį (el.b., 1 t., l. 4-5). Taigi ieškovė nesinaudojo savo teise pagal Ugdymo sutarties 3.4 punktą nutraukti sutartį, nors atsakovė nuo pat sutarties sudarymo nesumokėjo stojamojo mokesčio ir nei karto nemokėjo 300 Eur mokesčio už ugdymą, taip pat iki darbo santykių nutraukimo neteikė jokių raginimų atsakovei mokėti ugdymo mokestį.
20. Ieškovės vadovu G. K. buvo nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d. o atsakovė tik nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (el.b., 1 t., l. 77-78). Taigi atsakovę į darbą priėmęs asmuo kur kas ilgesnį Ugdymo sutarties vykdymo laiko tarpą, net 8 mėnesius, buvo ieškovės vadovu ir galėjo kontroliuoti atsakovės veiksmus. Byloje esantis ieškovės vadovo G. K. susirašinėjimas su atsakove ir kitais darbuotojas el.paštu patvirtina, jog tuometinis ieškovės vadovas tardavosi su atsakove dėl darbo organizavimo, finansų tvarkymo ir ypač pasitikėjo atsakove (el.b., 1 t., l. 47; l. 59), bet kartu detaliai domėjosi įmonės finansine veikla ir ją tikrindavo, reikalaudavo visas sąskaitas atsiųsti jam (el.b., 1 t. l. 102-105; 109-118; 122-124; 132-152; 155-164). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės vadovas nežinojo apie tai, kad atsakovė nemoka už jos sūnaus ugdymą, yra nepagrįstas.
21. Nei buvusio ieškovės vadovo G. K. parodymai, nei ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pagrindinio byloje esančio įrodymo – ieškovės vadovo 2018 m. balandžio 29 d. el.laiško atsakovei, kuriame raštu patvirtinamas šalių susitarimas dėl atsakovės sūnaus nemokamo ugdymo, mokant tik už maitinimą (el.b., 1 t., l. 63). Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino šio laiško turinį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje esantis sutarties priedas dėl kito atsakovės sūnaus yra sudarytas 2019 m. vasario 1 d., todėl negalima pripažinti, kad laiške minimas yra būtent pastarasis atsakovės sūnus. Be to, pažymėtina, kad 2019 m. vasario 1 d. ugdymo sutartis su aiškiai nurodytu nemokamu ugdymu tik patvirtina aplinkybę, jog tokio pobūdžio darbuotojų skatinimo būdą ieškovė savo veikloje taikydavo.
22. Pripažintina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo parengti Ugdymo sutarties betarpiško vykdymo metu, paneigia teismo posėdžio metu duotus liudytojo G. K. parodymus. Todėl aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas jais nesirėmė, nepaneigia sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo. Ieškovė buvo pateikusi 2019 m. spalio 18 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fotonuotraukose užfiksuotas E. D. susirašinėjimas su atsakove „messenger“ programėlėje (el.b, 1 t., l. 180-186). Šio susirašinėjimo, vykusio 2018 m. lapkričio 2 d., turinys patvirtina, kad tarp darbuotojų yra kilęs konfliktas dėl sąskaitų ir jų apmokėjimų, tačiau minimas yra mokestis už maitinimą, yra nurodoma, jog „žinau, kad ugdymas jam nemokamas“, nei karto nėra paminėtas ieškovės vadovas, ar rūpinamasi, kad jis gali sužinoti šias aplinkybes. Todėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia kitais įrodymais nustatytų aplinkybių dėl susitarimo teikti atsakovės sūnui ugdymo paslaugas nemokamai egzistavimo.
23. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
25. Atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 750 Eur (el. b., 2 t., l. 44-45). Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, todėl ji priteistina atsakovei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. U. iš ieškovės VšĮ „Vaikų ateitis“ 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.