Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. E. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjos R. K. priimto 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26002-2022 (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei E. E. kaltės klausimas neginčijami. Skundu prašoma skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teisė vairuoti reikalinga dėl jo paties prastos sveikatos būklės, taip pat dėl šeimyninių aplinkybių – neturėdamas teisės vairuoti jis negalės nuvežti tėvų į gydymo įstaigas, negalės rūpintis (duomenys neskelbtini) sūnumi, negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, nes jos susijusios su automobilio vairavimu. Prašoma atsižvelgti ir į teigiamą E. E. asmenybės charakteristiką – tai, kad jis anksčiau nebaustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius administracinius nusižengimus, neteistas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neturintis priklausomybės nuo alkoholio. Prašoma įvertinti ir padaryto pažeidimo pavojingumą, tai yra tai, kad nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės. Taigi, skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti dar trumpesniam, nei įstatyme numatytam minimaliam administracinio poveikio priemonės, terminui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ir štai kodėl.

Visų pirma, pažymėtina, kad E. E. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Kaip žinia, vairavimas neblaiviu, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumas, yra vienas iš grubiausių administracinių nusižengimų, kuriuo keliamas didelis pavojus ne tik pačio vairuotojo, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Minėta, kad nagrinėjamu atveju skundą padavusiam E. E. buvo nustatytas 0,96 prom. girtumas, kuris gerokai viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą (iki 0,4 prom.) ir yra artimesnis vidutinio girtumo ribai (nuo 1,51 prom.), už kurią įstatymų leidėjas jau numato griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, tik budraus policijos darbo dėka sustabdžius neblaivaus E. E. vairuojamą automobilį, pavojaus visuomenės ir paties vairuotojo saugumui buvo išvengta.

Antra. E. E. skunde nurodyta aplinkybė, kad sėsdamas už vairo jis manė, jog jo organizmas iš vakaro vartotą alkoholį yra išskaidęs, nėra pagrįstas laiku, t. y. apie 12 valandų, kuris praėjo nuo momento, kai skundą padavęs asmuo nustojo vartoti alkoholį. Gi net ir priimant tokį paaiškinimą kaip faktą, ši aplinkybė nepaneigia būtent vairuotojui kylančią pareigą tinkamai įvertinti savo būseną prieš sėdant už automobilio vairo. Ypač, kai jis akivaizdžiai žinojo kiek ir kokio alkoholio kiekį iš vakaro vartojo. Nemažai svarbu ir tai, kad pagal savo amžių ir patirtį pastarasis turi žinoti savo organizmo galimybes, o tuo atveju, jeigu nebuvo įsitikinęs dėl alkoholio kiekio organizme, vadinasi ir jo poveikio, privalėjo pirmiausia įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Tačiau priešingai, iš nustatytų bylos įrodymų akivaizdu, kad tokios pareigos pastarasis nevykdė, elgėsi neapdairiai ir neatsargiai bei nesusilaikė nuo vairavimo. Nors, konkrečiu atveju vertinant nustatytą neblaivumo laipsnį - 0,99 promilės, abejotina, kad E. E. šioje situacijoje galėjo sąžiningai suklysti vertindamas savo neblaivumą.

Trečia. Teismas teigiamai vertina E. E. pateiktus charakterizuojančius duomenis, kurie patvirtina, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios administracijos teigiamai charakterizuojamas. Šioje bendrovėje E. E. dirba nuo (duomenys neskelbtini), apibūdinamas kaip sąžiningas, taktiškas, mandagus ir malonus darbuotojas, Drausminių nuobaudų neturėjo. Visgi, teismas pažymi, kad dėl šių aplinkybių jis negali būti laikomas išskirtinai drausmingu ir pavyzdingu vairuotoju, o jo teigiama darbovietės charakteristika niekaip nesudaro pagrindo spręsti dėl išskirtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes savo darbovietėje ir visuomeniniame gyvenime, išskyrus padarytą administracinį nusižengimą vairavus neblaiviu, E. E. elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas bendruomenės narys. Taigi, už padarytą vieną pavojingiausių administracinių nusiengimų jis nubaustas ir jam pritaikytos pačios švelniausios administracinio poveikio priemonės, kurių, beje, būtent pats administracinėn atsakomybėn patrauktasis ir prašė.

Ketvirta. Tai kad teisė vairuoti transporto priemones E. E. reikalinga dėl turimų sveikatos problemų, tai, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negalės nuvežti tėvų į gydymo įstaigas, negalės padėti rūpintis (duomenys neskelbtini) sūnumi, negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, nes jos susijusios su automobilio vairavimu, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Akivaizdu, kad E. E. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo automobilio vairavimo neblaiviam. Asmeniniai E. E. bei jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose bei užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Penkta. Tai, kad E. E. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, yra laimingas atsitiktinumas, o ne pareiškėjo nuopelnas. Jeigu tokia žala būtų buvusi padaryta ar būtų buvę pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, šis asmuo būtų traukiamas atsakomybėn ir už juos, taikant dar griežtesnes nuobaudas bei administracinio poveikio priemones. Teismas daro išvadą, kad tokiu savo elgesiu, kai iš vakaro vartojęs alkoholio pareiškėjas sėdo prie vairo neblaivus, jis parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis bei artimuosius, kuriais rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi bei artimaisiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-557/2021).

Šešta. E. E. savo skunde nurodo teismų praktikos pavyzdžius. Mano, kad esant panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, taikytas trumpesnis nei 12 mėn. teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors pareiškėjo nurodytose teismų nutartyse BK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidimų padarymo aplinkybės ar nustatytas neblaivumo laipsnis (pvz.: 0,56 prom., 0,60 prom., 0,76 prom. ir pan.) ar nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams negali būti laikomos analogiškomis pareiškėjo atvejui. Skunde nurodytos teismų nutartys, nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Be to, precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas didžiąja dalimi remiasi apylinkių teismų, t. y. pirmos instancijos teismų nutartimis.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo, paremto vidiniu teismo įsitikinimu, egzistuoja ir kitokie teismų sprendimai analogiško pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pažeidėjui buvo sumažintas administracinio poveikio priemonės terminas iki 6 mėnesių, nors minėtoje byloje pažeidėjui buvo nustatytas gerokai mažesnis girtumo laipsnis – 0,60 prom., neturėdamas teisių pažeidėjas galėjo prarasti darbą, turėjo sergančią motiną, kuria turėjo rūpintis, neturėjo galiojančių nuobaudų, bet buvo baustas už greičio viršijimą, pažeidėjo atžvilgiu taip pat buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apygardos teismas nesutiko, kad tai yra reikšmingi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apylinkės teismo sprendimą dėl nuobaudos sušvelninimo panaikino (2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-380/2017). Panaši situacija išnagrinėta ir Kauno apygardos teismo, kuomet buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo sušvelninta pažeidėjui skirta nuobauda. Pažeidėjui buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas. Teismas įvertino, kad pažeidėjas augina 3 mažamečius vaikus, jie lanko mokyklas nutolusias nuo gyvenamosios vietos, teisių atėmimas trukdys jo darbinių funkcijų atlikimui, tačiau konstatavo, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą (2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-810/2018).

Septinta. E. E. skunde nurodė, kad jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina aplinkybė, kad jis turi gana ilgą transporto priemonių vairavimo patirtį, nėra niekada padaręs grubių KET pažeidimų, tačiau su šiais argumentais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad vairavimo stažas nėra aplinkybė, kuri mažintų nusižengimo pavojingumą, kai asmuo vairuoja neblaivus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairuodamas neblaivus, asmuo kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali padaryti lemiamą įtaką vairuotojo dėmesiui, reakcijai į aplinką. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Iš to galima preziumuoti, jog transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taip pat ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Iš to seka, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Teismo nuomone, E. E. vertinimas, kad alkoholis jau yra pasišalinęs iš jo organizmo, yra subjektyvus, asmuo nebuvo vienareikšmiškai įsitikinęs savo blaivumu, o tik manė esantis blaivus.

Skundą padavusiam Pareiškėjui paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis nuobauda – 830 eurų bauda, kuri teismo vertinimu, pareigūno buvo tinkamai individualizuota, įvertinus tiek pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tiek padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Minėta, kad bylos duomenimis E. E. pats prašė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo minimalesniam terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucijos paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, būtų per griežta ar neproporcinga pareiškėjui už jo padaryto nusižengimo padarymą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytas nusižengimas yra laikytinas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl mažesnės nei minimalios atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nusižengimą E. E. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam minimaliam įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, bei nepažeidžianti teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principų.

Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, E. E. skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei minimaliam, terminui arba skirti trumpesnės trukmės nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir trumpesnės trukmės nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl jo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos R. K. 2022 m. lapkričio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 10-10-ANR_N-26002-2022 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir E. E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.