Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. V. skundas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimas pakeistas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo ir A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-01-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2017-01-18 08.59 val. Liepojos g. 49, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,60 promilių – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie A. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi iš dalies tenkino A. V. skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimą pakeitė ir A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 mėnesiams. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. sausio 20 d. nutarimą. Nurodo, kad A. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, nurodė, kad A. V. gyvena Palangoje, dirba gydymo įstaigose, esančiose Klaipėdoje ir Telšiuose, turi rūpintis sunkiai sergančia mama, todėl, atėmus vairuotojo pažymėjimą, praras darbo šaltinį ir galimybę pasirūpinti mama. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimuisi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad A. V. teisė vairuoti reikalinga dėl geresnio susisiekimo su darbovietėmis ir dėl rūpinimosi mama, byloje nėra reikšmingos. A. V. privalėjo iš anksto numatyti galimas pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pažymi, jog teismas nenurodė išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. V. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. A. V. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Apeliacinis skundas tenkintinas. A. V. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,60 promilių – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ginčo dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą nėra, tačiau keliamas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimu A. V.. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato vairuotojams baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Apylinkės teismas taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirdamas A. V. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5, 9 dalių sankcijoje, atsižvelgė į tai, kad A. V. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, gailėjosi, jam nustatytas lengvas – 0,60 promilių –neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalų alkoholio kiekį, tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtą baudą sumokėjo. Teismas taip pat atsižvelgė į A. V. darbinę veiklą (dirba gydytoju urologu Klaipėdoje bei UAB „T“), jo paties bei jo šeimos narių sveikatos būklę (turi sergančią mamą, kuri negali savimi visiškai pasirūpinti, jai neterminuotai nustatyta nuolatinė slauga, lovos režimas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios A. V. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skirti A. V. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5, 9 dalių sankcijoje. A. V. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis darbo dieną (2017-01-18, t. y. trečiadienį), ryte (08.59 val.), mieste (Liepojos g. 49, Klaipėdoje) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,6 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Už šį pažeidimą A. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimu buvo skirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui. Padarytas administracinis nusižengimas itin šiurkštus, pavojingas, tyčinis. Teismas neteisingai konstatavo, kad galiojančių nuobaudų nusižengimo metu A. V. neturėjo, nes, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro pažymos (b. l. 57–60), A. V. 2017-01-18 pažeidimą padarė būdamas baustas administracine nuobauda pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį už 2016-04-18 padarytą pažeidimą (higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas). Anksčiau A. V. taip pat buvo baustas piniginėmis baudomis už nustatyto greičio viršijimą bei ištisinės linijos kirtimą. Nors šių dviejų nuobaudų galiojimas pasibaigęs, tai yra neigiamai A. V. asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios vienos A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau A. V. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų transporto bei kelių srityje. Be to jam nustatytas 0,60 promilių – neblaivumo (girtumo) laipsnis, žymiai viršija minimalią ribą.Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. V. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis savo šeima bei nuvykti į darbo vietą, kaip pats teigia, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte neblaivus vairavo automobilį. Todėl tai, kad A. V. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. V. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė pernelyg švelnią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, ji yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų, todėl neteisinga. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – netenkinti A. V. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimo pakeitimo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.