- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-172-380/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. N., M. A.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Algimantas Smolskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N., nuteistojo M. A. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos mėn. veika) 30 parų arešto;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio mėn. veika) 40 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinta bausmė M. A. paskirta 45 paros arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. A. paskirta 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 12 val. 13 min. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. 16 val. 09 min. ir nurodyta laikyti, kad M. A. yra atlikęs 1 dieną arešto bausmės.
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos mėn. veika) laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinta bausmė G. N. paskirta 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė G. N. paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 17.05 val. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. 19.38 val. ir nurodyta laikyti, kad G. N. yra atlikęs 1 dieną laisvės atėmimo bausmės.
Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus M. A. ir G. N., panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. A. nuteistas už tai, kad 2024 metų liepos mėnesio antroje pusėje, vakare – tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, aikštelėje prie tvenkinio, esančio Šilalės r., (duomenys neskelbtini), įgijo neatlygintinai iš G. N. savo vartojimui nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau jų sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,022 gramo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio masės. Po to šią įgytą narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu ALFA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 12 val. 13 min., iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų Šilalės r., (duomenys neskelbtini), ir atlikus kratą minėtame automobilyje, buvo surasta ir paimta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau jų sudėtyje yra 0,022 gramo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio masės.
2. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: 2024 m. rugpjūčio 6 d., ne vėliau kaip iki 11 val. 42 min., bute, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), įgijo neatlygintinai iš G. N. savo vartojimui nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,787 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 19,7 proc. Po to šią įgytą narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu ALFA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 12 val. 13 min., iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų Šilalės r., (duomenys neskelbtini), ir atlikus kratą minėtame automobilyje, buvo surasta ir paimta narkotinė medžiaga – 1,787 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 19,7 proc.
3. G. N. nuteistas už tai, kad 2024 metų liepos mėnesio antroje pusėje, vakare - tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, aikštelėje prie tvenkinio, esančio Šilalės r., (duomenys neskelbtini), perdavė neatlygintinai M. A. narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau jų sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,022 gramo psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio masės.
4. Be to, G. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai platino narkotinę medžiagą: 2024 m. rugpjūčio 6 d., per laikotarpį nuo 10 val. 31 min. iki 10 val. 35 min., M. A. vairuojamame automobilyje ALFA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant šiuo automobiliu Tauragės m. (duomenys neskelbtini) gatvėmis, perdavė neatlygintinai surūkyti M. A. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas.
5. Be to, G. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai platino narkotinę medžiagą: 2024 m. rugpjūčio 6 d., ne vėliau, kaip iki 11 val. 42 min., savo nuomojamame bute, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), perdavė neatlygintinai M. A. narkotinę medžiagą - 1,787 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 19,7 proc.
6. Be to, G. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė bei gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos platinti, bei dalį šios narkotinės medžiagos laikė bei gabeno, neturėdamas tikslo platinti: 2024 m. rugpjūčio 6 d., iki 14 val. 04 min., vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų Šilalės m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – 3,468 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,2 proc., kuri po to, atlikus kratą automobilyje, buvo surasta ir paimta. Be to, G. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 16 val. 55 min., savo nuomojamame bute, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 5,067 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,6 proc., ir 1,221 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,8 proc., iki kol policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė šią narkotinę medžiagą – viso 6,288 gramo kanapių (antžeminių dalių). Tokiu būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – iš viso 9,756 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos išplatinti, o likusią dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. N. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį, atidėti jam paskirtos galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7.1. Nuteistasis cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu.
7.2. Paaiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, kaltę pripažino ir bylos nagrinėjimo metu, dėl to buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu augina iš išlaiko mažametę dukrą M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga tėvo pagalba. Teismas konstatavo, kad nuteistasis yra dirbantis, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, pakankamai jauno amžiaus, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę akivaizdžiai iškils grėsmė pranykti socialiniams ryšiams tarp dukros ir tėvo, ekonominiams ryšiams. Nuteistasis nebus apsaugotas nuo neigiamo kalinių subkultūros poveikio, dėl to gali išaugti nusikalstamų veikų recidyvo tikimybė.
7.3. Apelianto nuomone byloje esantys duomenys liudija, kad jam teismas galėtų ir turėtų skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kurio sąlygos yra per griežtos. Nuo pažeidimo padarymo dienos iki teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis labai pergyveno dėl savo poelgio, padarė reikiamas išvadas. Jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kadangi sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, nuteistasis gailisi, daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, visiškai pakeitė savo elgesį. Akivaizdu kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
8. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas advokatas A. Smolskas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę nei areštas bausmę, kuri yra numatyta BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
8.1. Su skundžiamu nuosprendžiu nesutinkama, cituojamos BK 61 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 259 straipsnio 2 dalies nuostatos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas beveik visiškai nemotyvavo M. A. skiriamos bausmės, vienintelis motyvas, kurio pagrindu skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė (areštas), yra tai, jog nuteistasis nusikalsta ne pirmą kartą, tačiau teismas neatsižvelgė į „svarbias lengvinančias aplinkybes“, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam skirti „lengvesnę“ bausmę.
8.2. Pats teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo „lengvinančias aplinkybes“, kad nuteistasis prisipažino, gailėjosi, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nuteistajam skyrė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, tačiau tokia išvada laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia BK 61 straipsnio nuostatoms, kadangi lengvinančių aplinkybių buvimas, o sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sąlygoja, jog asmeniui neturėtų būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė.
8.3. BK 259 straipsnio 2 dalyje be arešto yra numatytos dar 3 švelnesnės bausmės rūšys, kurios šiuo atveju galėjo / turėjo būti paskirtos nuteistajam, nes „nustatyta ne viena lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios“. Nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba Berlyne esančioje įmonėje pagal darbų-paslaugų sutartį, kur pagal užsakymus gamina sukomplektuotus lakštinio metalo mazgus, akivaizdu, jog nuteistojo darbas yra ypač atsakingas ir reikalaujantis įgūdžių, jis darbdavės yra charakterizuojamas ypač teigiamai. Nuteistasis Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvenimo draugę G. K., su kuria draugauja jau 5 m., taipogi jis rūpinasi savo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus močiute, kuri gyvena vienkiemyje, t. y. 8 km nuo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis kiekvieną savaitę veža močiutei maistą, parneša jai vandens iš šulinio, rūpinasi ja, skalbia jos drabužius. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis yra tvarkingas, atsakingas, darbštus žmogus, kuris dėl savo jauno amžiaus priėmė netinkamą sprendimą, kuris nulėmė, jog jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
8.4. Visos paminėtos aplinkybės realiai sudaro pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę nei areštas bausmę, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Dirbdamas tas 30 dienų nuteistasis būtų daug naudingesnis savo šeimai, visuomenei, valstybei nei „būdamas arešte“, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis ne tik iškart prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, bet ir dėl jo gailėjosi. Apeliantas prašo situaciją vertinti neformaliai ir vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
9. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo G. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo M. A. gynėjo advokato A. Smolsko apeliacinis skundas atmestinas.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo M. A. baudžiamoji atsakomybė už jo padarytas dvi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas buvo individualizuota tinkamai. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas nuteistąjį G. N. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl ši Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis keistina – nuteistojo G. N. padaryta veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistojo G. N. 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos ne kaip trys pavienės BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat turi būti keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl nuteistojo G. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo
12. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
13. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96)?? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).
14. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijų) 1 sąrašu, kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g šios medžiagos.
15. Skundžiamu nuosprendžiu pripažįstant G. N. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį įrodytomis buvo pripažintos aplinkybės, kad jis, be kita ko, 2024 m. rugpjūčio 6 d. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – iš viso 9,756 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos išplatinti, o likusią dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats.
16. Šiuo atveju G. N. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jam pateiktuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Vis dėlto yra teisiškai reikšminga, kad nors yra patikimai nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, kad G. N. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – iš viso 9,756 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos išplatinti, o likusią dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats, tačiau šios baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo surinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patikimai nustatyti, kokią konkrečiai dalį kanapių (antžeminių dalių) G. N. ketino suvartoti pats. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės taip pat nenustatė ir net nemėgino šių abejonių pašalinti. Tai reiškia, kad neatmestina, jog savo asmeniniam vartojimui nuteistasis galėjo disponuoti nedideliu kiekiu (neviršijančiu 5 g) minėtos narkotinės medžiagos. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir į šio procesinio sprendimo 13 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, nuteistojo G. N. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
17. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022, 2K-86-628/2024).
18. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsnyje, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019, 2K-79-697/2022).
19. Teisėjų kolegija nustatė, kad G. N. inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas 2024 m. liepos mėnesį padarytas nusikaltimas buvo tinkamai kvalifikuotas kaip savarankiška nusikalstama veika. Taip pat, kaip jau minėta. G. N. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jam pateiktuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Vis dėlto, iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visos trys 2024 m. rugpjūčio 6 d. šio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvyko per trumpą laikotarpį (tą pačią dieną), dviejuose epizoduose G. N. narkotines medžiagas (kanapių antžemines dalis) neatlygintinai perdavė tam pačiam asmeniui M. A., o visus tris epizodus siejo bendra G. N. tyčia platinti tos pačios rūšies narkotines medžiagas (kanapių antžemines dalis). Pažymėtina, kad pagal aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmenys tiesiog suvoktų, jog jie ir toliau darys tą patį. Byloje nustatytos aplinkybės iš tiesų leidžia daryti išvadą apie buvusį nuteistojo G. N. ketinimą ir toliau sistemingai platinti tos pačios rūšies narkotines medžiagas. Taigi, G. N., 2024 m. rugpjūčio 6 d. darydamas šioje byloje jam inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, veikė bendra tyčia. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir į BK 63 straipsnio 10 dalies reikalavimą (nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką), G. N. 2024 m. rugpjūčio 6 d. padaryti trys BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai kvalifikuotini kaip viena tęstinė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
20. Kvalifikavus G. N. 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaip vieną tęstinę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija nustato, kad:
G. N. neteisėtai platino narkotinę medžiagą: 2024 m. rugpjūčio 6 d., per laikotarpį nuo 10 val. 31 min. iki 10 val. 35 min., M. A. vairuojamame automobilyje ALFA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant šiuo automobiliu Tauragės m. (duomenys neskelbtini) gatvėmis, perdavė neatlygintinai surūkyti M. A. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. N. neteisėtai platino narkotinę medžiagą: 2024 m. rugpjūčio 6 d., ne vėliau, kaip iki 11 val. 42 min., savo nuomojamame bute, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), perdavė neatlygintinai M. A. narkotinę medžiagą - 1,787 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 19,7 proc.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. N. neteisėtai laikė bei gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos platinti, bei dalį šios narkotinės medžiagos laikė bei gabeno, neturėdamas tikslo platinti: 2024 m. rugpjūčio 6 d., iki 14 val. 04 min., vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų Šilalės m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – 3,468 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,2 proc., kuri po to, atlikus kratą automobilyje, buvo surasta ir paimta. Be to, G. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 16 val. 55 min., savo nuomojamame bute, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 5,067 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,6 proc., ir 1,221 gramo kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,8 proc., iki kol policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė šią narkotinę medžiagą – viso 6,288 gramo kanapių (antžeminių dalių). Tokiu būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – iš viso 9,756 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos išplatinti, o likusią dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats.
Dėl nuteistojo G. N. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
21. Perkvalifikavus dalį nuteistojo G. N. padarytų nusikalstamų veikų (BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą į BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą; 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarytas tris BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas iš pavienių į tęstinę), iš naujo spręstinas bausmių šiam nuteistajam skyrimo klausimas.
22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).
23. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.
24. G. N. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už vieno BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo (2024 m. liepos mėn. veika) padarymą paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas šią nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat kitas apylinkės teismo išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo nuteistajam G. N. už minėtą nusikaltimą paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
25. Perkvalifikavus dalį G. N. padarytų nusikalstamų veikų nustatyta, kad be anksčiau aptarto 2024 m. liepos mėnesį padaryto BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis tiesiogine tyčia, idealiąja sutaptimi 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarė vieną BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną sunkų baigtą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs abi šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmes už šių veikų padarymą atsižvelgiama į kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis: nusikalstamų veikų padarymo metu G. N. nebuvo teistas (teistumas buvo išnykęs) (t. 2, b. l. 117–126), buvo daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 128–136), dirbo ir tebedirba UAB „duomenys neskelbtini)“, darbdavės charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 142–143). Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 49 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija nusprendžia G. N. paskirti: už jo padarytą BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – minimalią BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą 10 parų arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą; už jo 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo 2 metams bausmę.
26. Apeliaciniame skunde G. N. prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, neskiriant realaus laisvės atėmimo. Nurodo, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, visiškai pakeitė savo elgesį, šiuo metu augina iš išlaiko mažametę dukrą, dirba ir yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas G. N. asmenybės ir jo padarytų iš viso trijų nusikalstamų veikų, ypač į dviejų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (baudžiamosios bylos medžiaga patikimai patvirtina, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio), daro išvadą, jog G. N. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62, 75 straipsnių nuostatų, nes tam nėra pagrindų ir sąlygų. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba G. N. atlikus tik jos dalį. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeimine padėtimi, naujų teisės pažeidimų nedarymu, nėra išskirtinės, jos yra gyvenimiškai įprastos ir nesudaro pagrindo teigti, kad jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje švelnesnės bausmės paskyrimas reikštų aiškiai neteisingą teismo sprendimą, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
27. Kadangi G. N. idealiąja sutaptimi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika), labai skiriasi pagal savo pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir sunkus nusikaltimas), jos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė G. N. paskirtina laisvės atėmimas 2 metams.
28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, G. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos mėn. veika) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) paskirtos laisvės atėmimo 2 metams bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos mėn. veika), ir G. N. paskirtina subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė.
29. Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė G. N. paskirtina 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
Dėl nuteistojo M. A. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
30. Nuteistojo M. A. gynėjo advokato apeliaciniame skunde prašoma paskirti M. A. švelnesnę nei areštas bausmę, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti tokį prašymą.
31. Kaip jau minėta, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo M. A. gynėjo advokato apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės laikėsi bausmės parinkimo nuteistajam M. A. taisyklių. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. A. būdamas ne kartą teistas (t. 3, b. l. 20–21), itin daug kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 40–100), dirbantis pagal verslo liudijimą, padarė du BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis). Teismas M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs aptartas M. A. asmenybę charakterizuojančias ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. paskyrus: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos mėn. veika) 30 parų arešto; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio mėn. veika) – 40 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Po to apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas arešto bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę M. A. paskyrė 45 paras arešto. Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu (iki 30 parų), po to, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė M. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 12 val. 13 min. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. 16 val. 09 min. ir nurodė laikyti, kad M. A. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės
33. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 49, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. A. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nei nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Atsižvelgdama į tai, kad du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, M. A. padarė būdamas teistas, nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos, neišnykus teistumui, būdamas itin daug kartų baustas administracine tvarka, o anksčiau jam jau buvo skirtos švelnesnės bausmės, kurios savo tikslo akivaizdžiai nepasiekė, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė su realiu trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) nesusijusi bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
34. Nors nuteistojo M. A. gynėjas teigia, kad bausmė M. A. turėtų būti švelninama, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tačiau į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta – ji sąlygojo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nulėmė, kad nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu, be to, dėl to buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
35. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. A. Vokietijoje dirba gerai apmokamą, atsakingą darbą, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavės, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė atsakyme į paklausimą nurodė, kad M. A. minėtoje įmonėje nedirba kaip darbuotojas, o savarankiškai pagal darbų ir paslaugų sutartį atlieka šios įmonės užsakymus (t. 3, b. l. 166–167), todėl nėra pagrindo teigti, kad arešto, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas, bausmės atlikimas nulems nuteistojo pragyvenimo šaltinio netekimą, be to, jis iki šiol nėra sumokėjęs jam ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos baudos (t. 3, b. l. 35). Apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad M. A. yra jauno amžiaus, rūpinasi savo senyvo amžiaus močiute, turi sugyventinę, taip pat yra gyvenimiškai įprastos ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesuteikia pagrindo manyti, kad realios arešto bausmės paskyrimas M. A. prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
36. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. A. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. M. A. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo M. A. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti.
G. N. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 10 parų arešto bausmę.
G. N. jo 2024 m. rugpjūčio 6 d. padarytas tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, G. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo 2 metams bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, G. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos mėn. veika) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. veika) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. N. paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.