Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. M., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos brolis A. A. L. po savo sutuoktinės O. L., mirusios 1999 m. lapkričio 25 d., mirties priėmė jos palikimą, jam buvo išduoti 2000 m. gegužės 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir 2000 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tačiau A. A. L. savo nuosavybės teisių į jam priklausantį sutuoktinės palikimą neįregistravo. O. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis A. A. L. testamento nepaliko, jis mirė būdamas našliu, vaikų neturėjo. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos nes buvo įsitikinusi, kad jos brolis A. A. L. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Apie tai, kad broliui yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į jo sutuoktinės O. L. palikimą, pareiškėjai buvo nežinoma, nes brolis tokių aplinkybių niekuomet neminėjo. Šios aplinkybės jai tapo žinomos tik 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje, iš A. Ž., kuris yra pareiškėjos brolio posūnis. Būtent jis pareiškėją ir informavo, kad reikia išspręsti klausimą dėl A. A. L. palikimo. A. Ž. laiku priėmė savo motinos O. L. palikimą ir tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo, kad jo motinos palikimo dalį yra paveldėjęs Arūnas A. L.. Gavusi šią informaciją pareiškėja iš karto kreipėsi į advokatą dėl proceso pradėjimo, 2017 m. gruodžio 20 d. jau buvo pateiktas prašymas notarui dėl duomenų pateikimo. Kadangi pareiškėjos brolis mirties dieną neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, pareiškėjos išsilavinimas nėra teisinis, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka, sveikatos būklė, nesudarė jai sąlygų sužinoti, kad jai atsiras paveldėjimo teisė pagal įstatymą, todėl ji nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Į mirusio pareiškėjos brolio A. A. L. palikimą paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja ir jos sesuo T. M. yra vienintelės įstatyminės įpėdinės brolio palikimui, pagal įstatymą, priimti, tačiau pareiškėjos sesuo T. M. į brolio palikimą nepretenduoja.

Pareiškėja A. K. teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 02:27 iki 11:58) savo pareiškimą palaikė, nurodė, kad į teismą kreipėsi paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusiam broliui A. A. L. priklausančias turto dalis. Paaiškino, kad po brolio žmonos mirties jam liko pastatai, svirnas, kluono dalis, pirtelė, namo dalis. Jos brolis gyveno žmonai O. L. priklausiusioje iki santuokos sodyboje, bet po žmonos mirties išsikraustė į nuomojamą butą. Į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad jos broliui priklauso koks nors turtas, o jeigu ir priklauso tai manė, kad jis priklauso brolio posūniui A. Ž., kuris yra O. L. sūnus. Kad broliui priklauso turto ir yra likęs jo palikimas ji sužinojo tik 2017 m. gruodžio mėnesį, kai jai apie tai pasakė pats mirusio brolio posūnis A. Ž.. Ji turi sveikatos problemų, jos išsilavinimas yra profesinis, bet neteisinis, ji neturi teisinių žinių ar bylinėjimosi teisme patirties, todėl nežinojo, kad po brolio mirties turėjo kreiptis į notarą. Kai tik sužinojo apie brolio palikimą iš karto pradėjo tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo. Jos sesuo T. M. jokių pretenzijų į brolio palikimą neturi ir savo palikimo dalies atsisako jos labui.

Pareiškėjos A. K. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 14:03 iki 17:30) pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad A. K. terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jos išsilavinimas tik profesinis, ji neturi teisinių žinių, teisme dalyvauja tik antrą kartą, pirmas kartas buvo dėl santuokos nutraukimo, todėl ji neturi bylinėjimosi patirties. Ji nežinojo, kad jos brolis paliko nekilnojamojo turto, kad liko kažkoks tai palikimas, nes brolis po savo žmonos O. L. mirties iš jos sodybos išsikėlė, gyveno nuomojamame būste, tos aplinkybės ir sudarė tokią nuomonę, kad ta sodyba nepriklausė broliui ir kad jis neturi jokio palikimo. Pareiškėja turi didelių judėjimo problemų. A. Ž. buvo tas sąžiningas įpėdinis, kuris informavo pareiškėją, kad liko turto jo mamos ir pats ėmėsi priemonių, kad pareiškėja turėtų visas galimybes kreiptis į teismą ir kreiptis kuo anksčiau. Nuo sužinojimo apie palikimą 2017 gruodžio pabaigoje, visi dokumentai, viskas buvo surinkta labai greitai, tas terminas nėra praleistas pakankamai ilgai ir nepateisinamai, nėra prieštaraujančių dėl termino atnaujinimo.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateikė į pareiškėjos patikslintą pareiškimą (b. l. 34 – 36), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjo A. A. L. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį vadovaujantis CPK 175¹ straipsniu pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašymo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą negauta, kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių (b. l. 27 - 29) ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), jis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 15). A. A. L. mirė būdamas našliu ir vaikų neturėjo (b. l. 9). Prienų rajono 2-ojo notaro biuro duomenimis po A. A. L. mirties paveldėjimo byla nepradėta, bet jis priėmė palikimą po savo žmonos O. L. mirties (b. l. 10). A. A. L. žmona O. L. mirė 1999 m. lapkričio 25 d. (b. l. 11). O. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 14). Pareiškėja A. K. ir suinteresuotas asmuo T. M. yra A. A. L. seserys (b. l. 16 – 22). Kaip nustatyta iš pareiškėjos A. K. patikslintame pareiškime nurodytų ir teismo posėdyje pareiškėjos ir jos atstovės patvirtintų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja į notaro biurą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad brolis turėjo nekilnojamojo turto, todėl prašo teismą paveldėjimo tikslu atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą savo brolio A. A. L. palikimui priimti.

Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsirado subjektyvinė teisė į velionio turtą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, nes kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014 kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Kaip nurodė pareiškėja, priežastys dėl kurių ji prašo atnaujinti praleistą terminą yra iš esmės susijusios su jos nežinojimu, jog brolis prieš mirdamas buvo priėmęs savo žmonos palikimą, bet jo neįregistravęs, taip pat jos sveikatos problemomis, amžiumi ir teisinių žinių stygiumi. Minėtas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos brolis A. A. L. nebuvo savo vardu įregistravęs iš sutuoktinės paveldėto turto ir dėl šio fakto 2017 m. gruodžio mėnesį sužinojimo iš kito įstatyminio įpėdinio A. Ž., ji praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 14 – 15), iš kurių matyti, kad A. A. L. VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistravęs jam pagal 2000 m. gegužės 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise po sutuoktinės mirties perėjusio nekilnojamojo turto. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir pati pareiškėja apklausta teismo posėdžio metu, bei suinteresuotas asmuo T. M. savo atsiliepime į patikslintą pareiškimą (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Pareiškėja nurodo, kad aplinkybes apie broliui A. A. L. priklausiusį turtą sužinojo 2017 m. gruodžio mėnesį, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ 2018 m. sausio 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Prienų rajono 2-ojo notaro biuro 2017 m. gruodžio 22 d. pažymos dėl duomenų pateikimo matyti, kad pareiškėja, dar tą patį mėnesį, kai sužinojo anksčiau minėtas aplinkybes, kreipėsi į šias įstaigas, siekdama gauti dokumentus reikalingus brolio palikimo priėmimo procedūroms pradėti. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti yra svarbios, susiję su ne nuo jos priklausančiomis priežastimis, kadangi pareiškėja neturėdama teisinio išsilavinimo, būdama pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos (b. l. 7, 23) nežinojo ir, jos broliui apie tai nepasakius, negalėjo žinoti, kad jai priklauso brolio palikimo dalis, kurios jis neįregistravo savo vardu įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai, sužinojusi apie brolio palikimo egzistavimą sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri aktyviai rūpinosi pareiškėjos teisių ir interesų užtikrinimu kreipdamasi į įvairias institucijas, siekdama pradėti paveldėjimo bylą. Pažymėtina, kad pareiškėja nuo pat sužinojimo apie palikimo egzistavimą išreiškė norą jį priimti, kreipėsi į notarų biurą, tačiau dėl susiklosčiusių ne nuo jos priklausančių aplinkybių, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjos sesuo T. M. atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą pareiškimą savo teisių į brolio palikimą atsisakė. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl palikėjo turto kilę nėra. Konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. nurodytos aukščiau priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, kadangi pirma, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą yra nustatytos byloje pateiktais dokumentais; antra, minėtos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, termino palikimui priimti pratesimas įtakos tik asmens, prašiusio pratęsti terminą, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei į tai, kad pareiškėja terminą praleido dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, į teismą taip pat kreipėsi per protingą laikotarpį, laikytina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties priėmimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.