Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Ritai Grigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs teismo posėdžio metu, prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu P. M.; nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui K. M. iš motinos A. P., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti motinos A. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi K. M. tvarką: 1) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, o abiem tėvams susitarus, pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, pagal tėvų galimybes, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; 2) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi lyginiais metais per Šventas Kalėdas, Velykas, Naujųjų metų šventes, vaiko gimtadienio dieną, o nelyginiais metais nepilnametis K. M. šias šventes praleis su tėvu P. M.; 3) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi savo atostogų laiku ištisai motinos gyvenamojoje vietoje; 4) vaiko motinos A. P. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi K. M. telefonu, internetu neribojamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę (b. l. 1-5, 99).

Ieškinyje nurodė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su jo motina A. P., o vaiko tėvas P. M. teiks išlaikymą sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Tačiau atsakovė neatsakingai auklėjo ir prižiūrėjo sūnų, girtavo, todėl nuo 2017 m. birželio mėnesio pradžios vaikas buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose, vėliau perduotas ieškovo broliui S. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje. S. M. išvykus į užsienį, jo sugyventinė K. D. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 13-1488, buvo paskirta laikinąja nepilnamečio K. M. globėja. Ieškovas nurodė, kad grįžo gyventi į Lietuvą, nori pats auginti, auklėti ir prižiūrėti sūnų K. Ieškovo skaičiavimais, sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 300 Eur, todėl pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur (b. l. 1-5).

Atsakovė A. P. ir jos atstovė advokatės padėjėja Lina Breskuvienė teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad ieškovas, būdamas užsienyje, su sūnumi bendravo internetu, kartais paskambindavo telefonu. Vaikai iš šeimos buvo paimti dėl to, kad ji ir sugyventinis K. B. buvo neblaivūs. Alkoholį sugyventiniai vartojo dažnokai, todėl reikėjo gydytis nuo priklausomybės. Nurodė, kad po vaikų paėmimo iškart atsigulė į ligoninę, buvo gydoma pagal Minesotos programą. Nuo tada alkoholio nebevartoja. Kol gydėsi nuo priklausomybės, su sūnumi nebendravo, po to buvo atliekami būsto remonto darbai, todėl su vaiku matydavosi kas antrą savaitgalį. Paskutiniu laiku stengėsi sūnų paimti kiekvieną savaitgalį, kartu būdavo lauke, aplankydavo močiutę, kalbėdavosi, žaisdavo LEGO kaladėlėmis. Kuomet vaikui buvo nustatyta globa K. D. šeimoje, išlaikymo jam neteikė, pagal galimybes nupirkdavo rūbelių ar žaislų. Darželyje nesilankė, mano, kad jai nebūtų teikę informacijos apie vaiką, nes jam tuo metu buvo nustatyta laikinoji globa. Nurodė, kad tuomet, kai sūnaus laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikas grąžintas atsakovei, tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, kadangi K. B. į namus grįžo neblaivus. Atsakovė nenorėjo jo įsileisti ir dėl K. B. vartojamų necenzūrinių žodžių bei pakelto tono, iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį išvesdino. Viską girdėjo sūnus K., tačiau atsakovės teigimu, jis neatrodė išsigandęs. Tai buvo vienintelis kartas, kada sugyventinis po gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu, vartojo alkoholį. Paaiškino, kad K. B. nesmurtauja, dirba, investuoja į šeimą, myli atsakovę, vaiką. Kai sugyventiniai vartodavo alkoholį, namuose smurto nebūdavo, tik žodiniai konfliktai. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atsakovės darbo laikas – nuo 8 val. iki 16 val. darbo dienomis. Teigė, kad turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kuriuos moka dalimis. Paaiškino, kad kol kas neturi galimybės suteikti dukrai A. B. tokių sąlygų, kokiomis ji auga laikinosios globėjos šeimoje, kadangi mergaitė turi rimtų sveikatos problemų. Tačiau mano, kad gali pati auginti sūnų K., kadangi alkoholio nevartoja jau ilgą laiką, turi būstą, nuolatines pajamas, vaikas daugiausiai akcentuoja, kad nori gyventi su ja, jos nuomone, vaiką sieja glaudesnis emocinis ryšys su ja, negu su tėvu. Pažymėjo, kad sūnus neprašo jį nuvesti pas tėvą ar K. D., kuri jį globojo. Neseniai buvo atvejis, kuomet ieškovas atvyko pasiimti sūnaus, tačiau vaikas nenorėjo su juo eiti, pasikūkčiodamas verkė. Atsakovės teigimu, vaikas jai sakė, kad tėvas laiptinėje jam trenkė ranka per galvą. Dėl vaiko nakvynės P. M. namuose su ieškovu niekada nėra kalbėję, jis to nėra prašęs. Jeigu vaikas gyventų su tėvu, norėtų su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio arba pirmadienio. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebūtų pakeista, sūnus su tėvu taip pat galėtų bendrauti savaitgaliais. Mano, kad vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, negali būti jo gyvenamoji vieta nustatyta pusę laiko su vienu iš tėvų, pusę laiko su kitu.

Liudytoja K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovo brolio S. M. sugyventinė. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nepilnametį K. M. pasiimdavo pasisvečiuoti savo šeimoje, nes pastebėjo, kad atsakovė vartoja alkoholį. Iš pradžių, nustačius vaikui laikinąją globą K. D. šeimoje, motina jį pasiimdavo kas antrą, trečią savaitgalį, pastaruoju metu ėmė su vaiku bendrauti beveik kiekvieną savaitgalį. Vaikas įprato prie tokio ritmo, savaitgaliais laukdavo susitikimo su mama. Nurodė, jog būdavo, kad vaikas iš pasimatymo su mama grįždavo alkanas, visą dieną nevalgęs. Taip pat buvo atvejis, kai atsakovė vaiką parvedė sukandžiotą blakių ar erkučių. Paaiškino, kad po to atsakovei leisdavo vaiką pasiimti tik kelioms valandoms pas save arba lauke pabūti, bet nesivesti pas draugus. Vėliau ėmė leisti vaiką motinai pasiimti visai dienai, tačiau nakvoti jos namuose neleisdavo, nes atsakove nepasitikėjo. Nurodė, kad laikinosios globos laikotarpiu pas gydytojus vaiką vesdavo K. D., atsakovė nesidomėjo sūnaus sveikata, kokie vaistai jam skiriami, tik pasiteiraudavo, ar vaikas neserga ir ar galės jį paimti. Prie sūnaus išlaikymo atsakovė neprisidėdavo, tačiau nupirkdavo žaislų, drabužėlių. Paaiškino, kad jai globojant vaiką, ieškovas beveik kasdien po darbo aplankydavo sūnų, kartais paimdavo vaiką iš darželio, vesdavo į futbolo treniruotes. Nurodė, kad ieškovas duodavo apie 100 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui, sumokėdavo už darželį, nupirkdavo vaikui drabužių ar žaislų.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo brolis, K. D., globojusios nepilnametį K. M., sugyventinis. Nurodė, kad paimdavo nepilnametį K. M. pasisvečiuoti savo šeimoje, nes gaila buvo vaiko, nežinia, ką jis matydavo augdamas su mama. Kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, jis sakydavo, kad nori būti su mama. Vaikas visada norės būti su mama, kokia ji bebūtų. Paaiškino, kad tik pastaruoju metu atsakovė kelis savaitgalius iš eilės pasiėmė vaiką, iki tol paimdavo jį kartą per mėnesį. Po pasimatymų su mama, vaikas grįždavo alkanas, lysdavo į šaldytuvą. Teigė, kad atsakovas yra patikimesnis, jis remontuojasi po tėvų mirties likusį butą, kuriame tinkamos sąlygos vaikui gyventi.

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo brolis. Nurodė, kad apie atsakovę turi blogą nuomonę dėl to, kad kai ji vartodavo alkoholį, vaiku nesirūpindavo, ją bet kur galima būdavo sutikti, prie garažų ar dar kur. Buvo atvejis, kai parvežė nepilnametį K. mamai į namus, o atsakovė buvo apsvaigusi. Taip pat su broliu buvo radę landynę atsakovės namuose, tuomet ieškovas pasiėmė vaiką pas save. Nurodė, kad P. M. stengiasi dėl sūnaus, nuperka jam dovanų, rūpinasi juo, veža jį į futbolo treniruotes. Mano, kad ryšys tarp tėvo ir sūnaus stiprėja.

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, teikianti socialines paslaugas A. P. šeimai. Atsakovės šeimoje stengiasi apsilankyti kartą per savaitę, kadangi A. P. yra dirbanti. Taip pat atsakovė pati atvykdavo į paslaugų centrą, kadangi ten lankydavosi pas psichologą. Paaiškino, kad atsakovė daro pažangą, stengiasi keisti gyvenimo būdą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbino, pagal galimybes pasiimdavo sūnų K. iš jo laikinosios globėjos. K. B. mažai bendraujantis, vangiai nori vykdyti įsipareigojimus, su juo teko bendrauti namuose, kviečiamas į paslaugų centrą, atvyko tik kelis kartus. Jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui pagal Minesotos programą, šiuo metu alkoholio nevartoja. Su dukra A. atsakovė ir jos sugyventinis, A. tėvas, nebendrauja, kadangi mergaitė turi rimtų sveikatos problemų, globėja ją į reabilitaciją vežioja. Nurodė mananti, kad atsakovės požiūris į gyvenimą pasikeitė, todėl ji galėtų pati auginti sūnų K.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra atsakovės sugyventinis. Paaiškino, kad dėl smurto prieš buvusią sugyventinę buvo nuteistas 1,5 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlikęs 2016 metais grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno su atsakove. Nurodė, kad dirba Radviliškyje, todėl į namus grįžta tik savaitgaliais. Uždirba apie 1000 Eur per mėnesį, kartu su atsakovės darbo užmokesčiu šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 Eur. Teigė, kad nepilnamečiu atsakovės sūnumi rūpinasi abu kartu su A. P. Su vaiku santykiai puikūs, abu bendrauja, piešia, žaidžia, tačiau vaiką auklėja jo mama. Paaiškino, kad gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui pagal Minesotos programą, tačiau neseniai buvo atkritis. Vaikas tuo metu jau buvo grąžintas atsakovei. Paaiškino, kad grįžo į namus neblaivus, todėl atsakovė iškvietė policijos pareigūnus. Po to daugiau alkoholio nevartojo.

Išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 23 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 13-1256 nepilnamečiui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa dėdės S. M. šeimoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms, vaiko globėja paskirta K. D. P. M. tuo metu buvo užsienyje, tačiau 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė skyriui prašymą panaikinti globą ir leisti vaikui augti su juo. Išvadoje nurodyta, kad vaiko motina stengiasi susigrąžinti sūnų, tačiau kol kas neturi tam sąlygų. A. P. su sugyventiniu K. B. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė ir jos sugyventinis yra dirbantys, alkoholio nevartoja, turi įsiskolinimų už paslaugas. Išvadoje nurodyta, kad sąlygų vaikui sugrįžti į motinos šeimą, nėra, vertinant abiejų tėvų galimybes auginti sūnų, vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu P. M., kuris stengiasi vykdyti savo kaip tėvo pareigas, rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius mano, kad ieškinys neprieštarauja nepilnamečio K. M. interesams ir yra tenkintinas (b. l. 53-54). Išvadą teikianti institucija 2018 m. kovo 5 d. pateikė teismui patikslintą išvadą (b. l. 65), kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo motinai. Šiuo metu yra tvarkomi buto paveldėjimo dokumentai. Namuose yra atliekamas remontas, vienas kambarys įrengtas vaikui, jame yra lova, stalas, spinta, vaiko žaislai, knygos, kambarys atitinka vaiko poreikius. Ieškovas pokalbio metu nurodė, kad yra dirbantis, tačiau su vaiku matosi kasdien jo globėjos namuose, savaitgalius taip pat leidžia su sūnumi, paaiškino, kad atsakovė sūnų aplanko du kartus per mėnesį, išlaikymo vaikui ji neteikia. Išvadoje pažymėta, kad bendraujant su nepilnamečiu K. M., jis pasakojo, kad jam patinka būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Paklausus vaiko, su kuo jis norėtų gyventi, nurodė, kad norėtų gyventi ir su tėčiu, ir su mama.

Išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Liuda Baltrušaitytė 2018 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė neturi sąlygų auginti sūnų K. M. Jos sugyventinis charakterizuojamas neigiamai, jie abu vartojo alkoholį, kai vaikai buvo paimti. Šiuo metu rengiamas ieškinys teismui dėl tėvų valdžios apribojimo dėl jų dukters A., kurią epizodiškai aplanko tik A. P.. Nurodė, kad K. B. išvis neatvyksta į Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių.

Išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Rita Grigienė 2018 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu dėl nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos pakeitimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. vaiko laikinoji globa buvo panaikinta, nepilnametis grąžintas atsakovei, kadangi jo gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su mama. Laikinosios globos tęsti nebuvo pagrindo, kadangi mama išsprendė piktnaudžiavimu alkoholiu problemą, be to, ieškovas grįžo iš užsienio, siekdamas vaiką auginti pats. A. P. susirado darbą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiu pagal Minesotos programą, tačiau nuo gydymo nėra praėję metai laiko, todėl vienas iš didžiausių pavojų yra atkritis.

2018 m. birželio 14 d. išvadą teikianti institucija pateikė išvadą Nr. (6.21)18-3093, kurioje nurodė, kad A. P. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, galimos vaikų nepriežiūros, girtavimo, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, o jos sugyventinio K. B. šeima dėl girtavimo, smurto artimoje aplinkoje į apskaitą įrašyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu. Ieškovo P. M. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes jis realiai su vaiku negyveno. 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai iš atsakovės ir jos sugyventinio K. B. paėmė mažamečius vaikus: K. M. ir A. B., kadangi sugyventiniai buvo neblaivūs. A. B. nuo 2017 m. liepos 18 d. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja. Vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, jam reikalingas išsamus medikamentinis gydymas, pastovi priežiūra, gydytojų konsultacijos, jo gydymui reikalingas ypatingas dėmesys, kurio nei vienas iš tėvų negali užtikrinti dėl socialinių įgūdžių stokos. Be to išlieka alkoholio vartojimo rizika. Šiuo metu skyriuje rengiamas ieškinys dėl laikino tėvų valdžios ribojimo A. B. atžvilgiu. Išvadoje nurodoma, kad ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra itin artima, bet saugi. Motinos gyvenamojoje vietoje K. M. gyvenamoji aplinka yra įprasta, artima, tačiau dėl K. B. alkoholio vartojimo, ne visada saugi. Motiną ir sūnų sieja pastovus emocinis ryšys, nes berniukas nuo gimimo augo su motinos šeimos aplinkoje. Vaiko ryšys su tėvu stabilus, sūnaus ir tėvo bendravimas dažnai pramoginio pobūdžio, giminaičių apsuptyje. 2018 m. kovo 30 d. vaikas išreiškė norą gyventi pas mamą. Išvadoje nurodoma, kad tikslinga nekeisti nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos (b. l. 121-122).

Išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Rita Grigienė 2018 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė 2018 m. birželio 14 d. byloje pateiktą išvadą, nurodydama, kad sąlygos nepilnamečiui vaikui augti yra sudarytos tiek pas mamą, tiek pas tėtį. Ieškovo namuose vaikui įrengtas atskiras kambarys, atsakovės šeimoje jam skirta asmeninė erdvė vieno kambario bute. Vaikas ganėtinai mažo amžiaus, jam svarbūs abu tėvai, tačiau prie mamos jis prisirišęs labiau. Šiai dienai nėra jokių nusiskundimų dėl tarpusavio konfliktų ar girtavimų atsakovės šeimoje, A. P. nėra girtaujanti ar smurtaujanti, jos sugyventinis į namus grįžta tik savaitgaliais. Tarp tėvų yra nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, todėl reikia keisti bendravimo su nepilnamečiu K. M., tvarką. Mano, kad vaikas pusę laiko galėtų gyventi su vienu iš tėvų, o kitą pusę – su kitu, pavyzdžiui, dvi savaites, mėnesį ar net pusmetį su vienu iš tėvų, o kitas dvi savaites, mėnesį ar net pusmetį – su kitu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas P. M. ir atsakovė A. P. yra nepilnamečio K. M. tėvai (b. l. 6). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. P., iš tėvo P. M. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Lt (eurais – 57,92 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, taip pat nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka (b. l. 13-15).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ch. v. Ž. Ch., bylos Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nepilnamečio vaiko tėvui pareiškus reikalavimą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012 nustatytos sūnaus gyvenamosios vietos su jų motina pakeitimo, ieškovas turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta kartu su motina, arba kad sūnus buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl pasikeitusių sąlygų po teismo nutarties priėmimo.

Nagrinėjamu atveju kaip vieną iš esminių aplinkybių, atsiradusių po teismo nutarties priėmimo, ieškovas nurodo tai, kad vaiko motinai vartojant alkoholį ir neprižiūrint sūnaus, jis buvo paimtas iš šeimos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 13-1488 vaiko laikinąja globėja buvo paskirta K. D.

Byloje nustatyta, kad po to, kai Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo nustatyta nepilnamečio K. M. gyvenamoji vieta, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 13-1639 A. P. šeima įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, galimos vaikų nepriežiūros, girtavimo (b. l. 140). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji apie pusantrų metų gyvena su K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Sugyventiniai turi bendrą nepilnametę dukrą A. B., gimusią (duomenys neskelbtini). K. B. šeima į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, smurto artimoje aplinkoje, įrašyta 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 13-973 (b. l. 141).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. 2017 m. liepos 15 d. Tarnybinio pranešimo dėl neblaivių tėvų ir paimtų vaikų matyti, kad 2017 m. liepos 14 d., gavus kaimynų pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta išgertuvės, yra mažamečių vaikų, ir nuvykus minėtu adresu, rasta A. P., kuriai nustatytas vidutinis 2,33 promilės girtumas, bei K. B., kuriam nustatytas 3,41 promilės girtumas. Pranešime taip pat pažymėta, kad vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, bendravo pakeltu tonu, šaukė. Dėl neblaivių tėvų nepilnametė A. B. buvo pristatyta į Ukmergės ligoninės vaikų skyrių, o K. M. perduotas Ukmergės vaikų globos namams. Taip pat minėtame pranešime užfiksuota, kad nepilnametis K. M., vežant jį į globos namus, nurodė, jog tėvai dažnai mušasi, pas juos nuolat ateina draugai, su kuriais tėvai geria alkoholį (b. l. 142). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. Vaiko perdavimo ir priėmimo aktai patvirtina, kad nepilnamečiai K. M. ir A. B. buvo paimti iš šeimos, kurioje tėvai neblaivūs, vyksta girtuoklystės, kyla pavojus vaikų sveikatai (b. l. 144, 145).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus 2018 m. birželio 14 d. išvados Nr. (6.21)18-3093 matyti, kad A. B. nuo 2017 m. liepos 18 d. yra nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja. Mergaitė turi rimtų sveikatos sutrikimų, jai reikalingas išsamus medikamentinis gydymas, pastovi priežiūra, gydytojų konsultacijos, todėl jos priežiūrai reikalingas ypatingas dėmesys, kurio nei vienas iš tėvų negali užtikrinti dėl socialinių įgūdžių stokos. Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriuje yra ruošiama medžiaga teismui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo A. B. atžvilgiu (b. l. 121-122). Šalys, duodamos paaiškinimus patvirtino, kad mergaitė globėjos šeimoje auga iki šiol.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 13-1256 nepilnamečiui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimoje (b. l. 71). Iš ieškovo 2017 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimo matyti, kad jis sutiko, jog vaikas augtų brolio S. M. šeimoje, nurodydamas, kad nepageidauja, jog vaiko laikinoji globa būtų nutraukta, kadangi 2017 m. rugpjūčio 14 d. išvyksta į Norvegiją, ten turi įsipareigojimų darbdaviui, o vaikui augti užsienyje kartu su juo nėra sąlygų (b. l. 67). Ieškovas teismo posėdžių metu tvirtino, kad prieš sūnui nustatant laikinąją globą, jis grįžo iš užsienio, nuvyko į Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių, paaiškino, kad turi grįžti į Norvegiją susitvarkyti dokumentų ir vėl išvyko, iškart grįžti į Lietuvą pasiimti vaiko ieškovas negalėjo, nes reikėjo dar mėnesį atidirbti Norvegijoje. 2017 metų darbo užmokesčio ataskaita patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. spalio 23 d. dirbo Norvegijoje (b. l. 87). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 13-1488 matyti, kad buvo pakeistas nepilnamečio K. M. globėjas, paskiriant vaiko globėja K. D., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. D. yra S. M. sugyventinė.

2017 m. lapkričio 2 d. paaiškinime Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriui ieškovas prašė suteikti jam sūnaus globą, nurodydamas, kad grįžo iš užsienio gyventi į Lietuvą, kreipėsi į advokatę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes atsakovė tinkamai nesirūpina vaiku, augina jį netinkamose sąlygose, dėl šių priežasčių yra praradusi vaiko globą (b. l. 68), 2017 m. gruodžio 12 d. prašyme ieškovas nurodė siekiantis susigrąžinti savo vaiką K. M., dėl to kreipėsi į teismą (b. l. 69). Atsakovė A. P. 2017 m. gruodžio 12 d. taip pat pateikė skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad nori susigrąžinti sūnų K. M., įsidarbino, turi stabilias pajamas, gyvenamąją vietą, kreipsis dėl nemokamo advokato (b. l. 70).

Pagal Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. A1-145 redakcija) 54 punktą, vaiko grąžinimo tėvams klausimas nagrinėjamas, kai: išnyksta priežastys, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba); tai atitinka Vaiko globos (rūpybos) plano užduotis ir sprendimus. Ieškovo kreipimosi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo metu (2017 m. gruodžio 12 d.), nepilnamečiui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa, vaikas gyveno su globėja K. D..

Atkreiptinas dėmesys, kad išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 23 d. išvadoje nurodė, kad sąlygų vaikui sugrįžti į motinos šeimą, nėra, vertinant abiejų tėvų galimybes auginti sūnų, vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu P. M. (b. l. 53-54), 2018 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė Liuda Baltrušaitytė palaikė šią išvadą. Tačiau 2018 m. balandžio 14 d. nepilnametis K. M. grąžintas motinai A. P., vaiko laikinoji globa panaikinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-525 (b. l. 100). 2018 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Rita Grigienė nurodė, kad laikinosios globos tęsti nebuvo pagrindo, kadangi mama išsprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, be to, ieškovas grįžo iš užsienio, siekdamas vaiką auginti pats. Taip pat atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nepilnametis K. M. grąžintas atsakovei dėl to, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su mama. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko laikinoji globa panaikinta 2018 m. balandžio 14 d., nors atsakovė A. P. 2017 m. rugpjūčio 23 d. baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje (b. l. 59), o ieškovas iš užsienio grįžo ir pareiškė norą auginti sūnų 2017 m. lapkričio 2 d. (b. l. 68), tačiau vaikas dar kurį laiką augo su laikinąja globėja.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Rita Grigienė 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo paliko spręsti teismo nuožiūra, 2018 m. birželio 14 d. išvadą teikianti institucija pateikė išvadą Nr. (6.21)18-3093, kurioje pažymėjo, jog tikslinga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, atstovė Rita Grigienė 2018 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu šią išvadą palaikė. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad išvadą teikiančios institucijos pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, nuolat keitėsi. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau jos duomenys neturi teismui išankstinės galios, todėl tokia išvada teismui nėra privaloma. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginčą, teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji su K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena apie pusantrų metų. A. P. neteista (b. l. 130), tačiau jos sugyventinis K. B. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl plėšimo, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo, to paties teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo, 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo, 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (b. l. 133-139). Pažymėtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu K. B. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą savo mažamečiui sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 146-150).

Atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), tačiau su sugyventiniu K. B. gyvena nuomojamame būste, kuriame yra visi patogumai, vienas kambarys ir virtuvė. Sūnus K. turi atskirą lovą. Būsto nuomos sutartis nėra sudaryta. Sugyventiniai turi didelių įsiskolinimų už komunalinius paslaugas, kuriuos moka dalimis (b. l. 74). Iš K. B. paaiškinimų nustatyta, kad jis dirba Radviliškyje, į namus grįžta savaitgaliais. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 35). Ji lankosi pas gydytoją psichiatrą, atsakovei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Stebimas pokytis sveikimo linkme, skiriami medikamentai, kiek žinoma, gydytojo nurodymų laikosi (b. l. 78). A. P. lanko psichologo konsultacijas Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre (b. l. 79), 2017 m. rugpjūčio 23 d. baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje (b. l. 59). K. B. dalyvavimą minėtoje programoje baigė 2017 m. spalio 4 d. (b. l. 80).

Iš administracinių nusižengimų registro 2018 m. birželio 8 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus Nr. SAVAD-81-ANR_I-77-2018 matyti, kad 2018 m. vasario 27 d. K. B. parduotuvėje praėjo pro kasą nesusimokėjęs už du butelius brendžio, už tai jis buvo nubaustas administracine tvarka. Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 21 d. bute (duomenys neskelbtini), K. B., būdamas neblaivus (2,25 promilės), mažamečio vaiko akivaizdoje kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, sudaužė lėkštę (b. l. 128-129). Pabrėžtina, kad pastarasis teisės pažeidimas padarytas praėjus vos savaitei po to, kai 2018 m. balandžio 14 d. nepilnametis K. M. grįžo į motinos A. P. šeimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. M. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo, taip pat dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, to paties teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo bei fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ieškovas laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 36-38, 125-127). Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėti nusikaltimai padaryti prieš atsakovę A. P.. Ieškovas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje (b. l. 84), atliko apdailos darbus pagal verslo liudijimą (b. l. 82-83), nuo 2018 m. gegužės 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-110), 2018 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad po kelių dienų išėjo iš darbo, nusprendęs vykdyti apdailos darbus pagal verslo liudijimą, nes taip gaus didesnes pajamas. P. M. gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, šiuo metu atliekamas remontas. Vaikui skirtas atskiras kambarys, kuris yra įrengtas, atitinka vaiko poreikius (b. l. 65). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad butas priklausė ieškovo mamai A. M. (b. l. 11), ieškovas dėl palikimo priėmimo po motinos mirties kreipėsi į teismą (b. l. 89). Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 3 d. pažymos Nr. V6-2.3-10-(1.9.) matyti, kad ieškovas pagal galimybes ateina pasiimti sūnaus, domisi vaiko pasiekimais ir perka priemones individualiai vaiko veiklai, visada atneša jam lauktuvių, K. tėtį sutinka su džiaugsmu, tarp jų vyksta nuoširdus bendravimas (b. l. 85).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio K. M. nuomonė buvo išklausyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus specialistės. 2018 m. kovo 5 d. pateiktoje išvadoje (b. l. 65), nurodyta, kad bendraujant su nepilnamečiu K. M., jis pasakojo, kad jam patinka būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Paklausus vaiko, su kuo jis norėtų gyventi, nurodė, kad norėtų gyventi ir su tėčiu, ir su mama. Tuo tarpu 2018 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje Nr. (6.21)18-3093, nurodyta, kad 2018 m. kovo 30 d. vaikas išreiškė norą gyventi pas mamą (b. l. 121-122).

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnametis K. M. iš esmės nuo pat gimimo visą laiką gyveno su motina, todėl emocinis ryšys tarp jo ir motinos yra glaudesnis. Tačiau ieškovas P. M. taip pat nebuvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir bendravimo su juo – teikė vaikui priteistą išlaikymą, mokėjo už darželį, pirko drabužius, pasiimdavo vaiką savaitgaliais, per šventes, gyvendamas užsienyje, su sūnumi bendraudavo per kompiuterinę pokalbių programą „Skype“, šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė. Liudytoja K. D. duodama paaiškinimus nurodė, kad laikinosios globos laikotarpiu ieškovas beveik kasdien po darbo aplankydavo sūnų, kartais paimdavo vaiką iš darželio, vesdavo į futbolo treniruotes, duodavo pinigų sūnaus išlaikymui, sumokėdavo už darželį, nupirkdavo drabužių ar žaislų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pats nepilnametis K. M. nurodė, kad norėtų gyventi ir su tėčiu, ir su mama, darytina išvada, kad su tėvu P. M. jį taip pat sieja stiprus emocinis ryšys. Taip pat būtina atsižvelgti į vaiko brandą (K. yra 6 metai).

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spęsti, jog atsakovė ne visada tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi K. M. Jos šeima 2016 m. spalio 20 d. įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, galimos vaikų nepriežiūros, girtavimo. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad su sugyventiniu K. B. vartodavo alkoholį, todėl abu gydėsi nuo priklausomybės. Būtent dėl girtavimo ir pavojaus vaikų sveikatai nepilnamečiai K. M. ir A. B. buvo paimti iš šeimos. Tačiau netgi 2018 m. balandžio 14 d. grąžinus nepilnametį K. M. motinai, vos po savaitės, t. y. 2018 m. balandžio 21 d., atsakovės namuose neblaivus sugyventinis K. B. mažamečio vaiko akivaizdoje kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, sudaužė lėkštę (b. l. 128-129), kas rodo, jog atsakovės namuose ne visada vaikui užtikrinama palanki ir saugi aplinka. Išvadą teikianti institucija byloje taip pat patvirtino, kad motinos gyvenamojoje vietoje K. M. gyvenamoji aplinka yra įprasta, artima, tačiau dėl K. B. alkoholio vartojimo, ne visada saugi (b. l. 121-122). Liudytoja S. M. teismo posėdyje pažymėjo, kad K. B. mažai bendraujantis, vangiai nori vykdyti įsipareigojimus, su juo teko bendrauti namuose, kviečiamas į paslaugų centrą, atvyko tik kelis kartus.

Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas P. M. būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia ar ją panaudojęs priešingiems nepilnamečio sūnaus interesams, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turi kokių priklausomybių. Tėvas domisi vaiko sveikata, bendrauja su darželio auklėtojomis, duomenų, kad ieškovas daro naujus teisės pažeidimus, nėra.

Be kita ko, atsakovė A. P. ir K. B. turi dukrą A. B., kuriai nuo 2017 m. liepos 18 d. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja, tačiau atsakovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad kol kas neturi galimybės suteikti dukrai A. B. tokių sąlygų, kokiomis ji auga laikinosios globėjos šeimoje, kadangi mergaitė turi rimtų sveikatos problemų. Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra A. atsakovė ir jos sugyventinis nebendrauja. Išvadą teikianti institucija byloje nurodė, kad A. B. turi rimtų sveikatos sutrikimų, jai reikalingas išsamus medikamentinis gydymas, pastovi priežiūra, gydytojų konsultacijos, jos gydymui reikalingas ypatingas dėmesys, kurio nei vienas iš tėvų negali užtikrinti dėl socialinių įgūdžių stokos. Be to išlieka alkoholio vartojimo rizika. Šiuo metu skyriuje rengiamas ieškinys dėl laikino tėvų valdžios ribojimo A. B. atžvilgiu (b. l. 121-122). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė ir jos sugyventinis K. B. nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, nevykdo savo, kaip tėvų pareigų dukters atžvilgiu.

Įvertinus kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, gyvenimo būdą, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus sveikam ir normaliam vystymuisi (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiui sūnui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012, keistina, ir nepilnamečio K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju vaiko tėvo P. M. ir jo sūnaus bendravimo tvarka nustatyta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012 patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas, sūnui sukakus 3 metams, bendrauja su vaiku kiekvieną mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 16 val., paimant su savimi vaiką iš jo gyvenamosios vietos; ieškovas bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje vietoje tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną – liepos 7 d., aplankant sūnų gimtadienio dieną – gegužės 2 d., bendrauja su sūnumi antrą Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis nuo 10 val. iki 16 val.; ieškovas bendrauja su sūnumi paimant jį savo kasmetinių atostogų metu 2 savaitėms į savo gyvenamąją vietą, pranešant apie bendravimą vaiko motinai A. P. prieš savaitę (b. l. 13-15). Ieškovas, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, prašė nustatyti tokią atsakovės A. P. ir sūnaus bendravimo tvarką: 1) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, o abiems tėvams susitarus, pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, pagal tėvų galimybes, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; 2) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi lyginiais metais per Šventas Kalėdas, Velykas, Naujųjų metų šventes, vaiko gimtadienio dieną, o nelyginiais metais nepilnametis K. M. šias šventes praleis su tėvu P. M.; 3) vaiko motina A. P. bendraus su sūnumi savo atostogų laiku ištisai motinos gyvenamojoje vietoje; 4) vaiko motinos A. P. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi K. M. telefonu, internetu, neribojamas atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę (b. l. 1-5, 99).

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė 2018 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp tėvų yra nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, todėl reikia keisti bendravimo su nepilnamečiu K. M., tvarką ir nurodė, jog vaikas pusę laiko galėtų gyventi su vienu iš tėvų, o kitą pusę – su kitu, pavyzdžiui, dvi savaites, mėnesį ar net pusmetį su vienu iš tėvų, o kitas dvi savaites, mėnesį ar net pusmetį – su kitu.

Atsakovė A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu vaikas gyventų su tėvu, norėtų su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio arba pirmadienio, paaiškino, kad vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, negali būti jo gyvenamoji vieta nustatyta pusę laiko su vienu iš tėvų, pusę laiko su kitu.

Teismas pažymi, kad vaikui netinkama tokia bendravimo su tėvais tvarka, kai jis du kartus per mėnesį (ar kas mėnesį, kas pusę metų) turėtų persikelti iš vieno iš tėvų pas kitą. Taip keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtų trikdomas nusistovėjęs kasdienis ritmas, kas akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus. Kraustymasis iš tėvo namų į motinos namus neužtikrintų vaiko pastovių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, nepilnamečiam vaikui būtų nuolat keliami dideli nepatogumai. Atsižvelgiant minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas pagal ieškovo reikalavimą (CK 3.170 Straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (LAT 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663). Išaiškintina ieškovui, kad jis neturi trukdyti atsakovei bendrauti su sūnumi, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, iš atsakovės A. P. priteistinas išlaikymas sūnui kas mėnesį po 120,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – ieškovą P. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.194, 3.196 ir 3.203 straipsniai), kas šiuo metu nagrinėjamu atveju visiškai atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio – šešiamečio – sūnaus poreikius, iš esmės yra pagrįstas, protingas, sąžiningas ir teisingas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai buvo pateikti trys: pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismas faktiškai tenkina reikalavimus pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, o trečiąjį reikalavimą tenkina iš dalies, priteisdamas 120 Eur dydžio išlaikymą vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Taigi ieškinys patenkintas 93,33 procento.

Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-151-866 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nuspręsta atsakovei A. P. nagrinėjamoje civilinėje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b. l. 28). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-3751 nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už A. P. suteiktą antrinę pagalbą yra 478,40 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Atmesta 6,67 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl iš ieškovo Valstybės naudai priteistinos 31,91 Eur

valstybės patirtos išlaidos už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šioje byloje teismas patyrė 6,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovei A. P. nagrinėjamoje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, iš jos pašto išlaidos nepriteistinos. Ieškovui P. M. tenkanti 6,67 procentų pašto išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi šioje civilinėje byloje (b. l. 21-22) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išlaikymo išieškojimas iš ieškovo P. M. nepilnamečiui sūnui K. M., priteisto Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo šio teismo sprendimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 282–283 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, jam teiktiną išlaikymą ir bendravimo tvarką.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu, ieškovu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. vaiko motina A. P. bendrauja su sūnumi K. M. kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, o abiem tėvams susitarus, pagal tėvų galimybes, kiekvieną mėnesio pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą savaitgalį, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais nuo 10 val. ir sugrąžindama jį tėvui į gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17 val.;

2. vaiko motina A. P. bendrauja su sūnumi K. M. lyginiais metais per Šventas Kalėdas, Velykas, Naujųjų metų šventes, vaiko gimtadienio dieną, o nelyginiais metais nepilnametis K. M. šias šventes praleidžia su tėvu P. M.;

3. vaiko motina A. P. bendrauja su sūnumi savo atostogų laiku ištisai motinos gyvenamojoje vietoje;

4. vaiko motinos A. P. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi K. M. telefonu, internetu, neribojamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę.

Priteisti iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 31,91 Eur (trisdešimt vieno euro 91 cento) antrinės teisinės pagalbos išlaidas Valstybės naudai.

Informuoti ieškovą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.