Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Bujokaitės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 23 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 13-1256 nepilnamečiui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa. P. M. tuo metu buvo užsienyje, tačiau 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė skyriui prašymą panaikinti globą ir leisti vaikui augti su juo. Išvadoje nurodyta, kad vaiko motina stengiasi susigrąžinti sūnų, tačiau kol kas neturi tam sąlygų. Šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Išvadoje nurodyta, kad sąlygų vaikui sugrįžti į motinos šeimą, nėra, vertinant abiejų tėvų galimybes auginti sūnų, vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu P. M., kuris stengiasi vykdyti savo kaip tėvo pareigas, rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra. Išvadoje pažymėta, kad bendraujant su nepilnamečiu K. M., jis pasakojo, kad jam patinka būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Paklausus vaiko, su kuo jis norėtų gyventi, nurodė, kad norėtų gyventi ir su tėčiu, ir su mama. 2018 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje Nr. (6.21)18-3093, nurodė, kad ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra itin artima, bet saugi. Motinos gyvenamojoje vietoje K. M. gyvenamoji aplinka yra įprasta, artima, tačiau dėl K. B. alkoholio vartojimo, ne visada saugi. Motiną ir sūnų sieja pastovus emocinis ryšys, nes berniukas nuo gimimo augo su motinos šeimos aplinkoje. Vaiko ryšys su tėvu stabilus, sūnaus ir tėvo bendravimas dažnai pramoginio pobūdžio, giminaičių apsuptyje. 2018 m. kovo 30 d. vaikas išreiškė norą gyventi pas mamą. Išvadoje nurodoma, kad tikslinga nekeisti nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesų. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik išvadą teikiančios institucijos 2018 m. kovo 5 d. išvada, kurioje vaikas nurodė norintis gyventi tiek su tėčiu, tiek su mama. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog 2018 m. birželio 14 d. išvadoje nurodyta, jog 2018 m. kovo 30 d. vaikas išreiškė norą gyventi pas mamą, minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog tikslinga nekeisti nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos, kadangi motinos gyvenamoji vieta jam įprasta ir artima. Teismo priimtame sprendime visiškai neatsispindi liudytojų parodymai, kurie pasisakė apie vaiko norą gyventi su mama. Atsiliepime į ieškinį atsakovė yra nurodžiusi, kad sūnus turėtų būti pats apklausiamas teisme ir išsakyti savo nuomonę, su kuo jis norėtų gyventi, nes sūnus geba aiškiai formuluoti savo norus ir išsakyti nuomonę. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė.

14. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog teismo procesas vyko gan ilgą laiką, vyko ginčo šalių gyvenimo pokyčiai, o kadangi pagrindinė priežastis, kodėl vaikui buvo nustatyta laikinoji globa - motinos girtuokliavimas, išnyko, todėl vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs pasikeitusias sąlygas, grąžino motinai sūnų 2018 m. balandžio 14 d. ir teismui pateikė galutinę išvadą - kad tikslinga nekeisti nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkos pakeitimas nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kai vaikas savo namuose ir jam įprastoje aplinkoje gyveno 6 metus, padarys socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų, jį perdavus tėvui, nes jo ryšys su tėvu nėra toks stiprus, kaip su motina. Ieškovas su sūnumi bendraudavo pas globėją K. D. jos gyvenamoje vietoje, tačiau sūnui nėra pažįstama nauja tėvo gyvenamoji aplinka, jis nėra niekada nakvojęs pas tėvą, nėra ilgesnį laiką praleidęs su ieškovu. Apeliantės nuomone, teismas šališkai vertino kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateikta informacija apie rūpinimąsi vaiku jo laikinos globos metu yra pagrįsta tik liudytojos K. D. ir brolio S. M. paliudijimais, kurie buvo pakviesti paties ieškovo. Byloje nėra jokios oficialios, nešališkos ieškovą charakterizuojančios medžiagos. Teismas netyrė ir nevertino liudytojos socialinės darbuotojos S. M. parodymų, kuriais ji patvirtino atsakovės daromą pažangą. Nors teismas atkreipė dėmesį į incidentą praėjus tik savaitei po nepilnamečio Karolio grąžinimo į motinos A. P. šeimą, tačiau apeliantė suprasdama, kad faktas apie triukšmą namuose turės įtakos teismo sprendimui, būdama principinga prieš alkoholio vartojimą, vis tik iškvietė policijos pareigūnus taip parodydama, kad su išgėrusiu sugyventiniu nesitaikstys ir nuolaidų nedarys. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad K. B. prieš vaiką smurtauja ar daro jam neigiamą psichologinį poveikį, neužtikrina jo gyvenimo sąlygų, priešingai - gaunamą atlyginimą naudoja vaiko poreikiams tenkinti, ko nedaro tėvas-ieškovas, kai vaikas grąžintas į šeimą.

18. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 185 str. tinkamai įvertino įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamoji vieta, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas P. M. ir atsakovė A. P. yra nepilnamečio K. M. tėvai. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432-879/2012 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. P., iš tėvo P. M. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, taip pat nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 13-1639 A. P. šeima įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, galimos vaikų nepriežiūros, girtavimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. Vaiko perdavimo ir priėmimo aktai patvirtina, kad nepilnamečiai K. M. ir A.B.(atsakovės ir jos sugyventinio K. B. dukra) buvo paimti iš šeimos, kurioje tėvai neblaivūs, vyksta girtuoklystės, kyla pavojus vaikų sveikatai. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 13-1256 nepilnamečiui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa S. M., gimusio 1980 m. birželio 13 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimoje, kadangi ieškovas tuo metu dirbo užsienyje. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 13-1488 buvo pakeistas nepilnamečio K. M. globėjas, paskiriant vaiko globėja K. D. (ieškovo brolio sugyventinė). 2018 m. balandžio 14 d. nepilnametis K. M. grąžintas motinai A. P., vaiko laikinoji globa panaikinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-525.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentus, liudytojų parodymus paties vaiko bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus sveikam ir normaliam vystymuisi, kadangi jis turi galimybes užtikrinti vaikui saugią gyvenamąją aplinką.

23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo galutine išvadą teikiančios institucijos išvada, neatsižvelgė, kad išnyko aplinkybės, kurias ieškovas ieškinyje nurodė kaip sudarančias pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Apeliantės nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, su kuria susiformavęs artimas, glaudus ryšys, kad vaikas nori gyventi su motina bei tai, kad tėvo gyvenamoji aplinka jam nepažįstama.

24. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

25. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

26. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė, jog šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su atsakove vaikas buvo paimtas iš šeimos, kurioje tėvai neblaivūs, vyksta girtuoklystės, kyla pavojus vaikų sveikatai. Nors apeliantė didelę reikšmę skiria aplinkybei, vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumui ir kad vaikas su ja gyveno nuo gimimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju grėsmę vaiko aplinkos stabilumui sukėlė pati atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia ar ją panaudojęs priešingiems nepilnamečio sūnaus interesams, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turi kokių priklausomybių, priešingai, bylos duomenimis, ieškovas turi galimybes užtikrinti šalių nepilnamečiam sūnui saugią aplinką ir geresnes gyvenimo sąlygas nei atsakovė.

29. Nors apeliantė įrodinėja, kad vaikas nuo gimimo gyveno su ja, juos sieja stiprus ryšys ir sūnus nori gyventi su ja, tačiau pažymėtina, jog analizuojant vaiko nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų, matyti, jog vaikas yra prisirišęs tiek prie savo tėvo, tiek prie motinos, vienodai, nori bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra 6 metai ir byloje nėra tvirtos pozicijos su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko nuomonę kitų byloje esančių įrodymų kontekste, siekiant nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią gyvenamąją vietą. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai interpretavo vaiko norus ir nuomonę, atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Taip pat kolegija nelaiko pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą ir apeliantės argumentą, jog teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje, galutinę nuomonę. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, o jos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Kita vertus, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas institucijos teikiančios išvadą byloje nuomone bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenų visuma patvirtina, kad iki šiol nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, aplinka, kurioje šalių sūnus turėtų nuolatos gyventi, ne visuomet yra saugi, be to, vaikas 9 mėn. negyveno su atsakove, juo rūpinosi kiti asmenys. Nors apeliantė įrodinėja, kad bylos nagrinėjimo metu jos elgesys pasikeitė ji išsprendė alkoholio problemą, tačiau kaip pagrįstai nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, išlieka atkritimo tikimybė, todėl spręstina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kuris šiuo metu turi sąlygas suteikti saugią aplinką vaikui, labiau užtikrins jo interesus.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei iki šiol nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir jos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kriterijus, tinkamai ir išsamiai įvertino reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismo išvada, kad šiuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

34. Ieškovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.