- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-95-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01039-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-301-829/2019 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl nepagrįsto praturtėjo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. J. 25 066,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 344,32 Eur dydžio metines palūkanas, 5 procentų palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė sumažina ieškinio reikalavimus iki 2 578,08 Eur, o kitoje dalyje ieškinio reikalavimų atsisako, kad ieškovė palaiko reikalavimą dėl 2013 m. birželio 4 d. pervedimo 579,24 Eur (2 000 Lt), 2014 m. gegužės 21 d. pervedimo 724,05 Eur (2 500 Lt), 2014 m. liepos 24 d. pervedimo 312,79 Eur, 2016 m. liepos 20 d. pervedimo 800 Eur, 2017 m. birželio 23 d. pervedimo 162 Eur.
2. Nurodoma, kad ieškovė po sutuoktinio mirties, padedama dukros D. K., susitvarkė paveldėjimo dokumentus, kad galėtų gauti laidojimo pašalpą ir karininko našlės pensiją iš Rusijos Federacijos ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus. Ieškovei buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB ir išduota nauja mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus paveldėjimą, 2008 m. spalio 28 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 2 677,86 Eur (9 246,10 Lt), vėliau kas mėnesį buvo pervedama karininko našlės pensija. Ieškovė, pasitikėdama savo dukra L. J., perdavė jai savo mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Manė, kad taip bus saugiau ir tuo pačiu ji galės susitaupyti lėšų, kadangi pati ieškovė nesupranta lietuvių kalbos ir nemoka naudotis bankomatų teikiamomis paslaugomis. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario 12 d. L. J. laisvai, be ieškovės sutikimo, disponavo šia mokėjimo kortele. Per šį laikotarpį neteisėtai ieškovės vardu inicijavo ir atliko finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, padarydama ieškovei turtinę žalą, nes ieškovė nesuteikė atsakovei teisės atlikti jokių piniginių operacijų iš jos atsiskaitomosios sąskaitos be ieškovės sutikimo.
3. Atsakovė L. J. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nusprendė, kad mokėjimo kortelę pas save laikyti nesaugu, nes visi prašė pinigų, ir 2008 m. pabaigoje mokėjimo kortelę atvežė atsakovei. Buvo, kad ieškovė pasiimdavo kortelę ir ją išsiveždavo. Sakydavo, kad jai reikia. Ieškovė turėjo ir Snore kaupiamąjį indėlį, todėl sakė, kad kiekvieną mėnesį reikia nuimti pinigus ir juos įnešti į kaupiamąją sąskaitą. Po kelių metų ieškovė liepė nuimti pinigus, nes sesuo D. K. pirko butą. Kiekvieną mėnesį motina tikrindavo sąskaitos likutį, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė dovanodavo pinigus kitiems asmenims, leido juos savo reikmėms. Atsakovė pinigų savo naudai nepasisavino, visas pinigines operacijas vykdė su ieškovės žinia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priėmė ieškovės R. P. ieškinio atsisakymą dalyje, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 22 832,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 344,32 Eur dydžio metines palūkanas, ir civilinę bylą Nr. e2-301-829/2019 šioje dalyje nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. P. atsakovei L. J. 1 541 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 35 Eur žyminį mokestį ir 6,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimų – dėl 22 832,95 Eur (25 066,71 Eur – 2 578,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 344,32 Eur dydžio metinių palūkanų priteisimo. Atsakovės L. J. atstovė R. G. sutiko, kad ieškovė atsisakytų šio ieškinio reikalavimo dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė pervesdama iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT39 (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB į L. J., S. E. sąskaitas; mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate išgrynindama 579,24 Eur (2 000 Lt); mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėdama už pirkinį parduotuvėje „Gold&Silver“ bei už šaldiklį, tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 2 578,08 Eur suma.
7. Atsakovė neginčijo, kad 2014 m. gegužės 21 d. pervedė iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ banke į L. J. sąskaitą – 724,05 Eur (2 500 Lt), ir 2016 m. liepos 20 d. į S. E. sąskaitą – 800 Eur, nurodydama, kad ieškovė šias sumas padovanojo jai automobiliui pirkti ir anūkės mokslams.
8. Teismas nurodė, kad tarp šalių rašytinė pinigų dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovės teigimu, šalis siejo žodinė dovanojimo sutartis, tačiau pagal ginčo sumas, šalys rašytinės dovanojimo sutarties sudaryti neprivalėjo ir aplinkybes gali įrodinėti liudytojų parodymais. Apklausti liudytojai patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie atsakovės ir ieškovės artimą bendravimą, jog atvykusi svečiuotis pas atsakovę pati ieškovė naudojosi mokėjimo kortele ir pati sprendė dėl sąskaitoje esančių pinigų panaudojimo. Iš ginčo sąskaitos išklotinės teismas nustatė kad iš šios sąskaitos buvo ne tik bankomatuose nuimamos įvairios pinigų sumos grynais pinigais, tačiau ir pervedinėjamos pinigų sumos į kitą ieškovės sąskaitą. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo geri, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė pati sprendė apie jai priklausančių pinigų panaudojimą ir šios pinigų sumos ieškovei buvo vedamos pačios ieškovės nurodymu. Be to, pavedimuose yra nurodyta pervedamų pinigų paskirtis – „automobiliui pirkti“, „mokslams“, kas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę apie ieškovės valią neatlyginamai padovanoti ginčijamas pinigų sumas atsakovei ir anūkei.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. buvo išgryninta 579,24 Eur (2 000 Lt) dovana anūkės vestuvių proga, kurią ieškovė iš bankomato nusiėmė pati.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė 2013 m. birželio 4 d. pati nesinaudojo kortele. Byloje liudytojai nurodė, kad ieškovė pati iš bankomato nuimdavo pinigus, kad ieškovė supranta ir kalba lietuviškai. Teismo vertinimu, piniginių lėšų judėjimas (pinigai buvo gryninami iš bankomato ne tik atsakovės gyvenamojoje vietoje – Š., tačiau ir ieškovės gyvenamojoje vietoje – P., taip pat Kaišiadoryse, Kaune) patvirtina, kad 2013 m. birželio 4 d. nuo sąskaitos 2 000 Lt (579,24 Eur) ieškovė nusiėmė pati ir panaudojo šiuos išgrynintus pinigus savo nuožiūra.
11. 2014 m. liepos 24 d. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta parduotuvėje už 312,79 Eur (1 080 Lt). Atsakovė nurodė, kad už šiuos pinigus ieškovė pirko šaldiklį, kuris yra atsakovės namuose, todėl laiko, kad jį motina paskyrė jiems. Taip pat nurodė, kad 2017 m. birželio 23 d. už pirkinį parduotuvėje „Gold&Silver“ ji apmokėjo ieškovės mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ruošėsi važiuoti pas seserį J. į Airiją ir paprašė, kad lauktuvių nupirktų grandinėlę.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą neatvyko ir jokių aplinkybių dėl galimo planavimo gyventi pas atsakovę, dėl šaldiklio pirkimo nepateikė. Iš ieškinio nėra aišku, ar ieškovė ginčija, kad šaldiklis priklauso jai, ar, kad atsakovė pasinaudodama jos mokėjimo kortele nusipirko šaldiklį. Teismas darė išvadą, jog nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 29 d. (7 dienos) ieškovė savo mokėjimo kortele naudojosi pati ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės kortele, pirkinį parduotuvėje nusipirko be ieškovės žinios.
13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismo posėdžius neatvyko, nedavė paaiškinimų dėl važiavimo pas dukrą į Airiją, dėl lauktuvių šiai vežimo, teismas siekdamas atskleisti susitarimo turinį rėmėsi bylos šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Teismas darė išvadą, kad atsakovė 2017 m. birželio 23 d. naudojosi ieškovės banko kortele su ieškovės žinia ir neatlygintinai, nes tarp šalių susiklostė neatlygintiniai pavedimo nupirkti auksinę grandinėlę teisiniai santykiai.
14. Ieškovei nepagrindus ieškinio reikalavimų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priteisti R. P. iš L. J. 2 578,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu santykiai tarp šalių buvo geri, bei tai, kad pavedimų paskirtyje buvo nurodoma pavedimų paskirtis, jokiu būdu neįrodo ieškovės valios padovanoti ginčijamas pinigų sumas atsakovei ir anūkei. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir kreipdamasi su pareiškimu į policiją aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad valios atlikti piniginių lėšų dovanojimą niekada nebuvo.
15.2. Visi byloje apklausti liudytojai duodami parodymus iš esmės tik perpasakodavo, ką yra girdėję iš pačios atsakovės. Todėl atsakovės kviestų liudytojų parodymai turėjo būti vertintini kritiškai. Taip pat teismas neturėjo pakankamo pagrindo remdamasis šiais parodymais nustatyti aplinkybės, jog ieškovė neva tai supranta lietuvių kalbą.
15.3. Teismas atmesdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo dalyje dėl šaldikliui pirkti panaudotų lėšų nenustatinėjo ir iš viso nepasisakė kokiu būdu (teisiniu pagrindu) laikoma, kad daikto nuosavybė perėjo jo pirkimą atlikusiam asmeniui. Iš bylos medžiagos yra visiškai aišku, kad ieškovė iš esmės nesutinka su savavališku ieškovės mokėjimo priemonės panaudojimu, o ne su rezultatu, kuris buvo gautas naudojant ieškovės pinigus.
15.4. Šios kategorijos bylose atsakovui tenka pareiga įrodyti turto, šiuo atveju piniginių lėšų, gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, tačiau byloje nebuvo įrodytas joks realus ieškovės pinigų gavimo pagrindas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad finansines operacijas atsakovė vykdė išimtinai su ieškovės žinia ir jos pavedimu. Būtent ieškovės veiksmai atsakovei sudarė pilną pagrindą spręsti, kad mama atitinkamus pavedimus suteikia sąmoningai apsispręsdama dėl jų tikslo ir esmės. Akivaizdu, jog teismas tinkamai ir nuodugniai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėjo tinkamą, logišką, liudytojų parodymais ir bylos dokumentais pagrįstą išvadą, jog atsakovė įrodė pinigų dovanojimo jai ir anūkei faktą, vadinasi, pinigus įgijo teisėtai.
16.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nesidomėjimas sąskaitoje esančiais pinigais patvirtino aplinkybę, kad sąskaitoje esantys pinigai buvo naudojami su ieškovės žinia, nurodymu ir sutikimu.
16.3. Byloje liudininkais apklaustų keturių asmenų paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Nė vienas iš liudytojų nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi nusistatymo ieškovės atžvilgiu. Todėl apeliantės argumentai yra niekuo nepagrįsti ir turi būti atmestini.
16.4. Teismas tinkamai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), pagrįstai sprendė, jog pavedimo sutarties tarp ieškovės ir jos dukters atsakovės L. J., sąlygos nebuvo pažeistos, jokių pretenzijų atsakovei ieškovė iki pateikimo teismui ieškinį, nebuvo pareiškusi (CK 6.965 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas faktines aplinkybes kvalifikavo kaip reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 578,08 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi byloje nebuvo įrodytas joks realus ieškovės pinigų perdavimo atsakovei pagrindas.
19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam faktinių aplinkybių vertinimui bei teisiniam jų kvalifikavimui.
20. Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių iškilęs dėl to, jog atsakovė pervesdama 724,05 Eur ir 800 Eur iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos į savo ir S. E. sąskaitas; ieškovės mokėjimo kortele bankomate išgrynindama 579,24 Eur bei apmokėdama 163 Eur už pirkinį parduotuvėje „Gold&Silver“ bei 312,79 Eur už šaldiklį, tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita iš viso 2 578,08 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad šias lėšas atsakovė panaudojo be teisinio pagrindo ir be ieškovės žinios bei sutikimo.
21. CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.)
22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima.
23. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).
24. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 21 d. ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos atliktas 724,05 Eur mokėjimo pavedimas į atsakovės sąskaitą ir 2016 m. liepos 20 d. 800 Eur į S. E. sąskaitą. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė buvus tarp šalių žodinį susitarimą dėl lėšų dovanojimo, ką įrodinėjo rašytiniais įrodymais – ginčo sąskaitos išklotine, mokėjimo pavedimuose nurodyta pinigų paskirtimi, liudytojų parodymais, kas apylinkės teismo vertinimu, patvirtina ieškovės valią padovanoti šias pinigų sumas atsakovei ir savo anūkei bei egzistavus tarp šalių dovanojimo teisiniams santykiams, patvirtintiems konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė byloje neginčijo, kad 2017 m. birželio 23 d. naudojosi ieškovės banko kortele ieškovės prašymu pirkdama parduotuvėje grandinėlę. Teismas, siekdamas atskleisti susitarimo tarp šalių turinį, vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovės ginčo sąskaitos banke išrašus, kurių pagrindu darė išvadą, kad atsakovė šiuo atveju naudojosi ieškovės banko kortele su ieškovės žinia ir tarp šalių buvo susiklostę neatlygintiniai pavedimo nupirkti grandinėlę teisiniai santykiai. Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo kortele bankomate 579,24 Eur pasiėmė pati ieškovė ir panaudojo savo nuožiūra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės banko kortele 2014 m. liepos 24 d. pirkinį už 312,79 Eur nusipirko su ieškovės žinia, jog pavedimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sąlygos nebuvo pažeistos, jokių pretenzijų atsakovei ieškovė iki pateikimo teismui ieškinį, nebuvo pareiškusi (CK 6.965 straipsnio 3 dalis), todėl darytina išvada, kad atsakovė teisėtai panaudojo ieškovės turėtų pinigų dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog finansines operacijas atsakovė vykdė su ieškovės žinia ir jos pavedimais, ieškovės veiksmai atsakovei sudarė pagrindą spręsti, kad ieškovė atitinkamus pavedimus suteikia sąmoningai apsispręsdama dėl jų tikslo ir esmės.
25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes liudytojai pripažino su ieškove neturėję jokių santykių, nurodė, kad jie patys aiškiai ir tiesiogiai nematė, kaip ieškovė atlieka operacijas bankomate. Byloje nustatyta, kad liudininkais buvo apklausti keturi asmenys. Nors jie yra atsakovės giminės ir šeimos draugai, tačiau, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jų suinteresuotumas byloje nenustatytas, be to, visų jų paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
26. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines ginčo bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti jai reikšmingas aplinkybes.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovė prašymu prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovei L. J. 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.