Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjo pareikštą atsakovei L. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 25 066,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, 344,32 Eur dydžio metinių palūkanas, 5 procentų palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl 22 48,371 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir atsisakyti nuo ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė laisva valia apsisprendė toliau savo teisių teisme neginti. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą, į tai, kad ieškinio dalies atsisakymas šioje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl teismo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, išaiškinant, jog atsisakius ieškinio laikytina, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovė pervesdama iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ banke į L. J., S. E. sąskaitas; mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate išgrynindama 579,24 Eur (2 000 Lt); mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėdama už pirkinį parduotuvėje „Gold&Silver“ bei už šaldiklį, tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 2 578,08 Eur suma.

Atsakovė neginčija, kad 2014 m. gegužės 21 d. pervedė iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ banke į L. J. sąskaitą – 724,05 Eur (2 500 Lt), ir 2016 m. liepos 20 d. į S. E. sąskaitą – 800 Eur, nurodydama, kad ieškovė šias sumas padovanojo jai automobiliui pirkti ir anūkės mokslams.

Nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Vienas iš sandorių yra dovanojimo sutartis (CK 1.63 straipsnio 2, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė (CK 6.465 straipsnio 2 dalis).

Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis. Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Nagrinėjamu atveju rašytinė pinigų dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovės teigimu, šalis siejo žodinė dovanojimo sutartis, tačiau pagal ginčo sumas, šalys rašytinės dovanojimo sutarties sudaryti neprivalėjo ir šiuo atveju gali aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais. Apklausti liudytojai patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie atsakovės ir ieškovės artimą bendravimą, mokėjimo kortelės palikimą pas atsakovę, naudojimosi ja aplinkybes, tai yra, jog mokėjimo kortele atvykusi svečiuotis pas atsakovę naudojosi pati ieškovė ir pati sprendė dėl sąskaitoje esančių pinigų panaudojimo. Priešingai, pati ieškovė į teismą neatvyko ir paaiškinimų dėl pareikštų reikalavimų neteikė, o bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje ieškovės atstovas atsisakė didesniosios reikalavimų dalies.

Analizuojant ginčo sąskaitos išklotinę nustatyta, kad iš šios sąskaitos buvo ne tik bankomatuose nuimamos įvairios pinigų sumos grynais pinigais, tačiau ir pervedinėjamos pinigų sumos į kitą ieškovės sąskaitą. Pvz.: 2008 m. gruodžio 19 d. pavedimas 1 000 Lt sumai, 2015 m. vasario 18 d. pervedimas 250 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 29 d. pervedimas 450 Eur sumai; 2016 m. balandžio 14 d. 150 Eur sumai; 2017 m. birželio 30 d. pervedimas 600 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 29 d. pervedimas 200 Eur sumai; 2017 m. spalio 22 d. pervedimas 200 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 7 d. pervedimas 500 Eur sumai. Taip pat atsakovė įvairiomis sumomis 2010-2015 metais ieškovei į SEB banko sąskaitą pervedinėjo įvairias pinigų sumas (iš viso apie 1 261 Eur). Dalis pinigų būdavo išgryninami iš ginčo sąskaitos ir pervedami kaupimui į Snoro banke ieškovės turėtą kaupiamąją sąskaitą. Taigi, iš šių pavedimų dažnumo, pobūdžio matyti, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai šiuo laikotarpiu buvo geri, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė pati sprendė apie jai priklausančių pinigų panaudojimą ir šios pinigų sumos ieškovei buvo vedamos pačios ieškovės nurodymu. Šie piniginių lėšų judėjimai paneigia ir tą ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ji ginčo sąskaitoje pinigus taupė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pavedimuose yra nurodyta pervedamų pinigų paskirtis – „automobiliui pirkti“, taip pat „mokslams“, kas patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę apie ieškovės valią neatlyginamai padovanoti ginčijamas pinigų sumas atsakovei ir anūkei.

Ieškovė policijos apklausta nurodė, kad 2017 m. rudens laikotarpiu nuvažiavo pas atsakovę į Šakius, nuėjo pas dantistą, tačiau atsakovė jai pasakė, jog ginčo sąskaitoje pinigų nėra ir ji negali atsiskaityti iš šios sąskaitos, tačiau į banką sąskaitos patikrinti nuėjo tik po pusės metų laiko, todėl tokios nurodomos įvykio aplinkybės neįtikinamos. Ieškovė nenurodė tikslo, kuriam pinigus ji taupė. Jei ieškovė ginčo sąskaitoje taupė pinigus, turėjo pareigą dažniau nei vieną kartą per dešimt metų pasidomėti sąskaitoje esančiu pinigų likučiu. Pažymėtina, kad kortelės galiojimas buvo pasibaigęs ir ieškovė vyko jos į banką pasikeisti, todėl turėjo visas galimybes pasidomėti sąskaitoje esančia pinigų suma Taip pat ieškovė nurodė, kad iš atsakovės ji jokių pinigų negaudavo, jos atsakovė neapipirkdavo. Priešingai, minėtu laikotarpiu iš ginčo sąskaitos į kitą ieškovės sąskaitą buvo pervesta net 700 Eur suma, o pinigų likutis sąskaitoje 2017 m. rudenį buvo arti 1 000 Eur. Tuo tarpu atsakovė ir policijos pareigūnams ir teisme nuosekliai tvirtino tas pačias aplinkybes apie ginčo sumų jai ir anūkei padovanojimą. Įvertinus nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė 724,05 Eur (2 500 Lt) ir 800 Eur dovanojimo jai ir anūkei faktą, tai yra, kad pinigus įgijo teisėtai.

Šiuo atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė 2013 m. birželio 4 d. pati nesinaudojo kortele. Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nemoka naudotis bankomatu, tačiau atsakovė ir liudytojas G. J. nurodė, kad atsakovė pati iš bankomato nuimdavo pinigus. Be to pinigai buvo gryninami iš bankomato ne tik atsakovės gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tačiau ir ieškovės gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), taip pat Kaišiadoryse, Kaune. Pvz.: nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio ginčo kortele periodiškai, kas kelias savaites, buvo atsiskaitinėjama Kauno mieste. Kad ieškovė nuvažiuodavo į Kauną, nurodė ir liudytoja R. K. parodydama, kad su atsakove vieną kartą buvo nuvažiavusi į Kauną. Ieškovė buvo atvykusi su autobusu į Kauną ir paskui jos visos trys kartu grįžo į Šakius. Tai taip pat įrodo, kad atsakovė ne visą laiką laikė kortelę pas save namuose, tačiau ją disponuoti atiduodavo ir motinai. Jei Šakių mieste ginčo kortele būdavo atsiskaitinėjama, tai būdavo daroma tik keletą dienų iš eiles, todėl tikėtina, jog šia kortele naudojosi pati ieškovė atvažiavusi svečiuotis pas atsakovę (Pvz.: nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (4 dienos); nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. (5 dienos); nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 17 d. (3 dienos); nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 19 d. (2 dienos); nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 24 d. (4 dienos); nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. (2 dienos); nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 29 d. (7 dienos); nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (4 dienos); nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. (7 dienos) ir kt. Taigi, piniginių lėšų judėjimas tik patvirtina, kad 2013 m. birželio 4 d. nuo sąskaitos 2 000 Lt (579,24 Eur) ieškovė nusiėmė pati ir panaudojo šiuos išgrynintus pinigus savo nuožiūra. Be to pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek liudytojas G. J. nurodė, kad ieškovė pinigų dovanojo ir savo anūkui mokyklos baigimo proga įsigyti automobiliui bei sveikino jį su vestuvėmis, tačiau šių pinigų ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė nesuprato lietuvių kalbos, tačiau šią aplinkybę paneigia visi byloje apklausti liudytojai. Liudytojas S. Ž. netgi nurodė, kad ieškovė su juo kalbėjusi lietuviškai. Nors visi byloje esantys liudytojai yra L. J. giminės ir šeimos draugai, tačiau jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, šių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

2014 m. liepos 24 d. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta parduotuvėje už 312,79 Eur (1 080 Lt). Atsakovė nurodo, kad už šiuos pinigus ieškovė pirko šaldiklį, kuris stovi jos namuose. Šaldiklį motina norėjo pirkti, nes planavo pas ją gyventi ir laikyti vištų. Pirkimo iniciatorė buvo motina. Šaldiklis pas juos, todėl laiko, kad jį motina paskyrė jiems. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2017 m. birželio 23 d. už pirkinį parduotuvėje „Gold&Silver“ ji apmokėjo ieškovės mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad motina ruošėsi važiuoti pas seserį J. į Airiją ir ši užsiprašė lauktuvių grandinėlės. Ieškovė jos paprašė, kad nupirktų grandinėlę. Nurodė, kad suma turi būti iki 200 Eur. Nuvažiavo į Jurbarką ir šią nupirko. Prieš tai dar paskambino ir paklausė, ar jai tiks tokia grandinėlė. Viskas buvo gerai. Motina grandinėlės po to atvažiavo pasiimti.

Ieškovė šiuo atveju į teismą neatvyko ir jokių aplinkybių dėl galimo planavimo gyventi pas atsakovę, dėl šaldiklio pirkimo nepateikė. Ieškovė neprašė apklausti nei vieno liudytojo, patvirtinančio jos teiginius, kad atsakovė be jos žinios išleido 1 080 Lt (312,78 Eur). Iš ieškinio nėra aišku, ar ieškovė ginčija, kad šaldiklis priklauso jai, ar, kad atsakovė pasinaudodama jos mokėjimo kortele nusipirko šaldiklį. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, jog nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 29 d. (7 dienos) ieškovė savo mokėjimo kortele naudojosi pati ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės kortele, pirkinį parduotuvėje nusipirko be ieškovės žinios.

CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.758 straipsnio 1 dalį, pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus CK 6.758 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Atsižvelgiant į tai, kad viena iš sutarties šalių – R. P. į teismo posėdžius neatvyko, nedavė paaiškinimų dėl važiavimo pas dukrą į Airiją, dėl lauktuvių šiai vežimo, teismas rėmėsi bylos šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, siekdamas atskleisti susitarimo turinį. Tai, kad atsakovė ieškojo grandinėlės seseriai patvirtino ir liudytoja V. E., kuri nurodė, kad kartą ieškovė ruošėsi skristi į Airiją pas dukrą. Jai paskambino atsakovė ir paklausė apie Jurbarke esančias juvelyrines parduotuves, kadangi motina atsakovės seseriai nori nupirkti tam tikro pynimo grandinėlę. Atsakovė taip pat nurodė, jog nupirkus grandinėle, ieškovė atvažiavo jos pasiimti. Iš esmės sąskaitos išrašas ir patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, nes už pirkinį mokėjimo kortele buvo atsiskaityta 2017 m. birželio 23 d., o nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 29 d. kortele buvo atsiskaitinėjama Šakių mieste, tikėtina ieškovei atvažiavus į svečius pas atsakovę nupirktos grandinėlės, o 2017 m. birželio 30 d. į ieškovės sąskaitą SEB banke iš ginčo sąskaitos yra pervedama 600 Eur dydžio pinigų suma – galimam vykimui į Airiją.

Teismas daro išvadą, kad L. J. 2017 m. birželio 23 d. naudojosi ieškovės R. P. banko kortele su ieškovės žinia ir neatlygintinai. Konstatuotina, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, tarp ieškovės R. P. ir jos dukters atsakovės L. J. susiklostė neatlygintiniai pavedimo nupirkti auksinę grandinėle teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pavedimo sutarties tarp ieškovės ir jos dukters atsakovės L. J., sąlygos nebuvo pažeistos, jokių pretenzijų atsakovei ieškovė iki pateikimo teismui ieškinį, nebuvo pareiškusi (CK 6.965 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad L. J. teisėtai panaudojo ieškovės turėtų pinigų dalį, todėl nepagrįstai nepraturtėjo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei nepagrindus ieškinio reikalavimų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė už byloje reiškiamus reikalavimus sumokėjo 153 Eur (20 Eur + 133 Eur) žyminio mokesčio, likusios dalies – 467 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo iš dalies, kuriuo atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl 22 832,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, 344,32 Eur dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Už šią sumą mokėtinas 521 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovė turėtų sumokėti 25 proc., t. y. 130 Eur (521 Eur – 25 proc.) žyminio mokesčio. Ieškovė už likusio ieškinio reikalavimo sumą (2 578,08 Eur) turėtų sumokėti 58 Eur (2 578 – 3 proc.).

Kadangi ieškovė turėtų sumokėti 188 Eur žyminio mokesčio, o yra sumokėjusi 153 Eur, todėl 35 Eur (188 Eur – 153 Eur) žyminio mokesčio priteistina valstybei iš ieškovės.

Atsakovė L. J. pateikė įrodymus, kad turėjo 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Taip pat atsakovė patyrė 41 Eur išlaidų už banko išrašus.

Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Kadangi ieškovė dalyje ieškinio atsisakė, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, tai atsakovei priteistina iš ieškovės 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai bei 41 Eur už banko išrašus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,03 Eur teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio atsisakymą dalyje, kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22 832,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, 344,32 Eur dydžio metinių palūkanas, ir civilinę bylą Nr. e2-301-829/2019 šioje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą (1 541 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trisdešimt penkis eurus (35 Eur) žyminio mokesčio ir šešis eurus tris centus (6,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteistą žyminį mokestį pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, akcinė bendrovė, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų.