- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-289-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01039-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. P., atstovaujamos advokatės D. V., atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8744-829/2018, pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės L. J. 25 066,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 344,32 Eur dydžio metines palūkanas, 5 procentų palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti L. J. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 25 411,03 Eur sumos, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises, nutartį pavedant vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
2. Ieškovė savo prašymą motyvavo tuo, kad nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti ilgas laikotarpis, todėl dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kol nėra išspręstas klausimas dėl nepagristo praturtėjimo, gali kilti grėsmė, kad atsakovė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, perleis jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad ieškovė bandė turtinį ginčą dėl 25 066,71 Eur išspręsti taikiai, reikalaujant atsakovės grąžinti iššvaistytą turtą, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ir iki kreipimosi i teismą dienos, todėl yra pagrįsta tikimybė, jog atsakovė ir toliau gali imtis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės R. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad nors ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog atsakovė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, perleis jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, tačiau neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.
5. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su ieškinio dydžiu, nepagrindžia to, jog atsakovė ketina turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo. Teismas nurodė, kad vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas ar tai, kad atsakovė fizinis asmuo, neteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto. Pažymėjo, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė R. P., atstovaujama advokatės D. V., prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – R. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
7.1. Atsakovė L. J. yra kaltinama nepagrįstu praturtėjimu, t. y. iššvaisčiusi savo motinos, ieškovės R. P. turtą, pasinaudodama ieškovei priklausančia banko kortele.
7.2. Nurodė, kad R. P. patikėjo banko kortelę saugoti savo dukrai atsakovei L. J.. Atsakovė faktiškai valdė ieškovės banko kortelę, atliko išgryninimo operacijas, kurių metu pasisavino ieškovės pinigus ir apie kurias ieškovė nežinojo. Tokiu būdu buvo pažeistos kito asmens teisės ir dėl to atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovė daug metų sistemiškai atlikdavo pinigines operacijas su ieškovės banko kortele. Toks atsakovės praturtėjimas negali būti pateisinamas, o ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. taikant sutarčių ar deliktinės atsakomybės gynybos būdus. Nurodė, kad ieškovė pasitikėjo savo dukra ir jos finansiniu išprusimu, todėl nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Pažymėjo, kad ieškovė bandė spręsti susiklosčiusią situaciją taikiai, tačiau atsakovė nesutiko.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė mano, kad atsakovė yra linkusi dezinformuoti bei sukčiauti, todėl ieškovė jau kartą buvusi apgauta savo pačios dukters atsakovės L. J., turi pagrindo bijoti, kad nepavyks išsireikalauti iššvaistyto turto.
Atsiliepimas
8. Atsakovė L. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovės R. P. atskirojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).
12. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. J. 25 066,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, 344,32 Eur dydžio metines palūkanas, 5 procentų palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 25 411,03 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės R. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliantė R. P. teigė, kad bandė spręsti susiklosčiusią situaciją taikiai, tačiau atsakovė nesutiko. Kadangi ieškovės nuomone, atsakovė yra linkusi sukčiauti, ieškovė turi pagrindo manyti, jog, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepavyks išsireikalauti iššvaistyto turto iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.
14. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas pasisakydamas dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji neketina vykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.
15. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, ar turtas yra mažesnis nei ieškiniu pareikšti reikalavimai. Ieškovė tik nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 25 411,03 Eur sumą bei neįrodinėjo, kad ši suma fiziniam asmeniui yra didelė, koks buvo atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, todėl dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neįvardino tų priežasčių bei nepateikė jokių faktinių duomenų, jog atsakovė planuoja perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Tai, kad atsakovė nesutiko išspręsti ginčo taikiai, neįrodo, jog atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ar yra pagrįsta tikimybė, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais faktiniais, rašytiniais įrodymais ir grįsti tik ieškovės spėliojimais.
18. Konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-807-464/2017).
19. Apeliantė nesutikdama su skundžiama 2018 m. lapkričio 10 d. nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė yra kaltinama nepagrįstu praturtėjimu, tačiau tai savaime nepreziumuoja tiek pačios veikos, tiek jį darančio asmens nesąžiningumo. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, be niekuo nepagrindžiamų ieškovės teiginių apie atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą, apeliantė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
20. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybės.
22. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
23. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.