- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- e2-807-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00156-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-662-390/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždaroisios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2016-02-10 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, kuriame prašė priteisti 49 664,48 Eur skolą už rangos darbus, 2 483,22 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo 52 147,70 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, įmonės kasoje bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis. Ieškinyje nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovei laikytina didele, atsakovė vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei patenkintas. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2016-04-22, 2016-10-26 ieškinio reikalavimus patikslino ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 13 234,88 Eur skolą, 2 483,22 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki 2016-10-11, skaičiuojant šias palūkanas nuo 52 147,70 Eur sumos, o laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo 15 718,10 Eur sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismo 2016-05-20 nutartimi Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1459-390/2016 (naujas civilinės bylos Nr. e2-662-390/2017) ir Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-14121-924/2016 sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1459-390/2016 (naujas civilinės bylos Nr. e2-662-390/2017). Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2016-08-18 pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atsakovei 39 929,16 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2017-01-30 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašyme teigė, kad ieškovės reikalavimai nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos yra sumažėję daugiau nei 3 kartus, t. y. nuo 52 147,40 Eur iki 15 718,10 Eur. Ieškovės pareikšti reikalavimai sudaro vos 1,88 proc. viso atsakovės turimo turto vertės, ieškovės veikla yra stabili, todėl ieškovės reikalavimas nėra didelis atsakovei ir nėra rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui.Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2017-02-27 ieškinio reikalavimus patikslino ir prašo priteisti ieškovei iš atsakovės: 1) 33 912,60 Eur skolą už papildomai atliktus darbus, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 15 718,10 Eur sumą, kurią sudaro likusi nepadengta 13 234,88 Eur skola ir 2 483,22 Eur delspinigiai; 3) 6 proc. metines palūkanas už 52 147,70 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palūkanas skaičiuojamas už 15 718,10 Eur sumą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017-02-14 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimis atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad atsakovės kartu su prašymu pateikti įrodymai paneigia ankstesnę teismo išvadą, kad ieškinio suma kelia teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Nors ieškovė ir nurodė, kad yra pareiškusi atsakovei civilinius ieškinius kitose bylose, tačiau nepateikė duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Tokiu atveju sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo (CPK 185 str.). Duomenų, kad atsakovė dėl jai pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atskirajame skunde prašo teismo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-14 nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai neįvertino ieškovės prieštaravimų argumento, kad UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, kuri finansuoja ginčo daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesą, visiškai atsiskaitė su atsakove pagal gyventojų patvirtintus investicinius planus, tačiau atsakovė iki šiol vengia atsiskaityti su ieškove. Kauno apygardos teismo 2016-05-20 nutartimi sujungus bylas, ieškinio suma padidėjo 33 912,60 Eur suma už atliktus papildomus rangos darbus. Be to, nors atsakovė dalį pradinės sumos pagal ieškinį sumokėjo, iš ieškovės bet kada gali būti pareikalauta šių lėšų grąžinimo. Todėl bendra ieškinio suma turėtų būti skaičiuojama 86 060,30 Eur. Kadangi atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasikeitė, darytina išvada, kad išieškojimo rizika šioje byloje ne tik sumažėjo, bet dar ir padidėjo. Apie atsakovės gerą turtinę padėtį teismas nepagrįstai sprendė tik iš atsakovės kartu su prašymu pateikto įmonės balanso už 2015 metus. Teismas neįvertino, kad atsakovės pateikti duomenys yra pakankamai seni, kad parodytų atsakovės tikrąją turtinę padėtį nutarties priėmimo metu. Teismas, spręsdamas apie atsakovės turtinę padėtį, visiškai neįvertino ieškovės prieštaravimuose išdėstytų argumentų, kad šalys turi piniginius ginčus kitose civilinėse bylose, kuriose UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ taip pat yra pareiškusi civilinius ieškinius atsakovei dėl skolų už atliktus darbus priteisimo. Taigi ieškovė galimai turės išsiieškoti ir kitas sumas pagal priimtus teismų sprendimus kitose Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo nagrinėjamose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Kadangi apeliantė atskirajame skunde kelia vien nepagrįstai teismo nekonstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio nagrinėjimo ribas, aptaria tik šios sąlygos nustatymą, ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlygos buvimo ar nebuvimo nevertindamas.Apeliantės skundo teiginiai, kad jos pareikšto ieškinio suma yra itin didelė atsakovei, atsižvelgiant į pastarosios turtinę padėtį bei reiškiamus reikalavimus šioje ir kitose bylose, patys savaime nenusako poreikio laikinųjų apsuagos priemonių buvimui ir neleidžia vertinti, kad pirmosios instacijos teismas, jas atsakovės prašymu panaikinęs, netinkamai identifikavo grėsmę galimai palankaus apelintei teismo sprendimo įvykdymui. Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje nr. 2-799-464/2017).Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kuriais iš esmės buvo paneigtas didelės ieškinio sumos sutapatinimas su grėsme, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Ieškinio suma, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, bet, minėta, anaiptol ne vienintelis, taigi turi būti įvertinta kitų aplinkybių kontekste. Jokių faktinių faktinių duomenų, leidžiančiu spręsti dėl grėsmės teismo srendimo įvykdymui buvimo, į bylą neteikta, o vien apeliantės atskirojo skundo teiginių dėl nepagrįsto atsakovės finansinės padėties pagal pasenusius 2015 metų balanso duomenis įvertinimo šiuo atveju nepakanka. Kitokios išvados dėl išnykusio laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, nei padaryta skundžiamoje teismo nutartyje, nesuponuoja ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2016-05-20 nutartimi sujungus civilines bylas, kuriose ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl piniginių sumų priteisimo už atliktus rangos darbus, o ieškinio reikalavimo suma padidėjo 33 912,60 Eur suma už atliktus papildomus rangos darbus, todėl bendra ieškinio suma turėtų būti skaičiuojama 86 060,30 Eur. Vien didelė pareikšto ieškinio suma, ar, juo labiau, pačios apeliantės spėjimas dėl galimo jau atsakovės sumokėtos pagal pradinį ieškinį sumos iš jos išreikalavimos, savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo argumentais, kad apeliantė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti (nagrinėjamu atveju – išsaugoti anksčiau taikytas) laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o kita proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kieviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017). Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių (net minimalių) įrodymų apie apeliantės nesąžinigus veiksmus, ketinimus turtą paslėpti, jį perleisti tretiesiems asmenims ir pan. Priešingai, atskirajame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovė 2016-10-11 pavedimais sumokėjo jai 36 429,60 Eur už atliktus rangos darbus, todėl 2016-10-26 apeliantė ieškinio reikalavimus atsakovei patikslino. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip tik patvirtina, kad atsakovė neketina vengti teismo sprendimu jai nustatytos pareigos, syumokėdama jos neginčijamas sumas. Pažymėtina, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko ir siekia apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas visiškai neįvertino jos prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo argumentų, jog UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, kuri finansuoja ginčo daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesą, visiškai atsiskaitė su atsakove pagal gyventojų patvirtintus investicinius planus, tačiau atsakovė iki šiol vengia atsiskaityti su apeliante. Dėl šių skundo teiginių pažymėtina tik tiek, kad tokio pobūdžio argumentai priskiriami argumentams dėl ieškinio pagrįstumo, kurie, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Vien tai, kad egzistuoja šalių ginčas dėl apmokėjimo sumos ar atliktų darbų savalaikiškumo bei tinkamumo, nesudaro pagrindo spręsti dėl sprendimo neįvykdymo rizikos ir/ ar atsakovės nesąžiningumo kaip sąlygų taikyti atsakovės atžvilgiu suvaržymus, iki šis ginčas bus išnagrinėtas. Tokie apeliantės argumentai bus įvertinti išnagrinėjus ginčą iš esmės, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Apeliacinės instancijos teismas pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instacijos teismo nutartį nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė 2017-05-12 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą už atskirąjį skundą žyminį mokestį, teisinės pagalbos išlaidas), susijusias su šio atskirojo skundo nagrinėjimu. Tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų šioje bylos stadijoje paskirstymo, tai bus padaryta bylą išnagrinėjus iš esmės galutiniu teismo procesnius sprendimu (CPK 93 str., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.