- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-731-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00668-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Seltex
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- A. M., J. V., V. P., uždaroji akcinė bendrovė Globalt
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Seltex atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Seltex, tretieji asmenys A. M., J. V., V. P., uždaroji akcinė bendrovė Globalt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mokėjimų prevencijos tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB Seltex.
2. Nurodė, kad UAB Seltex turėjo skolinį įsipareigojimą R. J., kilusį iš R. J. ir UAB Seltex sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo grąžinti sumokėtą avansą ir liko skolinga 11 445 Eur. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo per nustatytus terminus neįvykdė, jai kilo pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti savo įsipareigojimus praleidimą. Taigi atsakovės įsiskolinimas nuolat auga. 2024 m. kovo 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (su priedais) R. J. visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Nuo 2024 m. kovo 7 d. UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba tapo naujaja atsakovės kreditore. Atsakovė į raginimą skolą sumokėti nereaguoja. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi iškėlė UAB Seltex bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Joną Giniotį.
4. Nors atsakovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas, nenustatęs svarbių priežasčių, sudarančių kliūčių teismo posėdžiui vykti ir bendrovės nemokumui įvertinti, jo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2020 m. lapkričio 13 d. Nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. liepos 11 d. įmonės vadovu buvo A. Z.. Šiuo metu bendrovei vadovauja A. S. (įgaliojimų pradžios data 2024 m. liepos 11 d., registruota nuo 2024 m. liepos 26 d.).
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė JAR nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2022 metus, 2022 metų finansinės ataskaitos pateiktos 2023 m. birželio 29 d., todėl padarė išvadą, jog bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai.
7. Iš balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovė ataskaitiniais 2022 metais turėjo turto už 4 250 283 Eur, iš kurio ilgalaikio materialaus turto už 2 370 000 Eur, o trumpalaikio už 1 879 512 Eur (atsargos – 592 544 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 286 936 Eur, pinigai ir piniginiai ekvivalantai – 32 Eur). Bendrovė turėjo 3 231 805 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nusprendė, kad atsakovės skolos 2022 metais dar neviršijo jos turimo turto. Be to, pažymėjo, kad 2022 metais bendrovė gavo 13 159 Eur grynojo pelno.
8. Tačiau, vertindamas aplinkybę, kad 2024 m. liepos 19 d. duomenimis įmonėje nebedirba nė vienas darbuotojas, už 2023 metus bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas priėjo išvadą, jog bendrovė apskritai nebevykdo veiklos ir negauna pajamų.
9. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris apsunkintas hipoteka bei taikomi areštai; Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
10. Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 11 445 Eur skola ir procesinės palūkanos. Tretieji asmenys, prisistatantys atsakovės kreditoriais, pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė yra skolinga 10 680 Eur A. M., UAB Globalt – 14 773,15 Eur, J. V. – 11 250 Eur, V. P. – 13 522,24 Eur. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, negali laiku vykdyti turtinių prievolių.
11. Remdamasis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų. Bendra išieškoma suma – 2 983 458,56 Eur. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad teismuose yra pradėta civilinių bylų, kuriose UAB Seltex yra atsakovė, jai pareikšti turtiniai reikalavimai.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovė yra nemoki, nes ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nebevykdo veiklos bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Dėl to teismas UAB Seltex iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB Seltex atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vien tai, kad atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus, negali sudaryti pagrindo kelti bendrovei bankroto bylą. Finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, nes vyko teisminis procesas, kurio pagrindu buvusiam bendrovės vadovui buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
13.2. Teismas negalėjo iškelti atsakovei bankroto bylos, nes nedisponavo aktualiais duomenimis. Be to, rėmėsi aplinkybe, kad įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, nevertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VSDFV) ar kitų viešai prieinamų duomenų, kurių pagrindu būtų įsitikinęs, jog bendrovėje visada dirbo vienas arba du darbuotojai.
13.3. Aplinkybė, kad atsakovė dalyvauja teisminiuose procesuose ar kad iš jos yra vykdomi išieškojimai, taip pat nereiškia, jog ji yra nemoki ar negali vykdyti turimų įsipareigojimų.
13.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant atsakovės paskirtam naujam direktoriui pateikti bendrovės dokumentus, nes buvęs įmonės direktorius neperdavė naujajam direktoriui bendrovės dokumentų laiku. Taigi teismas nesirėmė teisingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
13.5. Teismas skyrė prioritetą bylą išnagrinėti itin operatyviai, tačiau formaliai, nevertindamas atsakovės nurodytų aplinkybių, realios bendrovės finansinės būklės bei nepaisydamas atsakovės prašymo bylos nagrinėjimą atidėti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, taip pat prijungti papildomą įrodymą – VSDFV informaciją apie atsakovės darbuotojų skaičių 2024 m. liepos 29 d. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė nepateikė informacijos, įrodančios jos mokumą, todėl turi būti taikoma contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su atskiruoju skundu.
14.2. Atsakovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 metus JAR turėjo būti pateiktas iki 2024 m. gegužės 31 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė reiškia, kad jokių galimybių nustatyti bent apytikslę atsakovės turtinę padėtį atsakovė (jos vadovybė) nesudaro nei savo kreditoriams, nei teismui. Taigi, atsakovė ir toliau renkasi neatskleisti savo turtinės padėties, turto ir įsipareigojimų santykio, kitų reikšmingų aplinkybių, reikalingų atsakovės mokumui nustatyti.
14.3. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, o neteikiant atitinkamų įrodymų į bylą ir teismui neturint galimybės kitais būdais nustatyti atsakovės turtinės padėties, jos veiklos gyvybingumo, atsakovei keltina bankroto byla.
14.4. Po skundžiamos nutarties priėmimo byloje gautas antstolio Vytauto Mitkaus prašymas, kuriame pateikiama informacija, kad vienintelio atsakovei priklausančio turto vertė sudaro 2 922 000 Eur. Teismui konstatavus, kad vien vykdomosiose bylose išieškomų lėšų suma sudaro 2 983 458,56 Eur, tampa akivaizdu, jog atsakovės įsipareigojimai, net neatsižvelgiant į tuos įsipareigojimus, dėl kurių nėra vykdomųjų bylų, viršija jos turto vertę. Be to, skundžiamoje nutartyje netiksliai nustatyta įsipareigojimų vertė, nes vien UAB „NOVUS ASSET MANAGEMENT“ naudai išieškoma suma sudaro 3 701 781,00 Eur, o yra ir kitų kreditorių, kurių naudai vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Dėl to egzistuoja visi savarankiški pagrindai iškelti atsakovei bankroto bylą, įskaitant tiek aplinkybę, kad atsakovė negali laiku įvykdyti savo turtinių įsipareigojimų, tiek aplinkybę, jog atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
Šalies argumentai
14.5. Iš atsakovės pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad bendrovė skundžiamos nutarties priėmimo dieną neturėjo nei vieno darbuotojo. Dėl to teismo išvados apie darbuotojų skaičių yra visiškai pagrįstos. Tai, kad atsakovė turi darbo sutartį su vadovu (vieninteliu darbuotoju) niekaip nepatvirtina nei jos veiklos gyvybingumo, nei atsakovės turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB Seltex iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).
18. Trečiasis asmuo A. M. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – VSDFV informaciją apie atsakovės darbuotojų skaičių 2024 m. liepos 29 d. Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė neturi darbuotojų bei nevykdo veiklos.
19. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikiamas dokumentas yra vieša informacija iš VSDFV sistemos, teismas su ja susipažinti ir įvertinti jos teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai gali pasinaudodamas viešuoju VSDFV registru. Tokie duomenys neabejotinai žinomi ir pačiai bendrovei, kurios nemokumo klausimas sprendžiamas šioje byloje. Dėl šios priežasties atsakovės prie atskirojo skundo pateiktą viešą informaciją iš VSDFV sistemos atsisakoma priimti kaip perteklinę.
Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą
20. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, nesuteikė pakankamai laiko papildomiems įrodymams apie jos turimą turtą, turimus įsiskolinimus ir kitiems dokumentams pateikti. Atsakovės vertinimu, aplinkybės, kad bendrovėje šiuo metu nedirba nė vienas darbuotojas ar kad nebuvo pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, nepagrindžia atsakovės nemokumo, pagrindo iškelti UAB Seltex bankroto bylą nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.
21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
22. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia atkleidžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
25. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė išsamių jos aktualią finansinę būklę apibūdinančių įrodymų, numatytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose (aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kitų), todėl klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų JAR pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 metus bei kitų byloje surinktų duomenų.
27. Iš paskutinio atsakovės JAR pateikto balanso už 2022 metus matyti, kad atsakovė turėjo 4 250 283 Eur turto, kurį sudarė 2 370 000 Eur ilgalaikis materialusis turtas ir 1 879 512 Eur (atsargos – 592 544 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 286 936 Eur, pinigai ir piniginiai ekvivalentai – 32 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 231 805 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinus sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 561 805 Eur. Šiais duomenimis atsakovės skolos 2022 metais dar neviršijo jos turimo turto, bendrovė gavo 13 159 Eur grynojo pelno. Tačiau įrodymų, kad 2023 metais bendrovė vis dar buvo gyvybinga, byloje nėra.
28. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su pastatu – daugiabučiu gyvenamuoju namu, kuris susideda iš 36 butų, adresu (duomenys neskelbtini). Šis vienintelis atsakovės turtas apsunkintas hipoteka bei jam taikomi areštai. Antstolio Vytauto Mitkaus pateiktame pranešime (DOK-27393) nurodyta, kad ekspertizės metu turtas buvo įvertintas 2 922 000 Eur.
29. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad įmonė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
30. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu atsakovės atžvilgiu vyksta 10 priverstinio išieškojimo procesų: 1) antstolės Daivos Prunskienės kontoroje iešieškotojos UAB „Bravika“ naudai išieškoma suma – 12 463,93 Eur; 2) antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje iešieškotojos UAB „Novus Asset Manegemet“ naudai išieškoma suma – 3 701 781 Eur; 3) antstolės Daivos Milevičienės kontoroje išieškotojos VMI naudai išieškoma suma – 141 784,82 Eur; 4) UAB „Bravika“ naudai išieškoma suma – 13 834,21 Eur; 5) išieškotojos N. F. L. naudai išieškoma suma – 19 195,28 Eur; 6) išieškotojo A. A. naudai išieškoma suma – 14 496,11 Eur; 7) išieškotojo O. N. naudai išieškoma suma – 11 185,70 Eur; 8) išieškotojos G. K. naudai išieškoma suma – 9 146,89 Eur; 9) išieškotojo D. N. naudai išieškoma suma – 10 414,92 Eur; 10) išieškotojų Kerbulill OU ir Estateguru tagatisagen OŪ naudai išieškoma suma – 252 670,31 Eur. Bendra aktyviose vykdomosiose bylose išieškoma suma sudaro 4 186 973,17 Eur ir vien ji yra didesnė nei atsakovės turimo turto, apie kurį duomenys byloje surinkti, vertė.
31. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė skolinga ieškovei – 11 445 Eur, tretiesiems asmenims A. M. – 10 680 Eur, UAB Globalt – 14 773,15 Eur, J. V. – 11 250 Eur, V. P. – 13 522,24 Eur. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos civilinės bylos (trijų bylų nagrinėjimas baigtas po skundžiamos nutarties priėmimo), kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4472-1077/2024 (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-1602-340/2024)); Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11658-1169/2024 (2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai); Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1485-880/2024; Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-9232-512/2024 (2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, o 2024 m. rugsėjo 11 d. išduotas vykdomasis raštas); Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13410-341/2024; Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-417-569/2024 (nagrinėjama apeliacine tvarka). Vadinasi, bendrovės įsipareigojimų suma faktiškai yra didesnė nei šiuo metu priverstinai išieškomos jos skolos.
32. Jau minėta, kad atsakovei priklausantis vienintelis turtas, įkeistas hipoteka, buvo įvertintas 2 922 000 Eur suma. Palyginus šią sumą su bendrai atsakovės turimų įsiskolinimų kreditoriams (teismui žinomu) dydžiu (neabejotinai daugiau kaip 4 248 643,56 Eur), kreditoriniai reikalavimai nebūtų pilnai padengti, įvertinus dar ir tai, kad iš šios sumos būtų dengiamos ir vykdymo procese patirtos vykdymo išlaidos (CPK 711, 753 straipsniai).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek kitas aptartas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė susiduria su realiais finansiniais sunkumais, kurie nėra trumpalaikiai, ir atsakovė nėra pajėgi jų laiku vykdyti. UAB Seltex neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
34. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
35. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
36. Pirmosios instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, priešingų duomenų byloje nėra. VSDFV viešai prieinama informacija nustatyta, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną bendrovėje apdraustųjų asmenų nebuvo, šios nutarties priėmimo dieną yra vienas apdraustas asmuo. Tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, o, nevykdydama veiklos, negeneruoja ir pajamų, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams, tęsti veiklą. Pažymėtina, kad šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių atskirajame skunde neneigia ir atsakovė, tik nepagrįstai teigia, kad darbuotojų nebuvimas neturi reikšmės sprendžiant dėl bendrovės mokumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad ir pati atsakovė atskirajame skunde nenurodo, kad ji vykdo veiklą ar ją vykdys, taip pat, jog artimiausiu metu padengs turimas skolas, nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų, t. y. apskritai net ir neįrodinėjo, kad ji yra veikiantis juridinis asmuo (CPK 178 straipsnis).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių bendrovės vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, darytina išvada, jog apeliantė neįvykdė jai tenkančios pareigos, aptartos šios nutarties 25 punkte – neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir kad ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).
38. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų patenkinęs atsakovės prašymą pratęsti terminą papildomiems dokumentams pateikti, ji būtų galėjusi pateikti duomenis, jog nėra nemoki, tačiau teismui to nepadarius, atsakovė neteko galimybės pateikti visų finansinės atskaitomybės rinkinių bei kitų duomenų, patvirtinančių įmonės mokumą. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovės poziciją laiko nepagrįsta.
39. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. liepos 10 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos, pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Atsakovės buvęs vadovas A. Z. 2024 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pratęsti 2024 m. birželio 18 d. nutartyje nustatytą terminą nurodytiems dokumentams pateikti iki 2024 m. liepos 10 d. Bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. birželio 25 d. rezoliucija prašymą patenkino ir terminą pratęsė iki 2024 m. liepos 10 d. Atsakovės buvęs vadovas A. Z. 2024 m. liepos 4 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą pratęsti terminą nurodytiems dokumentams pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. liepos 4 d. rezoliucija prašymą patenkino iš dalies ir terminą pratęsė iki 2024 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir kitas teismo posėdis paskirtas 2024 m. liepos 29 d. Atsakovės naujai paskirtas vadovas A. S. (įgaliojimų pradžios data 2024 m. liepos 11 d., registruota nuo 2024 m. liepos 26 d.) 2024 m. liepos 26 d. vėl pateikė prašymą pratęsti terminą iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. teismo nurodytiems dokumentams pateikti. Šis prašymas skundžiama nutartimi nebuvo patenkintas, teismui konstatavus nesant svarbių priežasčių, kurios būtų kliūtimi teismo posėdžiui vykti ir bendrovės nemokumui įvertinti.
40. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė net tris kartus prašė pirmosios instancijos teismo pratęsti terminą papildomiems dokumentams pateikti. Teismui patenkinus du atsakovės prašymus, buvo perkelta numatyto teismo posėdžio data iš 2024 m. liepos 23 d. į 2024 m. liepos 29 d., todėl spręstina, jog atsakovė, siekdama įrodyti ginčui reikšmingas aplinkybes, turėjo pakankamai laiko pateikti su tuo susijusius įrodymus. Kita vertus, matyti, kad nors atsakovė, atstovaujama jau naujojo vadovo, trečią kartą prašė terminą įrodymams pateikti pratęsti iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., vadinasi laikė, jog tiek pakaktų reikiamiems įrodymams surinkti, tačiau net ir po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (2024 m. liepos 29 d.) nei su atskiruoju skundu, nei vėliau – iki pat atskirojo skundo nagrinėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.), t. y. turėdama netgi daugiau laiko nei pati pirmosios instancijos teismo prašė, to taip pat nepadarė – apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė nurodytų įrodymų. Dėl to atsakovės argumentai, kad jai šioje byloje buvo užkirstas kelias pagrįsti savo realią finansinę padėtį ir įrodyti bendrovės mokumą, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiekė tinkamai vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nėra pajėgi laiku vykdyti prievoles kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina bendrovės gyvybingumo, leidžiančio jai veikti efektyviai, gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių netolimoje ateityje būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, priešingai, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą spręsti, kad nėra perspektyvų atkurti atsakovės įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti jos finansinę padėtį, tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo, įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Dėl šios priežasties atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.