Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-130-1050/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-07
Bylos Nr.: 2-130-1050/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Ieškovas: S. A.
Atsakovas: B. V.
Advokatai: Gintaras Dabkevičius, Aušra Ižičkienė

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovei S. A.,ieškovės atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,atsakovo atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui B. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir pagal atsakovo B. V. priešieškinį ieškovei S. A. dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovė S. A. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. V. (toliau – Atsakovas), kuriuo prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui B. V., priteisti asmeninės nuosavybės teise namą (toliau – ir Namas), esantį (duomenys neskelbtini) – vertė 291 000,00 EUR; 2) Ieškovei priteisti iš Atsakovo ½ dalies namo vertės, t. y. 145.500,00 EUR piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) iki pilno 145 500,00 EUR sumos už Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą sumokėjimo taikyti priverstinę hipoteką Atsakovo Namui 145 500,00 EUR sumai; 4) įpareigoti Ieškovę per 30 darbo dienų nuo visos priteistos piniginės kompensacijos sumos gavimo dienos išsikraustyti iš Namo su visais savo daiktais; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 92-96).

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs šalių pareikštus procesinius dokumentus, 2017-02-20 priėmė sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-01 nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą panaikinti dalyje, kuria nustatyta Namo, naudojimosi tvarka ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimą šioje dalyje, kadangi nustatė, kad šiuo atveju, kai šalys turtą dalinasi natūra ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, sprendžiant naudojimosi ginčo namu tvarką pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektu pateikimo, kurie užtikrintų teisę naudotis tokia turto dalimi, kuri labiausiai atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje, būtų racionali ir suteikianti galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas, kas, tikėtina, maksimaliai sumažintų bendraturčių galimus nesutarimus ir užtikrintų namo efektyvų ir ekonomišką naudojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-26 nutartimi nutarė pasiūlyti Ieškovei ir Atsakovui spręsti klausimą dėl gyvenamojo Namo atidalijimo ar naudojimosi tvarkos projektų pateikimo, kurie užtikrintų šalims teisę naudotis tokia namo dalimi, kuri labiausiai atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje, būtų racionali, suteikianti galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas. Ieškovė kreipėsi į specialistus, kad pastarieji įvertintų galimybę name įrengti du atskirus butus, kad jais šalims būtų galima naudotis atskirai. Gauta vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į dvibutį rašytinė konsultacija, kurioje yra pateiktos rašytinės konsultacijos išvados, kad esamas vienbutis gyvenamasis namas buvo suprojektuotas ir pastatytas vienai šeimai. Atidalinti į du atskirus turtinius vienetus namo objektyviai negalima. Įvertinus patalpų paskirtį ir Namo funkciją, buvo nustatyta, kad neįmanoma turto padalinti, priskiriant bendraturčiams turimas realiąsias dalis, atitinkančias idealiąsias dalis; įvertinus gyvenamųjų kambarių insoliaciją, pastato funkciją neįmanoma pastato atidalinti proporcingai naudingojo ploto ir gyvenamųjų patalpų santykiu, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai; įvertintus landšaftą ir privažiavimą prie sklypo, nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų, proporcingai padalinti sklypą, nustatyti patekimus į pastatą, nepažeidžiant bendraturčio interesų; įvertinus namo inžinerines sistemas, kurios išdėstytos skirtingose namo vietose ir patalpose, pastato techniniam atidalinimui reikalingos neadekvačiai didelės sąnaudos; neužtikrinami priešgaisriniai, higieniniai ir sanitariniai reikalavimai, nustatyti teisiniais reikalavimais; statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalu parengti detalaus plano korektūrą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą 2018-05-18 pasiūlymą, matyti, kad vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į dvibutį numatoma statybų darbų kaina yra 67 155,00 Eur. Atsižvelgiant į Ieškovės gaunamas pajamas (pateikiamos metinės pajamų deklaracijos už 2016 ir 2017 metus) ir į pateiktą pasiūlymą, akivaizdu, kad Ieškovė neturėtų jokių finansinių galimybių savo lėšomis atlikti namo rekonstrukcijos darbų. Ieškovė taip pat kreipėsi į banką dėl 50 000,00 Eur kredito suteikimo bei Kreditavimo sutarties sudarymo, tačiau (duomenys neskelbtini) bankas 2018-05-18, įvertinęs klientės mokumo galimybes, nurodė, kad nėra galimybės Ieškovei suteikti prašomą kreditą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad neatidalinus turto ir nesant galimybės skirti kiekvienam iš bendraturčių Ieškovei ir Atsakovui atskiras izoliuotas patalpas, gyventi kartu nėra galimybės, kadangi kyla nuolatiniai barniai, Atsakovas išnešinėja ieškovės daiktus iš namų (pateikti elektoriniai laiškai), visi konfliktai sprendžiami per policiją, grasinimai, kad kreipsis į teismą ar antstolį, todėl, akivaizdu, kad buvę sutuoktiniai neturi jokios galimybės gyventi kartu. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Atsakovas yra netvarkingas. Patalpose, kurios jam šiuo metu nutartimi priskirtose gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, jų neprižiūri ir netvarko. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos. Tai, kad tarp šalių yra akivaizdūs konfliktiški santykiai, yra teismo konstatuota tiek Vilniaus apylinkės teismo įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi. Minėtos nutartys turi prejudicinę reikšmę. Vertinant susidariusią situaciją ir tai, kad įvertinus patalpų paskirtį ir Namo funkciją, buvo nustatyta, kad neįmanoma pastato atidalinti, priskiriant bendraturčiams turimas realiąsias dalis, atitenkančias idealiąsias dalis, Ieškovė neturėtų finansinės galimybės atlikti gyvenamojo namo pertvarkymo į du atskirus butus ir į tai, kad nėra jokios galimybės neatidalinus turto gyventi Ieškovei ir Atsakovui kartu, Ieškovė prašo teismo atidalinti turtą – turtą natūra priteisti Atsakovui, o už Atsakovui atitenkančio turto vertę Ieškovei iš Atsakovo priteisti kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad Atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei Ieškovės: Atsakovui atiteko santuokoje įsteigta įmonė, Atsakovas 2017 metais paveldėjo du žemės sklypus bei butą (duomenys neskelbtini), vieną žemės sklypą ir butą yra pardavęs ir, ieškovės žiniomis, yra gavęs daugiau kaip 120 000,00 Eur. Atsakovas 2017-04-19 įregistravo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad piniginė prievolė Atsakovui sukels mažiau rūpesčių ir sumokėti turto vertę Ieškovei jam nebus tokia didelė našta kaip Ieškovei, jeigu turtas natūra būtų priteistas Ieškovei. Priteistam turtui taikytina priverstinė hipoteka, nes neužtikrinus priteistos kompensacijos grąžinimo, ir Atsakovui pardavus turtą, Ieškovei priteistos sumos išieškojimas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų. Tai, kad Atsakovas realizuoja turimą turtą, matosi iš pateikiamų VĮ „Registrų centras“ išrašų. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu Atsakovas nuolat, ilgam laikotarpiui, išvykdavo į užsienį, kur jam išvykus ilgam laikui jo surasti ir išieškoti priteistą sumą nepavyktų. Atsakovas nevykdė teismo sprendimo, ir nesumokėjo priteistos 698,50 EUR sumos, kol Ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu (t. 4, b. l. 189-192). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Ieškovės pozicija, kad ginčo šalių santykiai yra tokie konfliktiniai, kad egzistuotų būtinybė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Natūralu, kad teismai pasisakė apie konfliktiškus šalių santykius, nes jau vien tai, kad šalys išsituokė ginčo teisenos tvarka, rodo, kad tarp šalių yra konfliktas. Tačiau kiekvienas konfliktas turi savo lygį ir grėsmės šalims laipsnį, t. y. būtina įvertinti, ar dėl konflikto egzistavimo šalys negali gyventi viename pastate. Iš tiesų, konfliktas kaip prasidėjo, taip ir egzistuoja, tik ištuokos ir su ja susijusių klausimų ribose. Ieškovė nepateikė ir negali pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų grėsmę, kylančią jos saugumui, sveikatai, gerovei ir pan., jei ji liktų gyventi su Atsakovu viename Name, nustačius naudojimosi juo tvarką. Kita vertus, bylą nagrinėję teismai nebūtų nurodę spręsti klausimą dėl tikslesnės naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, jei byloje būtų įrodymų apie konfliktišką ir grėsmę keliantį Atsakovo elgesį Ieškovės atžvilgiu ar atvirkščiai. Manytina, kad teismai nebūtų net siūlę spręsti klausimo dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, jei vienai iš šalių ar abiem būtų kilusi reali grėsmė. Būtinoji sąlyga sprendžiant klausimą dėl dalies bendrojoje nuosavybėje atidalijimo išmokant kompensaciją – turto vertės nustatymas. Namas yra pastatytas tokiu būdu, kad dalis jo stovi šalims ir dar vienam savininkui priklausančiame žemės sklype, dalis kaimyniniame žemės sklype ir dalis valstybei priklausančiame žemės sklype. Kartu su atsiliepimu teismui Atsakovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vertinimo skyriaus vadovo išvadą apie realų negalimumą nustatyti Namo rinkos vertės būtent dėl nurodytos priežasties – Namo ir jo santykio su žemės sklypais specifiškumo rinkoje ir su tuo susijusiu teisiniu neapibrėžtumu. Ieškovės pasiūlyta ir prašoma taikyti metodika taip pat nėra tinkama. Ieškovė nurodo, kad, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, vidutinė Namo rinkos vertė yra 291 000,00 Eur. Atsakovas pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro 2020-06-30 išrašą, kuriame jau nurodoma, kad Namo vertė yra ne 291 000,00 Eur, o 277 000,00 Eur. Taigi, net ir taikant Ieškovės siūlomą metodiką kyla neaiškumas dėl Namo rinkos vertės. Juo labiau, kaip nurodoma Nekilnojamojo turto registro išrašuose, vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. neatsižvelgiant į jau aprašytą specifinę situaciją, kuomet Namas pastatytas net trijuose žemės sklypuose. Dėl nurodytų priežasčių kyla grėsmė, kad valstybinės institucijos pareikalaus nugriauti Namą, todėl, Atsakovo nuomone, tokios grėsmės pasekmes (jei jos kiltų) turėtų prisiimti abu bendraturčiai. Kita aplinkybė, kurią privalo išnagrinėti teismas, spręsdamas klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, yra Atsakovo galimybės sumokėti prašomą kompensacijos sumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Ieškovė Atsakovo galimybes sumokėti kompensaciją argumentuoja tuo, kad Atsakovas, gavęs palikimą, jį pardavė, jos žiniomis, už 120 000,00 EUR. Taip pat Atsakovas turi įsteigęs dvi įmones. Todėl esą Atsakovui bus lengva išmokėti Ieškovei jos reikalaujamą net 145 500,00 EUR kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad Atsakovo turimos lėšos turėtų sudaryti 120 000,00 EUR, nors tam įrodyti nepateikia jokių įrodymų. Tačiau, net ir priėmus jokiais įrodymais nepagrįstus Ieškovės teiginius, tarp 120 000,00 EUR ir 145 500,00 EUR yra 25 500,00 EUR skirtumas. Tai didelė pinigų suma, kurią Atsakovas turėtų kažkokiu būdu sugeneruoti. Antra, Ieškovė nurodo, kad Atsakovas 120 000,00 EUR gavo 2017 metais. Šiuo metu yra 2020 metai, t. y. praėjo daugiau nei trys metai, per kuriuos nurodytos lėšos galėjo būti išleistos ar panaudotos kituose projektuose. Trečia, Ieškovė galimai preziumuoja, kad Atsakovas galėtų pasiskolinti pinigus kompensacijai, tačiau būtina įvertinti keletą momentų, t. y. tai, kad Atsakovas yra gimęs 1961 metais, maždaug už pusmečio jam sueis 60 metų; Ieškovė pati rašo, kad nors yra 6 metais jaunesnė ir dėl paskolos galimybės kreipėsi prieš du metus, o prašoma paskolos suma tesudarė 1/3 jos reikalaujamos kompensacijos sumos, jai buvo atsakyta neigiamai. Todėl Atsakovo galimybės pasiskolinti reikalaujamą 145 500,00 Eur sumą yra lygios nuliui. Ketvirta, dėl Ieškovės įrodinėjamų Atsakovo finansinių galimybių paaiškino, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Atsakovas turėjo finansinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis steigiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vystant jos verslą, taip pat daug lėšų pareikalavo Atsakovo pradėta nauja veikla – UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimas ir verslo vystymas. Todėl lėšos, kurias Atsakovas gavo pardavęs dalį paveldėto turto, buvo panaudotos skolų dengimui, taip pat investicijoms į naujai įkurtą įmonę. Deja, tiek viena, tiek kita įmonė dirba nepelningai, todėl apeliavimas į jų duodamą pelną yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką (t. 4, b. l. 111-122):

4.1. Ieškovei S. A. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16, P-2 ir 1-1.

4.2. Atsakovui B. V. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir G-1 ir priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 40 000,00 EUR kompensaciją.

arba

4.3. Ieškovei S. A. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir G-1 ir priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai 40 000,00 EUR kompensaciją.

4.4. Atsakovui B. V. priskirti naudotis izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16, P-2 ir 1-1, taip pat teismo tvarka nustatyti, kad jis turi Ieškovės sutikimą statyti garažą žemės sklype, o taip pat prašo jam priskirti naudotis visa Namo palėpe, kuri yra neįrengta ir plane nepažymėta.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su Ieškovės pozicija dėl konfliktų egzistavimo iš jo pusės, nes pastaroji nėra pateikusi teismui objektyvių įrodymų apie tokių konfliktų buvimą. Atsakovas turi savo verslą, kuris užima labai daug jo laiko, todėl iš esmės Atsakovas grįžta namo tik pernakvoti ir niekaip negali trukdyti ir netrukdo Ieškovei. Norėdamas pailsėti dienos metu, Atsakovas tai daro savo automobilyje, o ne namuose, kad kokiu nors būdu netrukdytų Ieškovei. Paminėtina ir tai, kad jau 5-7 metai, kaip Ieškovė ir Atsakovas (jo pastangomis) realiai nesusitinka, nors ir gyvena bendrame Name. Ieškovė neturi jokių įrodymų, kad Atsakovas kokiais nors būdais trukdo jai gyventi bendrame Name. Pažymėtina, kad Atsakovas nesinaudoja ir bendrose patalpose esančia virtuve, hole įrengta spinta. Iš bendrų patalpų Atsakovas naudojasi tik laiptais. Priešingai, nors Ieškovė nevykdo teismo nutarties, įpareigojančios ją leisti Atsakovui naudotis Name įrengtu vonios kambariu, jis nekelia konfliktų, nekviečia antstolių, kad galėtų patenkinti higienos poreikius. Name yra cokolinis ir pirmasis aukštai. Cokoliniame aukšte yra garažas, plane pažymėtas indeksu G-1 (techninė patalpa) ir įrengtos gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais: 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16 ir P-2. Šioje Namo dalyje ne tik įrengtas kambarys, bet yra san. mazgas, virtuvė bei laiptinė, per kurią galima patekti į pirmąjį Namo aukštą (iš viso 57,56 kv. m). Pirmajame Namo aukšte yra didelis gyvenamasis kambarys (indeksas 1-1), kurio plotas 57,56 kv. m, sujungtas su virtuve. Taip pat pirmajame Namo aukšte yra gyvenamosios patalpos, kurios su pagalbinėmis patalpomis (san. mazgais, katiline ir pan.) užima 107,64 kv. m. Šios patalpos pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi Namu tvarką tokiu būdu: Ieškovei paskirti naudotis cokoliniame Namo aukšte įrengtas gyvenamąsias patalpas (plane pažymėtas indeksais: 1-15, P-14, P-13, P-12, P-16 ir P-2) bei pirmajame Namo aukšte virš jų esančias patalpas (plane pažymėtas indeksu 1-1). Atsakovui prašoma nustatyti naudotis cokoliniame aukšte esančiu garažu (plane pažymėtas indeksu G-1) bei virš jo pirmajame aukšte esančiomis gyvenamosiomis patalpomis (plane pažymėta indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11). Nustačius tokią naudojimosi Namu tvarką, Ieškovei tektų naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 115,12 kv. m, o Atsakovui – gyvenamosiomis patalpomis, kurių bendras plotas 107,64 kv. m. Ieškovei naudotis tenkančioje Namo dalyje yra 2 virtuvės, o Atsakovui tenkančioje naudotis Namo dalyje virtuvė nėra įrengta. Todėl, kaip kompensacija, Atsakovui priteistina naudotis techninė patalpa – garažas, kuriame, pažymėtina, nėra net langų, jis nėra pritaikytas gyventi, todėl garažo vertė yra žymiai mažesnė, nei kitų cokoliniame Namo aukšte esančių patalpų, kurias prašoma priskirti naudotis Ieškovei. Name yra elektros, dujų ir vandens įvadai, todėl Ieškovei siūlomoje Namo dalyje reikėtų padaryti atskirus įvadus, kurių įrengimas techniškai yra įmanomas ir pareikalautų nedidelių investicijų. Kadangi pagal siūlomą nustatyti naudojimosi Namu tvarką Ieškovei tektų mažesnė bendrojo Namo ploto dalis, Atsakovas siūlo jai sumokėti 40 000,00 EUR dydžio kompensaciją. Tokio dydžio kompensacija siūloma, įvertinus, kad bendrojo Namo ploto Atsakovui tektų daugiau, o Ieškovei daugiau tektų gyvenimui pritaikytų gyvenamųjų patalpų, tačiau garažas yra techninė patalpa ir netinkama gyvenimui, todėl jos vertė yra mažesnė. Atsakovas tai pat nurodo, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovas nurodo, kad Namo rinkos kaina yra 196 000,00 EUR. Ši rinkos kaina nustatyta ekspertizės būdu, nėra nuginčyta, nėra pateikti jokie kiti šią rinkos kainą paneigiantys įrodymai. Tokia rinkos kaina nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šalims. Tačiau, nepaisant to, Ieškovė vėl reikalauja jai tenkančią Namo dalies vertę skaičiuoti nuo 291 000,00 EUR sumos. Šis skaičiavimas visiškai nepagrįstas. Todėl iš Atsakovo Ieškovei už jos ½ dalį Namo gali būti priteista tik 98 000,00 EUR.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti (t. 4, b. l. 182-185). Nurodė, kad Ieškovės ir Atsakovo santykiai yra itin konfliktiški. Šis faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Ieškovė yra pateikusi tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo metu Ieškovė, nors ir turi teisę naudotis tam tikromis patalpomis, tačiau yra išsikėlusi iš namo, nes Atsakovas nė vieno karto namuose nesitvarkė, nors po Namą vaikšto su batais, šiukšlina, šlapimą laiko buteliuose. Dėl tokio Atsakovo elgesio name yra antisanitarinės sąlygos. Pats Atsakovas teigia, kad jam buvo trukdoma naudotis sanitariniu mazgu, tačiau laikina naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal Atsakovo pateiktą schemą ir prašymą. Name, be minėto vonios kambario, į kurį patenkama per Ieškovei priskirtas patalpas, yra dar trys sanmazgai. Todėl Atsakovas turi visas galimybes higieninių poreikių tenkinimui. Ieškovė negalėjo trukdyti Atsakovui patekti į jam priteistas patalpas, nes iki fakto, kada užsakovas išmetė dalį Ieškovės daiktų iš garažo patalpų, nei viena patalpa nebuvo rakinama. Atsakovas išmetė Ieškovės ir vaikų asmeninius daiktus iš garažo patalpos, todėl Ieškovė 2017-08-21 parašė pareiškimą policijai. Jau beveik metai, kai Ieškovė ir sūnus negyvena name. Įvertinus patalpų paskirtį ir Namo funkciją, neįmanoma turto atidalinti, priskiriant bendraturčiams turimas realiąsias dalis, atitinkančias idealiąsias dalis. Namas yra vienbutis, jo inžinerinių sistemų negalima atskirti į dvi savarankiškas sistemas arba tam reikalingos itin didelės piniginės lėšos. Sistemų atskyrimui reikėtų atlikti lauko bei vidaus griovimo, statymo ir apdailos darbus, įrengti naujus dujų, elektros, vandens, silpnųjų srovių įvadus su atskiromis apskaitomis už sklypo tvoros, įrengti naują nuotekynę. Taip pat reikėtų Name išardyti esamas inžinerines sistemas ir įrengti naujas, įrengti naują techninę patalpą, didesnėje patalpų dalyje išardyti grindis, naujai išvedžioti šildymo sistemos vamzdynus, vandens ir nuotekų vamzdynus, sienose ir lubose pravesti elektros ir silpnųjų srovių kabelius. Tokiems darbams reikalingas statybos leidimas rekonstruoti pastatą, kuriam gauti reikalingas bendrasavininkų sutikimas, o šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl vėl prasidės teisminiai procesai. Įvertinus gyvenamųjų kambarių insoliaciją, pastato funkciją neįmanoma pastato atidalinti proporcingai naudingojo ploto ir gyvenamųjų patalpų santykiui, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Elektros, dujų, vandens, silpnųjų srovių apskaitai yra vienas abonentas, o įvadai įrengti garaže. Paslaugų, dujų ir energijos tiekimo sutartys į namą yra sudarytos atsakovo vardu. Už gaunamas paslaugas Atsakovas nemokėjo arba mokėjo gerokai mažesnę dalį mokesčių (tik už elektrą ir Telia paslaugas). Šiuo metu Ieškovė name negyvena ir nemoka už patarnavimus, nes paslaugų negauna. Atsakovas yra neatsakingas, vykdydamas atsiskaitymus pagal sutartis. Ieškovei priteistą sumą, teismo sprendimo priimtą šioje byloje sumokėjo tik tuomet, kai Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (nors Ieškovė kreipėsi į Atsakovą net kelis kartus raštiškai su prašymu sumokėti priteistą sumą). Atsižvelgiant į tokį Atsakovo elgesį, akivaizdu, kad nuolat kils sunkumų dėl namo išlaikymo. Visos inžinerinės komunikacijos pagal Atsakovo pateiktą prašomą naudojimosi tvarką lieka bute Nr. 1. Sutartys dėl elektros ir dujų yra sudarytos atsakovo vardu. Sumontavus subabonentinius skaitiklius, Ieškovė būtų priklausoma nuo atsakovo nuotaikos ir geros valios. Elektros ir dujų tiekėjai sutarčių pagal subabonentinius skaitiklius nesudaro. Dar Ieškovei gyvenant name nepavyko susitarti su Atsakovu dėl mokėjimų už komunalines paslaugas, ko pasėkoje buvo išjungtos dujos ir elektra, o Ieškovei nieko kito neliko, kaip vienai mokėti už paslaugas ir remontuoti gedimus. Be to, prie namo nėra parkavimo vietų, tik įvažiavimas į garažą, kurį, užstačius automobiliu, nebus galimybės įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo. Atsakovas nurodo, kad automobilius galima laikyti už tvoros, tačiau tokiu motyvu Atsakovas jau nustatinėja naudojimosi gretimu sklypu tvarką. Namas pastatytas šlaite, todėl nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų, pastatyti naujo garažo su privažiavimu, kaip prašo Atsakovas. Patekti į pirmo aukšto patalpas galima vidaus laiptais, kurie liktų mažesnėje namo dalyje arba lauko laiptais, vedančiais pro mažesnės dalies (patalpa 1 -1) langus. Negalima aplink apeiti viso pastato, kad Ieškovė ir Atsakovas net nesusitiktų, kaip teigia Atsakovas. Kadangi Namo inžinerinių sistemų atskyrimas reikalauja neadekvačiai didelių lėšų ir nėra galimybės įrengti papildomų parkavimo vietų ir nepriklausomų įėjimų į pastatą, reiškia, kad nėra galimybės pastato dalių naudoti savarankiškai kaip dvibučio gyvenamojo namo. Įvertinus Namo inžinerines sistemas, kurios išdėstytos skirtingose namo vietose ir patalpose, pastato techniniam atidalinimui reikalingos neadekvačiai didelės sąnaudos. Atsakovas nurodo, kad Ieškovei tenkančio namo dalis yra verta 98 000,00 Eur. Kaip minėta, namo plotas yra 323,84 kv. m., t. y. ieškovei priklausanti ploto dalis 161,92 m2. atsakovas ieškovei siūlo sumokėti po 605,24 Eur už namo kvadratinį metrą (duomenys neskelbtini) mieste. Toks priešieškinio reikalavimas yra absoliučiai nelogiškas ir neadekvatus. Didžiausio nekilnojamojo turto pardavimo tinklapio www.aruodas.lt duomenimis, (duomenys neskelbtini) mieste nėra nei vieno paduodamo namo dalies, kuris pagal savo kriterijus (statybos metus, šildymą, medžiagas, namo dalies plotą), kurio vieno kvadratinio metro kaina būtų 1 000,00 Eur ir mažiau. Net nešildomų sandėlių vieno kvadratinio metro kaina (duomenys neskelbtini) yra didesnė, nei priešieškiniu prašo nustatyti kompensaciją atsakovas. Ieškiniu Ieškovė prašo priteisti 145 000,00 Eur kompensaciją, t. y. mažiau nei po 900,00 Eur už vieną kvadratinį metrą. Su šiuo atsiliepimu Ieškovė pateikė nekilnojamojo turto vertintojų konsultacinę išvadą apie namo dalies namo vertę. Išvadoje nurodoma, kad namo ½ dalies rinkos kaina šiuo metu yra 200 000,00 Eur. Tai reiškia, kad Atsakovo priešieškinio alternatyvus reikalavimas yra ne tik nelogiškas, tačiau prieštarauja protingumo kriterijams.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad prašo atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės, nes neįmanoma gyventi viename name. Namas yra vienbutis, ir padaryti du butus yra brangu. Darant du butus kyla parkavimo, visų komunikacijų klausimai. Apskaita yra viena, Atsakovas gali užsukti vandenį ir už jį nemokėti. Dujos, elektra, vanduo, nuotekos, visi įvadai yra garaže. Dujų katilas yra 1-10 patalpoje. Už dujas Atsakovas nemokėjo, todėl atjungė dujas. Taip pat kilo problemų su paties Namo tvarkymu. Aplinka yra visiškai netvarkinga, niekas nesitvarko. Atsakovas name gyvena, bet nesitvarko. Komunikacijos lieka jo priežiūroje. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena pas gimines ir nebeturi ketinimų grįžti į Namą, gyventi su Atsakovu nebegali. Ieškovė gyvena pas giminaičius jau 10 mėnesių. Tačiau daiktų name dar yra likę. Dėl Namo turto vertės Ieškovė nurodė, kad vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ išrašu. Sutinka, kad būtų vadovaujamasi ir naujausiu VĮ „Registrų centras“ išrašu, kuriame nurodyta 277 000,00 Eur vertė. Tuo tarpu 2016 metais atlikta ekspertizė neatitinka realios turto kainos, kadangi vertinamame regione buvo atlikti sandoriai tik 2008 metais, vertinimo metu nebuvo toje pačioje zonoje sandorių. Todėl vertino sandorius iš kitų, tolimesnių zonų, kuriose buvo sudaryti sandoriai. Dėl galimybės mokėti kompensacijos sumą Ieškovė nurodė, kad Atsakovas buvo paveldėjęs žemę ir butą, kurį pardavus gavo 120 000,00 Eur sumą. Dėl Atsakovo finansinės padėties nurodė, kad Atsakovas daug keliauja, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) 3 mėnesiams, 2016 metais, praeitais metais pusę metų buvo (duomenys neskelbtini) ir ten vietoje keliavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat važiavo ir į (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat turi dvi įmones, iš kurių ir gyvena. Be to, bet kokiu atveju Atsakovas gauna brangų turtą, kurį pardavus galėtų išmokėti kompensaciją. Dėl aplinkybės, kad viena namo dalis yra už sklypo ribos, kita dalis – ant valstybinės žemės, Ieškovė nurodė, kad kvartale yra (duomenys neskelbtini) namų bendrija ir visi namai yra ne savo ribose. Šiai dienai visi (duomenys neskelbtini) namai bendrai yra padavę dokumentus Miesto plėtros departamentui dėl detalaus plano korektūros (pakoreguoti sklypo ribas), kadangi yra įvykusi klaida. Šią situaciją žino Nacionalinė žemės tarnyba ir miesto plėtra ir su jais yra bendradarbiaujama. Dėl to tas turtas yra likvidus. Ieškovė prašo nustatyti hipoteką, kadangi Atsakovas nemokės priteistos sumos. Atsakovas nemokėjo teismo priteistos 698,50 Eur sumos, kol Ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Šalies argumentai

8. Ieškovo atstovas nurodė, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški. Tuo metu, kai buvo dalinamos akcijos, Atsakovas įrodinėjo, kad tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, todėl negali būti valdoma tokiu būdu įmonė. Tuo pačiu vėlesnėje proceso stadijoje teigia, kad gali gyventi kartu. Bendras naudojimasis turtu sukeltų daugiau konfliktų nei pozityvo. Atsakovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, reikėjo prisiteisinėti už suteiktas komunalines paslaugas. Šioje byloje priteistos sumos Atsakovas geruoju nevykdė. Taigi susiklosto situacija, kuomet, kai šalys bendrai naudosis turtu, bus potencialūs ginčai. Kita vertus, į bylą pateiktos nuotraukos, kaip atrodo Atsakovo patalpos, Atsakovas nei karto nėra tvarkęs patalpų, kurios yra tapusios antisanitarinės. Atsakovas nori likti Name bet kokiomis sąlygomis, Atsakovas nori gyventi brangiame turte, bet kompensacijos mokėti nenori. Taigi tuo atveju, jei Atsakovas nežino iš kur gauti pinigų, Atsakovas, turėdamas namą, gali atskirti pusę namo ir likusį turtą parduoti, gali turėti bendrasavininką. Išsiskyrusių žmonių negalima priversti gyventi kartu. Dėl galėjimo sumokėti kompensaciją, atkreiptinas dėmesys į atsiliepimą, kuriame siūloma rekonstrukciją daryti, kuomet rekonstrukcijai skiriami pinigai nėra dideli. Atsakovas turi paveldėtą sumą. Atsakovas turi galimybes pateikti duomenis apie savo finansines galimybes. Tuo atveju, jei Atsakovui yra per brangu gyventi name, jis turi galimybę parduoti namą. Dėl namo vertės, kuomet Namas stovi ne toje vietoje. Namai stovi taip, kaip jie stovi. Taip yra susiklostę dėl koordinatės pasikeitimo. Nėra byloje duomenų, kad kas nors ruošiasi griauti namą. Šiuo atveju įvyko klaida. Visi namai stovi teisėtai, visi yra įregistruoti, tiesiog reikalinga atlikti žemės sklypų koordinačių korekciją.

9. Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė nurodė, kad turto atidalinimas negali būti išspręstas tol, kol nėra išspręstas žemės sklypo klausimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreiptasi į institucijas, taip pat nėra duomenų apie priimtus sprendimus. Kad nuosavybė netinkamai pastatyta, turėtų atsakyti abu sutuoktiniai. Dėl šios aplinkybės negalima spręsti žemės sklypo klausimo. Namas šiuo metu yra nelikvidus, nes niekas nepirks brangaus Namo, kurio dalis yra valstybinėje žemėje. Kita vertus, abejotina, ar atsirastų toks pirkėjas ir būtų įmanoma įforminti pirkimo sandorį. Dėl Namo vertės nurodė, kad negalima remtis VĮ „Registrų centras“ nurodyta verte, kadangi preziumuojama, kad namas stovi tinkamai. Šiuo atveju Namas stovi valstybinėje žemėje. Todėl negali būti sprendžiamas turto atidalinimo klausimas. Dėl Atsakovo finansinės padėties nurodė, kad Atsakovas neturi galimybės išmokėti visos Ieškovės reikalaujamos kompensacijos sumos. Atsakovas turi tik dalį reikalaujamos sumos paveldėjus turtą. Atsakovas turi žymiai mažesnę sumą nei reikalauja Ieškovė. Sugeneruoti iš vienos įmonės tiek pajamų Atsakovas galimybės neturi. Atsakovo įmonės yra nedidelės, negaunančios didelių pajamų. Atsakovas gauna iš savo veiklos, kaip direktorius, atlyginimą – 1 000,00 EUR neatskaičius mokesčių, nes veikla nėra pelninga. Atsakovas nepajėgus sumokėti Ieškovės prašomos kompensacijos sumos. Tuo tarpu Atsakovas iš paveldėto turto gautų pajamų 30 000,00 Eur išleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatiniam kapitalui. Patvirtino, kad likę pinigai – 90 000,00 EUR, gauti paveldėjus turtą, juos šiai dienai Atsakovas turi. Sprendimo vykdymas taps komplikuotas ir neįmanomas, kadangi Atsakovas neturės finansų šią sumą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (toliau tekste – ir Sprendimas), kuriuo nutraukė ieškovės S. A. ir atsakovo B. A. (dabar – V.) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (t. 2. b. l. 212-223). Teismas sprendimu, be kita ko, priteisė tiek Ieškovei, tiek Atsakovui asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį 325,40 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Teismas sprendimu taip pat nustatė naudojimosi Namu tvarką.

11. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-01 nutartimi paminėtą Sprendimą panaikino dalyje, kuria nustatyta Namo naudojimosi tvarka ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 40-49).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-16 nutartimi šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – Namo, Žemės sklypo, paliko nenagrinėtus, atsisakė priimti Atsakovo 2019-01-08 patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius sus turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šia nutartimi taip pat pašalintas trečiasis asmuo K. J. iš bylos (kadangi teismas sprendė, kad nebus sprendžiamas dėl Žemės sklypo atidalinimo klausimas) (t. 4, b. l. 47-52).

13. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-16 nutarties dalį, kuria nutarta Ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl Namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kompensacijos priteisimo, priverstinio hipotekos nustatymo, palikti nenagrinėtais, taip pat dalį, kuria Ieškovei nustatytas terminas pateikti galutinai parengtą procesinį dokumentą, kuriame būtų reiškiami reikalavimai ir pateikta galutinė pozicija dėl naudojimosi namu tvarkos, pateikti naudojimosi namu projektus panaikinta. Kita nutarties dalis palikta nepakeista (t. 4, b. l. 70-75).

14. Taigi pagal galutinai suformuluotus reikalavimus nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar ginčo šalių turimas bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis Namas turėtų būti atidalintas priteisiant Namą atsakovui (atitinkamai išmokant ieškovei kompensaciją), ar vis dėlto turėtų būti nustatyta naudojimosi Namu tvarka, kurią siūlo Atsakovas.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės (Namo) įgyvendinimo būdo, sąlygų.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Namą įgyvendinimo būdo. Ieškovė prašo atidalinti Namą iš bendros dalinės nuosavybės priteisiant Atsakovui Namą, Ieškovei išmokant kompensaciją pinigais. Ieškovė poreikį atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės argumentuoja tuo, kad tiek dėl konfliktinių ginčo šalių santykių, tiek dėl brangios ir sunkiai įgyvendinamos galimybės atskirti patalpas, naudojimosi Namu tvarkos nustatymas šiuo atveju yra neįmanomas. Tuo tarpu Atsakovas įrodinėja, kad naudojimosi Namu tvarką šiuo atveju yra galimybė nustatyti. Atsakovo teigimu, ginčo šalių santykiai nėra tokio lygmens, kad negalėtų būti nustatyta naudojimosi Namu tvarka, kadangi šalys gyventų izoliuotai, netrukdydamos viena kitai ir nesinaudotų bendromis patalpomis. Atsakovas pateikia teismui galimus nustatyti naudojimosi Namu brėžinius (t. 4, b. l. 116-118).

16. Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs Ieškovės bei ginčo šalių atstovų paaiškinimus, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ginčo išsprendimas numatant naudojimosi Namu tvarką šiuo atveju nėra racionaliausias ginčo sprendimo būdas dėl šių žemiau teismo nurodomų argumentų.

17. Visų pirma, byloje kilo ginčas, ar ginčo šalių santykiai yra tokio lygmens, kad nebegali gyventi tame pačiame Name numatant naudojimosi atskiromis patalpomis tvarką. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi Ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad Ieškovė išsikėlė gyventi iš Namo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji jau 10 mėnesių gyvena pas giminaičius ir Name gyventi nebeketina dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių. Teismo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad šalių santykiai yra tokio lygmens, kad Namo naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju būtų formalaus pobūdžio ir nebeturi prasmės. Teismo įsitikinimu, neracionalu, įvertinus Atsakovo poreikį dalijamam daiktui (nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Atsakovas siekia išsaugoti nuosavybės teises į Namą) bei Ieškovės poreikį gyventi atskirai nuo Atsakovo, šioje stadijoje, kai šalys išgyveno skyrybų laikotarpį, nustatinėti naudojimosi Namu tvarką. Tokios pozicijos laikomasi iš kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija yra pripažinusi teisinga teismų praktiką, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiškas daikto atidalijimas yra geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių normų esmė atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad ši būtų pakeista kita privačios nuosavybės teisės rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

18. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė - dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).

19. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią pagal pareikštus reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalinimo, turi būti atidalinta iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

20. Antra, Namo padalinimas Atsakovo nurodytu būdu išskiriant į dvi atskiras patalpas pareikalautų papildomų finansinių investicijų. Į bylą Ieškovės yra pateikta vienbučio gyvenamojo namo 2018 metų rašytinė konsultacija, kurioje nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo į dvibutį numatoma statybinių darbų kaina yra 67 155,00 Eur (t. 3, b. l. 64-75). Iš šio aiškinamojo rašto taip pat matyti nemažas būtinų atlikti darbų kiekis: inžinerinių tinklų atskyrimas (antro elektros įvado įrengimas, naujos apskaitos įrengimas, dalies patalpų elektros tinklo atskyrimas, naujo elektros skydelio įrengimas, antro dujų įvado įrengimas ir pan.); konstruktyvo keitimas (angų kirtimas sienose, naujai įrengiant inžinerinius tinklus ir atidalijant patalpas, angų kirtimas perdangoje, įrengiant naujus laiptus, angų kirtimas stoge ir pan.); apdailos darbai (esamų grindų demontavimas, elektros kabelių atskyrimas ir pan.). Nagrinėjamoje byloje nėra paneigtas būtinųjų statybos (rekonstrukcijos) darbų poreikis, jų kiekis, bei aplinkybė, kad šie darbai pareikalautų pakankamų finansinių ir apskritai laiko resursų.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad Namas yra 325,40 kv. bendro ploto. Natūralu, kad tokio dydžio namo rekonstrukcija tokiu būdu, kurį nurodo Atsakovas (padalinant jį į dvi atskiras patalpas/butus), reikalautų ne tik pakankamai didelių finansinių investicijų, laiko sąnaudų, bet ir apskritai pačių ginčo šalių geros valios bei bendradarbiavimo organizuojant tokio pobūdžio darbus, kurių, kaip jau aukščiau nurodyta, būtų nemažai. Išklausius teismo posėdžio metu Ieškovės pateiktus paaiškinimus, neabejotina, kad jau šioje stadijoje tarp šalių kyla ginčai dėl bet kurių su Namo vidaus ir išorės aplinkos tvarkymu susijusių klausimų (žolės pjovimo ir pan.). Teismo posėdžio metu Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, kad negali gyventi su Atsakovu, kuris neprižiūri namo aplinkos (t. 5, b. l. 9-15). Nors teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė kėlė klausimą dėl šių įrodymų įrodomosios galios (CPK 197 str.), tačiau ginčo šalių išdėstyta nuomonė šiuo aspektu tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad tarp šalių jau šioje stadijoje vyksta konfliktas dėl klausimų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe valdomo turto priežiūra. Kita vertus, teismui nėra pagrindo abejoti Ieškovės paaiškinimais, duotais ir išklausytais teismo posėdžio metu, prieš tai davus priesaiką teisme (CPK 186 str.).

22. Teismas, spęsdamas klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, šiuo atveju įvertina tai, kad, akivaizdu, kad rekonstruojant tokio dydžio objektą, jį išskiriant į dvi patalpas, ginčo šalys turėtų išsispręsti itin daug klausimų – kas, kada ir už kokią kainą atliks rekonstrukcijos darbus, apskritai kokius darbus bus reikalinga atlikti, kas ir kada parinks įvairias statybines medžiagas ir pan. Vien procesiniuose dokumentuose matyti, kad tarp šalių jau šioje stadijoje kyla nesutarimai dėl daugelio su rekonstrukcija susijusių klausimų (pavyzdžiui, dėl stovėjimo vietos automobiliams Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad automobiliams vietų yra daugiau nei reikalinga už sklypo ribų, tuo tarpu Ieškovė teigia, kad prie namo nėra parkavimo vietų, tik įvažiavimas į garažą, kurį, užstačius automobiliu, nebus galimybės įvažiuoti iš garažo, Namas yra pastatytas šlaite, todėl nėra galimybės įrengti papildomų vietų automobiliams ir pan.). Todėl šiuo atveju komunikavimas rekonstruojant pastatą tarp ginčo šalių yra komplikuotas ar net praktiškai neįmanomas.

23. Trečia, kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą, apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiantį jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-253/2011; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, šioje konkrečioje byloje vienas iš labai svarbių momentų yra ginčo šalių poreikis išsaugoti nuosavybės teises į turimą turtą. Kaip jau minėta, Teismo posėdžio metu Ieškovė patvirtino, kad ji jau 10 mėnesių nebegyvena ginčo Name (nurodė, kad gyvena pas giminaičius) ir grįžti gyventi į Namą ateityje nebeketina dėl susiklosčiusių itin konfliktinių santykių su Atsakovu. Taigi šiuo atveju Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikyti nuosavybės teises į Namą nebeturi jokio intereso. Tuo tarpu byloje ginčo, kad Atsakovas turi poreikį išsaugoti nuosavybės teises į Namą, nėra. Neracionalu priversti Ieškovę, kuri nebeketina ir nebeturi jokio intereso bei poreikio gyventi Name, nustatinėti naudojimosi Namu tvarką. Todėl, teismo įsitikinimu, šiuo atveju belieka svarbu nustatyti turto vertę ir Atsakovo finansines galimybes išmokėti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, dėl kurių teismas pasisakys šio sprendimo motyvuojamosios dalies 27-40 punktuose.

25. Darytina išvada, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. aplinkybei, kad tarp šalių yra nutraukta santuoka (kas, savaime suprantama, suponuoja, kad tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški); ginčo šalių santykių konfliktiškas pobūdis lemia tai, kad buvusiems sutuoktiniams bus sudėtinga organizuotis statybos (rekonstrukcijos) darbus; Ieškovė nebeturi jokio intereso ir poreikio gyventi Name (Ieškovė jau 10 mėnesių Name nebegyvena ir jame nebeketina ir nebenori gyventi); aplinkybei, kad Namo padalinimas į atskiras patalpas objektyviai pareikalautų papildomų finansinių resursų, Namo naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju nebūtų racionaliausia ginčo išsprendimo būdas. Todėl Atsakovo reikalavimai dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

26. 25 punkte nurodytų teismo išvadų nepaneigia taip pat ir Atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad Namas pastatytas tokiu būdu, kad dalis Namo stovi valstybei priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nurodo, kad negalima atmesti galimybės, kad, esant tokioms sąlygoms, galimas kompetentingų valstybės institucijų reikalavimas nugriauti Namą ar jo dalį, tai, Atsakovo teigimu, dar viena priežastis, kodėl bendraturčiai turėtų vienodai atsakyti už galimas pasekmes. Pažymėtina, kad byloje šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 178 str.). Taigi Atsakovo teiginiai, susiję su Namo perspektyvomis dėl to, kad dalis namo yra valstybinėje žemėje ir dėl to gresiančio galimo nugriovimo ateityje, yra hipotetinio pobūdžio, pernelyg nutolę nuo nagrinėjamoje byloje kilusių klausimų. Be to, teismo posėdžio metu Ieškovė paaiškino, kad kvartale yra trijų namų bendrija ir visi namai yra ne savo ribose. Šiai dienai visi trys namai yra padavę dokumentus Miesto plėtros departamentui dėl detalaus plano korektūros (pakoreguoti sklypo ribas), kadangi yra įvykusi klaida, šią situaciją žino Nacionalinė žemės tarnyba ir miesto plėtra ir su jais bendradarbiaujama. Esant nurodytam, bei esant tik hipotetinio pobūdžio Atsakovo teiginiams dėl galimo Namo nugriovimo, nurodyti Atsakovo argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 str.).

Dėl Namo atidalinimo priteisiant turtą Atsakovui, Namo vertės ir Atsakovo galimybės išmokėti Ieškovei kompensacijos sumą.

27. Kaip jau minėta, Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir Atsakovui priteisti Namą ir priteisti iš Atsakovo 145 500,00 Eur piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nurodo, kad neturi finansinės galimybės išmokėti Ieškovės nurodomo dydžio kompensaciją. Dėl turto vertės Atsakovas teigia, kad, apskritai yra sudėtinga šiuo atveju nustatyti turto vertę dėl jo specifikos, t. y. dėl aplinkybės, kad dalis Namo stovi valstybinėje žemėje.

28. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tiek dėl Namo vertės, tiek dėl Atsakovo galimybės išmokėti Ieškovei jos prašomą priteisti kompensacijos sumą. Todėl, visų pirma, pasisakytina dėl Namo vertės (kompensacijos dydžio) (Sprendimo 29-34 punktai), vėliau – dėl Atsakovo finansinės galimybės išmokėti kompensacijos sumą (Sprendimo 35-40 punktai).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

30. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

31. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai dėl namo vertės yra šie: UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinė konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta Namo vertė 2015-09-03 dienai yra 250 000,00 Eur; 2016-08-16 Ekspertizės aktas, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta turto vertė 2016-07-13 dienai yra 196 000,00 Eur (ekspertizės akto 46 p.); 2018-08-21 išrašas iš VĮ „Registrų centras“ svetainės (pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį), kuriame nurodyta daikto vertė 291 000,00 Eur.

32. Teismo posėdžio, vykusio 2020-06-19, metu, teismui pasiūlius ginčo šalims pateikti aktualius įrodymus dėl Namo vertės, Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto brokerio konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad bendra viso Namo vertė yra 400 000,00 EUR, turima Ieškovės ½ Namo dalis 161,92, kv. m., vertinama apytiksliai 200 000,00 EUR, neįskaitant turimo sklypo vertės, t. y. vieno kvadratinio metro kaina būtų apie 1 235,18 EUR (t. 4, b. l. 186). Atsakovas pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro 2020-06-30 išrašą, kuriame nurodoma, kad Namo vertė yra 277 000,00 EUR (t. 4, b. l. 206). Atsakovas teigia, kad net ir taikant Ieškovės siūlomą metodiką, nėra aišku, kuo vadovautis, kadangi Ieškovė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą nurodo, kad namo vertė 291 000,00 EUR, o pagal Atsakovo teikiamą 2020-06-30 išrašą nurodoma vertė yra nebe 291 000,00 EUR, o 277 000,00 EUR. Nurodyti Atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Nors teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, kad sutinka vadovautis naujausia VĮ „Registrų centras“ pažymoje pateikta informacija (naujausiu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame atsispinti turto vertė 277 000,00 EUR), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Atsakovo pateiktoje 2020-06-30 VĮ „Registrų centras“ pažymoje vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2016-01-21 (t. 4, b. l. 206). Taigi teismui vadovautis šiais duomenimis, kurie yra keturių metų ir kuriame neatsispindi aktuali, naujausia turto vertė, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Tas pats pasisakytina ir dėl byloje esančio 2016-08-16 ekspertizės akto, kadangi jo duomenys yra keturių metų senumo. Šiai dienai Ieškovė pateikė duomenis, kad apskritai (duomenys neskelbtini) mieste nėra nei vieno parduodamo namo dalies, kuris pagal savo kriterijus, kurio vieno kvadratinio metro kaina būtų 1 000,00 EUR ir mažiau (t. 4, b. l. 187-188). Tuo tarpu pareikštu ieškiniu Ieškovė prašo priteisti 145 000,00 EUR kompensaciją, t. y. mažiau nei po 900,00 EUR už vieną kvadratinį metrą, kas taip pat papildomai patvirtina, kad Atsakovo nurodoma Namo vertė yra neadekvati šiai dienai ir neatitinka šios dienos turto rinkos vertės.

33. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (galutinai suformuluotame ieškinyje) nurodė, kad Namo vertė yra 291 000,00 EUR. Ieškovė, nurodydama šią turto vertę, remiasi VĮ „Registrų centras“ 2018-08-21 išrašu (atlikta paieška pagal unikalų numerį) (t. 3, b. l. 145). Teismui nėra pagrindo nesivadovauti šiuo išrašu, juo labiau, byloje pateikta aukščiau nurodytų įrodymų, kuriuose nurodyta ir dar didesnė šio turto vertė – 400 000,00 EUR. Be to, iš viešai prieinamos informacijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad naujausiais duomenimis, iš viešai prieinamos vidutinės rinkos vertės paieškos pagal objekto unikalų numerį matyt, kad Namo vertė yra net ir dar didesnė nei nurodo ir remiasi Ieškovė – 300 000,00 EUR (CPK 179 str. 3 d.). Taigi tiek pagal esančius byloje pateiktus įrodymus, taip pat teismo įsitikinimą (CPK 185 str.) šiuo atveju turto vertė, kurią nurodo Ieškovė, yra pagrįsta, objektyviai galima, ir ja nesiremti teismui nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant šiems duomenims, bei faktinei aplinkybei, kad Namas yra vienoje patraukliausių, prestiziškiausių ir brangiausių (duomenys neskelbtini) vietų – (duomenys neskelbtini), teismui nekyla jokių abejonių, kad Namo vertė objektyviai atitinka Ieškovės nurodomą vertę.

34. Atsakovas, keldamas versiją, kad šiai dienai dėl turto specifiškumo (dalis Namo stovi valstybinio žemės sklypo ribose) apskritai nėra galimybės nustatyti šio turto vertę, pateikė į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo skyriaus vadovo pažymą, kurioje nurodyta, kad objektyviai nustatyti rinkos vertę nėra galimybės, kadangi nagrinėjami objektai yra netipiniai rinkoje, su teisiniais neapibrėžtumais (gyvenamasis namas su žemės sklypu ar žemės sklypų dalimis, kai dalis gyvenamojo namo yra valstybinėje žemėje) (t. 4, b. l. 204). Šiuo įrodymu taip pat teismui nėra pagrindo vadovautis. Visų pirma, šis įrodymas nėra pasirašytas jį parengusio asmens. Antra, aukščiau išvardinta eilė turto vertę apibūdinančių įrodymų, įskaitant Ekspertizės aktą, kuriuose ekspertai įvertino ir nurodė turto vertę. Dar daugiau, kaip jau minėta, į bylą yra pateikta tos pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-04 surašyta rašytinė konsultacija, kurioje buvo įvertinti atskirai tiek žemės sklypas (570 000,00 EUR), tiek Namas (250 000,00 EUR). Todėl teismui nėra pagrindo vadovautis šiuo įrodymu ir spręsti, kad dėl turto specifikos apskritai nėra galimybės nurodyti ir įvertinti turto vertę.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.).

36. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Atsakovas turės finansines galimybes išmokėti Ieškovės nurodyto dydžio kompensacijos sumą.

37. Visų pirma, į bylą Ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašus apie Atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (t. 3, b. l. 104-112), iš kurio matyti, kad Atsakovas dar šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. dar 2017 metų rugsėjį paveldėjo nekilnojamojo turto objektus – (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini); Butą/Patalpą-Butą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 111). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavus turtą, Atsakovas gavo 120 000,00 EUR sumą. Tuo tarpu Atsakovo atstovė pripažino faktinę aplinkybę, kad Atsakovui pardavus paveldėtą turtą liko 90 000,00 EUR, likusius 30 000,00 EUR investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Taigi Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės apie gautą 120 000,00 EUR sumą Atsakovui paveldėjus minimą turtą yra pripažinti paties Atsakovo pusės. Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad minimas turtas buvo parduotas nedelsiant po paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo (Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. lapkričio mėnesį), ir šios bylos nagrinėjimo metu, teismui yra pagrindas manyti, kad Atsakovas neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties. Taigi 90 000,00 EUR Atsakovas pripažino, kad turi. Aplinkybę, kad 30 000,00 EUR Atsakovas investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, vertina Atsakovo nenaudai, kadangi ši investicija atlikta, visų pirma, bylos nagrinėjimo metu, visų antra, Atsakovas, investuodamas savo asmenines lėšas į įmonės veiklą, veikė savo rizika. Todėl Atsakovas turi ir gali ieškoti būtų šias investicijas susigrąžinti. Dėl likusių 25 000,00 EUR, teismo įsitikinimu, Atsakovui, vykdančiam komercinę veiklą dviejose įmonėse, ir kuriam santuokos nutraukimo metu atiteko vienos iš įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų, turės galimybę sumokėti Ieškovei jos prašomą kompensacijos sumą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad Atsakovas, esant šiai situacijai, teismo vidiniu įsitikinimu, ir taip atsiduria visapusiškai geroje finansinėje padėtyje, kadangi Atsakovas gauna didelės vertės turtą – Namą, kaip jau minėta, vienoje prestiziškiausių (duomenys neskelbtini) vietovių. Atsakovo galimybes išmokėti likusią 25 000,00 EUR sumą palengvina ir tai, kad, Ieškovės prašymu, kompensacija turi būti išmokėta numatant 8 mėnesių išmokėjimo terminą.

38. Apibendrinant, darytina išvada, kad turto atidalinimas tokiu būdu, kuomet Atsakovui yra priteistinas Namas, o Ieškovei – jos prašoma kompensacijos suma, šioje tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje yra optimaliausias ginčo sprendimo būdas ir nepažeis nei vieno iš ginčo šalių interesų. Ieškovė gaus adekvačią kompensacijos sumą, o Atsakovas – didelės vertės turtą, kurio vertė, didelė tikimybė, turint omenyje augančias rinkos kainas, tik didės.

39. Galiausiai, tuo atveju, jei Atsakovas ir susidurtų su sunkumais išmokant kompensacijos sumą Ieškovei, Atsakovas gali, kaip pats įrodinėjo proceso metu, šį turtą atidalinti taip kaip jam, kaip savininkui, yra patogiausia, ir realizuoti šį turtą (ar jo ½ dalį) parduodant tretiesiems asmenims.

40. Esant nurodytam, tenkintinas Ieškovės reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir Atsakovui priteisia asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini), o Ieškovei priteistina iš Atsakovo ½ dalies namo vertės, t. y. 145 000,00 EUR piniginė kompensacija, pinigus sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

41. Nustačius Atsakovo prievolę sumokėti Ieškovei kompensaciją, spręstinas Ieškovės reikalavimo nustatyti Atsakovo turtui priverstinę hipoteką klausimas. Ieškovė prašo iki pilno 145 500,00 EUR sumos už Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą sumokėjimo pritaikyti priverstinę hipoteką Atsakovo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 145 500,00 Eur sumai.

42. CK 4.175 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hipoteka gali būti sutartinė ir priverstinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu įstatymo nustatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, minėta, įstatyme tiesiogiai nenustatyta priverstinės hipotekos steigimo pagrindo, taigi svarstytina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką teismo sprendimu. Pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 4.178 straipsnį priverstinė hipoteka gali atsirasti teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009, išaiškino, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Be to, iš CK 4.178 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad kreditorius, prašantis steigti skolininko turtui priverstinę hipoteką, turi nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnis).

43. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos, t. y. teismo sprendimu Ieškovei iš Atsakovo priteisiama 145 500,00 Eur kompensacijos suma ir Ieškovė tinkamai suformuluotu prašymu prašo Atsakovo turtui nustatyti priverstinę hipoteką. Šiuo aspektu teismas taip pat įvertina ir byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su Atsakovo finansinės padėties neatskleidimu bei aplinkybe, kad dar bylos nagrinėjimo metu Atsakovas perleido paveldėtą turtą tretiesiems asmenims. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad šioje civilinėje byloje dėl iš Atsakovo Ieškovei priteistos sumos Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (t. 4, b. l. 17-18), kuris Ieškovei buvo išduotas (t. 4, b. l. 22).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, Ieškovės reikalavimas pripažintinas tenkintinu, priverstinė hipoteka nustatytina šiam Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui: B. V. atitenkančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 145 500,00 Eur sumai.

45. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti kompensacijos sutuoktiniui išmokėjimą, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, Ieškovės prašymu, nustatytinas 8 mėnesių piniginės kompensacijos išmokėjimo terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

46. Esant Ieškovės reikalavimui, įpareigotina Ieškovė per 30 darbo dienų nuo visos priteistos piniginės kompensacijos sumos gavimo dienos išsikraustyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais daiktais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: Ieškovė sumokėjo 200,00 EUR žyminį mokestį (t. 3, b. l. 118); vėlesniame procese Ieškovė, patikslinusi Ieškinio reikalavimus, primokėjo 1 866,25 EUR (t. 4, b. l. 135). Patenkinus ieškinį visiškai iš Atsakovo Ieškovės naudai priteistina 2 066,25 EUR, kurią Ieškovė patyrė sumokant žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (priteistina natūra 145 500,00 EUR vertės namo dalis) nagrinėjamoje byloje.

49. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (po grąžinimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo) Ieškovė taip pat patyrė viso 2 299,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 1-8).

50. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

51. Pažymėtina, kad Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Juo labiau, Atsakovas pateikė į bylą išlaidas, patvirtinančias advokato teisinei pagalbai apmokėti 4 940,00 EUR sumai, kas taip pat patvirtina, kad Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra optimalios, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas atstovaujant Ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje. Todėl, Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš Atsakovo Ieškovės naudai .

52. Taigi viso iš Atsakovo Ieškovės naudai priteistina 4 365,25 EUR bylinėjimosi išlaidų, Ieškovės patirtų sumokant žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus, taip pat už advokato teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje.

53. Teismas byloje patyrė 12,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (po bylos gražinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo) kurios, patenkinus ieškinį visa apimtimi, priteistinos iš Atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 291 000,00 EUR (du šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis eurų).

Priteisti ieškovei S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ½ namo vertės t. y. 145 500,00 EUR (vienas šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) piniginę kompensaciją, pinigus sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistos 145 500,00 EUR (vienas šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) piniginės kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145 500,00 EUR (vienas šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai eurų) sumai iki visiško šiuo teismo sprendimu priteistos kompensacijos sumos ieškovei sumokėjimo.

Įpareigoti ieškovę S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), per 30 darbo dienų nuo visos priteistos piniginės kompensacijos sumos gavimo dienos išsikraustyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais savo daiktais.

Priteisti iš atsakovo B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 4 365,25 EUR (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt penki eurai 25 ct), bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų nagrinėjamoje byloje sumokant žyminį mokestį ir už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,00 EUR (dvylika eurų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“ priverstinės hipotekos teismo sprendimu fakto įregistravimui.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė