- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-222-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00173-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria sandoris pripažintas niekiniu, uždarosios akcinės bendrovės „Arbusas“ bankroto byloje Nr. eB2-548-425/2018.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arbusas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.
Šalies argumentai
2. BUAB „Arbusas“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu paskirti buvusiam UAB „Arbusas“ direktoriui R. K. iki 2 896 Eur baudą, nes jis neperdavė administratorei įmonės dokumentų bei turto pagal sudarytą balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, neteikia informacijos apie įmonę, jos vykdytą veiklą, trukdo bankroto administratorei vykdyti jai nustatytas pareigas, sukelia neigiamus padarinius įmonės kreditoriams ir pačiai bankrutuojančiai įmonei.
3. Nesutikdamas su prašymu R. K. nurodė, kad jis nuo 2017 m. spalio 13 d. nebėra UAB „Arbusas“ akcininkas, o nuo 2017 m. lapkričio 1 d. ir direktorius, todėl jokių bendrovės dokumentų neturi. Dėl jam nežinomų priežasčių UAB „Arbusas“ akcininkai nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nepaskyrė naujo vadovo, nekeitė bendrovės buveinės adreso. Jokių bendrovės dokumentų neturi, tad jų negali pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi 2017 m. spalio 13 d. UAB „Arbusas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp R. K. ir D. Z. ex officio (savo iniciatyva) pripažino sandoriu, prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei ir pripažino jį niekiniu ir negaliojančiu; paskyrė BUAB „Arbusas“ direktoriui R. K. 200 Eur baudą; nustatė papildomą terminą perduoti įmonės turtą.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Arbusas“ akcininkas R. K. už 24 326,40 Eur pardavė visas turėtas UAB „Arbusas“ akcijas D. Z.. Teismas šį sandorį vertino kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis), kuris yra niekinis ir negaliojantis, nes šis sandoris šalių nepasirašytas, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip realų. Šiuo sandoriu akcininkas R. K. siekė ne realiai parduoti akcijas, o tik išvengti jam pačiam galimai nepalankių UAB „Arbusas“ bankroto teisinių pasekmių, todėl ir nurodė sudaręs akcijų pardavimo sutartį su asmeniu, kuriam UAB „Arbusas“ akcijų įgijimas yra formalus sandoris. Akcijų pirkėjas sandorio neįregistravo VĮ Registrų centre, UAB „Arbusas“ veiklos neorganizavo, pats R. K. nepateikė teismui duomenų, kokį turtą, buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė akcijų pirkėjui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dalis UAB „Arbusas“ dokumentų, mokėjimo kortelių, antspaudų ir kt., paimta kratos metu, taigi neperduota pirkėjui, patvirtina R. K. pateikto akcijų perleidimo sandorio nerealumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas ex officio (savo iniciatyva) padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 13 d. UAB „Arbusas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl šis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinis teismas civilinė byla Nr. 2-639-793/2018).
6. Teismas pažymėjo, kad nors VSDFV Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 29 d. pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad R. K. draudimo UAB „Arbusas“ pabaiga yra 2017 m. spalio 31 d., tačiau VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 1 d. išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad R. K. buvo UAB „Arbusas“ direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Duomenys apie įvykusius akcininko ir bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus) pasikeitimus Juridinių asmenų registrui (CK 2.67 straipsnis) nebuvo pateikti, todėl teismas BUAB „Arbusas“ faktiniu akcininku ir faktiniu direktoriumi bankroto bylos iškėlimo dienai (2018 m. rugpjūčio 2 d.) pripažino R. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Spręsdamas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-639-793/2018 (turi būti 2-639-798/2018), tačiau bylų faktinės aplinkybės skiriasi.
7.2. Teismas nesiaiškino šios bylos faktinių aplinkybių. Apeliantas apie sprendimą parduoti akcijas 2017 m. liepos 21 d. įmonei pranešė raštu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnio 1 dalį, taip pat ir kitas akcininkas – A. Š., informuotas apie pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas (ABĮ 47 straipsnio 2, 3 dalys). Negavęs kito akcininko valio išraiškos apeliantas akcijas pardavė, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 2017 m. spalio 13 d. patvirtino Pasvalio 1-ojo notaro biuro notarė L. J.. Duomenys apie akcininkų pasikeitimą įregistruoti viešajame registre, ką patvirtina 2017 m. spalio 19 d. duomenys apie akcininkus. Šie duomenys 2017 m. gruodžio 4 d. pateikti Pasvalio rajono apylinkės teismui. Teismo išvados dėl sandorio pripažinimo prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, sudaryto tik siekiant išvengti galimai nepalankių bendrovės bankroto teisinių pasekmių laikytinos formaliomis ir neparemtomis įrodymais.
7.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad naujasis akcininkas neorganizavo bendrovės veiklos, nes nenurodyta, kokius veiklos organizavimo veiksmus atliko kitas akcininkas A. Š.. Taip pat nepagrįsta ir išvada dėl dokumentų, turto neperdavimo akcijų pirkėjui, bendrovėje esant ir daugiau akcininkų.
7.4. Teismo išvados nesuderinamos su proceso dispozityvumo ir rungimosi principais.
7.5. Nebūdamas nei bendrovės akcininku, nei vadovu, apeliantas neturėjo pareigos ir realios galimybės oficialiai teikti VĮ Registrų centrui duomenis apie bendrovėje vykstančius pasikeitimus. Likę įregistruoti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Spręstinas klausimas, kas privalėjo padaryti įrašus apie vadovo pasikeitimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Arbusas“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
8.1. Teismas pagrįstai konstatavo akcijų pirkimo–pardavimo sandorį esant niekiniu ir negaliojančiu. Prieš tariamą akcijų pardavimą R. K. išpardavė visą UAB „Arbusas“ priklausantį turtą, didžiąją dalį parduodamas susijusiems asmenims; jau po akcijų pardavimo 2017 m. spalio 31 d. pats save atleido iš direktoriaus pareigų, nors akcininkų sprendimo dėl jo atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo neturėjo. Faktinės aplinkybės nesprendžiant klausimo dėl naujo direktoriaus paskyrimo, darbuotojų nepriėmimo, neteikiamų ataskaitų, nešaukiamų akcininkų susirinkimų ir kt., parodo, kad D. Z. įmonės akcijas įsigijo tik formaliai, nesiekdamas tokiems sandoriams įprastų tikslų.
8.2. R. K. turėjo suinteresuotumą kuo greičiau parduoti akcijas, nes UAB „Arbusas“ dalyvavo teisminiuose ginčuose, kuriuose įmonei pareikšti finansiniai reikalavimai, pats akcininkas konfliktavo su mažuoju akcininku A. Š. (30 proc. akcijų) dėl įmonės vykdytinos veiklos.
8.3. Sandorio sudarymą tik formaliai liudija ir aplinkybės, jog siekdamas įgyti akcijas už 24 326,40 Eur (nors nėra duomenų, kad ši suma faktiškai sumokėta), asmuo nereikalavo pateikti įmonės buhalterinių duomenų, antspaudų ir kt. (šis turtas kratos metu rastas pas R. K. gerokai po sandorio sudarymo (2018 m. kovo 28 d.)). Ir pats apeliantas neneigia neperdavęs jokių dokumentų ir daiktų. Įmonės direktoriumi buvo R. K., kuris tvarkė visą įmonės buhalteriją ir visi įmonės dokumentai bei turtas buvo jo žinioje ir būtų buvę perduoti naujam akcijų įgijėjui, realaus sandorio metu. Kitas akcininkas netvarkė įmonės apskaitos.
8.4. Sandorio negaliojimą patvirtina ir naujojo akcininko duomenų neįregistravimas VĮ Registrų centre. Apelianto pateikta pažyma – duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, tik vidinis įmonės dokumentas.
8.5. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė atskirąją nutartį, nustatęs kad D. Z. parašai nesutampa, yra galimai suklastoti. Todėl į šią bylą pateiktas D. Z. pranešimas neturi įrodomosios galios.
8.6. Sandorio pripažinimas niekiniu yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir buvo būtinas ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria teismas ex officio akcijų pirkimo–pardavimo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: atskirojo skundo nuorašą, pašto siuntos įteikimo pažymą, 2017 m. liepos 21 d. akcininko R. K. raštą UAB „Arbusas“, 2017 m. liepos 24 d. UAB „Arbusas“ raštą akcininkui A. Š., 2017 m. spalio 13 d. UAB „Arbusas“ pažymą notaro biurui, notaro patvirtintą 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties dublikatą, 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimą Pasvalio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-659-1000/2017, 2017 m. spalio 19 d. duomenis apie akcininkus.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su atskirajame skunde nurodytais argumentais, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia, kad apelianto R. K. naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi klausimo dėl sandorio negaliojimo pagrįstumo išsprendimui, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimami.
Dėl ginčo esmės
13. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 1 d. išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2018 m. rugpjūčio 2 d.) UAB „Arbusas“ vadovu buvo R. K.. Apeliantas neginčija to, kad jis buvo paskutinis BUAB „Arbusas“ vadovas, Juridinių asmenų registre nėra nurodyta, kas buvo paskirtas nauju UAB „Arbusas“ vadovu po to, kai apeliantas R. K., jo teigimu, nustojo eiti UAB „Arbusas“ vadovo pareigas.
14. Byloje nustatyta, kad grįsdamas pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus nebuvimą, R. K. pateikė teismui 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Arbusas“ akcininkas R. K. pardavė už 24 326,40 Eur visas turėtas UAB „Arbusas“ akcijas D. Z.. Pirmosios instancijos teismas ex officio šį sandorį vertino kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 straipsnis), kuris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), nes šis sandoris šalių nepasirašytas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė pasirašytą bei notaro patvirtintą 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dublikatą, kitus įrodymus dėl faktinių aplinkybių, kurių, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, šalys neįrodinėjo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei ir jo negaliojimo. Ginčydamas sandorio pripažinimą niekiniu, apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus. Tik išsprendus dėl niekinio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimo.
16. Iš į bylą pateikto 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dublikato matyti, kad sutartimi UAB „Arbusas“ akcininkas R. K. pardavė už 24 326,40 Eur visas turėtas UAB „Arbusas“ akcijas D. Z.. Duomenų apie šios sutarties įvykdymą apeliantas į bylą nepateikė, t. y. nepateikti duomenys, kad akcijų pirkėjas įvykdė sutarties 3.2.1 punktą ir 24 326,40 Eur sumą faktiškai sumokėjo. Pastebėtina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.5 punkte nurodyta, kad bendrovės apskaitą tvarko vadovas, t. y. apskaitos tvarkymas nėra perduotas tretiesiems asmenims. Tokia aplinkybė lemia išvadą apie visų bendrovės dokumentų ir turto buvimą pas apeliantą ir jo argumentų dėl kito akcininko, A. Š., neveikimo nepagrįstumą.
17. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nebedirba UAB „Arbusas“ direktoriumi, tačiau šiems argumentams pagrįsti į bylą nepateiktas ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas bendrovės valdybos, tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, o nesant tokio dokumento, apelianto pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma apie apelianto valstybinį socialinį draudimą, kurioje yra įrašas apie šio draudimo UAB „Arbusas“ pabaigą 2017 m. spalio 31 d., nepatvirtina apelianto atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų pagrįstumo. Kaip minėta, iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Arbusas“ vadovu nuo iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo apeliantas R. K.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis, spręstina, kad bankroto bylos UAB „Arbusas“ iškėlimo dieną apeliantas R. K. buvo minėtos bendrovės vadovu.
18. Bylos duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio NVTS 2018 m. kovo 28 d. atliko kratą ir jos metu paėmė 2016-2017 metų UAB „Arbusas“ dokumentus iš R. K. naujai įsteigtos bendrovės UAB „Grūdai LT“ patalpų, kuriose ankščiau veiklą vykdė UAB „Arbusas“. Šios aplinkybės liudija, jog apeliantas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentui, naujajam UAB „Arbusas“ akcininkui, neperdavė įmonės turto bei dokumentų nei vykdydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nei neva atleidus jį iš įmonės direktoriaus pareigų.
19. Taip pat apeliantas neginčija aplinkybių, kad dar iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, įmonė faktiškai turto ir nebeturėjo, bankroto administratorės nurodytais duomenimis, dalis įmonės turto (autobusai) nesąžiningais sandoriais perleisti susijusiems asmenims (apelianto sutuoktinei bei apelianto vadovaujamai UAB „Grūdai LT“), dėl sandorių negaliojimo bankroto administratorė yra pareiškusi ieškinį (civilinė byla Nr. e2-660-425/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas 2017 m. spalio 13 d., po jo sudarymo ne tik neteikti duomenys apie akcininkų pasikeitimą, bendrovės vadovo atleidimą Juridinių asmenų registrui, tačiau nėra ir duomenų, kad būtų buvusi vykdyta kokia nors veikla, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2018 m. liepos 10 d.
20. Aiškinant CK 1.81 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, įtvirtintus Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas, juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vertindamas jos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 69-70 punktai; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį Nr. 3K-3-546-915/2015; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Asmens sąžiningumas yra moralinė vertybė. Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis).
21. Atsižvelgiantį į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, nurodytų aplinkybių visetas, laikytinas neatitinkančiu geros moralės ir sąžiningumo principų, kas sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu akcininkas R. K. siekė ne realiai parduoti akcijas, o tik išvengti jam pačiam galimai nepalankių UAB „Arbusas“ bankroto teisinių pasekmių ir taikyti CK 1.81 straipsnį.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir pripažinta niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, pagrįsta visapusišku šiam klausimui reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), tinkamai motyvuota. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.