- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2-639-798/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., K. P.
- Kategorijos
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų M. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Abatas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ prašymas dėl baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Abatas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Versluva“. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas BUAB „Abatas“ supaprastintas bankroto procesas.BUAB „Abatas“ bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui prašymą, skirti baudą bendrovės akcininkei K. P. ir direktoriui M. P.. Nurodė, kad vykdant teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį buvo siunčiami raginimai bendrovės direktoriui M. P. bei akcininkei K. P. perduoti pagal minėtą nutartį įmonės turtą, dokumentus, antspaudą, tačiau nurodyti asmenys bankroto administratorės nurodymų nevykdė, dėl to surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.Suinteresuoti asmenys M. P. ir K. P. prašė atmesti BUAB „Abatas“ bankroto administratorės prašymą skirti baudą. Nurodė, kad K. P., būdama UAB „Abatas“ akcininkė, 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido akcijas R. A. už 12 000 Lt. Tą pačią dieną buvo surašyti akcijų perdavimo-priėmimo aktas, kurį pasirašė abi sutarties šalys. M. P. po akcijų perleidimo kurį laiką dirbo bendrovės direktoriumi, tačiau 2015 m. lapkričio 16 d. jo paties prašymu akcininkas R. A. atleido M. P. iš direktoriaus pareigų. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV) pažyma, kad M. P. draudiminio laikotarpio UAB „Abatas“ pabaiga yra 2015 m. lapkričio 16 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Abatas“ 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei 2015 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą ex officio pripažino niekiniais ir negaliojančiais; BUAB „Abatas“ direktoriui M. P. paskyrė 700 Eur baudą; M. P. nustatė papildomą 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei BUAB „Abatas“ turtą, antspaudą ir visus dokumentus; prašymą skirti baudą BUAB „Abatas“ akcininkei K. P. atmetė.Teismas 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį vertino kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį, kuris yra niekinis ir negaliojantis. Teismas nurodė, kad šiuo sandoriu akcininkė K. P. ir direktorius M. P. siekė ne realiai parduoti akcijas, o išvengti jiems galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių, todėl sudarė akcijų pardavimo sutartį su asmeniu, kuriam UAB „Abatas“ akcijų įgijimas buvo tik formalus sandoris. Teismas, pripažindamas sandorį niekiniu ir negaliojančiu, vertino R. A. charakterizuojančius duomenis ir faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-669-589/2017 pagal BUAB „Biuro menas“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje yra nustatyta, jog R. A. (UAB „Biuro menas“ akcijų pirkėjas) yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose bei už kitus administracinius teisės pažeidimus, taip pat teistas už turto sugadinimą, vagystes ar pasikėsinimą įvykdyti vagystes, iš R. A. yra priteistos skolos UAB „Bendras finansavimas“, UAB „Mokilizingas“ ir kt.Teismas pažymėjo, kad nors 2017 m. gruodžio 11 d. VSDFV pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą įrašyta, kad M. P. draudimo UAB „Abatas“ pabaiga yra 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro 2017 m. lapkričio 22 d. išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad M. P. nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Abatas“ direktoriumi, o K. P. akcininkė.Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas įpareigoja juridinius asmenis Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis, o nagrinėjamu atveju nei akcininkė K. P., nei direktorius M. P. nepateikė informacijos apie įvykusius akcininkės ir bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus) pasikeitimus Juridinių asmenų registrui, teismas sprendė, kad iki pat bankrutuojančios įmonės statuso įregistravimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Juridinių asmenų registre, UAB „Abatas“ faktine akcininke pripažintina K. P., o faktiniu direktoriumi – M. P.. Teismas pažymėjo, kad M. P. nesiėmus ir nedėjus pastangų pakeisti aktualią informaciją apie UAB „Abatas“ valdymo organų pasikeitimą, asmeniškai jam tenka pareiga prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes, todėl sprendė, jog BUAB „Abatas“ bankroto administratorius pagrįstai siuntė raginimą M. P. vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį. Teismas konstatavo, kad BUAB „Abatas“ administracijos vadovui M. P. neperdavus teismo paskirtai bankroto administratorei įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, įmonės antspaudo ir visų dokumentų, jam skirtina bauda.Teismas konstatavo, kad akcininkei K. P. nėra pagrindo skirti baudą, nes ji asmeniškai nebuvo atsakinga už UAB „Abatas“ turto, finansinės atskaitomybės dokumentų, antspaudo perdavimą teismo paskirtai bankroto administratorei, be to akcininkė K. P. buvo įvykdžiusi pareigą suformuoti bendrovės vienasmenį valdymą organą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys M. P. ir K. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl baudos paskyrimo atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Spręsdamas klausimą dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo dalyką, peržengė ieškinio reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus. Dėl to teismo nurodymas, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tik formaliai siekiant išvengti galimų teisinių pasekmių dėl UAB „Abatas“ bankroto bylos iškėlimo, kai aplinkybių dėl šio fakto neteigė ir neįrodinėjo nė viena iš ginčo šalių, nesuderinamas su civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principais.Konstatuodamas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto negaliojimą, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčijamų sandorių teisėtumo, nenustatinėjo, ar sandorių sudarymo dienai jie atitiko sandorių galiojimui privalomus reikalavimus. Teismo posėdyje neišklausius akcininko R. A. bei jo neįtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu, teismas negalėjo išsiaiškinti jo valios ir motyvų pasirašant ginčo sandorius. Teismas taip pat nevertino pinigų už akcijas perdavimo fakto ir kitų esminių sandorių sudarymo faktinių aplinkybių, dėl to neturėjo teisinio pagrindo ginčo sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi neįsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu bei jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie R. A. asmenybę, tokiu būdu nepagrįstai konstatuodamas ginčo sandorių prieštaravimą viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatoms. Toks pirmosios instancijos teismo motyvavimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu, kadangi akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalies reglamentavimui, nurodančiam, kad galima remtis aplinkybėmis nustatytomis tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu.2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Abatas“ akcininko R. A. sprendimu M. P. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl nuo 2015 m. lapkričio 16 d. jis nebebuvo UAB „Abatas“ darbuotojas ar valdymo organo narys. Kadangi su įmone M. P. nebesiejo jokie darbo sutartiniai santykiai, todėl M. P. ne tik kad nebeturėjo pareigos, tačiau ir galimybės teikti valstybės įmonei Registrų centras duomenų apie įmonėje vykstančius pasikeitimus. Tai, kad M. P. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo įregistruotas UAB „Abatas“ vadovu, nepaneigia fakto, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta žymiai anksčiau, kadangi duomenų įregistravimas viešajame juridinių asmenų registre atlieka tik jų išviešinimo, bet ne teises nustatančią, funkciją.Teismas visiškai nemotyvavo kokiu pagrindu M. P. yra įpareigojamas perduoti bankroto administratoriui nurodytą įmonės turtą bei dokumentus. Buvęs įmonės direktorius M. P. ne kartą yra nurodęs, kad jokio įmonės turto nebeturi, kadangi jis yra perduotas naujajam įmonės akcininkui R. A.. Tokiu būdu, suinteresuotas asmuo teismo nutartimi yra įpareigojamas atlikti veiksmus, kurių jis realiai įvykdyti negali. Be to, teismas neišsiaiškino UAB „Abatas“ turto ir dokumentų perdavimo fakto aplinkybių, turto buvimo vietos. Teismas taip pat nenurodė visiškai jokių motyvų, kurių pagrindu skyrė būtent tokio dydžio piniginę baudą.Bankroto administratorė UAB „Versluva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria UAB „Abatas“ direktoriui M. P. paskirta bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratorei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.Suinteresuoti asmenys M. P. ir K. P. pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Abatas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei 2015 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriais siekė įrodyti, kad jie nebėra susiję su UAB „Abatas“, todėl neturi pareigos perduoti dokumentų. Teismas nurodytus sandorius ex officio pripažino niekiniais ir negaliojančiais ir nurodė, kad šiuo sandoriu akcininkė K. P. ir direktorius M. P. siekė ne realiai parduoti akcijas, o išvengti jiems galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo dalyką, peržengė ieškinio (prašymo) reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis bankroto administratorė grindė savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų teiginiais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546/2013). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas, nustatęs, kad sandoris, kuriuo remiasi viena iš šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo teisinius padarinius tik tokiu atveju, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi, pavyzdžiui, kai sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms arba viešajai tvarkai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Spręsdamas klausimą, ar sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas turi atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį, šalių elgesį po sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu galiojusias įstatymo nuostatas, nustatančias niekinio sandorio negaliojimo pagrindus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota ir tai, kad bankroto bylose yra viešojo intereso, kadangi bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010 ir kt.). Taigi, viešasis interesas bankroto bylose bei ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų nagrinėjant bankroto bylas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva sprendė klausimą dėl suinteresuotų asmenų M. P. ir K. P. nurodytų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Kaip matyti, kad iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų prašymu bandė į posėdį iškviesti R. A., tačiau šiam asmeniui siųsti dokumentai nebuvo įteikti. Nepavykus R. A. iškviesti į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, patikrino Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO ir nustatė, kad nurodyto asmens atžvilgiu išnagrinėtose baudžiamosiose, administracinėse ir civilinėse bylose esantys duomenys (daugkartinis baustumas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, teistumas, priteistos skolos, kt.) kelia aiškių abejonių dėl asmens realaus gebėjimo įsigyti įmones akcijas. Be to, teismas įvertino ir tai, kad K. P. tą pačią dieną sudarė ir jai priklausančios UAB „Biuro menas“, kuriai taip pat iškelta bankroto byla, akcijų perleidimo sutartį su R. A.. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad sudaryti sandoriai yra niekiniai, buvo pakankamai akivaizdžios, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai juos ex officio pripažino negaliojančiais, o apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai neleidžia padaryti priešingos išvados.
Dėl bendrovės valdymo organų
Suinteresuotas asmuo M. P. atskirajame skunde teigia, kad UAB ,,Abatas“ akcijas 2014 m. gruodžio 29 d. pardavus R. A., 2015 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko R. A. sprendimo buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, todėl jis negali būti atsakingas už Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties nevykdymą.Taigi tinkamam bylos išnagrinėjimui reikalinga nustatyti, ar suinteresuotas asmuo M. P. 2016 m. liepos 27 d., t. y. bankroto bylos UAB „Abatas“ iškėlimo dieną, buvo bendrovės įmonės vadovas, kuriam pagal ĮBĮ nuostatas kilo pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei. Šioje byloje sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės dėl pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui nevykdymo klausimą būtina įvertinti ar Juridinių asmenų registre esanti informacija apie įmonės vadovą laikytina teisinga tol, kol šie viešame registre esantys duomenys nėra nustatyta tvarka nuginčyti.Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Abatas“ vadovu nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo M. P.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto bylos UAB „Abatas“ iškėlimo dieną suinteresuotas asmuo M. P. buvo minėtos bendrovės vadovu. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Nors apeliantas nurodo, kad 2016 m. liepos 27 d. vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, todėl būtent naujasis bendrovės vadovas (akcininkas) privalėjo padaryti įrašus apie vadovo pasikeitimą, tačiau apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre, t. y. laikėsi ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje jo atžvilgiu nustatytos tvarkos.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Abatas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei 2015 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais, byloje esantis vienintelio UAB „Abatas“ akcininko R. A. vardu pasirašytas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas dėl M. P. atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių, o jo pagrindu atlikti įrašai VSDFV sistemoje šiuo atveju neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl M. P., kaip bendrovės vadovo, pareigų bankroto byloje.
Dėl paskirtos baudos pagrįstumo
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas nenurodė visiškai jokių motyvų, kurių pagrindu skyrė būtent 700 Eur dydžio piniginę baudą, nenustatinėjo kitų faktinių aplinkybių, kurios buvo reikšmingos M. P. skiriant baudą.Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017).CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, t. y. dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo teisė turi būti įgyvendinta per CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo dienos terminą, kadangi bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Taigi atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas.Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi (jos dalimi) suinteresuotam asmeniui M. P. paskirus baudą, suinteresuotas asmuo nesikreipė į pirmosios instancijos teismą dėl baudos panaikinimo, tačiau padavė atskirąjį skundą.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad per septynias dienas galima pateikti atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui (dėl visos nutarties), tačiau, akivaizdu, kad tai nepakeičia įstatyminio reguliavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-157/2015). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad keturiolikos dienų terminas nėra naikinamasis, esant svarbioms priežastims jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties dalis, kuria M. P. paskirta bauda ir jam nustatytas papildomas terminas perduoti įmonės turtą ir dokumentus, negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies pradėtas neteisėtai, todėl, paaiškėjus tokiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Abatas“ 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2015 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo aktas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties dalies, kuria M. P. paskirta 700,00 Eur bauda ir jam nustatytas papildomas terminas perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nutraukti.