Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. M., jo atstovui advokato Dovydui Raišučiui, atsakovui A. M., jo atstovei advokatei Violetai Zabielienei, atsakovui K. M., jo atstovui advokatui Juliui Petrulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams A. M. ir K. M. dėl išlaidų priteisimo iš paveldimo turto ir termino atnaujinimo ieškiniui pateikti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notaras Dionizas Adomavičius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

26. Byloje iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (K. M. atsiliepimo 2 priedas) nustatyta, kad nekilnojamojo turto, kuris yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė 2/3 dalys, o atsakovui K. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso likusi 1/3 dalis 0,1780 ha ploto žemės sklypo. Žemės sklype yra du pastatai – gyvenamieji namai: 1) 1940 m. statybos 283,41 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui K. M.; 2) 1940 m. statybos 160,54 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė palikėjui. Atsakovas K. M. paveldėjo 1/3 dalis 0,1780 ha ploto žemės sklypo ir statinį (duomenys neskelbtini) mirus palikėjo sutuoktinei M. M..

27. Ieškovas teigia, kad visi atlikti ir patikslintame ieškinyje nurodyti turto pagerinimo darbai ir investicijos laikomi daikto, konkrečiai nekilnojamojo turto dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtus D13, D15, D15A, D18), pagerinimu ir patirtos lėšos, kurios sudaro 80 000 Eur, todėl turi būti atlyginamos ieškovui arba atitinkamai priteistina natūra 4 arų žemės sklypo dalis, kurioje atlikti esminiai turto pagerinimo darbai, kuria padidėjo atsakovams priklausančios turto dalys.

28. Atsakovai įrodinėja, kad turtu, kuris yra (duomenys neskelbtini), ieškovas nesirūpino, jokių jo pagerinimų nedarė ir į tai savo asmeninių ar bet kokių kitokių lėšų neinvestavo. Byloje nustatyta, kad statinys (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui K. M., yra skirtas nuomai. Atsakovas K. M. pateikė 2020 m. išduotą verslo liudijimą Nr. VB513787-1. Palikėjas gyveno kitame statinyje, kurio adresas yra toks pat.

29. Pasisakant dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad jis rūpinosi pastatu ir teritorija, kurioje gyveno palikėjas, pažymėtina, kad byloje nėra dokumentų, galinčių patvirtinti ieškovo išlaidas. Ieškovas pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d. Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, kuri sudaryta tarp A. M. ir UAB „Vilniaus vandenys“. Joje nurodytas el. pašto adresas, priskirtinas ieškovui. Pagal šią sutartį paslaugos tiekiamos į statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 7-16). Ieškovas su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra 2019 m. rugpjūčio 6 d. Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kuri sudaryta tarp A. M. ir UAB „Vilniaus vandenys“. Joje nurodytas el. pašto adresas, priskirtinas ieškovui. Pagal šią sutartį paslaugos tiekiamos į statinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 8-17), kuris priklauso ieškovo tėvui. Lygiai tokia pati sutartis dėl pastato (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 8-18),

30. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovas žino apie šias sutartis, turi sutartis, jose yra įrašytas kontaktinis ieškovo el. pašto adresas, įrodo, kad ieškovas rūpinosi komunikacijų klausimais dėl turto dalies, kuri priklausė jo tėvui. Minėta, ieškovas kurį laiką gyveno tik pastate (duomenys neskelbtini). Teismo išvadą dėl rūpinimosi tėvui priklausančiu turtu patvirtina ir prašymas – paraiška, kuris skirtas UAB „Vilniaus vandenys“, dėl prisijungimo sąlygų pastatams (duomenys neskelbtini), joje kontaktinis asmuo nurodytas ieškovas K. M. (ieškinio priedai Nr. 8-20, Nr. 8-21). Tačiau aptarti įrodymai nėra susiję su reikalavimu dėl (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtus D13, D15, D15A, D18), kaip ir į bylą pateikti dokumentai apie atsakovui A. M. išduotas prisijungimo sąlygas dėl vandentiekio ir nuotekų objektams, adresu: (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr.8-22), (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr.8-23).

31. Į bylą pateiktas ieškovo 2018 m. kovo 15 d. parašytas el. laiškas, skirtas UAB „Vilniaus vandenys“, vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas inicijavo (duomenys neskelbtini) sklype įsiterpiančios kolonėlės naikinimą (ieškinio priedas Nr. 8-3). Akivaizdu, kad tuo labiausiai buvo suinteresuotas atsakovas A. M., nes panaikinus kolonėlę didėja sklypo plotas. Taip pat iš to paties el. laiško turinio nustatyta, kad ieškovas rūpinosi ir prisijungimo schemomis „prie (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)), (nuo (duomenys neskelbtini) ), (nuo (duomenys neskelbtini)), (nuo (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) namo (nuo matyt bevardės gatvės einančio lygiagrečiai Giedraičių, (duomenys neskelbtini) gatve paėjus 100 m, t.y. iškart už 18 namų)“. Šio laiško turinys paneigia abiejų atsakovų argumentus, kad ieškovas visiškai neprisidėjo pastangomis dėl komunikacijų iki sklypo (duomenys neskelbtini), privedimo.

32. Atsakovai įrodinėja, kad ieškovas inžinierinių komunikacijų koridoriaus įrengimą iki sklypų ribos inicijavo tik dėl to, kad siekė būti seniūnaičiu. Teismas nurodo, kad toks teiginys yra teikiamas siekiant išvengti sąžiningo ir atsakovams naudingo ieškovo elgesio pripažinimo. Pirma, 2018 m. kovo 15 d. el. laiškas yra skirtas dėl turto, kuris priklauso ir / arba paveldėjus priklausys atsakovams. Antra, visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir miesto komunikacijas valdančios bendrovės pradeda darbus tik tuomet, kai yra suorganizuojama reikšminga visuomenės grupė, kuri išreiškia poreikį jungtis prie magistralinių tinklų. Tam reikia surinkti vietos gyventojų parašus, rengti raštus, o tai ir darė asmeniškai ieškovas, kaip fizinis asmuo (ieškinio priedai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 14-1 iki Nr. 14-15). Tokiu atveju nėra sąžininga teigti, kad tokios ieškovo pastangos buvo vykdomos tik dėl siekio tapti seniūnaičiu, o įvedus komunikacijas į teritoriją, ieškovas galėtų reikšti reikalavimą visai bendruomenei. Trečia, atsakovai pripažino, kad įrengus magistralinį inžinierinių komunikacijų koridorių iki sklypų ribos, jie pasinaudojo galimybe prijungti gyvenamųjų namų vandentiekio sistemas, lygiai kaip ir palikėjas. Tačiau ieškovo argumentus dėl sugaišto asmeninio laiko gerinant statinį, kuris priklausė tik palikėjui, paneigia A. P. M. 2019 m. lapkričio 15 d. išduotas įgaliojimas projektuotojai E. B., kuri paskirta būti jo atstove derinant vandentiekio ir nuotekynės namui (duomenys neskelbtini) statybos supaprastinto projekto rengime (ieškinio priedas Nr. 1).

33. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir ieškovo pastangas dėl elektros kabelio vedimo šalia (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai nuo Nr. 9-1 iki Nr. 9-6). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, informuodama apie vykdomus darbus, kreipdavosi į ieškovą (ieškinio priedas Nr. 9-6). Tačiau ieškovo pateikti įrodymai nėra susiję su ieškinio objektu.

34. Apibendrinus tai, kas pasakyta, galima prieiti prie išvados, kad ieškovas asmeninėmis pastangomis prisidėjo prie gerbūvio, kuriuo ir jis naudojosi (dėl namo (duomenys neskelbtini)), kūrimo, bet to negalima įvertinti kaip negautos darbo užmokesčio sumos iš individualios veiklos. Byloje nėra nurodytas konkretus sugaištas laikas valandomis, derinant komunikacijų privedimo klausimą, įrodymai apie pagrįstai įkainotą ieškovo darbo valandą. Bet kuriuo atveju, byloje nėra išskaičiuota, kiek konkrečiai įvertintas sugaištas laikas būtent dėl prie palikėjui priklausiusio sklypo magistralinio tinklo privedimo, nes ieškovo iniciatyva buvo dėl (duomenys neskelbtini) iš (nuo (duomenys neskelbtini)), (nuo (duomenys neskelbtini) g.), (nuo (duomenys neskelbtini)), (nuo (duomenys neskelbtini)), 18 – 1-ojo namo (nuo (duomenys neskelbtini) g.), 18 – 2-ojo namo. Pažymėtina, kad ginčas yra tik dėl nekilnojamojo turto dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtus D13, D15, D15A, D18.

35. Ieškovo pateikti tokie dokumentai, kurie sukurti kaip (duomenys neskelbtini) gyventojų peticija prieš V. M. (ieškinio priedas Nr. 10), susiję su peticija dėl statybų ribojimo iki penkių aukštų statinių (ieškinio priedai Nr. 10), nuo Nr. 18 -1 iki Nr. 18-24), dėl bendrojo plano Šnipiškėms ir Šiaudinei (,,Skansenui“) (ieškinio priedai Nr. 15-1 iki 15-15), pasiūlymai dėl Šnipiškių gaisrinės saugos plano istoriniams mediniams statiniams (ieškinio priedas Nr. 16), UAB Network Solutions LT“ įsipareigojimai įrengti nuo pastatų (duomenys neskelbtini) elektros abonentinių kabelių klojimo darbus, ieškovo ir atsakovo A. M. prašymas dėl projektuojamos (duomenys neskelbtini) vietos ir matmenų pakeitimo, jos atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (ieškinio priedas Nr, 13), savivaldybės atsakymas (ieškinio priedas Nr. 13-1), dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) gatvės statybos projekto vykdymu, Šnipiškių parko įrengimu (ieškinio priedai nuo Nr. 11-1 iki Nr. 12-15), neįrodo ieškovo nuostolių dėl ginčo turto pagerinimo. Ieškovas nepateikia konkrečių skaičiavimų, kurie būti siejami su šiais įrodymais, gerinant ginčo turtą. Minėtais dokumentais nesirėmė ir vertintojas D. G. rengdamas „Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą“ Nr. DGA201026 ir 2020 m. spalio 28 d. „Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės“ Nr. DGK201026.

36. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą įrengė UAB „Vilniaus vandenys“, įgyvendinama Europos Sąjungos 2014 – 2020 m. finansavimo laikotarpio Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programą ir projektą: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste“. Atsakovas K. M. pabrėžė, kad vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrengimą į patį žemės sklypą organizavo, susijusius dokumentus pasirašė ir kitus reikalingus veiksmus atliko pats atsakovas. Teismas nurodo, kad dėl šiam atsakovui priklausančio turto ginčo nėra. Byloje kilo ginčas dėl tame pačiame sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė ir palikėjui, esančio 1940 m. statybos 160,54 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo vertės padidėjimo, kai atvedus vandentiekio atšaką, į statinį atsirado galimybė įrengti vandentiekį. Byloje nurodyta, kad ieškovas spartino vandentiekio atšakų iki atsakovams priklausančių sklypų ribos privedimą ir pats kuravo šį klausimą. Analogiškai buvo ir dėl bendravimo su AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Dėl nuostolių pagal Nekilnojamojo turto vertės padidėjimą

37. Ieškovas nurodė, kad reikalauja 80 000 Eur sumos, kuri, anot jo, sudaro tik 1/3 visų realių sąnaudų (nuo 240 tūkst. eurų sumos). Byloje nėra pateikta sąskaitų dėl jo asmeninių išlaidų, kurios patvirtintų jo, kaip fizinio asmens, investuotas sumas. Tačiau ieškovas teigia, kad palikėjo turto vertės padidėjimas ir yra jo nuostoliai. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2020 m. spalio 26 d. turto vertintojo D. G. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGA201026 (ieškinio priedas Nr. 23) ir 2020 m. spalio 28 d. Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK201026 (ieškinio priedas Nr. 24).

38. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGA201026 nurodyta, kad žemės sklypas, kurio plotas yra 0.1780 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 863 000 Eur suma. Žemės sklypo vertė buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu. Ataskaitoje nurodyta, kad „vertintojas, skaičiuodamas vertinamo turto rinkos vertę, naudojo duomenis apie fiksuotus pirkimo–pardavimo sandorius (VĮ Registrų centro ir/ar NT sandorių duomenų bazės)“.

39. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGA201026 ieškovo pateikti įrodymai dėl jo pastangų ir įdirbio nėra įvertinti. Vertintojas taikė kitus kriterijus, tai yra ekonominius rodiklius, turinčius poveikį turto kainai (pvz., ataskaitos 14 psl.).

40. Iš šio aprašymo galima spręsti, kad buvo atliktas ne turto iki ir po vandentiekio ir kitų komunikacijų įvedimo kainos palyginimas, ir pagal tai ieškovo atliktų darbų įvertinimas, o rinkos turto vertės nustatymas. Ieškovas taip pat byloje galėjo pateikti įrodymus, palyginant, kiek kainuoja rinkoje ieškovo nurodomi kaip padaryti darbai su pasiektu rezultatu. Teismas posėdžių metu bandė atkreipti ieškovo ir jo atstovo dėmesį į netinkamai pasirinktą įrodinėjimo metodą, tačiau ieškovas nesutiko su siūlymais.

41. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 (tris) per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.). Darydamas (jei būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius” (ataskaitos 17 psl.).

42. Sutiktina su atsakovais, kad vertintojas pritaikė lyginamąjį metodą, o jokių pataisų didinančių žemės sklypo vertę dėl įrodinėjamų ieškovo pagerinimų netaikė ir, atsižvelgdamas į kitų žemės sklypų Šnipiškių rajone kainą, nurodė žemės sklypo vieno aro ir atitinkamai viso žemės sklypo kainą.

43. Konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės (ieškinio priedas Nr. 24) nurodyta, kad kitos paskirties, žemės sklypo, kurio plotas yra 0,1780 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyto statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina vertė rinkoje 2015 m. rugpjūčio 31 d., galėtų būti 679 000 eurų. Vertintojas nurodė, kad konsultacija parengta vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Šioje konsultacijoje taip pat nėra atsižvelgta į ieškovo nurodytus kriterijus, kuriais jis įrodinėjo savo nuostolius. Vertintojas nurodė pasiūlos ir paklausos aspektą, bet tai nėra turto vertės padidėjimas dėl ieškovo įrodinėjamo įdirbio.

44. Ieškovas teigia, kad bendra sklypo vertė padidėjo, nes žemės sklypas tapo pritaikytas kavinei–restoranui (alėja greta, istorinio grindinio rekonstrukcijos projektas, turistų srautai, kino filmavimai, atvestas vandentiekis ir nuotekos nuo (duomenys neskelbtini) pusės, t. y. antras atskiras prievadas nei atsakovo ir t.t.). Tačiau byloje nustatyta, kad kavinės idėja nebuvo išvystyta, o, minėta, gerbūvis sutvarkytas ne ieškovo lėšomis.

45. Byloje iš esančio ieškovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. parašyto laiško Savivaldybei, UAB „Vilniaus vandenys“ (ieškinio priedas Nr. 26) galima spręsti, kad ieškovas turėjo ketinimą vystyti sklypą (duomenys neskelbtini). Tai galima spręsti iš tokio jo turinio :<...> „ Laiškuose sakoma, kad remiantis ES paramos nuostatomis VV atmetė prašymą įrengti du atskirus įvadus į didžiulį 50 metrų ilgio namą, turinti net dvi virtuves skirtingose namo pusėse. Jas skiria apie 30 metrų atstumas. Prašymai buvo ATSKIRIEMS žemės kadastriniams vienetams, nepaisant to, kad tai tas pats gyvenamasis namas“ <....>. Tai galėtų pagrįsti ieškovo teiginius dėl jo planų į sklypą (duomenys neskelbtini), bet ne įrodinėjamą palikėjo pažadą padovanoti ieškovui dalį turto.

46. Ieškovas įrodinėja, kad namus aprūpino išorine TV antena, multifunkciniais įrenginiais, įvairiais baldais ir pan. Pažymėtina, kad ieškovas įranga pasirūpino pastate, kuriame gyveno ir naudojosi visais šiais įrenginiais. Tokiu atveju, ginčo nekilnojamo turto vertė negalėjo padidėti.

47. Pagal CK 6.456 straipsnio 2 dalį pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

48. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą ieškovas galėtų tapti palikėjo kreditoriumi, jei ieškinio reikalavimas būtų siejamas su nuostoliais, kurie siejami su pasirengimu priimti dovaną. Ieškovas tokio reikalavimo nereiškė.

50. Atsakovai nurodė, kad neketina naudotis ieškovo įdirbiu. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo informavęs palikėją ir pastarasis žinojo apie ieškovo norą rašyti studiją apie palikėjui tuo metu priklausantį statinį su tikslu sklypą išvystyti iki galimybės jame įrengti kavinę (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nurodė, kad jis objektyviai negali pateikti teismo prašomų duomenų, t. y. finansinės apskaitos dokumentų, bei atlikti turto vertinimo pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, nes nėra vertinimo objekto, verslas kaip toks nėra sukurtas, vadinasi, pajamos nebuvo ir nėra gaunamos. Tokiu atveju, ieškovo nurodytų nuostolių, patirtų norint įgyvendinti kavinės idėją, negalima vertinti kaip išlaidas dėl turto pagerinimo, nes turtas, kuris pagal ieškovą turėtų kelti sklypo (duomenys neskelbtini) vertę, nebuvo sukurtas.

51. Ieškovas pateikė darbų apimčių apskaičiavimą, pavadintą Medinių Šnipiškių reputacijos taisymas (ieškinio priedas Nr. 27). Sąmatoje, kuri sudaryta paties ieškovo, nurodyti tokio pobūdžio darbai kaip: Parengta knyga „Vilniaus: transporto istorija 400-2016“ (76 lapai, jų vertė 24 000 Eur), Istoriniai Šnipiškių žemėlapiai (24 vnt.; paieška, restauracija, retrospektyva 2016 metų Vilniaus plane, žemėlapių kadravimas, rezoliucijos didinimas, darbų vertė 21 000 Eur), maždaug šimtas teisinių dokumentų/prašymų rengimas VMS, KPD, Aplinkos ministerijai, VTPSI, NŽT, Kultūros ministerijai, Seimo Kultūros komitetui, siekiant (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijos, bei akmeninio grindinio restauravimo, paieškos filtro taisyklė OUTBOX (atrenkant institucijas, organizacijas): in:sent "daugėliškio" to: *@*. Darbų vertė 11 000 Eur), Kintų gatvė (vakarinė artimiausia gatvė su eismu). Paieškos filtro taisyklė OUTBOX (atrenkant institucijas, organizacijas): in:sent "kintų" to: *@*.lt; darbų vertė 2 100 Eur) ir pan. Į sąmatą ieškovas įtraukė ir Envato platformoje programinės licenzijos pardavimų sumažėjimą, negalint skirti laiko pardavimams ir klientų aptaravimui, sistemų pataisymams (lyginant 2016 vs kiti metai). Tai ieškovas įkainavo 86,130.00 Eur. Sąmatoje yra apskaitytas atsiprašymas iš darbo (~50 VMS posėdžių) dėl teritorijos ir statybų šalia, bei bendrojo plano – irgi dienomis (susitikimuose dalyvaujant tėvui A. M., dėdei K. M. ((duomenys neskelbtini)) ir ieškovui). Tai sudaro 6 000 Eur, kurie apskaityti kaip ~“50 susitikimų, vidutiniškai 4 valandos (nuo važiavimo ir grįžimo, bei posėdžio)“. Iš tokio apskaičiavimo negalima nustatyti nei kur ieškovas važiavo, nei kokiu tikslu, nei kada, nei koks išvykos rezultatas. Atsiprašymą iš darbo susitikimui su vandentiekio atstovais (susitikimuose dalyvaujant tėvui A. M., dėdei K. M. ((duomenys neskelbtini)) ir ieškovui), ieškovas įvertino 600 Eur suma, kuri įkainota po 30 Eur už valandą, nurodant, kad buvo 5 susitikimai ir sugaištos 4 valandos ir t. t.

52. Byloje nėra įrodymų, kad palikėjas buvo skolingas 80 000 Eur turtinės prievolės už ieškovo asmenines investicijas į palikėjo turtą, likusį po jo mirties. Be to, ieškovas nepaaiškina, kaip Šnipiškių bendruomenės iniciatyva išleistas Lietuvos valstybės atkūrimo 98-osioms metinėms paminėti skirtas leidinys, kurio autoriumi nurodytas ieškovas ir kuris pavadintas „Vilniaus transporto istorija“ (ieškinio priedas Nr. 25), yra susijęs su palikėjo įsipareigojimais. Teismas pažymi, kad ieškovo įrodinėjamas pastato žinomumo ir jo istorinės vertės viešinimas, galėtų turėti poveikį paties ieškovo verslo idėjos vertei, bet kai pastatai naudojami kaip gyvenamoji vieta, tai būtų galima nebent svarstyti statinio pardavimo vertės didėjimą. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad statinys (duomenys neskelbtini) būtų ketinamas parduoti kaip istorinė vertybė, taip pat byloje nėra atliktas vertinimas tuo aspektu, ar didėja statinio vertė, priklausomai nuo jo istorinės architektūros.

54. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo į bylą pateikta 2020 m. vasario 5 d. paskolos sutartis Nr. 05/02/2020 (ieškinio priedas Nr. 4) dėl 25 000 Eur sumos yra sudaryta paskolos gavėjo (ieškovo) asmeninėms reikmėms (2.1 punktas). Vadinasi, ji negali būti siejama su įrodinėjamu ieškovui palikėjo skoliniu įsipareigojimu. Ieškovas pateikė į bylą dokumentus, paaiškindamas, kad jis yra skolingas M. B. 28 565 USD pagal 2020 m. kovo 13 d. susitarimą (įmonės verslo paskola), 3 880 Eur ir 13 858 USD pagal 2020 m. kovo 24 d. susitarimus (įmonės verslo paskola), taip pat 2020 m. gegužės 12 d. gavęs 8 000 Eur asmeninę paskolą verslui iš Šiaulių banko, 2020 m. rugsėjo 2 d. gavęs 5 500 Eur asmeninę paskolą verslui iš Finbee, 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasiskolino 10 000 Eur iš L. I.. Šios sumos negali būti siejamos su turto pagerinimo išlaidomis, nes ieškovas pinigus skolinosi po palikėjo mirties, visi įrodinėjami darbai, kaip investicijos į turtą, norint jį pagerinti, jau buvo baigti.

55. Ieškovas, be kita ko, nurodė, kad tvarkė, naudojo žemės sklypą kaip savo, atliko esminius turto pagerinimus, pasidarė verslo projektą – kavinės verslo planą, kurio dėl netikėtos senelio mirties ir prasidėjusio tarp šalių ginčo nespėjo realizuoti, tačiau nori ir turi teisėtą lūkestį jį toliau sėkmingai įgyvendinti. Anot ieškovo, palikėjui esant gyvam, tarp ieškovo ir palikėjo buvo susiklostę itin glaudūs tarpusavio santykiai ir žodinis susitarimas, pagal kurį palikėjas jam nuosavybės teise priklausančią 4 arų žemės sklypo dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai perleido, leido naudotis, bei disponuoti su sąlyga, kad ieškovas atliks esminius šio ir kitų sklypų (D13, D15, D15A) bei juose esančių statinių priežiūrą,

56. Pagal ieškovo suformuluotus teiginius, būtų galima spręsti, kad ieškovas siekia įrodyti palikėjo turto administravimą. Tačiau administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepateikė nei vieno iš šių dokumentų, leidžiančių kito asmens turto administravimą. Vadinasi, ieškovas neįrodė, kad jis buvo palikėjo kreditorius.

57. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

58. Įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).

59. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagal ginčo šalių argumentus dėl ginčo objekto, atsižvelgdamas į šią nurodytą kasacinio teismo praktiką, nevertina ieškovo ir atsakovų teiginių apie palikėjo priežiūrą, pablogėjus jo sveikatai, palaidojimo aplinkybes, tarpusavio konfliktus (CPK 12,13 straipsniai).

Dėl palikėjo įrodinėjamos skolos ir ieškinio senaties

60. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

61. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

62. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

63. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

64. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas pagerino palikėjo turtą įrodinėjamais būdais. Ieškovas nepagrindė savo intelektualios veiklos įkainojimo leistinais įrodymais, prarasto darbo laiko apskaičiavimo (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys yra atmetamas (CPK 185 straipsnis).

65. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

67. Teismas sutinka su atsakovais, kad byloje nėra pateiktas nė vienas įrodymas, kad ieškovas į atsakovus būtų kreipęsis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Lygiai kaip ir nėra duomenų, kad advokatas, kuris galimai turėjo surašyti pretenziją notarui, to nepadarė. Vadinasi, ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), ieškinys atmetamas ir dėl senaties.

Dėl baudos skyrimo

68. Atsakovas K. M. prašė skirti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui K. M. skirti iki 5 000,00 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos paskiriant sumokėti atsakovo K. M. naudai.

69. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą).

71. Ieškovas šioje byloje 2021 m. lapkričio 6 d. pareiškė ieškinį, 2021 m. sausio 14 d. pateikė dubliką, 2021 m. vasario 26 d. pateikė paaiškinimus, 2021 m. kovo 2 d. pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas negali konstatuoti, jog dėl to nepagrįstai užsitęsė bylos nagrinėjimas.

72. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

73. Iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti, kad jis tikėjo savo teisių pažeidimu. Ieškovas neįrodė ieškinio, todėl ieškovo reikalavimas buvo atmestas, bet tai nėra faktinė prielaida jam skirti baudą, todėl atsakovo K. M. prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

74. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“.

75. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti A. P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo bylą ir įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarą D. A. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams K. M. ir A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įsiteisėjus, jos naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

76. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovų naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

77. Į bylą yra pateiktas atsakovo K. M. prašymas priteisti iš ieškovo K. M. jo naudai 4 356,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Į bylą yra pateiktos ir apmokėtos 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita Serija AMG2012_Nr._047, kurios suma yra 2 178,00 Eur, 2021 m. sausio 29 d. sąskaita Serija AMG2101_Nr._058, kurios suma 1 179,75 Eur, 2021 m. vasario 26 d. sąskaita Serija AMG2102_Nr._009, kurios suma 998,25 Eur. Ataskaitoje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. įvyko susipažinimas su gauta civilinės medžiagos dalimi (1 hr 0 min /150,00 Eur), 2020 m. gruodžio 2 d. atlikta ieškinio priedų peržiūra ir komplektavimas (0 hr 30 min / 150,00 ? 75 Eur), 2020 m. gruodžio 3 d. atsiliepimo į ieškovo projekto rengimas (4 hr 0 min / 150,00 ? 600 Eur), 2020 m. gruodžio 4 d. projekto rengimas (5 hr 0 min / 150,00 ? 750 Eur), 2020 m. gruodžio 9 d. atsiliepimo komplektavimas ir pateikimas teismui (1 hr 0 min / 150,00 ? 150 Eur), 2020 m. gruodžio 17 d. A. M. atsiliepimo civilinėje byloje analizė, aptarimas su klientu (0 hr 30 min / 150,00 ? 75 Eur), susipažinimas su ieškovo pateiktais dublikais, aptarimas su klientu (0 hr 30 min / 150,00 ? 75 Eur), 2021 m. sausio 28 d. tripliko projekto rengimas (4 hr 0 min / 150,00 ? 600 Eur), 2021 m. sausio 29 d. tripliko projekto rengimas (2 hr 0 min /150,00 ? 300 Eur), tripliko komplektavimas ir pateikimas (0 hr / 30 min 150,00 ? 75 Eur). Iš esmės bendra suma už parengtus dokumentus pagal rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius atitinka advokato paslaugų galutinę sumą. Taip pat advokatas rengė paaiškinimus dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pasirengė teismo posėdžiui ir atstovavo jame atsakovą (825,00 Eur + 998,25 Eur).

78. Atsakovo A. M. atstovė pateikė įrodymus, kad jai už teisines paslaugas sumokėta 1 300,00 Eur.

79. Prašoma atsakovų bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl, atmetus reikalavimą, iš ieškovo priteisiama atsakovų naudai jų patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

80. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 12,27 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo K. M. ieškinį.

Priteisti iš ieškovo K. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atsakovo A. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atsakovo K. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovo K. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) prašymą skirti iki 5 000,00 Eur baudą už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovo K. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas: 188659752), įmokos kodas: 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti A. P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo bylą ir įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarą D. A. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams K. M. ir A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.