- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-204-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01366-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- A. M., K. M.
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1261-803/2021 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams A. M. ir K. M. dėl išlaidų priteisimo iš paveldimo turto ir termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras D. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui dėl kreditorinio reikalavimo pateikti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų K. M. ir A. M. 80 000 Eur turto pagerinimo išlaidų iš paveldimo turto, likusio po palikėjo A. P. M. mirties.
2. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis A. P. M.. Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Po palikėjo mirties liko du pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: atsakovai K. M. (ieškovo dėdė) ir A. M. (ieškovas tėvas). Palikėjas, ieškovas ir atsakovai konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Turto pagerinimo, tačiau palikėjui mirus, mirties dieną palikėjas ieškovui liko neįvykdęs 80 000 Eur turtinės prievolės už ieškovo asmenines investicijas į palikėjo Turtą, likusį po jo mirties. Ieškovas po palikėjo mirties 2020 m. birželio mėn. pareiškė įpėdiniams kreditorinį reikalavimą dėl Turto pagerinimo išlaidų iš paveldimo turto.
3. Ieškinyje akcentuojama, kad trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti suėjo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Įpėdinis (atsakovas K. M.) buvo informuotas apie ieškovo valią (kreditorinį reikalavimą) 2020 m. birželio mėn. Po intensyvių derybų geranoriškai nepavykus susitarti su atsakovu ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. 2020 metų liepos mėnesį kreipėsi į advokatą, kad surašytų pretenziją notarui, tačiau advokatas to nepadarė. Ieškovas buvo priverstas ieškoti kito advokato, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į notarą D. A. su prašymu sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje. Ieškovas buvo pakankamai aktyvus ir po palikėjo mirties dėjo pastangas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, siekė išsiaiškinti ir informuoti įpėdinį (atsakovą K. M.) apie palikėjo skolą, atliktas investicijas, Turto pagerinimus bei ieškovo galiojančią reikalavimo teisę dar iki palikimo priėmimo, todėl nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko yra pagrindas termino atnaujinimui.
4. Tarp ieškovo ir palikėjo buvo susiklostę itin glaudūs tarpusavio santykiai ir žodinis susitarimas, pagal kurį palikėjas jam nuosavybės teise priklausančią 4 arų žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą (duomenys neskelbtini)), faktiškai perleido, leido naudotis bei disponuoti su sąlyga, kad ieškovui atlikus esminius šio ir kitų sklypų ((duomenys neskelbtini)) bei juose esančių statinių priežiūrą, apsaugos juos nuo nuvertėjimo, insoliacijos, o nei vienas iš turto savininko neturės pretenzijų ieškovui dėl (duomenys neskelbtini) sklypo laisvoje žemėje bei dalyje namo įrengiamos kavinės / restorano, pusės antrojo namo sutvarkymo nuomai. Ieškovui įvykdžius nurodytą susitarimą jam bus suteiktas 4 arų žemės sklypo plotas su teise pasistatyti verslo paskirties statinius (viešbutį – restoraną). Dėl palikėjo mirties šalys nespėjo įteisinti ir Turtą po mirties teisiškai perleisti faktiniam jo valdytojui. Ieškovas Turtu naudojosi kaip savo: investavo į Turtą visas savo asmenines lėšas, taip pat papildomai skolinosi, investavo daug darbo ir resursų tam, kad Turtu būtų galima patogiai ir ekonomiškai naudotis ateityje, bei padidino jo vertę.
5. Ieškinyje pažymima, kad ieškovas teikė institucijoms įvairius dokumentus ir atlikto šio žemės sklypo pagerinimus dėl privažiavimų, komunikacijų. Pasak ieškovo, 80 000 Eur Turto pagerinimo išlaidas įrodo ieškovo gebėjimų, pastangų, laiko investicijos. Ieškovas taip pat restauravo (duomenys neskelbtini) gatvę kaip istorinę su akmenimis, atvedė vandentiekį ir nuotekų tinklus, (duomenys neskelbtini) gatve atvedė vandentiekį iki (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypo šoną, mokėjo paveldo apsaugai, o šiuos darbus bendrai vertina 80 000 Eur suma. Dėl atliktų paminėtų eilės darbų ir investicijų bendra sklypo vertė ženkliai padidėjo, žemės sklypas tapo pritaikytas kavinei – restoranui, o tai patvirtina 2020 m. spalio mėn. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad sutartys su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus vandenys“ patvirtina tai, jog ieškovas rūpinosi komunikacijų klausimais dėl turto dalies, kuri priklausė jo tėvui, tačiau šios sutartys nėra susijusios su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
8. Teismo vertinimu, ieškovo argumentus dėl sugaišto asmeninio laiko gerinant statinį, kuris priklausė tik palikėjui, paneigia A. P. M. 2019 m. lapkričio 15 d. išduotas įgaliojimas projektuotojai E. B., kuri paskirta būti jo atstove derinant vandentiekio ir nuotekynės namui (duomenys neskelbtini) statybos supaprastinto projekto rengime. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą įrengė UAB „Vilniaus vandenys“, įgyvendinama Europos Sąjungos 2014 – 2020 m. finansavimo laikotarpio Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programą ir projektą.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas asmeninėmis pastangomis prisidėjo prie gerbūvio, kuriuo ir jis naudojosi (dėl namo (duomenys neskelbtini)), kūrimo, tačiau byloje nėra pateikti skaičiavimai, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek konkrečiai įvertintas ieškovo indėlis dėl prie palikėjui priklausiusio sklypo magistralinio tinklo privedimo.
10. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGA201026 ieškovo pateikti įrodymai dėl jo pastangų ir įdirbio nėra įvertinti, kadangi buvo atliktas ne Turto iki ir po vandentiekio ir kitų komunikacijų įvedimo kainos palyginimas bei pagal tai ieškovo atliktų darbų įvertinimas, o rinkos turto vertės nustatymas. Be to, konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės taip pat nėra atsižvelgta į ieškovo nurodytus kriterijus, kuriais jis įrodinėja savo nuostolius, nes vertintojas nurodė pasiūlos ir paklausos aspektą, o tai nėra turto vertės padidėjimas dėl ieškovo įrodinėjamo įdirbio.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kavinės idėja nebuvo išvystyta, ieškovas įranga pasirūpino pastate, kuriame gyveno ir naudojosi šiais įrenginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žemės sklypo vertė padidėjo dėl ieškovo atliktų darbų.
12. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių, konstatavo, kad ieškovas galėtų tapti palikėjo kreditoriumi, jei ieškinio reikalavimas būtų siejamas su nuostoliais, kurie siejami su pasirengimu priimti dovaną, tačiau ieškovas tokio reikalavimo nereiškė.
Šalies argumentai
13. Ieškovas nurodė, jog jis objektyviai negali pateikti finansinės apskaitos dokumentų bei atlikti turto vertinimo pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, nes nėra vertinimo objekto, verslas nėra sukurtas, tai ieškovo nurodytų nuostolių, patirtų norint įgyvendinti kavinės idėją, negalima vertinti kaip išlaidų dėl Turto pagerinimo, nes turtas, kuris pagal ieškovą turėtų didinti sklypo (duomenys neskelbtini) vertę, nebuvo sukurtas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo sudarytų paskolos sutarčių pagrindu įgytos lėšos negali būti siejamos su Turto pagerinimo išlaidomis, nes ieškovas pinigus skolinosi po palikėjo mirties, visi įrodinėjami darbai, kaip investicijos į Turtą, norint jį pagerinti, jau buvo baigti.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė savo intelektualios veiklos įkainojimo leistinais įrodymais.
16. Teismo sprendime pažymėta, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas į atsakovus būtų kreipęsis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, ieškovas nepagrindė prašymo dėl termino atnaujinimo, todėl ieškinys atmestas ir dėl senaties termino praleidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Tarp palikėjo ir ieškovo buvo susitarimas dėl žemės sklypo dovanojimo, todėl ieškovas atliko pagerinimus, o tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Susitarimą kvalifikavus kaip pažadą dovanoti žemės sklypą dėl jo neįvykdymo kyla pareiga atlyginti pasirengimo priimti dovaną patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes įrodymų visuma patvirtina, kad Turto pagerinimo darbai buvo atlikti dėl palikėjo pažado padovanoti ieškovui Turtą. Ieškovas įrodė nuostolių faktą bei dydį, susijusius su pasirengimu priimti dovaną.
Motyvuojamoji dalis
17.3. Teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti liudytojus ir tokiu būdu apribojo ieškovo teisę įrodinėti reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas liudytojų parodymais siekė pagrįsti tarp šalių sudarytą susitarimą dėl Turto perleidimo ieškovui.
17.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad po atliktų Turto pagerinimo darbų jo vertė padidėjo. Nepaisant rinkos pokyčių ieškovo atlikti darbai turėjo esminę reikšmę Turto vertės padidėjimui.
17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės darbų kainai nustatyti, todėl netinkamai nustatyta ieškovo atliktų Turto pagerinimo darbų vertė.
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Priešingai nei konstatuota teismo sprendime, didžioji dalis ieškovo paskolų buvo gautos iki palikėjo mirties, kuomet vyko parengiamieji darbai verslo projektui įgyvendinti, o aplinkybė, kad dalis paskolų gauta po palikėjo mirties, patvirtina faktą, jog ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovai perleis jam nuosavybės teisę į Turto dalį.
17.7. Ieškovas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių aplinkybių, t. y. dėl derybų su atsakovais po palikėjo mirties ir siekio taikiai išspręsti ginčą, todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo.
17.8. Atsakovui K. M. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo, todėl yra neracionalaus dydžio ir turi būti sumažintos.
18. Atsakovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimu, o ne aplinkybes, susijusias su CK 6.465 straipsnio nuostatų taikymu.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teisme metu ieškovas prašymo dėl liudytojų apklausos nebuvo tinkamai pareiškęs, t. y. asmenų išvardinimas procesiniuose dokumentuose nėra laikytinas tinkamu procesinės teisės įgyvendinimu.
18.3. Bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo investicijas į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
18.4. Ieškovas atsakovui nereiškė reikalavimų dėl Turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Apie ieškovo poziciją ir reikalavimus atsakovas sužinojo tik iš ieškinio.
19. Atsakovas K. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimu, o ne aplinkybes, susijusias su CK 6.465 straipsnio nuostatų taikymu.
19.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas prašymo dėl liudytojų apklausos nebuvo tinkamai pareiškęs.
19.3. Apelianto gautos paskolos nepatvirtina ieškinyje nurodomų aplinkybių, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie paskolų panaudojimą.
19.4. Nekilnojamojo turto vertintojas nevertino ieškovo padarytų žemės sklypo pagerinimų, o nustatė žemės sklypo rinkos vertę.
19.5. Ieškovas nereiškė prašymo skirti teismo ekspertizę dėl Turto pagerinimo vertės nustatymo.
19.6. Ieškovas atsakovui nereiškė reikalavimų dėl Turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Apie ieškovo poziciją ir reikalavimus atsakovas sužinojo tik iš ieškinio.
19.7. Teismas detalizavo, kad atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos yra ne tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau ir už tripliko, rašytinių paaiškinimų ir prašymų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas atliko Turto pagerinimus, o tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo aplinkybių nevertino pagal CK 6.465 straipsnio nuostatas ir netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, kadangi dėl pažado dovanoti žemės sklypą neįvykdymo kyla pareiga atlyginti pasirengimo priimti dovaną patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šiuos argumentus pagrįstais.
22. Pagal CK 6.456 straipsnio 2 dalį pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl Turto pagerinimo. Ieškovas įrodinėjo, kad jis atliko palikėjo Turto pagerinimo darbus ir dėl jų atlikimo patirtos 80 000 Eur išlaidos turi būti atlyginamos palikimą priėmusių įpėdinių ieškovui, kaip palikėjo kreditoriui, pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį. Taigi, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, byloje ieškovas nereiškė reikalavimo pagal CK 6.456 straipsnio 2 dalį ir neįrodinėjo aplinkybių dėl nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir nepagrįstai nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagal CK 6.456 straipsnio 2 dalį. Nustačius, kad ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimo, taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad įrodyti nuostoliai dėl pasirengimo priimti dovaną.
25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės darbų kainai nustatyti, todėl netinkamai nustatyta ieškovo atliktų Turto pagerinimo darbų vertė.
26. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, įrodinėdamas Turto pagerinimo darbų vertę, pateikė 2020 m. spalio 26 d. turto vertintojo parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGA201026 ir 2020 m. spalio 28 d. konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK201026. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad nei ieškovas, nei atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekiant nustatyti Turto pagerinimo darbų vertę prašymo skirti teismo ekspertizę nereiškė, todėl apelianto argumentas dėl teismo ekspertizės neskyrimo bei ribojimo rinkti įrodymus vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.
28. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama aplinkybė dėl liudytojų apklausos, nurodant, kad teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, apribojo jo teisę įrodinėti reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje ieškovas pareiškė prašymą apklausti liudytojus. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir nurodė, kad Turto pagerinimo išlaidos turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, t. y. finansinės apskaitos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, pažymi, kad ieškovas, reikšdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, nenurodė, kokias ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes liudytojai konkrečiai pagrįs. Be to, akcentuotina, kad ieškovui byloje pareiškus reikalavimą dėl Turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu argumentą, jog liudytojai patvirtintų aplinkybes dėl palikėjo pažado padovanoti Turtą apeliantui, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su ginčo dalyku ir ieškinyje įrodinėjamomis aplinkybėmis.
30. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad po atliktų Turto pagerinimo darbų jo vertė padidėjo, t. y. ieškovo atlikti darbai turėjo esminę reikšmę Turto vertės padidėjimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
31. Įstatymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGA201026 matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 863 000 Eur. Taip pat 2020 m. spalio 28 d. konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK201026 nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyto statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), tikėtina vertė rinkoje 2015 m. rugpjūčio 31 d., galėtų būti 679 000 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, nei konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės nėra nustatyta ieškovo atliktų Turto pagerinimų darbų ir jų konkreti vertė, t. y. vertinimuose nustatyta Turto rinkos vertė, o ne atliktas Turto kainos palyginimas iki ieškovo įrodinėjamų Turto pagerinimo darbų bei po jų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pateikti vertinimai nepagrindžia ieškovo Turto pagerinimų atlikimo fakto bei jų vertės dydžio.
33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad didžioji dalis ieškovo paskolų buvo gautos iki palikėjo mirties, o tai, jog dalis paskolų gauta po palikėjo mirties, patvirtina faktą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi nuosavybės teisės į Turto dalį.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. vasario 5 d. paskolos sutartimi Nr. 05/02/2020 gavo 25 000 Eur paskolą paskolos gavėjo (ieškovo) asmeninėms reikmėms (2.1 punktas). Taip pat ieškovas 2020 m. gegužės 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. E005321370 su kredito įstaiga UAB „SB lizingas“, pagal kurią ieškovui suteiktas 8 000 Eur vartojimo kreditas. Į bylą pateikta 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovo ir L. I. sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovui suteikta 10 000 Eur paskola. Teisėjų kolegija nors ir sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visos ieškovo paskolos yra gautos po palikėjo mirties, tačiau sprendžia, kad byloje nesant įrodymų apie minėtų paskolų panaudojimą nėra pagrindo konstatuoti, jog paskolų sutartimis ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos Turto pagerinimams atlikti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad minėtos gautos paskolos yra susijusios su investicijomis į Turtą, bei tinkamai įgyvendindamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius paskolų panaudojimo Turto pagerinimo darbų atlikimui aplinkybes, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien paskolų gavimo faktas negali patvirtinti jų panaudojimo Turto pagerinimams.
35. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
37. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad palikėjas A. P. M. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškinį atsakovams, t. y. palikimą priėmusiems įpėdiniams, pareiškė 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.
38. Apelianto teigimu, terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti jis praleido dėl svarbių aplinkybių, t. y. dėl derybų su atsakovais po palikėjo mirties ir siekio taikiai išspręsti ginčą. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip neįrodytą. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio proceso metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentą dėl derybų su atsakovais po palikėjo mirties. Priešingai, atsakovai neigia, kad ieškovas reiškė jiems reikalavimą dėl Turto pagerinimų išlaidų atlyginimo, o apie ieškovo reikalavimą nurodo sužinoję tik pareiškus ieškovui ieškinį teisme. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo šį terminą atnaujinti.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje termino kreditoriam reikalavimui pareikšti turto paveldėtojams atnaujinimas nėra aktualus, nes ieškovo ieškinys atmestas kitu pagrindu – jo neįrodžius, ir apeliacinės instancijos teismas tokį teismo sprendimą pripažino teisėtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydžio
40. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymu. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė atsakovui K. M. bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos tik už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir neatitinka pagrįsto dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 ir kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose detalizavo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė priteisti 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, kurias sudaro 2 178 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 179,75 Eur už tripliko parengimą, 998,25 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios ne tik su atsiliepimo į ieškinį, bet ir su kitų procesinių dokumentų (tripliko, rašytinių paaiškinimų) rengimu bei atstovavimu teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos įvertintos pagal Rekomendacijose numatytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, jų neviršija, yra pagrįstos ir įrodytos, o teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų dėl paminėtų bylinėjimosi išlaidų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
46. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo K. M. apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
47. Atsakovas A. M. pateikė prašymą priteisti jam 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Atsakovas K. M. pateikė prašymą priteisti jam 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovo A. M. teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. birželio 28 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Atsakovo K. M. teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. liepos 7 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 517,40 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovams iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 512,50 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui K. M., asmens kodas 36105230485.