Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eA2-8929-950/2013 pagal pareiškėjo (atsakovo) M. V. 2017-07-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-498-475/2016 pagal O. B. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas O. B. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo M. V. 6 000 Eur sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 97 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) M. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-498-475/2016, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau CPK 314 str.).

Apelianto atstovas advokatas Ž. A. apeliacinės instancijos teismui 2017 06 23 lydraščiu, reg. Nr.E1-25412, pateikė apelianto M. V. rašytinius paaiškinimus su pridedamais dokumentais (priedai Nr.1-13), kuriuos prašo priimti ir į juos atsižvelgti.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apelianto rašytiniais paaiškinimais bei pridedamais dokumentais, nustatyta, kad apeliantas savo paaiškinimuose nurodo plečiamai tas pačias aplinkybes bei argumentus, kuriais grindžia atskirąjį skundą bei dėsto savo poziciją, kurios laikėsi ir išdėstė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-498-475/2016, kuriame kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė ieškovo O. B. 2017-01-23 skundą pateiktą Lietuvos Advokatūrai.

Iš prie apelianto rašytinių paaiškinimų pridedamų dokumentų kopijų, matyti, kad visi pridedami dokumentai, išskyrus 2017-06-08 LR Advokatūros pranešimą ir 2017-06-15 Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašą Nr. 36, apeliantui buvo žinomi ir nėra nauji, galėjo būti pateikti tiek iki Kauno apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-475/2016, peržiūrėto apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2016-11-09 nutartis civ. byloje Nr. e2A-1280-343/2016), tiek kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė ieškovo O. B. 2017-01-23 skundą pateiktą Lietuvos Advokatūrai, kuriame O. B. nurodė, kad advokatas M. V. buvo jo atstovu, konsultavo ir patarinėjo visais klausimais, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos klausimais ir tuo tikslu advokatui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus.

Apelianto pateikti apeliacinės instancijos teismui 2017 06 23 lydraščiu, reg. Nr.E1-25412, rašytiniai paaiškinimai su pridedamais dokumentais (priedai Nr.1-13), kaip ir pačių ginčo santykio šalių pasirinkta savo pozicijų gynimo argumentacija, priemonės ir būdai, patvirtina tik faktą, jog anksčiau buvę geri ir pasitikėjimu grįsti santykiai (apeliantas atstovavo atsakovo interesus teisme, konsultavo atsakovą dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų valdymo ir kt. klausimais) ilgainiui tapo išskirtinai konfliktiškais.

Pažymėtina, jog nei lydraštyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir šis nepagrįstai atsisakė juos priimti, sprendžia apelianto 2017 m. birželio 23 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos netenkinti.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-498-475/2016 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. V. ieškovo O. B. naudai 6 000 Eur skolą, 97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 079,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 737,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1280-343/2016 atmetė atsakovo M. V. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas (atsakovas) M. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. jog po sprendimo minėtoje civilinėje byloje priėmimo paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (atsakovo) M. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi nebuvo jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo (atsakovo) M. V. teiginiu, kad O. B. 2017 m. sausio 23 d. skunde yra nurodomos iš esmės naujos, civilinės bylos Nr. e2-498-475/2016 nagrinėjimo metu buvusios jam nežinomos, faktinės aplinkybės.

Pažymėtina, jog remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir priimtam teismo sprendimui, apeliantas nurodo tai, kad ieškovo O. B. skunde suformuluotas teiginys, kad „Advokatas M. V. buvo mano atstovu, konsultavo ir patarinėjo visais klausimais, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos klausimais. Tuo tikslu advokatui M. V. aš pateikiau UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus“, laikytinas tiesioginiu pripažinimu, kad tarp jų (t.y. O. B. ir M. V.) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu jis atstovavo ieškovo interesams, ir dėl ko vėliau už tokias suteiktas teisines paslaugas jis gavo iš O. B. 6000 Eur sumą. Apelianto (atsakovo) M. V. manymu, nurodytas pripažinimas turi būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-498-475/2016 nagrinėjimo metu, ir kurios daro įtaką Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-498-475/2016 nustatyta, kad ginčas tarp ieškovo O. B. ir atsakovo M. V. buvo kilęs dėl 2015 m. birželio 10 d. pavedimu pervestos 6 000 Eur sumos - ieškovas įrodinėjo, jog tai be teisėto pagrindo atsakovui pervesti („paskolinti“) pinigai, o atsakovas įrodinėjo, kad tai pinigai už faktiškai suteiktas teisines paslaugas. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl to, kad M. V. veikė kaip O. B. atstovas civilinėje byloje Nr. 2-347-191/2015 2014 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Be to, civilinėje byloje 2-347-191/2015 (nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis) ginčas buvo kilęs dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sandorio, kurį buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiu. Todėl pareiškėjo motyvas, kad jis gavo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ne dėl civilinės bylos Nr. 2-347-191/2015, o šalis siejo kiti atstovavimo santykiai, už kuriuos ieškovas atsakovui pervedė 6 000 Eur yra visiškai nepagrįsti. Tiek pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr.e2-498-475/2016, tiek Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-1280-343/2016 įvertino aplinkybes, kad ieškovas atsiskaitė su atsakovu už civilinėje byloje Nr. 2-347-191/2015 teiktas teisines paslaugas, o jokių kitų teisinių paslaugų M. V. už 6 000 Eur sumą O. B. nesuteikė.

Apeliantas nurodo, kad svarbu aiškiai išskirti ir atskirti ieškovui teiktas dvejopas teisines paslaugas, t.y. teiktas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-347-191/2015 ir teisines paslaugas, už kurias buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 175. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Minėta sąskaita pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendime buvo įvertinta ir nustatyta, kad ji pasirašyta tik atsakovo; atsakovas negalėjo aiškiai įvardinti kokias teisines paslaugas suteikė ieškovui; nepateikė į bylą įrodymų patvirtinančių, kad paslaugos buvo suteiktos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-1280-343/2016 išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad atsakovo gauti 6 000 Eur yra gauti už 2014 m. sausio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties ir sąskaitos Nr. 175 pagrindu už teiktas ieškovui teisines paslaugas. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje nėra jokio rašytinio šalių susitarimo dėl apelianto sąskaitoje nurodytų paslaugų teikimo. Kaip matyti, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šalis siejančių atstovavimo santykių ir atsiskaitymo pagal sąskaitą Nr.175.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovo O. B. 2017 m. sausio 23 d. skunde nurodytomis aplinkybėmis, motyvais, nėra pagrindo daryti išvadai, kad šiame skunde būtų pripažįstama tarp šalių esant kitiems atstovavimo santykiams, nei tie, kurie susiklostė civilinėje byloje Nr. 2-347-191/2015 2014 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. O. B. skunde taip pat nenurodoma, kad jam buvo suteiktos teisinės paslaugos būtų įvertintos 6 000 Eur suma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. B. 2017 m. sausio 23 d. skunde nurodomos aplinkybės dėl M. V. kaip atstovo veiksmų, atstovavimo santykių egzistavo ir buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi šalys neneigė juos siejusių atstovavimo santykių, o taip pat negali būti laikomos kaip turinčios esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. B. 2017 m. sausio 23 d. skundo teiginiai, jo skunde nurodoma informacija nėra reikšminga tiek, kad dėl jos civilinėje byloje Nr. e2-498-475/2016 galėtų būti priimtas priešingas nei įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) prašo priteisti iš apelianto turėtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų parengimą. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2017 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.906331.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai gali būti 329,12 Eur (0,4 x 822,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80). Kadangi suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui O. B. iš apelianto M. V. priteistinos 200 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto M. V. atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija (1,88 Eur) minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) M. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui (ieškovui) O. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.