- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-33-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01841-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje advokatas R. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo M. V. 6 200,00 Eur skolą, 143,47 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas atsisakė dalies ieškinio. Nurodė, kad 150 Eur atstovavimo išlaidos už 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdį įskaičiuotos į prašomą priteisti skolą suklydus, nes šiame posėdyje advokatas R. J. nedalyvavo. Atsisakius dalies ieškinio, ieškovas M. G. prašo teismo priteisti jam iš atsakovo M. V. 6 050,00 Eur skolą, 137,60 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas M. V. ir advokatas R. J. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarta, kad advokatui R. J. pavedama ginti M. V. ikiteisminiame tyrime, pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei suteikti kitas, su šiuo pavedimu susijusias, teisines paslaugas. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovui M. V. buvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos-faktūros: 2017 m. gegužės 24 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur sumai ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 700,00 Eur sumai. Tačiau atsakovas M. V. šių sąskaitų laiku neapmokėjo, nurodydamas įvairias priežastis, vis žadėdavo tai greitai padaryti, vėliau pradėjo vengti bendrauti ir nebeatsakinėjo į skambučius. 2018 m. vasario 28 d. Skolinio reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovo M. V. skola buvo perleista ieškovui M. G.. Atsižvelgiant į tai, kad praleistas terminas atsiskaityti pagal minėtas sąskaitas, ieškovas, be pagrindinės skolos sumos, reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis, kuria grindžiamas reikalavimas, yra suklastota, ją pasirašė ne atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu priėmė ieškovo M. G. atsisakymą nuo dalies ieškinio – 150 Eur skolos ir 5,87 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo M. V.. Civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovo M. V. 2 250 Eur skolos, 62,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 312,28 sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovo M. V. 453,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. G. į valstybės biudžetą 170,02 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo M. G. reikalavimas atsakovui M. V. yra grindžiamas tarp advokato R. J. ir ieškovo M. G. 2018 m. vasario 28 d. sudaryta Skolinio reikalavimo perleidimo sutartimi, kurioje numatyta, kad ja advokatas R. J. perleidžia M. G., M. V. 6 200 Eur skolą, kurią sudaro pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 08-27/2014 neapmokėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4 700 Eur). Pažymėjo, kad skolininkas informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą.
6. Pažymėjo, kad vienas iš atsakovo M. V. atsikirtimų yra tas, kad teisinių paslaugų sutarties jis nepasirašė. Teismas, vadovaudamasis byloje atlikta rašysenos ekspertize, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad teisinių paslaugų sutartį pasirašė M. V.. Trečiasis asmuo advokatas R. J., duodamas paaiškinimus, nurodė neatsimenantis sutarties sudarymo aplinkybių, paaiškino, kad sutartį galėjo perduoti S. L. (atsakovo patėviui), kad šis nuneštų pasirašyti M. V.. Analogiškus parodymus advokatas R. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtos sutarties nepripažino kaip įrodymo nagrinėjamoje byloje, nustatant aplinkybes susijusias su teisinės pagalbos suteiktos atsakovui sąlygomis.
7. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog atsakovas tikėtinai nepasirašė teisinių paslaugų sutarties ir ja, kaip įrodymu, negalima remtis sprendžiant šalių ginčą, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu tarėsi dėl sėkmės mokesčio (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Advokatas yra profesionalus teisininkas, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, tai reiškia, jog teikti teisines paslaugas atsakovas privalo pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, o, joms esant pažeistoms, jam tenka ir su tuo susiję galimi neigiami padariniai. Todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos dalies, kildinamos iš apskaičiuoto sėkmės mokesčio (3 500 Eur), atmetė kaip neįrodytą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, finansinius klausimus su advokatu R. J. sprendė S. L.. S. L. – atsakovo patėvis – teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (el. b. t. I, psl. 120-122) nurodė, kad už teisinę pagalbą baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu turėjo sumokėti advokatui R. J. 1 500-2 500 Eur, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę. Nurodė ir tai, kad už teisinę pagalbą baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu yra sumokėjęs 2 500 Eur, tačiau advokatas jam neišrašė kasos orderių. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nėra pateikta S. L. ir advokato R. J. sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo, taip pat, teismo vertinimu, apdairaus ir atsakingo asmens standartų neatitinka atsakovo elgesys nesidomint, kokiu pagrindu jam baudžiamojoje byloje teikiamos teisinės paslaugos ir kaip už jas atsiskaitoma, tokių standartų neatitinkančiu laikytinas ir S. L. elgesys, nesirūpinant gauti atitinkamų sumų galimą sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimo, kad yra sumokėjęs per kitą asmenį 2 500 Eur advokatui už teisines paslaugas baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad teisės normomis nėra draudžiama atsiskaityti su kreditoriumi per kitus asmenis, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu kilo tam asmeniui, kuriam teisinės paslaugos buvo suteiktos, t. y. atsakovui, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už šios prievolės neįvykdymą trečiojo asmens teisių perėmėjui – ieškovui.
9. Teismas, įvertinęs pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio turinį ir išklausęs trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdyje, sutiko su ieškovo papildomuose paaiškinimuose dėstomais argumentai dėl bylos sudėtingumo, trukmės, specialių žinių reikalingumo atstovaujant M. V. aptariamoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad sąskaitose nurodyti įkainiai atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas vertino, kad 150 Eur įkainis neatitinka realaus advokato darbo bei pirmiau minėtų įstatymuose įtvirtintų standartų ir negali būti skaičiuojamas už 2016 m. balandžio 7 d. posėdį, kuris truko 5 min. ir kuriame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (el. b. t. II, psl. 25-26), 2017 m. gegužės 10 d. posėdį, kuris truko 10 min. ir kuriame advokatas liko prie ankstesniame posėdyje išsakytos baigiamosios kalbos (el. b. t. II, psl. 54-55). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darė išvadą, jog atsakovas turi prievolę sumokėti 1 050 Eur (1 350-150-150) už jam suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 200 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 250 Eur, ir būtent šią sumą iš atsakovo priteisė trečiojo asmens teisių perėmėjui – ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti dalyse dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriais ieškinio reikalavimus dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; priteisti Valstybei iš ieškovo M. G. VGTPT pateiktas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsakovui M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovas neįrodė, jog teisinių paslaugų sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta, o yra pateikti dalyvaujančių byloje asmenų parodymai, jog teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su liudytoju S. L.. Teismas turėjo daryti išvadą, jog teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo M. V. atstovavimo su kitu asmeniu – S. L., ir konstatuoti, jog šioje byloje M. V. nėra tinkamas atsakovas. Nesant byloje jokių įrodymų, vien remiantis teisinių paslaugų teikimo santykių nustatymu, teismas negalėjo daryti išvadą, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs žodinę teisnių paslaugų teikimo sutartį.
10.2. Esant tokiai situacijai, kai nėra įrodymų, jog teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė atsakovas M. V., o pats atsakovas kategoriškai neigia su advokatu sudaręs sutartį tiek žodinę, tiek rašytinę, teismas negalėjo daryti išvados, jog skola priteistina iš atsakovo, remiantis tuo, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog buvo susiklostę teisinių paslaugų teikimo santykiai. Pagal teisines taisykles ne tam tikrų santykių buvimas yra pagrindas priteisti skolą, o sutarties sudarymas – rašytinės arba žodinės. Šiuo atveju, teismui konstatavus, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir nesant įrodymų, kad tarp atsakovo M. V. su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. buvo sudaryta žodinė sutartis, teismas negalėjo priteisti skolos, nes sutartinė atsakomybė šaliai kyla tik esant sutarčiai (CK 6.256 straipsnis).
10.3. Advokatas su klientu privalo sudaryti rašytinę teisinių paslaugų sutartį. Teismas turėjo konstatuoti, jog įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas sandorį – ieškovo pateiktą 2014-08-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – daro negaliojantį, nes toks negaliojimas įsakmiai nurodytas teisės normose. Kliento gynyba ir atstovavimas, remiantis žodine advokato ir kliento sutartimi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Lietuvos Advokatūros sprendimus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą negalima, todėl skolos priteisimas, remiantis vien nustačius teisinių paslaugų teikimo santykius, nesant rašytinės sutarties, negalimas.
10.4. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo advokatas R. J. parodė, kad atstovauti M. V. jį nusamdė S. L., atstovavimo kainą susitarė su S. L., už atstovavimą ikiteisminiame tyrime kas jam sumokėjo – nepamena. Teisinių paslaugų teikimo sutartį jis buvo sudaręs su S. L., bet ją suplėšė. Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. parodė, jog jis su advokatu R. J. sudarė sutartį dėl M. V. atstovavimo kontoroje, kai V. buvo sulaikytas, pasirašant sutartį atstovavimo kainos nesusitarė. Kainą susitarė vėliau, po 2-3 d. Šių proceso dalyvių parodymai parodo, jog teisinių paslaugų sutartį su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. buvo sudaręs liudytojas S. L.. Teismui padarius išvadą, jog 2014-08-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas M. V. nepasirašė, ir ieškovui nepateikus kitų įrodymų, kad trečiasis asmuo buvo sudaręs su atsakovu teisinių paslaugų sutartį, teismas negalėjo priteisti skolą iš asmens, kuris neturi pareigos atsakyti už prievolę. Teisinių paslaugų sutartys privalo būti sudaromos raštu ir negali būti sudaromos žodžiu, civilinėje byloje nėra įrodymų, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė teisinių paslaugų sutartį, todėl prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo, atmetant šį ieškinio reikalavimą, nes skola priteista iš netinkamo atsakovo.
10.5. Advokato su klientu sudaryta sutartis turi būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir teismas turi atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Šiuo atveju pirmos instancijos teismui konstatavus, kad teisinių paslaugų teikimo santykiai buvo pagal žodinę sutartį, teismas, esant neaiškumams dėl šalių susitartos kainos, turėjo visas abejones spręsti vartotojo naudai.
10.6. Teismas priteisė skolą ieškovui pagal ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras, neatlikęs nesąžiningų sąlygų kontrolės pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, ir priteisė skolą už iš viso 9 val. 9 min. kliento atstovavimą pirmos instancijos teisme 1050,00 Eur, už 22 min. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 200,00 Eur ir už apeliacinio skundo surašymą 1000,00 Eur. Šios priteistos sumos yra daug didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 maksimalūs priteistino advokatui užmokesčio dydžiai. Taigi, esant vartojimo santykiams, teismas priteisė sumas, didesnes nei galimi priteisti advokato užmokesčio dydžiai, o tai neteisėta. Esant tokiai situacijai, kai šalių susitarta atstovavimo kaina neaiški, teismas negalėjo priteisti daugiau, nei teisės aktai nustatyti maksimalūs priteistino advokatui užmokesčio dydžiai.
10.7. Pirmos instancijos teismas priteisė atsakovui skolą, nenustatęs būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, o tai neteisėta. Mano, kad teismui konstatavus, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta žodinė teisinių paslaugų teikimo sutartis, o atsakovui ginčijant palūkanų priteisimo teisėtumą, ieškovas turėjo įrodyti prievolių įvykdymo terminą ir tai, kad šis terminas yra praleistas. Todėl ieškovui neįrodžius fakto, jog yra praleistas prievolių įvykdymo terminas, teismas neturėjo prievolės įvykdymo terminą nustatyti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras, nes šie dokumentai sudaromi vienos ginčo šalies, trečiojo asmens advokato R. J., ir datos juose gali būti nurodomos tokios, kokios naudingos dokumentą sudarančiai šaliai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. G. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimo, kad yra sumokėjęs per kitą asmenį 2 500,00 Eur advokatui už teisines paslaugas baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teisės normomis nėra draudžiama atsiskaityti su kreditoriumi per kitus asmenis, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu kilo tam asmeniui, kuriam teisės paslaugos buvo suteiktos.
11.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. L. su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. tarėsi tik tuo metu, kai atsakovas buvo suimtas ir tik dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, o kai atsakovas buvo paleistas S. L. buvo perduota teisinių paslaugų sutartis M. V. pasirašymui. Kaip nurodė trečiasis asmuo advokatas R. J., jam buvo pateikta 2014-08-27 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinės paslaugos teikiamos atsakovo M. V. naudai. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo M. V. naudai buvo suteikta eilė teisinių paslaugų, todėl teisinių paslaugų susiklostymas tarp trečiojo asmens advokato R. J. ir atsakovo M. V. yra akivaizdus ir neginčytinas ir yra iš esmės esminis konkrečioje civilinėje byloje.
11.3. Nepagrįsti yra apelianto skundo teiginiai, kad neva Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 str. 7 d. nuostatos reiškia, kad minėtoje dalyje nurodytų asmenų naudai sutartį sudaręs asmuo tampa atsakingas už atsiskaitymą advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Tačiau, net jei tokiomis aplinkybėmis sutartį sudaręs asmuo ir būtų atsakingas, konkrečiu atveju, liudytojas S. L. teisinės pagalbos atsakovo naudai kreipėsi tik dėl ikiteisminio tyrimo už ką ir atsiskaitė, ir dėl ko byloje ginčo nėra. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje paslaugos atsakovui buvo teikiamos 2014-08-27 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi šie apelianto teiginiai taip pat yra visiškai nepagrįsti.
11.4. Atsakovas M. V. neįrodė, kad su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas, ko pasėkoje pareiga atsakovui M. V. nėra išnykusi.
11.5. Atsakovas M. V. apie 2014-08-27 sutartį žinojo visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o versiją apie tai, kad neva jos nepasirašė iškėlė tik tuomet, kai skolą už jam suteiktas teisines paslaugas prireikė prisiteisinėti teismo tvarka. Teiginiai apie 2014-08-27 sutarties negaliojimą, pareigos apmokėti už paslaugas nebuvimą yra tik nepagrįsti apelianto teiginiai, tikslu išsisukti nuo pareigos apmokėti susidariusią skolą.
11.6. Svarbi ir paties atsakovo M. V. ir jo pusės liudytojo S. L. pozicija, kad neva tai jie su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. yra visiškai atsiskaitę, t. y. ir už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, ir už atstovavimą baudžiamojoje byloje, kas parodo, kad atsakovas M. V. neginčija dėl pareigos už paslaugas atsiskaityti, todėl sutikti su tuo, kad rašysenos ekspertams nustačius, kad jis galimai nepasirašė 2014-08-27 sutarties, jam nelieka prievolės atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, nėra jokio pagrindo.
11.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 nuostatos reguliuoja maksimalius priteistino advokatui užmokesčio dydžius civilinėse bylose, tuo tarpu, šioje byloje iš atsakovo prašoma priteisti skolą už teisines paslaugas suteiktas baudžiamojoje byloje. Todėl teisingumo ministro rekomendacijoje nurodyti dydžiai konkrečiam ginčui negali būti taikomi. Tuo tarpu reikia vadovautis Advokatūros įstatymo 50 str. 3 d. nuostatomis, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas ir atstovavimą, nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės ir apygardos teismuose, kai skola už teisines paslaugas yra perleista trečiajam asmeniui.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovo M. G. reikalavimas atsakovui M. V. yra grindžiamas tarp advokato R. J. ir ieškovo M. G. 2018 m. vasario 28 d. sudaryta Skolinio reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria advokatas R. J. perleido M. G. M. V. 6 200 Eur skolą, kurią sudaro pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4 700 Eur). Skolininkas 2018 m. vasario 28 d. pranešimu informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą.
15. Byloje pateikta M. V. ir advokato R. J. sudaryta 2014 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), numatanti, kad klientas įsipareigoja per 10 dienų sumokėti advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal pateiktą sąskaitą, apmokėti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas ir, esant pareikštam ieškiniui ikiteisminiame tyrime, sumokėti ne mažesnį nei 10 procentų sėkmės mokestį nuo ieškinio vertės ieškinio tenkinimo (netenkinimo), turtinės žalos priteisimo (nepriteisimo), turto konfiskavimo (nekonfiskavimo) atveju.
16. Byloje yra 2017 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) yra išrašyta už kliento (atsakovo) atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-963/2017 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. gegužės 9 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 25 d., 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžiuose.
17. 2017 m. spalio 19 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 4 700 Eur sumai už susipažinimą su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-963/2017, teismų praktikos analizę, apeliacinio skundo surašymą paskaičiuota 1 000 Eur (10 val. x 100 Eur), už kliento gynybą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje – 200 Eur (1 vnt. x 200 Eur), taip pat paskaičiuotas sėkmės mokestis nuo nepriteistos 23 213 Eur sumos – 3 500 Eur.
Dėl ginčo esmės
18. Atsakovas M. V. byloje laikosi pozicijos, kad teisinių paslaugų sutarties jis nepasirašė. Byloje nustatyta, jog teisinės paslaugos atsakovui baudžiamojoje byloje buvo suteiktos.
19. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai atsakovas (kaltinamasis baudžiamojoje byloje) neatsiskaitė su advokatu už teisines paslaugas. Savo reikalavimą trečiasis asmuo, t. y. teisių perėmėjas, grindžia 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad sutartį pasirašė ne atsakovas), neapmokėtomis sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4 700 Eur), kurios nebuvo pasirašytos atsakovo.
20. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. To paties straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
21. Taigi, teisę pasirinkti advokatą turi kiekvienas asmuo. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalis numato, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.
22. Iš aptartų Advokatūros įstatymo normų matyti, kad įstatymas įtvirtina advokato atstovavimo kliento interesams du aspektus: vidinį, t. y. kliento ir atstovo (advokato) tarpusavio santykius, bei išorinį – advokato atstovavimą kliento interesams prieš trečiuosius asmenis. Atlikdamas procesinius veiksmus byloje atstovaujamo kliento vardu teisme advokatas yra atstovas pagal pavedimą, kurio teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CK 6.756 straipsnis, CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurios metu duota išvada, kad parašą, esantį 2014 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Klientas ... M. V.“ tikriausiai pasirašė ne M. V., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas M. V. parašą (el. b. t. II, psl. 9-11). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad teisinių paslaugų sutartį pasirašė M. V., trečiasis asmuo advokatas R. J., duodamas paaiškinimus, nurodė neatsimenantis sutarties sudarymo aplinkybių, paaiškino, kad sutartį galėjo perduoti S. L. (atsakovo patėviui), kad šis nuneštų pasirašyti M. V., analogiškus parodymus advokatas R. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagristai darė išvadą, jog byloje tikėtinai nustatyta, jog atsakovas M. V. nepasirašė 2014 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtos sutarties teismas pagrįstai nepripažino kaip įrodymo.
24. Nepaisant to, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne atsakovas, byloje yra nustatyta, kad teisinės paslaugos atsakovui baudžiamojoje byloje buvo suteiktos (baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolai, nuosprendis, nutartis, advokato orderis). Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę teisinių paslaugų teikimo santykiai, įstatyme reglamentuojami kaip pavedimo sutarties teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Teisės doktrinoje pažymima, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, tokio pobūdžio sutartis kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (galiojusi CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-473/2014).
25. Kaip pagristai sprendė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog kliento ir advokato sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo yra privaloma paprasta rašytinė forma. Byloje teismo teisingai konstatuota, kad teisinių paslaugų sutartyje buvo nesilaikyta privalomos paprastos rašytinės formos reikalavimo, tačiau nei Advokatūros įstatyme, nei CK nuostatose, reglamentuojančiose atlygintinų paslaugų teikimo ir vartojimo sutartis, kurios taip pat taikytinos ginčo teisiniams santykiams, nėra nuostatų, pagal kurias paprastos rašytinės formos nesilaikymas darytų teisinių paslaugų teikimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinės sutarties tarp advokato ir kliento nebuvimas apsunkina šalims sutartų paslaugų pobūdžio, apimties, atlikimo laiko ir jų įkainio bei mokėjimo tvarkos įrodinėjimą.
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovui trečiasis asmuo suteikė teisines paslaugas, šių paslaugų atsakovas neatsisakė. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis).
27. 2014 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne atsakovas (nors iki bylos advokatas manė, kad ji pasirašyta atsakovo), tačiau sutarties savo vardu nepasirašė liudytojas S. L., todėl nepagristi atsakovo argumentai, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje. Kaip pagristai nurodo ieškovas, bylos medžiaga patvirtina, kad S. L. su trečiuoju asmeniu advokatu R. J. tarėsi tik tuo metu, kai atsakovas buvo suimtas ir tik dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, o kai atsakovas buvo paleistas S. L. buvo perduota teisinių paslaugų sutartis M. V. pasirašymui, kaip nurodė trečiasis asmuo advokatas R. J., jam buvo pateikta 2014-08-27 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinės paslaugos teikiamos atsakovo M. V. naudai.
28. Kadangi byloje nebuvo jokios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, sudarytos su liudytoju S. L., o trečiasis asmuo advokatas R. J. pagrįstai manė, kad sutartį pasirašė atsakovas, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovu nurodydamas M. V.. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų suteikimo faktas, t. y. susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo tarp trečiojo asmens advokato R. J. ir atsakovo M. V. įvykdymas, yra akivaizdus ir įrodytas.
29. Pažymėtina, kad atsakovas nesinaudojo teise atsisakyti advokato paslaugų, atsakovas atsiskaitymu už jam baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas nesidomėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš faktinių aplinkybių atsakovas negalėjo nežinoti apie sudarytą teisinių paslaugų sutartį, nors ją pasirašė ir ne atsakovas, tačiau advokatas atsakovą atstovavo visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o versiją apie tai, kad sutarties nepasirašė, atsakovas iškėlė tik tuomet, kai skolą už jam suteiktas teisines paslaugas prireikė prisiteisinėti teisme. Taigi, nors parašą ant sutarties dėl teisinių paslaugų padėjo ne atsakovas, jam, sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių, šios sutarties sudarymas buvo žinoma, t. y. pats faktas, kad susitarta, jog advokatas jam atstovaus, buvo žinomas atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iki šios bylos užvedimo pats nesikreipė nei į Lietuvos advokatūrą, nei į teismą, neginčijo jam išrašytų sąskaitų faktūrų, tiesiog jų neapmokėdamas.
30. Atsakovo pozicija byloje yra prieštaringa, vienu atveju teigiama, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nebuvo sudaryta, kitu atveju teigiama, kad S. L. – atsakovo patėvis – už teisinę pagalbą baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu yra sumokėjęs 2 500 Eur, tačiau advokatas jam neišrašė kasos orderių.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga), yra nurodęs, kad, įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieštaraujančius toms išvadoms.
32. Byloje nėra įrodymų, kad 2 500 Eur sumą atsakovas būtų sumokėjęs per S. L. už teisines paslaugas baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apdairaus ir atsakingo asmens standartų neatitinka atsakovo elgesys nesidomint, kokiu pagrindu jam baudžiamojoje byloje teikiamos teisinės paslaugos ir kaip už jas atsiskaitoma, tokių standartų neatitinkančiu laikytinas ir S. L. elgesys, nesirūpinant gauti atitinkamų sumų galimą sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginčą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016 22 punktą; 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018 23 punktą).
34. Byloje nustatyta, kad prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu kilo tam asmeniui, kuriam teisinės paslaugos buvo suteiktos, t. y. atsakovui, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už šios prievolės neįvykdymą trečiojo asmens teisių perėmėjui – ieškovui.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties Nr. e3K-3-200-421/2019 21 punktą, 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kadangi kitų įrodymų apie sutartą paslaugų kainą byloje nėra, pirmosios instancijos teismas pagristai vertino įkainius, nurodytus 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaitose už teisinę pagalbą.
36. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos dalies, kildinamos iš apskaičiuoto sėkmės mokesčio (3 500 Eur), atmetė kaip neįrodytą, apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo nėra, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio reikalavimo dalį, vadovavosi vartojimo sutarties ypatumais (pažymėtina, kad CK 6.188 straipsnis neteko galios 2013 12 19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014 06 13)). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas į šiuos ypatumus neatsižvelgė, yra nepagrįsti.
37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog ieškovas atsisakė dalies ieškinio (150 Eur), pagal 2017 m. gegužės 24 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas prašo priteisti už 9 teismo posėdžius 1 350 Eur už atsakovui suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme; atmetus ieškinio reikalavimą dėl skolos dalies, kildinamos iš apskaičiuoto sėkmės mokesčio (3 500 Eur), priteisimo, pagal 2017 m. spalio 19 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 10-19/17 sprendžiama dėl 1 000 Eur atlygio už apeliacinio skundo surašymą ir 200 Eur atlygio už kliento gynybą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje pagrįstumo.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į advokatą dėl informacijos apie apmokėjimą už teikiamas teisines paslaugas pateikimo ar kad apmokėjimo tvarka jam būtų buvusi neaiški. Kad atsakovas būtų ginčijęs pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras taip pat nenustatyta.
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio turinį, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdyje, yra pagrindas sutikti su ieškovo papildomuose paaiškinimuose dėstomais argumentai dėl bylos sudėtingumo, trukmės, specialių žinių reikalingumo atstovaujant M. V. aptariamoje baudžiamojoje byloje, todėl sąskaitose 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaitose nurodyti įkainiai atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 150 Eur įkainis negali būti skaičiuojamas už 2016 m. balandžio 7 d. posėdį, kuris truko 5 min. ir kuriame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, 2017 m. gegužės 10 d. posėdį, kuris truko 10 min. ir kuriame advokatas liko prie ankstesniame posėdyje išsakytos baigiamosios kalbos. Taigi, teismas pagristai sprendė, kad atsakovas turi prievolę sumokėti 1 050 Eur (1 350-150-150) už jam suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 200 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 250 Eur, ir būtent ši suma iš atsakovo priteistina trečiojo asmens teisių perėmėjui – ieškovui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik vadovavosi advokato išrašytomis sąskaitomis faktūromis, bet ir vertino juose nurodytų įkainių pagrįstumą, pagristai sumažino dalį paskaičiuotų įkainių, taigi, teismas pagristai šias sąskaitas faktūras vertino atsakovo naudai, nesant sudarytos rašytinės sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pagrįstai nurodo, jog, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 nuostatos reguliuoja maksimalius priteistino advokatui užmokesčio dydžius civilinėse bylose, tuo tarpu, šioje byloje iš atsakovo prašoma priteisti skolą už teisines paslaugas suteiktas baudžiamojoje byloje. Taigi, teisingumo ministro rekomendacijoje nurodyti dydžiai konkrečiam ginčui negali būti taikomi, reikia vadovautis Advokatūros įstatymo 50 str. 3 d. nuostatomis, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
41. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, konstatavęs, kad atsakovo prievolė yra mažesnė, pagristai atitinkamai perskaičiavo palūkanų dydį ir pagal 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaitas priteisė 62,28 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą ((52,5 / 365 x 281) + (60 / 365 x 133)).
42. Apeliantas teigia, kad teismui konstatavus, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta žodinė teisinių paslaugų teikimo sutartis, o atsakovui ginčijant palūkanų priteisimo teisėtumą, ieškovas turėjo įrodyti prievolių įvykdymo terminą ir tai, kad šis terminas yra praleistas. Mano, kad ieškovui neįrodžius fakto, jog yra praleistas prievolių įvykdymo terminas, teismas neturėjo prievolės įvykdymo terminą nustatyti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras, nes šie dokumentai sudaromi vienos ginčo šalies, trečiojo asmens advokato R. J., ir datos juose gali būti nurodomos tokios, kokios naudingos dokumentą sudarančiai šaliai.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sąskaitų, sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymas negalėjo būti nežinomas atsakovui, kadangi tas paslaugas jis realiai gavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kitokių skaičiavimo terminų apeliantas teismui nepateikė, todėl šie argumentai atmestini kaip deklaratyvūs.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.